kreivys

Darbo vizitu į Latviją išvykęs energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį su Baltijos šalių kolegomis aptars energetinio bendradarbiavimo klausimus. Kaip pranešė Energetikos ministerija, tęsiantis antradienį prasidėjusiam vizitui D. Kreivys susitiks su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kaspars Melnis ir Estijos klimato ministru Kristen Michal.

Kitą savaitę baigiantis paraiškų antrajam 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui pateikimui, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad aukcionu domisi kelios kompanijos.    „Kol kas, sakykime, viskas yra gerai. Turime keletą susidomėjusių kompanijų, kurios yra pasirengusios dokumentus, pildo dokumentus. Matysime, kaip bus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį Vilniuje sakė  D. Kreivys, dalyvaujantis Baltijos regiono energetikos ministrų susitikime.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos institucijos nesiims mažų branduolinių reaktorių įrengimo. Jis pabrėžia, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) šis variantas buvo pristatytas tik kaip viena iš galimybių, o pagrindu ir toliau išlieka atsinaujinanti energetika. „Strategija nėra apie atominė energetiką, ji yra apie atsinaujinančią energetiką (...) Branduolinė energetika joje įdėta kaip viena iš opcijų ir pasirinkimų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). „Dėl kainos, vėlgi, tam yra diegiami balansavimo pajėgumai, lankstumas – tam, kad kaina išliktų patraukli. Kainos rėžiai, kurie planuojami apie 2030 metus, yra tarp 55 ir 65 eurų už megavatvalandę“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė D. Kreivys, komentuodamas atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.

Naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, jis patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys Seimo Ekonomikos komiteto (EK) posėdyje trečiadienį pristatys naująją Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakciją. Svarbiausias šios strategijos tikslas 2030 metams yra prie konkurencingos šalies ekonomikos prisidedanti energetika.

Kai kuriems nepriklausomiems elektros tiekėjams nesutinkant grąžinti vartotojams baudų už iki pernai birželio nutrauktas sutartis, energetikos ministras Dainius Kreivys neabejoja, kad teismai ginčus spręs klientų naudai. Jis pabrėžia, kad gavus Europos Komisijos (EK) išaiškinimą šis klausimas yra išspręstas.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijai „European Energy“ planuojant Kretingos arba Akmenės rajone statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą bei dėl to nuogąstaujant vietos gyventojams, energetikos ministras Dainius Kreivys ragina pasitikėti institucijomis, skelbia naujienų portalas LRT.  Jo teigimu, prasidėjus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūroms komentuoti būsimos gamyklos statybų planus dar anksti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys praneša, kad pavasario sesijos metu Seimui bus teikiamos įstatymų pataisos, kuriomis reguliatoriui būtų leidžiama lanksčiau ir greičiau peržiūrėti dujų kainas. Anot jo, šiuo metų dujų kainų reguliatoriui peržiūrėjus tarifus pagal rinkos kainas, pokyčiai gali įsigalioti tik po 30 dienų. „Kodėl įsigalios tik balandžio 1 dieną? Taip yra dėl to, kad labai aiškiai užfiksuotos datos, kada tai turi būti padaryta – 30 dienų po sprendimo.

 Dėl maždaug 160 mln. eurų permokos „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) grąžinimo gyventojams ir įmonėms galėjo būti susitarta ir anksčiau, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. „Džiugu, kad surado reguliatorius su įmone sprendimą, kaip tą klausimą galima išsispręsti. Be abejo, gaila, kad kilo ir ažiotažas, ir galbūt tokius sprendimus, kurie buvo dabar surasti, galima buvo ir anksčiau surasti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ bus tiesiamas sausuma, greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. „Dabar sutarta, kad  „Harmony Link“ vietoje jūros bus tiesiamas sausuma, šalia „Rail Baltica“ geležinkelio bėgių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadinamosios perkrovos pajamos, gaunamos iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos elektros prekybos zonų, šiemet bus kartais mažesnės negu pernai, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.       „Šiais metais, kadangi skirtumas tarp Švedijos ketvirtos ir Lietuvos prekybinių zonų yra žymiai mažesnis, perkrovos lėšų yra surinkta žymiai mažiau. Iki Naujų metų dar šiek tiek liko, tai po Naujų metų paskelbsime tuos skaičius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę lankosi JAV, kur lankysis šios šalies Energetikos departamentui priklausančioje Aidaho nacionalinėje laboratorijoje, su kuria Lietuva netrukus ketina pasirašyti susitarimą dėl dalyvavimo bendrame energetikos sektoriaus kibernetinio saugumo stiprinimo projekte, pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu svarstoma alternatyva jūriniam kabeliui „Harmony Link“ – jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos sausumoje – gali kainuoti tiek pat, koks buvo pradinis projekto  biudžetas – apie 680 mln. eurų.  „Pasikeitimas turbūt yra toks, kad „Harmony Link“ kaina šiuo sprendimu nukrito 2,5 karto. Tai reiškia, kad mūsų vartotojams nereikės papildomai prisimokėti ir turbūt Briuseliui nereikės prisimokėti, nes 85 proc. (72,5 proc.

Bendras trijų Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymas turėtų įvykti 2025 metų vasarį, prieš pat sinchronizuojant tinklus su Vakarų Europa, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Izoliuoto darbo bandymo data yra prieš pat sinchronizaciją – prieš paliekant rusišką IPS/UPS sistemą išeini bandymą ir po bandymo jau nebegrįžti“, – žurnalistams Trakų Vokėje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais.  „Aš tikiuosi, kad ta diena bus arba 2026 metų pabaiga, arba 2027 metų vidurys. (...) Mes tuo metu jau turėsime išvystytos žymiai daugiau vėjo energetikos mūsų šalyje, mūsų pievose ir laukuose, bus žymiai daugiau saulės elektrinių, ir jos mums pagamins tiek elektros, kiek suvartojame“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ dalyvaus ir antrajame Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurse. „Aš labai tikiuosi. Mes tikrai kalbamės ir kviečiame daugybę dalyvių. Nepaisant ne visai palankios aplinkos tarptautinėse rinkose, tikimės, kad dalyvių skaičių turėsime didesnį nei jis buvo pirmame aukcione“, – interviu BNS sakė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar galima tikėtis Lenkijos koncerno dalyvavimo antrajame aukcione.

 Praėjusį šeštadienį įvykus incidentui Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad atviroje jūroje esančiai labiausiai pažeidžiamai energetikos infrastruktūrai reikalinga dar didesnė apsauga.  „Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys.

Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius.  „Europoje turime išlaikyti lyderystę tose technologijų srityse, kuriose jau turime pranašumą, kaip vandenilis ir šilumos siurbliai. Privaloma didinti investicijas į šias sritis ir imtis panašių priemonių, kokių imasi JAV su Infliacijos mažinimo įstatymu“, – antradienį ministerijos pranešime cituojamas D. Kreivys.

Europos Komisijos (EK) planuojamas pateikti Europos vėjo energijos paketas būtų svarbus Lietuvai išnaudojant visą jos vėjo potencialą Baltijos jūroje, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

2025 metais „žaliosios“ elektros gamyba Lietuvoje turėtų pasiekti 8 gigavatus (GW), arba 75–80 proc. šalies suvartojimo, prognozuoja energetikos ministras Dainius Kreivys.  „2025 metai yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks aštuonis gigavatus. Tai yra milžiniškas kiekis, realiai tai leis mums generuoti beveik 75–80 procentų visos elektros energijos, kuri yra mums reikalinga“, – antradienį Seime sakė D. Kreivys.

Atsinaujinančios energetikos proveržis Lietuvoje turėtų įvykti 2025 m., šalyje įrengus 8 gigavatus (GW) saulės ir vėjo jėgainių galios, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, tokia generacija užtikrintų iki 80 proc. viso valstybės poreikio. „2024 m. jau turėsime apie 3,5 GW, o 2025 m. yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks 8 GW. Tai yra milžiniškas kiekis. Tai leis mums generuoti 75–80 proc.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijai „European Energy“ Anykščių rajone penktadienį visuomenei pristačius pirmąjį šalyje statomą 65 megavatų (MW) galios saulės parką, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog projektas yra didelis ir reikšmingas Lietuvai.

Energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį Rygoje susitinka su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru ir Estijos klimato ministru Kristenu Michalu, kuriems pristatys Valstybės gynimo tarybos (VTG) sprendimą pavesti Vyriausybei sutarti su Latvija ir Estija dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 metų vasario mėnesį. D. Kreivys antradienį teigė, jog toks susitarimas turėtų būti pasirašytas rugpjūčio pradžioje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys šią savaitę Londone susitinka su Jungtinės Karalystės energetikos pareigūnais – trečiadienį jis susitinka su JK branduolinės energetikos ir energijos tinklų ministru. D. Kreivys taip pat lankysis pažangiųjų technologijų centre Koventryje ir dalyvaus apkrito stalo diskusijoje energetinio saugumo Europoje ir Baltijos šalyse tema, pranešė ministerija.

Potencialiam Lietuvos paskelbto pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso nugalėtojui – „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ – pasiūlius sumokėti 20 mln. eurų vystymo mokestį, energetikos ministras Dainius Kreivys įvykusį aukcioną laiko sėkmingu.  Ministras akcentuoja, jog rengiant konkursą investuotojus pavyko pritraukti varžytis ne dėl valstybės paramos ir subsidijų, o teikiant naudingiausią finansinį pasiūlymą bei sumokant vystymo įmoką.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad konkurencija tarp nepriklausomų elektros tiekėjų taps aktyvesnė, o vartotojai per keletą metų geriau supras elektros rinkos tendencijas.  „Manau, kad ateityje (nepriklausomų elektros tiekėjų – BNS) konkurencija aktyvės.

Energetikos rinkos reguliuotojui ketvirtadienį sprendžiant, ar įpareigoti įsipareigojimų klientams nesugebėjusią įvykdyti ir veiklą sustabdžiusią elektros tiekėją „Perlas Energija“ į šalies biudžetą grąžinti daugiau nei 4,2 mln. eurų (su PVM), energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad dėl bendrovė turi padengti valstybei ir gyventojams padarytą nuostolį.

Lietuvai siekiant greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas šiemet, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Lietuva nori kitais metais sinchronizuotis, apie tai kalba įstatymas, apie tai savo metinėje kalboje kalbėjo ir prezidentas.

Peržiūrint kovą Europos Komisijos (EK) pasiūlytą naują Bendrijos elektros rinkos modelį įtrauktos Baltijos šalims reikalingos laikinos lankstumo priemonės, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis sakė po pirmadienį Liuksemburge vykusio Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo už energetiką atsakingi Bendrijos šalių ministrai.

Prokurorams atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galbūt sumontuotų rusiškų detalių strategiškai svarbiame Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad įtarimų šešėlis šiam objektui yra nepriimtinas.  Vis dėlto ministras tikino, jog teisėsaugos tyrimas nepaveiks dujotiekio darbo ir saugumo.

Lietuvos paskelbtam pirmajam 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui sulaukus dviejų dalyvių paraiškų, energetikos ministras Dainius Kreivys tai vadina „absoliučia sėkme“.  „Galvoju, kad sėkmė. Absoliuti sėkmė.

Vyriausybė trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvai 2024 metais sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais, bei nustatytų teisines sąlygas efektyviau įgyvendinti projektą.  Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu rinkoje nusistovėjusias „neblogas“ elektros ir dujų kainas gali paveikti galimi energetikos infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimai.  „Šiuo metu negaliu pasakyti (kokios nuo liepos galėtų būti visuomeninės elektros ir dujų kainos – BNS), tik tai matome, kas vyksta rinkose. Rinkose kol kas kainos yra neblogos. Be abejo, yra tam tikrų rizikų, ypač susijusių su infrastuktūros Baltijos jūroje saugumu.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog šeštadienį atliktas Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas taps papildomu argumentu Latvijai ir Estijai siekiant pagreitintos Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais. „Litgrid“ atstovas sako, kad Lietuva bandymo metu veikė „salos“ režimu.

Europos Komisijai (EK) nurodžius Švedijai pasirašyti sutartį su Lietuva dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Lietuva tęsia derybas su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja daugiausia elektros, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. „Kaip žinoma, švedai buvo neįsitikinę, kad jie turi tuos „viršpelnius“, jeigu tokie susidarys, mokėti. Komisija labai aiškiai pasakė, kad būtent Švedija yra ta šalis, kuri turi su Lietuva sudaryti sutartį.

Lietuvai paskelbus 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursą, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad jūriniai vėjo parkai yra atsiperkantys bei savo efektyvumu lenkia statomus sausumoje.  „(Jūrinio – BNS) vėjo efektyvumas yra žymiai aukštesnis negu sausumos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad per artimiausius dešimtmečius Lietuva iš didžiulės elektros vartotojos taps jos eksportuotoja. Pasak jo, ateityje Baltijos šalys kartu su Šiaurės šalimis, Prancūzija ir Ispanija turės elektros energijos perteklių.  „Šiaurės šalys, tarp jų ir Baltijos šalys, bus šalys, kurios turės elektros energijos perteklių, taip pat ir Ispanija. Prancūzija taip pat turės perteklių dėl branduolinės energetikos.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“ pelnas, uždirbamas iš nereguliuojamų veiklų Lietuvoje ir užsienyje, teikia naudą tiek valstybei, tiek įmonei, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo teigimu, iš pelno mokami dividendai papildo valstybės biudžetą.  „Ignitis“ veikia rinkos sąlygomis.

Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Pasak jo, tokios salos, kurios projektą galėtų įgyvendinti privatūs investuotojai, poreikį parodys šiuo metu atliekama šalies energetinės transformacijos studija ir modeliavimas.   „Tai vysto danai, Šiaurės jūroje vysto belgai, mes taip pat turime tokių planų.

Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Ignitis“ sėkmė vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. „Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.

Europos Sąjungos energetikos ministrams pirmadienį Briuselyje susitarus dėl 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinės dujų kainos ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad pavyko pasiekti gerą rezultatą. Lubos įsigalios vasario 15 dieną ir galios vienerius metus.  „Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau pavyko pasiekti norimą ir gerą rezultatą.

Lietuvai su Švedija iki šiol nesutariant dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, veikiausiai prireiks Europos Komisijos (EK) tarpininkavimo, sako energetikos ministras.  „Dar vienas susitikimas vyks apie (gruodžio – BNS) 15 dieną ir po jo bus sprendimas. Panašu, kad reikalai krypsta, kad reikės Europos Komisijos moderavimo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Dainius Kreivys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia neketinantis viešai deklaruoti savo  netiesioginių ryšių su  valstybės kontroliuojama energetikos grupe „Ignitis grupė“. Pasak jo, Energetikos ministerija nepriima jokių sprendimų dėl šios grupės veiklos ir nedaro jai jokios įtakos.  „Pirmiausia, kad deklaruotum, tai reikia turėti kažkokią įtaką.

Už energetiką atsakingiems Europos Sąjungos (ES) ministrams ketvirtadienį nesusitarus dėl dujų kainų viršutinės ribos, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad jos turėtų būti tokios, jog nepasikartotų rugpjūtį buvę dujų kainų šuoliai.  „Pirma, siūlomos dujų kainos lubos turėtų būti tokios, kad nepasikartotų rugpjūčio mėnesio dujų kainų šuoliai.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams praėjusią savaitę paraginus Bendrijos energetikos ministrus bei Europos Komisiją pateikti konkrečius sprendimus dėl laikinų elektros gamybai naudojamų dujų kainų lubų, energetikos ministras Dainius Kreivys kartu su kitais ministrais antradienį gali bandyti spręsti tokį politikų uždavinį. D. Kreivys dalyvaus Liuksemburge vykstančiame ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje.

Dabartinis elektros rinkos dizainas bei jos kainą formuojantis algoritmas neužtikrina tiekimo saugumo, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Be to, pasak jo, dabartinė tvarka įvykus Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa, neleidžia finansuoti tretinį aktyviosios galios rezervo poreikį užtikrinančių Elektrėnų komplekso 7-ojo ir 8-ojo blokų.   „Labai aiškiai pasisakiau, kad dabartinis rinkos dizainas neužtikrina tiekimo saugumo mūsų šalyse.

Viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Kalbėdami apie lubų nustatymą dujų kainoms, turime būti ambicingesni ir laikinai nustatyti viršutinę ribą ne tik elektros generacijai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams gamtinių dujų sandoriams“, – trečiadienį Energetikos ministerijos išplatintame pranešime teigė D. Kreivys.

Kitų metų pirmąjį pusmetį Lietuvos verslui elektra be Vyriausybės subsidijų galėtų kainuoti apie 35 centus už kilovatvalandę, ketvirtadienį Vilniuje JAV prekybos rūmų organizuotame forume investuotojams sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Tokią kainą ministras prognozavo remdamasis JAV banko „Goldman Sachs“ dujų kainų prognozėmis. „Kitų metų pirmąjį pusmetį elektros rinkos kaina galėtų būti apie 35 centus už kilovatvalandę“, – BNS savo pasisakymą verslininkams pakomentavo ministras.