kraujo donorystė

Lietuvoje įvedus karantiną penktadaliu sumažėjo kraujo donorų, penktadienį pranešė Higienos institutas. Jo duomenimis, nuo karantino pradžios iki gegužės 31 dienos kraujo donorystės įstaigose apsilankė 15 984 donorai, atliktos 16 559 donacijos: tai penktadaliu mažiau nei iki kovo 16 dienos ir ketvirtadaliu mažiau nei ankstesnių dvejų metų atitinkamu laikotarpiu. Nuo šių metų pradžios iki karantino paskelbimo 20 046 donorai kraujo davė 20 496 kartus.

Vieną akimirką džiaugiesi gyvenimu, o kitą – kovoji dėl savo gyvybės. Kartais tos akimirkos apsiverčia taip greitai, kad atrodo tik viso labo baisus sapnas. Būtent tai prieš beveik dešimtmetį išgyveno Vitalija Karpavičienė, kurios penkiametė dukra Deimantė žaibiškai atsidūrė ant mirties slenksčio. Net ir praėjus tiek laiko, kalbėdama apie šį įvykį, moteris nesulaiko ašarų. „Su metais jau prisimiršta, bet, kai pradedi pasakoti, viskas vėl pas mane atgimsta“, – pokalbį pradeda V. Karpavičienė.

Senkant kraujo atsargoms, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga leido šalies kraujo centrams vykdyti mobiliąsias kraujo donorystės akcijas – tai leis surinkti kraujo ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose.  Pasak ministerijos, dėl koronaviruso paskelbus karantiną, donorystė ėmė strigti ir šiuo metu sukaupiama mažiau nei pusė reikiamų kraujo atsargų. Patys kraujo centrai prašo gyventojų, nesančių karantine, pagalbos, nes atsargos ėmė sekti.

Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbus karantiną, sumažėjo žmonių, galinčių duoti kraujo, o jei virusas šalyje plis ir toliau, prognozuojamas jo trūkumas, teigia medikai. „Kuo daugiau žmonių susirgs, tuo bus daugiau ir kontaktų, jie nebegalės donuoti ir tas donorų aktyvumas ir skaičius kris“, – BNS sakė Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

Pratybos, fizinis pasiruošimas, griežtas grafikas – tokia kiekvieno karinę tarnybą atliekančio lietuvio kasdienybė. Nepaisant sustyguotos dienotvarkės, kariai kas pusę metų tvarkingai išsirikiuoja į eilutę ir tampa kraujo donorais. Juokaujama, kad kario kraujyje glūdi išskirtinis komponentas – meilė ir atsidavimas šaliai.

Žinomi Lietuvos pramogų verslo atstovai vis dažniau ryžtasi prisidėti prie gražių ir kilnių akcijų. Viena jų – kraujo donorystė. Garsi kino ir teatro aktorė Edita Užaitė su savo vyru Linu Ryškumi taip pat nusprendė nelikti abejingi ir prisidėjo paaukodami savo kraujo. Šia žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pats Nacionalinis kraujo centras, įkeldamas Editos ir Lino nuotrauką. „Tai jau 10 kartas, kai aktorė Edita Užaitė kartu su savo vyru apsilanko pas mus.

Pastarąją savaitę oro temperatūra Lietuvoje viršijo 30 laipsnių karščio. Įsibėgėjusi vasara lemia, kad nemaža dalis gyventojų jau išvyko atostogauti, todėl pastebima, kad kraujo aukojančių žmonių srautai sumažėjo. Tuo tarpu ligoninėse kraujo poreikis nemąžta, rašoma pranešime.  Įprastomis sąlygomis patenkinti kraujo poreikį reikia, kad kraujo paaukotų bent 300 žmonių per dieną, tačiau pastarąją savaitę tiek norinčiųjų nebesusirenka.

„Nacionalinio kraujo centro“ inicijuotas, valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtas Neatlygintinos kraujo donorystės turas šiandien finišavo Panevėžyje, CIDO arenoje su dideliu koncertu ir donorų apdovanojimais. Turas per daugiau nei 3 mėnesius aplankė virš 50 šalies miestų ir miestelių, tūkstančiai žmonių dovanojo kraujo, dalyvavo šventiniuose turo renginiuose ir koncertuose.

Neatlygintinos kraujo donorystės turas ir VšĮ „Nacionalinio kraujo centro komanda“ šiandien lankėsi Šalčininkų miesto šventėje - „Ir vėl ruduo, ir vėl Derliaus šventė“. Nuo pat ryto miestelėnai pasipuošę vaikštinėjo gatvėse, apžiūrinėjo gausų šių metų derlių pristatančias ūkininkų palapines ir gausiai pirko rudens gėrybes. Padovanoti kraujo bei išgelbėti kitų gyvybes norinčių netrūko. Žmonės kvietė vieni kitus atlikti gerą darbą ir už tai gauti karmos taškų.

Vienas geriausių pasaulio futbolininkų Cristiano Ronaldo nevengia demonstruoti savo tobulai ištreniruoto kūno, ypač tada kai pelno pasakiško grožio įvarčius futbolo aikštelėje. Daugeliui kelia nuostabą faktas, jog portugalas iki šiol neturi nė vienos tatuiruotės ant savo kūno. Tačiau taip yra dėl vieno itin kilnaus futbolininko elgesio. Cristiano Ronaldo yra pastovus kraujo donoras.

Būk čia dėl kitų, duok kraujo, dalinkis gyvenimu, su tokiu šūkiu VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ visą vasarą keliavo po Lietuvą. Iki rugsėjo bus aplankyta 50 šalies miestų ir miestelių. Rugsėjo mėnesį turas finišuos Panevėžyje, su dideliu koncertu Cido arenoje. Šią savaitę „Nacionalinio kraujo centro“ komanda aplankė Kuršėnus, Lazdijus, Papilę ir Kybartus.

Neatlygintinos kraujo donorystės turas keliauja po Lietuvą. Šią savaitę aplankėme Šilutę, Kaišiadoris ir Rokiškį. Daug! Tikrai labai labai daug donorų atėjo į turo akciją, rengtą Kaišiadoryse. Nuostabi saulėta ir šilta diena džiugino ir kaišiadoriečius, ir didelius bei mažus, ir jaunus bei senus. Donorai nuo pat ryto būriavosi prie Nacionalinio kraujo centro palapinės, draugiškai šnekučiavosi, bičiuliavosi ir džiaugėsi galėdami padėti kitiems.

„Kaip gali būti susiję baikeriai ir kraujo donorystė?“ – susirinkę į pačių suorganizuotą socialinę iniciatyvą juokavo juodais odiniais drabužiais pasipuošę motociklistai. Vadovaujantis vien stereotipais, kyla įvairiausių minčių, šiek tiek daugiau besidomint asociacijos „Lietuvos motociklistų klubas (LMK)“ veikla – nieko neįprasto.

Dėmesio! VUL Santaros klinikų Kraujo centre sparčiai senka kraujo atsargos.  Kraujo centro atstovai prašo padėti nelikti abejingais visų kraujo grupių donorams, o ypač  O+,A+. Jūsų pagalba nepaprastai reikalinga. Tam, kad nekiltų sąmyšis ir nepatogumų kraujo donoroms, labai prašome registruotis iš anksto: www.tavokraujas.lt tel nr. 867600078, 868862707 arba Skype – Kraujo.Centras.

Šiandien Tarptautinė kraujo donorystės diena. Mes esame didelė bendruomenė ir turime padėti vienas kitam. Kraujo donorystė vienas iš tų būdų, kaip pagelbėti sergantiems ar atsitikus nelaimei. Vienas kraujo davimas gali išgelbėti iki trijų gyvybių. Tai taip paprasta. Rytoj prasideda Nacionalinis neatlygintinos kraujo donorystės turas per visą Lietuvą. Gauti visą informaciją galite čia. Svarbu žinoti, kad tai paprastas ir procesas bei po jo Jums tikrai viskas bus gerai.

Optimizmu spinduliuojanti vilnietė Vilma Rameikytė (32) šiandien gali didžiuotis savo stiprybe bei gebėjimu į gyvenimą žvelgti šiek tiek kitu kampu. Floristė, gėlių salono „Gėlių pieva“ savininkė, nors ir įveikusi neįtikėtai didelius iššūkius, prisipažįsta, jog po ligos sugrįžti į įprastą gyvenimą sudėtingiau, nei kovoti su pačia liga. Vis dėlto, mergina teigia, kad ši kova jai daugiau davė, negu atėmė: pasikeitusios vertybės, nauja meilė, kitais aspektais vertinamas gyvenimas.

Įvairios nuostatos ir tradicijos visuomenėje keičiasi negreit. Šiuo metu stebime vieną iš teigiamų pokyčių Lietuvoje – laipsnišką perėjimą prie neatlygintinos kraujo donorystės. Donoru gali būti sveikas žmogus nuo 18 iki 65 m. amžiaus, o neatlygintina kraujo donorytė visame pasaulyje pripažįstama kaip savanorystė. Šių metų pradžioje neatlygintinų kraujo donacijų dalis siekė apie 60 proc. viso surinkto kraujo kiekio. Per praėjusius metus neatlygintinų kraujo donacijų dalis šoktelėjo nuo 36 proc.

Nors žiniasklaidoje neretai atsiranda žinučių, kad ligoninės pristinga kraujo, pranešimo rimtumą suprasti gali tik tie, kurių gyvybė buvo išgelbėta nepažįstamų donorų. Naujos TV3 laidos „Diagnozė: viltis“ herojai – Vidas Mačiulis, Inga Budrienė ir Jolanta Mačiulskienė – jau rytoj, šeštadienį, 11.00 val. pasidalins jaudinančiomis istorijomis apie tai, kaip nepažįstamų žmonių kraujas gali dovanoti gyvybę. Taip pat ir apie tai, kaip jis gali pridaryti bėdos.

„Jeigu sveikata leidžia, kraujo donoru turėtų tapti kiekvienas. Juk tai nereikalauja ypatingų pastangų, tačiau gali padėti išgelbėti kito žmogaus gyvybę“, – teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, sudalyvavusi Nacionalinio kraujo centro akcijoje „Tu gali padovanoti gyvenimą!“. Rugsėjo 17 d. Žemės ūkio ministerijoje apsilankė Nacionalinio kraujo centro komanda ir pakvietė darbuotojus vėl prisijungti prie kraujo donorystės akcijos. Šis bendradarbiavimas tęsiasi jau dešimt metų.

 Vilniaus „Lietuvos ryto“krepšinio komanda dalyvavo Rimanto Kaukėno paramos grupės ir OHLB „Kraujas“ bendrijos organizuotoje kaulų čiulpų donorystės akcijoje„Būk geras“. Visoje Lietuvoje vykdomo projekto metu žmonės supažindinami su kaulų čiulpų donoryste ir skatinami prisidėti prie potencialių donorų registro. Nors pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre šiuo metu yra per 18 mln. žmonių, vis dar dažni atvejai, kai registresergančiajam nerandamas tinkamas donoras.

Vakar Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filiale lankėsi improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktorius Audrius Bružas ir džiazo muzikantas Dmitrijus Golovanovas. Jiedu kartu su kolegomis tapo neatlygintinais kraujo donorais. „Pirmą kartą gyvenime nuleidau tiek kraujo“, – kaip visada linksmai nusiteikęs savo patirtį Nacionaliniame kraujo centre pasakoja A. Bružas. „Mano kolega teatre Kirilas Glušajevas dažnai nueina duoti kraujo. Labai gerbiu jį už tai. Štai pagaliau ir pats išdrįsau.

Ligos ir nelaimės neatostogauja. Kasdien kraujo ir jo komponentų laukia daugiau 200 ligonių Lietuvoje! Sveikatos apsaugos ministerija kviečia tapti neatlygintinais kraujo donorais visus geros valios 18–65 m. amžiaus sveikus, saugios gyvensenos žmones. Ypač laukiami Kauno ir Šiaulių regionų gyventojai.

Kadaise Indrė Burlinskaitė pozavo erotinėse fotosesijose, priklausė šviesiaplaukių „Olialia“ mergaičių būriui, tačiau pastaruoju metu ji džiugina gerbėjus pavydėtina laikysena ir reputacija. Indrė – ir perspektyvi kūno rengybos sportininkė, ir merginų grupės narė. Dabar paaiškėjo, kad jau ne vienerius metus atlikėja yra kraujo donorė. Apie tai interviu su grupės KITOKIOS nare I. Burlinskaite. Kada susidomėjai neatlygintina kraujo donoryste? Beveik prieš dvejus metus.

Lietuvoje šią savaitę prasideda Neatlygintinos kraujo donorystės turas per Lietuvą. Trečiadienio rytą simboliškai šią akciją pradėjo radijo laidų vedėjas Vytenis Sinkevičius. Jis kraujo davė savo darbo vietoje – radijo studijoje. Žymus vyras kraujo donoryste susidomėjo prieš dešimtmetį. Kai jam buvo 30 metų, viena mergina paskatino Vytenį nuveikti ką nors prasmingo. Kraujo donorystė pasirodė geriausia išeitis. „Nuo to laiko kiekvienais metais neatlygintinai duodu kraujo.

Šią savaitę visoje Lietuvoje prasideda milžiniško masto renginių – kraujo donorystės akcijų – ciklas, skirtas Pasaulinei kraujo donorų dienai paminėti. Nuo birželio 13-osios iki birželio 21-osios visoje Lietuvoje vyks specialūs renginiai, kurių metu akcijos komanda skleis žinią, kad dovanoti kraują yra kiekvieno garbės reikalas. Didžiausias Neatlygintinos kraujo donorystės turo per Lietuvą renginys organizuojamas Vilniuje.

Ledoritulio klubas „Energija“ kartu su VšĮ Nacionaliniu kraujo centru kviečia savo draugus, rėmėjus bei visus geros valios žmones į išskirtinę klubo „Energija“ treniruotę ir neatlygintinos kraujo donorystės akciją. Neabejingi prasmingiems darbams laukiami vasario 28 dieną Elektrėnų Ledo rūmuose, Draugystės g. 24, nuo 18 iki 21 val, teigiama pranešime spaudai. „Mūsų ledo ritulio klubo nariai yra jauni socialiai aktyvus žmonės.

Donorės, kuriai neseniai diagnozuotas ŽIV, kraujas buvo perpiltas pacientui. Tačiau Kraujo centro atstovai įsitikinę – žmogus pavojingu virusu nebuvo užkrėstas. Netikėtas košmaras Vakarų Lietuvoje gyvenanti Edita (vardas pakeistas) patyrė šoką, kai sužinojo, kad jos mamai, ilgalaikei Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo donorei, diagnozuotas ŽIV. Edita tikino, kad jos mama nėra asociali. Šeima niekada nebuvo pakliuvusi į jokią socialinės rizikos grupę.

Šiandien Romo Kalantos susideginimo 40-osios metinės. Vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką tautiškumo ir pilietinio priešinimosi protrūkį, kurį sovietai pakrikštijo Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Gal nuo tada, nuo 1972 metų gegužės, sustiprėjo sovietinių ideologų siekis supriešinti Vilnių su Kaunu. Esą Kaune gyvena tamsūs nacionalistai ir spekuliantai, o Vilniuje – šviesuomenė – lojali sovietinei valdžiai ir nekelianti „kvailų“ maištų.

Didžiojoje Britanijoje ketinama panaikinti draudimą gėjams duoti kraujo. Toks draudimas šalyje galioja jau kelis dešimtmečius. Tačiau kraujo galės duoti tik tie gėjai, kurie nebuvo lytiškai aktyvūs pastaruosius dešimt metų, informuoja šalies dienraštis „The Daily Telegraph“. Draudimas gėjams aukoti kraujo buvo įvestas daugelyje pasaulio šalių ėmus plisti žmogaus imunodeficito virusui (ŽIV), nes tarp gėjų yra didesnė rizika juo užsikrėsti.

Savanoriškos kraujo donorystės virusu užsikrėtę geradariai dažnai patys nejausdami rizikuoja savo sveikata. Kaip teigė kalbinti medikai, donorai neapdairiai įvertina riziką ir asmeninį pasiruošimą. Donorystės pasekmė – išsekimas Balsas.lt kalbintas 24 metų Audrius prisipažino jau antrus metus iš eilės kas tris mėnesius neatlygintinai duodantis kraujo, tačiau prieš kelis mėnesius gydytojai jam nustatė organizmo išsekimą ir galimus depresijos požymius.

Sekmadienį, antrąją Šv. Kalėdų dieną, kraupi avarija Plungės rajone išplėšė iš gyvenimo Lietuvos kraujo donorystės žymūną, muzikantą ir visuomenės veikėją, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos narį 52 m. Kęstutį Gascevičių. Iškilaus Šiaulių miesto politikos ir visuomenės veikėjo gyvybės siūlas per avariją ties Plungės rajono Alksnėnų kaimu nutrūko sekmadienio popietę, apie 15.25 val.

Mažėja kraujo donorų, o gydymo įstaigos pasimetusios, nes nežino, kurio kraujo centro tiekiamas kraujas iš tiesų yra saugus ir neapkrėstas hepatitu. Seimo Sveikatos reikalų komitetas teigia, kad nesaugiais tyrimais kraujo centrai vienas kitą kaltina tik konkuruodami dėl valstybės lėšų, praneša LTV naujienų tarnyba. Daugumą donorų kraujo į gydymo įstaigas pristato du didieji centrai – Nacionalinis ir Kauno kraujo donorystės centras.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - Renaldo Atkočiūno straipsnis „Vargas dėl kraujo“. Lietuviškame donorų turguje laimi godumas. Skaitykite straipsnį ir sužinokite, kodėl. Rubrikoje „7 dienos“ – straipsnis „Ministras ant parako statinės“. Opozicijai surinkus reikalingus parašus dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, šis dievagojasi tapęs už reformas keršijančių klanų auka.

Įtarimuose skendinti nacionalinė aprūpinimo krauju sistema žlugdo nemokamą kraujo donorystę. Kraujo donorystė – vienas slenksčių, ant kurių suklumpa ir virsta sveikatos apsaugos ministrai. Pastarosiomis savaitėmis žibalo į ugnį papylė žinia esą Santariškių klinikose ir kitose Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigose stinga donorų kraujo.

Originalų būdą išsiaiškinti, ar Seimo nariai nevartoja narkotikų, sugalvojo parlamentaras Andrius Šedžius. Pirmąją Seimo pavasario sesijos dieną, kovo 10-ąją, jis ketina surengti kraujo donorystės akciją. Pasak parlamentaro, šia akcija norima nušauti du zuikius - duoti kraujo tiems, kuriems jo reikia, ir išsklaidyti abejones dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo. "Šiuo metu viešai diskutuojama, ar kai kurie Seimo nariai nevartoja narkotinių medžiagų.

Lietuvių Tautinio Jaunimo Sąjunga kviečia prisidėti prie simbolinės kraujo aukojimo akcijos, siekiant pagerbti asmenis, liejusius kraują už mūsų laisvę, bei padėti tiems, kurių kraujo riekia šiandien. Vasario 27 dieną tapk neatlygintinu kraujo donoru! Būtina registracija: kraujas@ltjs.

Vienam iš keturių žmonių nors kartą gyvenime prireikia perpilti kraujo. Todėl visi esame suinteresuoti rūpintis, kad ištikus nelaimei gydymo įstaigoje pakaktų mums reikalingo kraujo, iš anksto patikimai ištirto ir paruošto perpylimui, be jokių mirtinų užkratų. Per kraują gali būti perduoti ŽIV, hepatito C ir hepatito B virusai - infekcijos, labai dažnai pasiglemžiančios ligonio gyvybę.