kraujagyslių ligos

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelyje šalių pagrindinė mirties priežastis, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Viena iš jų – išeminė širdies liga (IŠL), ypač didelį pavojų kelianti vidutinio arba vyresnio amžiaus asmenims, tačiau pirmieji ligos etapai gali prasidėti dar jauname amžiuje.

Trombozė – labai pavojinga liga. Trombozė gali atsirasti bet kurioje kraujagyslių sistemos vietoje – venose, arterijose ir širdyje. Dažniausiai liga prasideda, kai pažeidžiamas vidinis kraujagyslės sienelės sluoksnis, kai sulėtėja kraujotaka, pakinta kraujo sudėtis. Kartais ši liga gali baigtis net mirtimi. Todėl itin svarbu imtis prevencinių priemonių, apsaugančių nuo kraujotakos sutrikimų.

Statistika liūdna: kas antras tautietis pernai Lietuvoje mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nors medikai kartoja, kad nuo šio pagrindinio lietuvių žudiko žmonės gali apsisaugoti reguliuodami kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, daugumai tai nė motais. Per aukštą kraujo spaudimą matuoklis parodo kas antram jį pasimatavusiam šeimos gydytojo kabinete. Kaunietė Ausma Bankauskaitė iki šio pavasario jautėsi visiškai sveika, bet vieną dieną prasidėjo keisti skausmai.

Pagrindinės mirties priežastys Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligos. Kartais žmonės ignoruoja tam tikrus kūno siunčiamus signalus ir nesusimąsto, jog jiems sveikatą tirtis reiktų kur kas dažniau.

Dažnai diagnozuojamas per vėlai, pasaulyje širdies nepakankamumas įgauna pandemijos mastą. Siekdamos informuoti gyventojus apie šios ligos simptomus ir padėti laiku juos atpažinti, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo gegužės 1 d. kviečia neatlygintinai pasitikrinti nuo širdies ir kraujagyslių ligų didžiuosiuose miestuose, rašoma SAM pranešime. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad širdies nepakankamumo mastai kasmet didėja, kartu auga sergamumas ir kitomis širdies ligomis.

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių lygų Lietuvoje – 4 kartus didesnis nei Europos vidurkis. Gydytoja Jolita Badarienė TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ tikino, jog ligų išvengti galima, o susirgus, svarbu nuosekliai gydytis.   Širdies ir kraujagyslių ligos siejamos su netinkamu gyvenimo būdu – nesveika mityba, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu.

Perdirbtas maistas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika. Naujas tyrimas atskleidė, kad per didelis raudonos mėsos vartojimas taip pat žymiai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vien Jungtinėje Karalystėje yra 7,6 milijonai žmonių, sergančių širdies ar kraujagyslių ligomis, rašo mirror.co.uk.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje kasmet nusineša virš 20 tūkstančių gyvybių – kas dvi valandas, sustreikavus širdžiai, miršta 5 žmonės. Tai dažniausia mirčių priežastis, kuri sudaro net pusę visų mirčių atvejų. Pagal mirtingumą nuo širdies ligų mes pirmaujame Europoje. Medikai sako, kad tokios statistikos būtų galima išvengti, jei žmonės labiau kreiptų dėmesį į savo gyvenseną – atsisakytų žalingų įpročių, būtų fiziškai aktyvus ir laiku kreiptųsi į gydytojus.

Buvo pristatyti nauji moksliniai tyrimai apie perdirbto maisto vartojimo poveikį sveikatai. Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, perdirbto maisto vartojimas padidino antrojo, mirtingesnio, širdies priepuolio riziką. Taip pat padidėjo mirtingumas dėl bet kokių priežasčių, susijusių su maisto valgymu. Tai reiškia, kad greta širdies ligos, jie turėjo didesnę tikimybę mirti nuo bet kokios kitos priežasties, rašo express.co.uk.

Aneurizmos dažnai vadinamos tyliosiomis žudikėmis ne veltui – jos atsiranda be jokių simptomų ir auga iki tol, kol dažnu atveju išgelbėti žmogaus gyvybę pasidaro per vėlu. Apie tai, kas yra aneurizmos, kas lemia jų atsiradimą ir ką daryti joms atsiradus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytojas-kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas.

Per 17 metų Lietuvoje sudarytos itin palankios sąlygos tikrintis prevenciškai dėl ligų, kurios yra dažniausios mirties priežastys šalyje, t. y. kraujotakos sistemos ligos ir vėžys. Visi privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, sulaukę tam tikro amžiaus, gali nemokamai pasitikrinti net pagal 5 ligų prevencijos programas: dėl širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio.

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos.

Plyšus aneurizmai 50 proc. pacientų miršta taip ir nepasiekę ligoninės, o tų, kuriems spėjama atlikti skubias operacijas, išgyvena apie 50–60 proc. Tokią liūdną statistiką konstatuoja šalies medikai ir ypač vyrus ragina neatidėlioti profilaktinių tyrimų. Pilvo aortos aneurizma (arba kitaip – išsiplėtusi pilvo aorta) – tai viena klastingiausių kraujagyslių ligų, kuri dažniausiai vystosi be simptomų, tačiau ją pastebėti galima ištyrus echoskopu.

Vasarą, kai oro temperatūra pakyla virš 25 laipsnių Celsijaus, Lietuvoje net ir sveiki žmonės pradeda negaluoti -   jaučia oro trūkumą,  spaudimą krūtinėje ir kitus širdies nepankamumo simptomus, juos pradeda kamuoti dusulys.  Turinčių problemų su širdimi tyko dar daugiau pavojų.    „Alinančių karščių metu žmogaus širdis dirba padidinta apkrova, padažnėja pulsas.

Internete sklindanti pacientus klaidinanti informacija, neva kraujospūdį mažinantys vaistai daro neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu, kelia nerimą medikų bendruomenei. Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija pateikė rekomendacijas gyventojams, kuriose paneigė skleidžiamos informacijos prielaidas ir nurodė pacientams vartoti prižiūrinčio gydytojo išrašytus vaistus.

Daugiau kaip 80 proc. kraują išsitirti nusprendusių žmonių nustatomas padidėjęs cholesterolio lygis, rodo Lietuvoje vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai. Ne tik dėl genetikos, bet dažnai ir dėl netaisyklingos mitybos ar nuolat patiriamo streso pakilęs cholesterolis signalizuoja apie medžiagų apykaitos sutrikimus.

Širdies ir kraujagyslių ligos, daugiausia aterosklerozė, yra pirmoji mirties priežastis visame pasaulyje. Arterijų susiaurėjimas dėl riebalinių nuosėdų ant vidinių sienų, stabdo kraujo apytaką kūne ir gali sukelti mirtiną širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Dažniausiai aterosklerozė atsiranda dėl aukšto blogojo cholesterolio kiekio kraujyje, todėl sočiųjų riebalų kiekio maiste stebėjimas turi tapti prioritetu.

Ar dažnai patiriate svaigulį? Galvos svaigimą gali lydėti ir pusiausvyros praradimas, keisti garsai bei jausmai ausyse. Šį jausmą gali sukelti daugybė dalykų, susijusių su vidinėmis ausimis, virusinėmis infekcijomis, vašku ausyse, prasta kraujotaka, dehidratacija, šalutiniu vaistų poveikiu ir žemu kraujo spaudimu. Galvos svaigimas dažniausiai praeina savaime, tačiau yra atvejų, kai tai sukelia rimtų pasekmių.

Pakeitę maistą, kurį valgote, galite sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Į mitybos racioną įtraukti maisto produktų, mažinančių kenksmingų cholesterolį pernešančių dalelių kiekį, kurios prisideda prie arterijų užsikimšimo, yra geriausias būdas išvengti liūdnų pasekmių, rašoma health.harvard.edu. Skirtingi maisto produktai gali įvairiais būdais sumažinti cholesterolį.

„Manau, kad pasaulyje nėra nė vienos šalies, kuri nežinotų ir neištyrė nuostabių šio nuostabaus augalo vaistinių savybių“, – sakė gamtininkė Lalita Thomas. Žinoma, jūs tikriausiai numanote, kad kalbama apie česnakus, kurie per šimtus metų naudojami įvairioms sveikatos problemoms gydyti, rašoma usefulbeautytips.net. Iki šiol buvo atlikta daugybė tyrimų, siekiant geriau pažinti česnako fiziologinį poveikį.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje gali tapti užsikimšusių arterijų priežastimi arba net būti atsakingas už susidariusį krešulį. Toks užsikimšimas gali būti aukšto kraujospūdžio priežastimi, nes kraujas negali laisvai judėti visame kūne taip, kaip reikia, rašoma foodprevent.com. Užsikimšusias arterijas išvalyti tampa labai sunku. Ekspertai mano, kad didelis cholesterolio kiekis prasideda nuo vidinio arterijos sluoksnio pažeidimo ir (arba) apnašų.

Lašišoje ir tunuose esantys Omega-3 žuvų taukai sumažina širdies ligų riziką ir aštuoniais procentais sumažina mirtinų širdies priepuolių riziką, tačiau jis neturi įtakos insultams, rodo naujas tyrimas, rašoma dailymail.co.uk. Klinikiniai tyrimai išanalizavo Harvardo TH Chano visuomenės sveikatos mokyklą ir Brighamo bei moterų ligoninę JAV atskleidę ryšį po papildų bandymo ir palyginę juos su placebu. Be to, didesnės omega-3 žuvų taukų dozės dar labiau sumažino širdies ligų riziką.

Prieširdžių virpėjimas dažniausiai pasitaikanti širdies liga. Nors prieširdžių virpėjimas – vyresnio amžiaus žmonių liga, jis vis dažniau ima varginti jaunesnius, darbingus žmones. Tam įtaką daro ir greitas šiuolaikinio gyvenimo ritmas. Gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Audrius Aidietis teigia, kad prieširdžių virpėjimas – pats dažniausias širdies sutrikimas.

Sakoma, kad obuolys per dieną apsaugo nuo dažno apsilankymo pas gydytoją – tyrimai rodo, kad šis senas posakis yra tiesa, rašoma dailymail.co.uk. Tyrėjai iš Edith Cowan universiteto, Australijos, stebėjo daugiau kaip 53 000 žmonių maitinimosi įpročius ir stebėjo juos 23 metus. Jie nustatė, kad tie, kurie suvalgydavo mažiausiai 500 mg flavonoidų – obuoliuose randamų junginių – per dieną, turi mažesnę tikimybę mirti nuo vėžio ar širdies ligų.

Masačiusetso ligoninės Bostone ekspertų atliktas tyrimas parodė, kad chroniškas triukšmo poveikis didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, taip pat išauga insulto ir infarkto tikimybė. „MedicalXpress“ rašoma, kad tyrime dalyvavo 499 žmonės, kurių vidutinis amžius siekė 56 metus. Savanoriams buvo atlikta smegenų ir kraujagyslių pozitronų emisijos tomografija. Mokslininkai taip pat patikrino tyrimo dalyvių gyvenamųjų vietų triukšmo lygį.

 Lietuvos gyventojus dažniausiai pakerta širdies ir kraujagyslių ligos, atskleidžia šalies gyventojų mirties priežasčių statistika. Kasmet šalyje nuo šių ligų miršta apie 23 tūkst. žmonių – tai sudaro daugiau nei pusę (56 proc.) visų mirčių. Pasak gydytojų, nors širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančios priežastys yra seniai žinomos, mirtingumas nuo šių ligų pastaraisiais metais nemažėja.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, todėl sveikos mitybos specialistai ragina gyventojus vartoti daugiau šių medžiagų turinčius maisto produktus.

Ar mokėtumėte suprasti, jog sutriko jūsų širdies veikla? Kai kurie simptomai gali pasirodyti net ne krūtinėje ir juos tikrai nėra lengva iššifruoti. „Jei nesate įsitikinę vienokių ar kitokių sutrikimų atsiradimo priežastimis, būtinai pasirodykite gydytojui“, - teigė Penn State Hershey širdies ir kraujagyslių instituto Širdies kateterizacijos laboratorijos direktorius Charlesas Chambersas.

Kardiologai sako, jog kraujagyslių ir širdies ligos vis dar išlieka karštu tašku, pasiglemžiančiu daugiausiai gyvybių. Gydytojai pastebi, jog dažnas ignoruoja pirmuosius ligų simptomus. Tačiau kai kurie susirgimai itin klastingi ir vis dažniau smogia netikėtai. Interviu su Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūniene.   „Įkrauk savo širdį“ Širdies diena skirta ne parodyti kokias mes technologijas turime, o kad skatintume vieni kitus gyventi sveikai.

Kardiologai tvirtina, kad daugumai netekčių būtų galima užkirsti kelią, jeigu žmonės reguliariai tikrintųsi, ir tai galima daryti nemokamai. Tačiau, pavyzdžiui, jau dešimtmetį veikiančia nemokama prevencine kardiologine programa pasinaudojo mažiau nei pusė potencialių ligonių. Dauguma esą neturi laiko arba apie tokią galimybę tiesiog nežino, tačiau medikai tvirtina, kad žmonės tiesiog tingi rūpintis savo sveikata ir laukia tol, kol padėti jau nebeįmanoma.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulinio lygio kardiologai Vilniuje tarėsi, ką daryti, kad pagerėtų sergančiųjų širdies ligomis gydymas ir priežiūra. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti susirgimą, naudojant pažangius, bet ne per brangius metodus. Taip pat siekiant, kad pagalba būtų prieinama visoje Lietuvoje, siūloma steigti 15 specializuotų širdies nepakankamumo ir aritmijos priežiūros kabinetų.

Kraujagyslių ligos laikomos šių dienų „gyvenimo būdo“ negandomis, tačiau Egipte, Peru ir Aliaskoje rastų mumijų skenavimas parodė, kad senovėje sirgta tokiomis pačiomis ligomis. Gydytojai nevengia priminti, kad riebus maistas bei mažai judrus gyvenimo būdas skatina trombų formavimąsi kraujagyslėse. „Blogasis“ cholesterolis ir imuninės ląstelės, vadinamos makrofagais, nusėda ant kraujagyslių sienelių ir ilgainiui ima trikdyti kraujotaką.

Šį savaitgalį minima Pasaulinė širdies diena. Kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų  pasaulyje miršta per 17 mln. žmonių. Lietuvoje tai – kas antros mirties priežastis. Todėl į tarptautinį kardiologų simpoziumą Vilniuje pasidalyti patirtimi pakviesti iškiliausi šios srities specialistai iš visos Europos, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Pagal sergančių širdies-kraujagyslių ligomis ir nuo jų mirštančių žmonių skaičių Lietuva pirmauja Europoje.

Vakar, gegužės 6-ąją dieną, įvyko iškilmingas labdaros vakaras-koncertas. Atėję svečiai tiesiogiai prisidėjo prie kovos su moterų širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi surinktos lėšos bus skiriamos Lietuvos širdies asociacijos, ilgalaikei švietėjiškai širdies ligų prevencijos programai įgyvendinti. Vakarų šalyse itin daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukęs labdaros renginys „Raudona sunelė“ (ang.