krajbanka

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Praėjusiais metais Latvija buvo visos Europos augimo lyderė – jos BVP 2012 m. augo 5,6 proc., o metais anksčiau jis didėjo 5,4 proc. Ekonomikos plėtrai daugiausia įtakos turėjo ne tik teigiamas eksporto įnašas, bet ir sparčiai augusi vidaus paklausa.

Latvijos banko „Latvijas Krajbanka“ likvidavimas vyksta sklandžiai, tačiau pasirodžiusi informacija apie po banko veiklos sustabdymo atliktus sandorius kelia abejonių. Bankrutavusiam Lietuvos bankui „Snoras“ priklausiusio komercinio Latvijos banko „Latvijas Krajbanka“ veikla nutraukta beveik prieš metus, bankroto procedūra ir likvidavimas vyksta nuo šių metų vasario mėnesio.

Didžiausias nemokaus „Latvijas Krajbanka“ banko aktyvas, 231 mln. latų paskolų portfelis, greičiausiai bus parduotas aukcionuose šių metų rudenį, pareiškė „Latvijas Krajbanka“ administruojančios audito bendrovės „KPMG Baltic“ atstovas Aivaras Jurcanas. Šiuo metu bendra banko aktyvų vertė siekia 370 mln. latų, įskaitant 231 mln. latų vertės paskolų portfelį, investicijas į nekilnojamąjį turtą (apie 25 mln. latų), investicijas į giminingas įmones (apie 15 mln.

Rygos apygardos teismas nurodė antradienį pradėti nemokaus „Latvijas Krajbanka“ banko bankroto procedūrą. Teismo sprendimas neskundžiamas. Procedūrą pradėti paprašė „Latvijas Krajbanka“ administruojanti audito bendrovė „KPMG Baltic“, nurodžiusi, kad nė vienas iš keturių gautų pasiūlymų sanuoti „Latvijas Krajbanka“ negali būti praktiškai įgyvendinamas.

Susiklosčiusi situacija dėl sukčiavimo argentinietiškais varantais (tai sertifikatas, suteikiantis jo savininkui teisę įsigyti tam tikrą kiekį kompanijos akcijų už fiksuotą kainątai sertifikatas, suteikiantis jo savininkui teisę įsigyti tam tikrą kiekį kompanijos akcijų už fiksuotą kainą) privertė rusų korporaciją „Otkritije“ rimtai imtis tirti operacijas, perėjusias per „Convers Group“ vadovo Vladimiro Antonovo bankus „Snorą“ ir „Latvijas Krajbanka“. Kaip rašoma „RBK Daily“, „Otkritije“ vykdo...

Buvęs „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas, duodamas interviu žurnalui „Kapitalas“ pareiškė, kad užsienio bankuose esančias „Krajbanka“ lėšas galima lengvai sugrąžinti, rašo Delfi.lv. Anot V. Antonovo, 497 mln. litų, kuriuos bankas pervedė į korespondencines sąskaitas buvo skirti Latvijos nacionalinės oro linijų bendrovės „airBaltic“ refinansavimui.

Pirmoji Baltijos šalyse IKEA parduotuvė bus atidaryta Vilniuje, netoli oro uosto, pranešė ketvirtadienį specialioje spaudos konferencijoje Vilniaus miesto savivaldybė. Planuojama, kad parduotuvė duris atvers 2013 metų rudenį. UAB „Felit“, valdanti IKEA frančizę, sostinėje investuos 370 mln. litų, o prekybos centro statybos turėtų prasidėti jau kitų metų pavasarį. Projektui detalųjį planą savivaldybė paruošė per pusmetį. Planuojama, kad IKEA sukurs 200 naujų darbo vietų Vilniuje.

Latvijos finansų rinkų ir kapitalo komisijos pirmininko pavaduotojas Janis Brazovskis susitiko su Rusijos bankininku Aleksandru Antonovu – buvusio „Latvijas Krajbanka“ savininko Vladimiro Antonovo tėvu, – aptarti „Krajbanka“ reorganizavimo galimybių. Laikraščiui „Diena“ antradienį Aleksandras Antonovas pareiškė, kad jis, kaip bankininkas, tiki, kad „Krajbanka“ reorganizavimas yra tinkamas būdas išspręsti banko problemas.

Jau teko rašyti, kad demokratinė santvarka negali egzistuoti ir būti gyvybinga be pasitikėjimo. Ypač šiais laikais, kai daugelis visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimų yra tokie sudėtingi, kad net gana išsilavinęs žmogus dažniausiai negali patikrinti įgaliotųjų ir išrinktųjų teiginių. Nei jis gali tiksliai žinoti – kada valdžia pastebėjo „Snoro“ akcininkų reputacijos priekaištingumą, nei kaip nors patikrinti jų užkeikimus apie sėkmingai vykdomą atominės elektrinės statybos projektą.

Nuo lapkričio 29 iki gruodžio 7 dienos valstybės garantuoti indėliai išmokėti 47 tūkst. 477 žlugusio „Latvijas Krajbanka“ klientų. Bankas „Citadele“ iš indėlių draudimo fondo išmokėjo 200,7 mln. latų (995 mln. 498 tūkst. litų), portalui „Nozare.lv“ pranešė banko atstovė Ieva Praulinia.

Politinėje erdvėje diskutuojama, kad tarp Lietuvos ir Latvijos dėl bankų „Snoras“ ir „Krājbanka“ bankrotų tvenkiasi debesys, tačiau ekonomistas Mortenas Hansenas, dirbantis Rygoje, tvirtina, kad latviai reikalauja per daug. Iš informacijos, skelbiamos latvių žiniasklaidoje, susidaro įspūdis, kad Latvijoje padėtis dėl paskelbto „Krājbanka“ bankroto tampa vis labiau įtempta, ypač Lietuvos atžvilgiu. Ar tikrai taip yra? Nedaug žinau apie latvių politikus ir pernelyg daug žinoti nenoriu.

Ketvirtadienį Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK) Rygos teisme pateikė ieškinį dėl „Latvijas Krajbanka“ nemokumo, taip pat prašymą pritarti Aigaro Lūsio kaip bankroto administratoriaus kandidatūrai, portalui „Nozare.lv“ sakė FKRK biuro vadovė Ana Dravnijecė. Kaip patikino A. Lūsis, FKRK prašymu bankroto procese dalyvaus auditorių komanda, taip pat advokatų, turinčių atstovybes užsienyje, komandos.

Lietuvos banko „Snoras“ ir jo „dukters“ „Latvijas Krājbanka“ likvidavimas dar kartą parodė — piniginiuose reikaluose jokia Baltijos vienybė neegzistuoja, rašo telelgraf.lv. Premjeras persigalvojo. Dar ketvirtadienį premjeras Valdis Dombrovskis pakavosi daiktus — penktadienį jis turėjo skristi į Lietuvą deryboms su premjeru Andriumi Kubiliumi. Derybų tema — „Snoro“ ir „Latvijas Krājbanka“ gelbėjimas. Tačiau jau vakare Lietuva nutarė likviduoti banką.

„Snoro“ banko bankrotas kelia rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, kur „Snoras“ kontroliavo seniausią šalyje banką „Latvijas Krajbanka“. Kaip bus sprendžiamos bankrutavusio banko indėlininkų problemos abiejose valstybėse? „Banko „Snoras“ bankrotas kelia rūpesčių ne tik Lietuvoje“, – sako  J. Stacevičius.

Priklausomai nuo to, kiek dingo „Latvijas Krajbanka“ lėšų, banko veikla gali būti atnaujinta, jeigu bankas bus padalytas „gerus“ ir „blogus“ aktyvus, sako žinomas ekonomistas Janis Ošleisas. Į „gerąjį banką“ pereitų sąžiningi paskolos gavėjai, o „blogasis bankas“ teismo keliu išieškotų iš banko savininko Vladimiro Antonovo ar jo prezidento Ivaro Priedičio lėšas, sakė ekonomistas. Jis pridūrė, kad banko negalima bus atgaivinti tik tuo atveju, jeigu iš jo nutekėjo labai didelė pinigų suma.

Paaiškėjo 100 milijonų latų pervedimo iš „Latvijas Krajbanka“ į užsienio bankus detalės. (Papildyta 11.19) Talsų rajono Dundagos krašto Dūma, kurios lėšos užblokuotos banke „Latvijas Krajbanka“, išduoda gyventojams atsiskaitymo talonus, kadangi šio banko filialas buvo vienintelis savivaldybės teritorijoje.

„Krajbanka“ žlugimas labiausiai paveiks kaimyninės šalies pensininkus ir Ventspilio miestą, mat daugelis jo įmonių šiame banke laikė savo sąskaitas. Manau, kad sąskaitos tebeliko iki šiol, nors savininkas ir pasikeitė“, - „Lietuvos rytui“ pasakojo Latvijoje jau daug metų gyvenantis lietuvis verslininkas Kęstutis Liutkus. (Papildyta 10.17 val.) „Latvijas Krajbanka“ gali būti likviduotas, pareiškė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos tarybos (FKRK) įgaliotinis Janis Brazovskis.

Bankininkas R. Baranauskas įsitikinęs, kad Lietuvos valdžios įvykdytam „Snoro“ banko nacionalizavimui nebuvo tinkamai pasiruošta, o panašios taktikos jau ėmėsi ir Latvijos pareigūnai, sustabdę giminingo „Latvijas Krajbanka“ darbą, rašo „Respublika“. Bankininkas pripažįsta, kad „Snoras“ turėjo problemų, tačiau tebėra įsitikinęs, jog jis jas ir tegali padėti išspręsti laikinajam administratoriui iš užsienio. Vakar bankininkas „Respublikai“ davė interviu telefonu.

Latvijos vyriausybė lauks Lietuvos sprendimo dėl banko „Snoras" ir tik tada tarsis dėl tolesnių veiksmų „Latvijas Krajbanke“ atžvilgiu. Tai po vyriausybės posėdžio antradienį paskelbė ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Jis patvirtino, kad tolesni sprendimai dėl „Latvijas Krajbanke“ priklausys nuo to, ar Lietuva gelbės „Snorą". V. Dombrovskis susidariusią situaciją jau aptarė su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi.

Siekiantiems nuspėti Vilniaus vertybinių popierių biržos kreivės kilimų ir nuopuolių laiką vargiai padės fundamentali ir techninė analizė. Nes sunku nuspėti, tarkim,  kelių ne per didžiausių užsienio fondų planus. O būtent šių fondų antplūdis ir pasitraukimas didžiąja dalimi lemia, liks vietinis nedidelis investuotojas kepurnėtis seklumoje ar spės išplaukti ant nuslūgstančios bangos keteros, atidžiai ieškodamas geresnės nišos gryniesiems.