kosovas

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba surengė specialią sesiją, per kurią buvo aptarta saugumo padėtis Kosove. Sesija surengta po to, kai per praėjusią savaitę įvykusį sprogimą etniškai padalintame Mitrovicos mieste žuvo vienas žmogus.

Etniškai padalintame Kosovo Mitrovicos mieste nenustatytas asmuo metė bombą į mitinguojančių serbų būrį. Skelbiama, kad sprogimo metu buvo sužeisti 6 vyrai ir 6 moterys. Vienas sužeistųjų netrukus mirė ligoninėje. Sprogimo metu jam buvo sužalota širdis ir gydytojai vyrui niekuo padėti nebegalėjo. Serbai protestavo prieš tai, kad Mitrovicos miesto šiaurinėje dalyve buvo atidaryta Kosovo valdžios atstovybė. Didžiąją dalį šiaurinės miesto dalies gyventojų būtent ir sudaro serbai.

Buvęs Suomijos prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Marttis Ahtisaaris pareiškė, kad Kosovas liks nepriklausoma valstybe nepaisant to, kokią patariamąją nuomonę pareikš Tarptautinis teisingumo teismas. Teismo išaiškinimo dėl vienašališkos Kosovo nepriklausomybės deklaracijos laukiama antroje šių metų pusėje. „Aš manau, kad svarbu visiems suprasti, kad kas benutiktų tarptautiniuose teismuose, Kosovas yra ir liks nepriklausoma valstybe.

Kijevas neketina svarstyti Abchazijos, Pietų Osetijos ar Kosovo nepriklausomybės klausimo, patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras Kostiantynas Hryščenka per savo viešnagę Lietuvoje. "Pietų Osetijos, Abchazijos, Kosovo pripažinimų klausimų mūsų darbotvarkėje nėra", - sakė K. Hryščenka per spaudos konferenciją ketvirtadienį.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pareiškė, kad valstybės teritorinio vientisumo pažeidimas yra įstatymams prieštaraujantis veiksmas ir dėl to jis nesirengia pripažinti separatistinių valstybių nepriklausomybės. Per spaudos konferenciją, skirtą jo prezidentavimo šimtadieniui paminėti, jis pareiškė, kad niekada nepripažino ir nesirengia pripažinti Kosovo, Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybės.

NATO taikdariai ir policija buvo priversti įsikišti, kad nuramintų etniškai padalintame Kosovo Mitrovicos mieste kilusius susirėmimus tarp albanų ir serbų. „Laisvosios Europos radijas“ skelbia, kad tai buvo didžiausi etniniai neramumai nuo pat to laiko, kai Kosovas prieš porą metų paskelbė savo nepriklausomybę.

NATO ir toliau mažins Kosove dislokuotų karių skaičių, nes saugumo padėtis Balkanų regione po truoputį gerėja, teigia vyriausiasis NATO jungtinių pajėgų Europoje vadas, JAV admirolas Jamesas Stavridis. Jis teigia, kad situacija Balkanuose vis dar nėra ideali, tačiau įvykiai klostosi tinkama linkme. Šiemet Kosove dislokuotų NATO karių skaičius nuo 15 tūkst. gali būti sumažintas iki 10 tūkst. arba net 5 tūkst.

Per susišaudymą, klisuį tarp Makedonijos pasieniečių ir nenustatytos gaujos, žuvo 4 žmonės. Skelbiama, kad susišaudymas kilo netoli Makedonijos pasienio su Kosovu. Policija teigia, kad vyrai buvo nukauti, kai iš Kosovo į Makedoniją nelegaliai bandė pergabenti ginklus. Pasieniečiai juos pastebėjo ir netrukus kilo susišaudymas. Policijos atstovai teigia, kad mikroautobuse, kuriuo vyko nukautieji, rastas didelis kiekis ginklų ir sprogmenų.

Albanijos užsienio reikalų ministras Iliras Meta teigia, kad nepaisant to, jog Belgradas ir Tirana laikosi skirtingo požiūrio į Kosovo statusą, ši nuo Serbijos atsiskyrusi šalis ateityje turėtų tapti Europos Sąjungos nare. Tokius komentarus jis išsakė po istorinio vizito į Belgradą, kur susitiko su Serbijos prezidentu Borisu Tadičiumi ir užsienio reikalų ministru Vuku Jeremičiumi. Kovo 11 dieną vykęs vizitas buvo pirmas kartas, kai Albanijos diplomatijos vadovas lankosi Serbijoje.

Teko būti Kosove vos mėnesį iki jam pasiskelbiant nepriklausomybę. Gyvenau ne viešbutyje, o kartu su kokiais aštuoniais studentais albanais, kurie nuomojosi butą Prištinos centre. Su vienu jų susipažinau susirašinėdamas internete. Jis labai nuoširdžiai pakvietė į Kosovą. Nusprendžiau važiuoti, nes, mano supratimu, žurnalistai nėra politologai, kad galėtų rašyti apie tai, ko nėra matę, ir kurti įvairiausias teorijas, žurnalistui būtina gyvenimą tose šalyse, apie kurias rašo, pamatyti savo akimis.

Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius per vizitą Budapešte pabrėžė, kad sprendimas susieti Serbijos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas su reikalavimu pripažinti Kosovą yra didžiulė klaida. „Visi kas galvoja, kad tokiu atveju, jei Serbija bus priversta rinktis tarp ES ir Kosovo, ji pasirinks ES, daro didelę klaidą. To nebus“ - po susitikimo su Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Balaszu pareiškė V. Jeremičius.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Benrardas Kouchneris pamišėliu išvadino „Voice of America“ žurnalistą, kuris drįso paprašyti ministro pakomentuoti prekybos žmonių organais Kosove bylą. Žurnalistas Budimiras Ničičius B. Kouchnerį pakalbinti mėgino, kai jis lankėsi Kosove esančiame serbų Gračanicos anklave. Serbijos karo nusikaltimų teismas šiuo metu tiria bylą, kurioje teigiama, kad Kosove veikusios gaujos grobdavo ir žudydavo serbus, o vėliau pardavinėdavo jų organus.

Serbijai reikėtų susitaikyti su mintimi dėl Kosovo praradimo, tokią poziciją, duodami interviu vietos spaudai, pareiškė Vokietijos ir Prancūzijos ambasadoriai Serbijoje. Diplomatai paminėjo, kad Kosovo kraštas, kuriame daugumą gyventojų sudaro albanai, niekada nepateks į Serbijos įtakos sferą, todėl Belgradui reikėtų užmegzti draugiškus santykius su Priština. Tai paskatintų ir Serbijos prisijungimą prie Europos Sąjungos, pareiškė diplomatai.

Serbijos ministras Kosovo reikalams Goranas Bogdanovičius pagyrė savo šalies diplomatines pastangas siekiant išlaikyti Kosovą Serbijos sudėtyje. Kosovo antrųjų nepriklausomybės metinių proga duodamas interviu valstybinei televizijai RTS, G. Bogdanovičius teigė, kad Belgradas laimėjo diplomatinę pastarųjų poros metų kovą, nes Kosovą kol kas pripažino mažiau nei trečdalis pasaulio valstybių.

Kosovas vasario 17 dieną švenčia jau antrąsias nepriklausomybės nuo Serbijos metines. Kol kas Kosovą pripažino 65 pasaulio valstybės, įskaitant ir JAV bei didžiąją dalį Europos Sąjungos narių. Tiesa, šios nuo Serbijos atsiskyrusios šalies pripažinti nesirengia tiek pats Belgradas, tiek Rusija ir Kinija, o tai neleidžia Kosovui tapti Jungtinių Tautų nariu. Kosove iš viso gyvena 2 mln. žmonių. Didžiąją dalį gyventojų sudaro etniniai albanai.

Kosovo asamblėjos pirmininkas Jakupas Krasniqi pareiškė, kad tokiu atveju, jei šiaurinėje Kosovo dalyje gyvenantys serbai panorės atsiskirti nuo šalies, tai „pietinėje Serbijos dalyje gyvenantys etniniai albanai bus pasirengę prisijungti prie Kosovo“. Kosovo šiaurėje, o ypač etniškai nuo pat 1999 metų karo padalintame Mitrovicos mieste gyvenantys serbai kol kas nėra linkę pripažinti Kosovo valstybės, todėl iš esmės serbų dominuojamą Kosovo dalį vis dar kontroliuoja Belgradas.

Balkanai 2010 metais išliks didžiausią pavojų stabilumui europoje keliančiu regionu, teigia JAV Nacionalinės žvalgybos direktorius. Dennisas Blairas kaip potencialiausius pavojaus šaltinius įvardijo Bosniją ir Hercegoviną bei Kosovą. „Įvykiai Balkanuose 2010 metais ir vėl kels principinius iššūkius stabilumui Europoje“ - savo ataskaitoje, pristatytoje JAV Senato žvalgybos kimitetui, teigia D. Blairas.

Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius, duodamas interviu dienraščiui „The New York Times“, pareiškė, kad Kosovo provincija yra Serbijos Jeruzalė. „Ši vieta, Kosovas, yra mūsų Jeruzalė. Jos negalima traktuoti niekaip kitaip kaip tik mūsų Jeruzale“ - teigė V. Jeremičius, kuris yra laikomas itin proeuropietiškų pažiūrų politiku.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius teigia, kad Kosovas kuo greičiau turi įstoti į Europos Sąjungą būdamas integralia Serbijos valstybės dalimi. „Aš Europos Sąjungoje norėčiau matyti ne tik Serbiją, o tai reiškia ir Kosovą, tačiau ir visas pietryčių Europos šalis. Tikiuosi, kad jos į Europos Sąjungą integruosis kaip įmanoma greičiau, viliuosi jau 2014 metais“ - teigė Serbijos lyderis. Serbija ir toliau nesirengia pripažinti Kosovo nepriklausomybės.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius ortodoksų Kalėdas švenčia XIV amžiuje statytame serbų vienuolyne Kosove, skelbia Laisvosios Europos radijo Balkanų tarnyba. Prezidentas teigia Kalėdų proga nešantis taikos žinią visiems žmonėms, kad ir kur jie būtų. Kaip ir daugelis serbų B. Tadičius atsisakė pripažinti Kosovo nepriklausomybės deklaraciją ir teigia, kad ši provincija vis dar tebėra integrali Serbijos dalis.