kopos

Žinomas Lietuvos gamtininkas Selemonas Paltanavičius ne vienerius metus atsiduoda Kuršių nerijos didžiojo kopagūbrio tyrinėjimui. Šiemet čia aptiktas radinys kaip reikiant nustebino ir išdavė anksčiau dar nežinotą faktą. Gamtininkas Kuršių nerijoje tyrinėjimų metu aptiko lygutės (lot. Lullula arborea) jauniklius, visai šalimais ir dirvoninių kalviukų (lot. Anthus campestris) porą, nešiojančią lesalą, skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Vis daugiau poilsiautojų paplūdimiuose nevengia degintis be rūbų ne tik moterų, vyrų, nudistų paplūdimiuose, bet ir šalia esančiose kopose. Klaipėdos miesto savivaldybė primena, kad oficiali paplūdimio riba apima teritoriją nuo jūros iki kopų pradžios, o kopose degintis nuogiems yra viešosios tvarkos pažeidimas. Už šį pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 240 eurų.

Uostamiesčio viešosios tvarkos specialistai primena, kad kopose degintis nuogiems – nederamas elgesys. Mėgautis saulės voniomis be maudymosi kostiumėlių ar glaudžių negalima, net jei kopos yra šalia oficialių moterų, vyrų ar nudistų paplūdimių. Oficiali paplūdimio riba apima teritoriją nuo jūros iki kopų pradžios, o kopos – jau tokia pati vieša vieta kaip ir visos kitos, kur degintis be rūbų nedera, praneša Klaipėdos miesto savivaldybė.

Šeštadienį šalia Klaipėdos prie Girulių vyks trečius metus rengiama kopų tvarkymo talka „Kopoms reikia tavęs“. Joje dalyvauti užsiregistravo apie 450 žmonių: moksleiviai, studentai, Raudonojo Kryžiaus suburti savanoriai, miestiečiai, vienos iš akcijos rengėjų SBA įmonių darbuotojai.

Redakciją, kai kuriuos Klaipėdos miesto politikus, Savivaldybės administracijos darbuotojus pasiekė vienos moters laiškas. Jos manymu, uostamiestyje diskriminuojami vyrai, nes jie negali ramiai eiti naujai įrengtu taku kopose palei jūrą. Jiems kelią pastoja moterys. Situacija labai komplikuota.

Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl statybų metu Palangoje, ties Kunigiškių paplūdimiu, suniokoto kopagūbrio paviršiaus, antradienį informavo Aplinkos apsaugos departamentas.  Pirmadienį pareigūnai apsilankė privačiame sklype ir nustatė, kad remontuojant pastatą pajūryje galėjo būti sulyginta kopos paviršinė dalis, pakeičiant reljefą su buvusia natūralia žoline augmenija ir nustumiant apie dešimt metrų ilgio ir keturių su puse metro pločio juostą.

Penktadienį Klaipėdos rajone, Karklėje, prasidės antrus metus rengiama talka tvirtinti pajūrio kopas, surinkti šiukšles. Akciją rengia organizacija „Mes darom“. Anot organizatorių, pajūrio kopas nuolat ardo ir griauna vis dažnėjančios audros, stiprūs vėjai ir krantus skalaujančios bangos, todėl festivalio „Darom prie jūros“ metu žabų tvorelėmis bus apsaugotos pajūrio kopos.

Floridoje žuvo saulėtekį virš Atlanto vandenyno filmavęs 35 metų vyras, palaidotas po smėliu nuslinkus kopos šlaitui, pranešė pareigūnai. Vienas paplūdimio lankytojas anksti pirmadienį pastebėjo iš smėlio Hačinsono saloje kyšančią vyro kūno dalį ir iškvietė pagalbą, per „Facebook“ pranešė Martino apygardos šerifo biuras. Panašu, kad vyras ilsėjosi kopos papėdėje, filmuodamas saulėtekį, ir įvyko smėlio nuošliauža, pranešė detektyvai. Pasak jų, auka veikiausiai užduso po smėliu.

„Žinau, kad lietuviai ypač nemėgsta besiskundžiančių viešai, tačiau šio mano laiško nelaikykite nusiskundimu. Priešingai, galbūt tai puiki tema diskusijai. Šį savaitgalį praleidau pajūryje ir ten pamačiau tokį vaizdelį, kuris mane privertė nurausti iš gėdos“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Zita. Esu moteris amžiuje, gyvenime esu mačiusi tikrai visko. Tačiau stengiuosi visada neatsilikti nuo jaunesnės kartos.

Augant lankytojų srautui apsilankymas Naglių gamtinio rezervato pažintiniame take sezono metu vėl tampa mokamas, o bilietus lankytojams pardavinės įdarbintos ukrainietės. Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, nuo balandžio 15 dienos pradedamas lankytojų srauto reguliavimas ekonominėmis priemonėmis, kai kiekvienas  norintis apsilankyti take, tako darbo laiku, turės įsigyti bilietą.  „Tai rezervatas, jame lankymas išvis turėtų būti draudžiamas.

Lietuvos pajūryje vyksta akcija, pavadinta „Kopoms reikia tavęs!“ Daugiau nei šimtas talkininkų, nepabūgę lietaus ir žvarbaus vėjo, tvirtino paplūdimio ruožą ties Karkle. Vos per kelias valandas žmonės šakomis padengė du tūkstančius kvadratinių metrų pustomų kopų. Taip darbštūs savanoriai Pajūrio regioniniam parkui sutaupė kone 10 000 eurų. Pajūrio gyventojai nuo bangų ir vėjo gelbėja Karklės paplūdimio kopas. Žmonių į talką susirinko per šimtą.

Planuojant poligonų plėtrą, vis labiau bruzda gyventojai. Jonavos rajone kariškių žinion pateko net unikalus gamtos darinys – žemyninė kopa. Pamėgtą vietą siekiantys išsaugoti gyventojai rengia protestus, peticijas ir raštais atakuoja institucijas. Tad Krašto apsaugos ministerija jau švelnina toną ir garantuoja, kad kopa bus saugoma. Tik kada panorėję joje vaikštinėti žmonės negalės. Gyva grandine apie du šimtus žmonių apjuosia Dumsių kopą Jonavos rajone.

Savo akimis norintys pamatyti Mirusias kopas Kuršių nerijoje nuo šios vasaros turės plačiau praverti piniginę. Nacionalinio parko administracija nusprendė kainą pakelti daugiau nei dvigubai. O ateityje į Naglių gamtos rezervatą, kuriame ir yra šios kopos, svečius įleisti tik su specialisto priežiūra. Taip parko vadovai tikisi mažinti turistų srautus, mat po jų kojomis yra gamtos objektas.

Palangos kopose, kur statyti namus draudžia įstatymai, senąsias dušines jų savininkai rekonstravo į modernų dviejų aukštų statinį. Valdininkai tikina, kad šiuolaikiškas namas skirtas paplūdimio aptarnavimo veiklai, nors vaikštantys pro šalį žmonės ir be specialaus išsilavinimo mato, kad pastatas labiau panašus į prabangią vilą o ne į dušą. Pastato savininkė vis dar neatskleIdžia, kam ruošia šį kopose riogsantį pastatą.

Pajūryje ties Melnrage ketinama įrengti virš žemės pakeltą kopų taką. Dienraštis „Lietuvos žinios“ šeštadienį rašo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet pradės rengti daugiau nei 2 kilometrų ilgio medinio kopų tako projektavimo sąlygas. „Vingiuojantis takas bus pakeltas virš smėlio - vienur - 20-30 cm, kitur – apie 2 metrus. Jį nutiesus, tiek miestiečiams, tiek poilsiautojams nuo kitų metų pajūryje atsivertų visiškai naujas atraktyvus ir patogus maršrutas“, – sakė uostamiesčio vicemeras.

Vis dažnesnės ir stipresnės audros bei kylantis vandens lygis Baltijos jūroje akivaizdžiai siaurina mūsų paplūdimius. Palangoje po audrų atsivėrė po kelis metrus siekiantys skardžiai. Prieš penkerius metus kurorto paplūdimiai brangiai maitinti smėliu, dabar jiems vėl būtinas papildymas. Tačiau jau dabar aišku, kad šią vasarą prie tilto poilsiautojų rankšluosčių tilps mažiau. „2011–2012 m. buvo užvežta apie 300 tūkst.

Nors tikrasis Palangos sezonas dar neprasidėjo, vietinių vadinami „zombiai“ jau suvažiavo. Ir šį kartą jų taikiniu tapo kopos. Tad planuojantiems atšilus orams skubėti pasideginti prie jūros reikia būti labai apdairiems. Kopose poilsiautojų laukia ne tik baltas smėlis, bet ir kyšančios tualetinio popieriaus viršūnėlės, moteriški higienos reikmenys ir prezervatyvai. O darbuotojams belieka griebtis už galvų – kopose nakvoja ir šiukšlina tokie, kad net baisu prieiti arčiau.

 Klaipėdoje vagys apvogė Melnragės kopose poilsiavusią moterį. 64 metų moteris buvo apvogta trečiadienio vidurdienį, pranešė policija. Iš klaipėdietės pavogta rankinė su dokumentais telefonu, raktais ir 35 eurais. Visą nuostolį moteris įvertino 255 eurais.

Persikelkime į Kuršių neriją. Ir šią vasarą ten lankytojus drausmina kopų sargai. Pasirodo, rasti darbuotojų į šias pareigas – nelengva. Kurorte ne visi ištveria fizinį ir emocinį krūvį. 31–erių marijampolietis Vytautas šią vasarą – kopų sargas. Istorijos mokytoju dirbantis vyras turimas ilgas atostogas nusprendė praleisti prasmingai. Naglių gamtos rezervato pažintinis takas ir Parnidžio kopa – Vytauto darbo vietos.

Siekdami atkreipti dėmesį į gamtos puoselėjimą ir išsaugojimą ateities kartoms, Kauno technologijos universiteto (KTU) darbuotojai ir studentai šį penktadienį atsodins gaisrų nuniokotą Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį. KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Studentų atstovybės (VFSA) kasmetinė medelių sodinimo akcija šiais metais keičia įprastą šios socialinės akcijos vietą.

 Trečiadienio pavakarę Lietuvos laiku prasidėjo jau 10-asis Dakaro ralio etapas. Gamtos stichijoms nepaliaujant koreguoti organizatorių planų, startas dėl vakarykštės audros padarinių buvo atidėtas valanda, o galiausiai ir sutrumpintas. Beveik vien iš kopų susidedančioje šios dienos trasoje iš lietuvių fantastiškai pasirodė dykumų vilko vardą pateisinęs Antanas Juknevičius, kuris startavęs iš 43-osios vietos šovė aukštyn ir finišavo rekordinėje šiais metais, 17-oje pozicijoje.

Kopas sergėti šiemet priimtos trys merginos ir vaikinas. Nors jie dirba dar tik keletą dienų, kiekvienas jau gali papasakoti po istoriją apie prasižengusius. Sargai įdarbinti „skaudžiausiuose“ taškuose: ten, kur sparčiausiai nyksta unikalios kopos, skirtos akims, bet ne kojoms. Baisu pagalvoti, kas būtų, jei pavyzdžiui, visi 4 tūkstančiai lankytojų – o būtent tiek jų per gegužę apsilankė Naglių pažintiniame take, eitų ten, kur draudžiama.

Kuršių nerijoje darbą pradeda kopų sargai, kurie budės 12 valandų per parą ir neleis laipioti saugomomis kopomis. Nuo ketvirtadienio kopų sargai budės turistų lankomiausiuose kopų masyvuose: Naglių gamtiniame rezervate, pažintinio tako teritorijoje, Parnidžio kopoje, rašo „Lietuvos žinios“. Jie čia dirbs iki rugsėjo vidurio.

 Apie 7 tūkstančius pastatų Anglijoje ir Velse panirs po vandeniu iki dvidešimt pirmo amžiaus pabaigos. 3453 gyvenamųjų namų ir 3216 negyvenamųjų patalpų užtvindymo priežastimi gali tapti klimato kaitos sukeltas pasaulinio vandenyno vandens lygio kylimas. Galimus nuostolius mokslininkai vertina daugiau kaip 1 milijardą svarų sterlingų. Anglijos ir Velso pakrantės liniją reguliariai atakuoja audringos bangos, o dėl klimato kaitos kyla jūros vandens lygis ir intensyvėja audros.

Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuršių nerijos nacionalinis parkas laukia savanorių talkininkų padėti valyti Naglių rezervato kopas nuo savaime prižėlusių pušelių. Jei pavyks surinkti pakankamai žmonių, sutvarkyti tikimasi apie pusšimtį hektarų kopų. Savanoriai kirviais Naglių rezervate mojuoja jau kone savaitę.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Saulei nusileidus kopose jie pasistato palapines, o vos nušvitus – keliasi ir kraustosi. Tokį poilsį pajūryje pasirenka vieną kitą litą norintys sutaupyti tautiečiai arba romantikos išsiilgusios poros. Pareigūnai primena, kad kopos „šukuojamos“ net ir naktį, todėl apie vietą nakvynei vertėtų pagalvoti dar prieš atvykstant prie jūros. Sinoptikai džiugina gerų orų prognozėmis – kitą savaitę turėtų kepinti 30 ir daugiau laipsnių karštis.

Palangos komunalininkai baigia įrengti medinę aikštelę paplūdimyje, kurioje grožėtis jūra bei vasaros saulėlydžiais bus patogu neįgaliesiems. Ties Birutės parku, netoli poilsio namų „Palangos žuvėdra“ esančiame paplūdimyje žmonėms su negalia pritaikyti ir privažiavimai prie jūros – nutiesti patogūs mediniai takai per kopas, kopose įrengta apžvalgos aikštelė su suolais, taip pat – mediniai nusileidimo takas į paplūdimį bei aikštelė, kurią nuo jūros skiria vos keletas metrų.

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) didelės raiškos fotokamera „HiRISE“ nufotografavo įspūdingai atrodančias V formos smėlio kopas. Šioje nuotraukoje, kuri buvo padaryta 2013 m. gruodžio 30 d., matomos tamsios smėlio kopos, kurios tarsi paukščių būrys „juda“ Marso lyguma. Pasak šią nuotrauką dabar paskelbusių MRO „HiRISE“ programos mokslininkų, tokios keistos išvaizdos kopas suformavo oro srautų judėjimas.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Baimindamasi, kad krantus ardančios audros nenuplautų Karklės kapinaičių, bendruomenė kartu su mokslininkais siūlo krantus tvirtinti rieduliais. Jų paplūdimyje netrūksta. Tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai sako, kad tai pasenęs būdas, atnešiantis daugiau žalos negu naudos. Krantai ties Olandų kepure ir Karkle, netoli senųjų kapinaičių, kasmet nyksta skalaujami audringos jūros.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Keletą metų trunkanti kova su pajūryje po kopas keturračiais motociklais lakstančiais adrenalino mėgėjais nesibaigia. Baudos už pajūrio gamtos niokojimą – nemažos, tačiau paskirti jas pavyksta retai, nes daug pažeidėjų važinėja neregistruotais ketrurračiais. Šylantys orai į pajūrį vilioja ne tik norinčiuosius pakvėpuoti grynu oru. Kaip ir kasmet po kopas pradeda lakstyti ir adrenalino mėgėjai.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Palangoje artėjant vasarai vėl tvarkomos kopos ir į jas vedantys takai. Šiemet, kaip ir pernai, kopos bus tvirtinamos žabų klojiniais bei tvorelėmis, nes, pasak specialistų, tai pasiteisino. Palangos komunalininkai jau triūsia Šventosios ir Palangos kopose. Čia tvarkomi takai, vedantys per kopas į paplūdimius. Šiemet planuojama pakloti apie du tūkstančius kvadratinių metrų takų.

Rudeninės vėtros – negailestingos Palangos paplūdimiams. Jūros bangų skalaujami krantai nyksta, o vietomis susidarė net poros metrų skardis. Palangos paplūdimys, dar vasarą vietomis siekęs iki 70 metrų pločio, dabar nuo tilto link Ražės upelio žiočių – gerokai susiaurėjęs. Vietomis susidarė dviejų metrų skardis. Jūra atidengė ir vamzdį, kuriuo kažkada jūros vanduo buvo pumpuojamas į Jūratės baseiną.

Nors daugelis jums pasakytų, kad Japonijoje dykumų nėra, Totorio smėlio kopos iš tikrųjų atrodo kaip dykuma. Vienintelė priežastis, dėl kurios Totorio smėlio kopos nepriskiriamos dykumoms – tai dėl vietovėje iškrentančio kritulių kiekio. Japonija garsėja didele drėgme ir lietumi. Ir nors vasaros mėnesiais temperatūra šiose smėlio kopose viršija 60oC – vietovėje lyja per daug ir per dažnai, kad ji būtų laikoma tikra dykuma.

Rezervate esančias Neringos kopas nuo nedrausmingų poilsiautojų saugo tik lentelės. Dėl finansinių sunkumų Kuršių nerijos nacionaliniam parkas atsisakė kopų sargų. Kurorto vadovas tikisi didesnės poilsiautojų atsakomybės, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Dvylika metų Naglių gamtos rezervate ir Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje esančias kopas nuo nedrausmingų poilsiautojų saugojo kopų sargai. „Buvo labai gerai.

Besirengdami artėjančiam kurortiniam sezonui, Palangos komunalininkai žabtvorėmis bei žabų klojiniais intensyviai stiprina kopas. Dalis Palangos pajūrio jau apsaugota nuo smėlio išpustymo, likusioje atkarpoje darbus tęsti planuojama, kai kurorto paplūdimiai bus pamaitinti smėliu. Iki vasaros kopoms tvirtinti bus panaudota maždaug 250 tūkst. litų, dar apie 30 tūkst. litų reikės darbams pabaigti po to, kai paplūdimiai bus pamaitinti smėliu.

Smėlio kopos, kurių įspūdingas formas sukuria vėjo gūsiai, yra natūralus gamtos stebuklas, pasireiškiantis daugelyje dykumų. Pačios įspūdingiausios kopos randamos Namibijoje, Maroke, Libijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Susipažinkite su septyniomis gražiausiomis dykumoje susiformavusiomis kopomis, rašo tinklalapis Environmentalgraffiti.com.

Palangoje po penkerių metų pertraukos žabų tvorelėmis pradėta tvirtinti kopas. Pirmiausia - ties į jūrą įtekančia Rąžės upe. Jos bus pinamos keturiomis eilėmis. Taip tikimasi ne tik sutvirtinti kopas, bet ir nuo smėlio pustymo apsaugoti Rąžės žiotis. Žabų tvorelės Palangos pajūryje nebuvo pinamos 5 pastaruosius metus. Dėl to, teigiama, jūra pasiglemžė kone trečdalį kurorto kopų. „Kaip tik čia yra kritinė vieta. Kita kritinė vieta - ties moterų paplūdimiu.

Prasidėjus tikram žvarbiam rudeniui siūlome jums pasigrožėti vaizdeliu iš šiltų kraštų – jūsų dėmesiui trumpas reportažas apie Jungtinių Arabų Emyratų automobilių sporto specifiką. Pakilimo į kalno šlaitą visureigiais varžybos organizuojamos daugelyje pasaulio šalių. Štai žvarbiojoje Islandijoje visureigiai šturmuoja birius vulkaninių uolienų šlaitus. O šiltuose JAE visureigių vairuotojai smaginasi kildami į stačia smėlio kopas. Tiesa, čia kartai viskas baigiasi ne visai maloniai.

Neringos kurortui švenčiant savo 50 metų jubiliejų surengtas tradicinis tarptautinis renginys „Senųjų amatų dienos Neringoje“. Nidoje, prieplaukos aikštėje ir Kuršmarių krantinėje, šeštadienį ir sekmadienį šurmuliavo senųjų amatų meistrai ir puoselėtojai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos. Pažiūrėti tikrai buvo į ką - amatininkai stilizuotose, šakomis apkaišytuose kioskeliuose demonstravo įvairiausias senovines įdomybes.

Klimato kaitos sąlygomis uraganų aktyvumas dar labiau stiprės, todėl kyla skubus poreikis ieškoti priemonių, kaip apsaugoti krantus. Siaubūnai uraganai Štormų sezonas suaktyvina žiniasklaidos dėmesį Palangos paplūdimiams, o mokslininkai mėgina išsiaiškinti tikrą tiesą apie kurorto paplūdimių tvarkymo poreikį, priemones ir jų efektyvumą.

Genetikų išvada negailestinga – ruduojančius Kuršių nerijos spygliuočius puola vėžys. Blogiausiu atveju, teks kirsti ištisus miško kvartalus. Dar vienas gamtosaugininkų galvos skausmas – sparčiai plintančios akacijos, ištumančios ne tik vietines medžių rūšis, bet ir užgožiančios žolinę augmeniją, praneša LTV laida „Vasaros spalvos“. Šiandien Kuršių nerija gerokai skiriasi nuo to, kaip atrodė prieš 100 metų. Vietinę augmeniją užgožė svetimšaliai augalai.

Audrų nuniokotą pajūrio kopų ruožą ties Preila vargu ar pavyks sutvarkyti iki vasaros sezono pradžios, praneša Lietuvos televizija. Skelbiama, kad konkurso kopoms tvarkyti rezultatus apskundus teismui, darbai nepajudėjo iki šiol, o iki vasaros neįsisavinus skirtų lėšų, pinigus gali tekti grąžinti į biudžetą. Pajūrio kopas audros stipriai aptalžė pernai rudenį – bene labiausiai jos nukentėjo Kuršių nerijoje ties Preila ir Palangoje, netoli tilto į jūrą. Palangoje už skirtus 150 tūkst.

Aplinkosaugininkai atsisako planų audrų nuniokotas Preilos kopas gelbėti Lietuvoje dar neišbandyta priemone – geotekstilės maišais su smėliu. Esą UNESCO saugomoje teritorijoje nereikėtų eksperimentuoti. Be to, suabejota, ar ši brangi priemonė būtų veiksminga. Rugsėjį praūžusios audros taip aptalžė kopas ties Preila, kad iškilo grėsmė, jog nukris ten stovinti gelbėjimo stotis.   Specialistai tuomet sakė, kad bene veiksmingiausia priemonė kopoms tvarkyti būtų geotekstilė.

Sausio 29 d., ketvirtadienį, 17 val., Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai) kviečia į parodos „Maestro Povilas Karpavičius (1909–1986)“, skirtos fotografo 100-osioms gimimo metinėms paminėti, atidarymą. Ekspozicijoje pristatomos Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomos P. Karpavičiaus, XX a. išgarsėjusio kaip fotografijos technikų specialisto, vieno iš pirmųjų spalvotosios fotografijos meistrų Lietuvoje, lietuviškų fotografijos vadovėlių autoriaus ir pedagogo, fotografijos.

Nėra tokių dalykų, kurių Klaipėdos apskrities ir uostamiesčio savivaldybės vadovai nepadarytų dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojo Sauliaus Trečekausko ir jo giminaičių, sumaniusių Melnragėje statyti visą gyvenvietę nustelbsiantį viešbutį. Kelios institucijos dabar suka galvą, kuri jų turi prašyti Vyriausybės, jog ši inicijuotų valstybinės reikšmės miško Melnragėje paskirties patikslinimą.

Ar pajėgi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tarnauti valstybei, jei jos vadovai tarnauja savo šeimos ir partijos interesams, klausia „Lietuvos žinios“. „Valstybinės įmonės „Kopos“ ūkio dalies vedėjas“ - taip savo darbo vietą 1993-1994 metais oficialioje anketoje įvardijo Saulius Trečekauskas, dabar dirbantis VMI viršininko pavaduotoju. Tik niekas nežino, kur tos „Kopos“ buvo ir ką jos darė.