konstitucija

Lietuvos Respublikos Konstitucija

 

 

Tai pagrindinis Lietuvos įstatymas, nustatantis valstybės valdymo pagrindus, piliečių teises ir pareigas bei valstybės institucijų kompetencijas. Ji buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu ir įsigaliojo lapkričio 2 d. Konstitucija įtvirtina Lietuvą kaip nepriklausomą, demokratinę respubliką, kurioje aukščiausia valdžia priklauso tautai.

Konstitucija apibrėžia valdžios padalijimą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią, numato pagrindinius jų veiklos principus ir atsakomybę. Taip pat įtvirtinamos pagrindinės žmogaus teisės, kaip asmens laisvė, žodžio laisvė, teisė į privatų gyvenimą ir kitus demokratinės valstybės pagrindus užtikrinančius aspektus.

V. Andriukaitis: Teisės ir teisėtvarkos komitetas spjovė į Konstituciją

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą atmesti Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl socialinių išmokų sumažinimo, Seimo narys socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis laiko "sutrypiančiu Konstituciją". "KT jau buvo išaiškinęs, kaip sunkmečiu turi elgtis įstatymų leidėjas, priimdamas sprendimus socialinėje srityje. KT nutarimas Teisės ir teisėtvarkos komitetui yra privalomas kaip ir visiems valdžios subjektams.

Lenkija švenčia Konstitucijos dieną

Gegužės 3 diena Lenkijoje yra laikoma valstybine švente. Būtent šią dieną švenčiama Konstitucijos diena. Šiandien tai yra jau 219-osios Abiejų Tautų Konstitucijos, kuri buvo patvirtinta 1791 metų gegužės 3 dieną, metinės. Ta proga sostinėje Varšuvoje vykstančiose iškilmėse dalyvauja aukščiausi Lenkijos politikai ir kariuomenės atstovai.
2010-05-03

Siūloma atkurti sumažintas pensijas

Tokias Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Politiko teigimu, dėl jo skubaus įtraukimo į Seimo darbotvarkę bus nedelsiant renkami parlamentarų parašai. Pagal siūlomą projektą, socialinio draudimo ir valstybinių pensijų, įskaitant pensijų dirbantiems asmenims, sumažinimas galiotų tik šiems biudžetiniams metams.

A.Kubilius kritikuoja KT. Į Vyriausybę grįžta sovietmetis?

Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas pensijų ir socialinių išmokų klausimu skaitomas skirtingai. Premjeras mano, kad KT tik kritikuoja jo politiką, o opozicija sako, kad Vyriausybė nesupranta Konstitucijos.

A.Zolubas: „Rašto aiškintojai“ pamina patį Raštą

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis mūsų valstybės Įstatymas. Šiame įstatyme, žinoma, neįmanoma išaiškinti ir apibrėžti iki smulkmenų visų teisinių dalykų, todėl tokiems aiškinimams sukurta teisinė institucija – Konstitucinis Teismas (KT). Kilus neaiškumams, po KT išaiškinimo jau niekas negali kitaip vertinti teisinės reikalo padėties. O jei pats KT savo aiškinimu pažeis Konstituciją?.. Turbūt vienintelis kelias – kreiptis į KT.

Raginama Seimą apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą

Grupė visuomenės ir kultūros veikėjų atviru laišku trečiadienį kreipėsi į Seimą, ragindami apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir stiprinti Lietuvos gyventojų pilietinį integralumą. Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas dėl balandžio 8 d. Vyriausybės Seimui teikiamo "Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo" projekto, kuriuo siūloma leisti Lietuvos piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis.

KT: Notariato įstatymo dalis prieštarauja Konstitucijai

Notariato įstatymo dalis, kurioje nustatyta, kad "notaro įgaliojimai gali būti pratęsti teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų teikimu, iki notarui sukaks 70 metų", prieštarauja Konstitucijai. Tokį nutarimą pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas abejojo, ar įtvirtinus galimybę pratęsti notaro įgaliojimus, tačiau nenumačius šio pratęsimo kriterijų, nėra sudaromos prielaidos pažeisti notarų nepriklausomumo principą.

D.Grybauskaitė: tiesioginiai mero rinkimai turi vykti 2011-aisiais

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo pirmiausia į Konstituciją įrašyti principinę nuostatą, kad meras yra renkamas tiesiogiai, o jo įgaliojimų klausimą spręsti vėliau atskirais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Tokią nuostatą šalies vadovė išsakė trečiadienį per susitikimą su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariais.

J.Žilys: Kedžio byla gali keliauti į Strasbūrą, o kas bus nuteistas – neaišku

Kauno pedofilijos bylą greičiausiai vartys ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), abiejų pusių advokatai jau turi pakankamai medžiagos skųstis Strasbūro teismui. O kokia bylos baigtis bus Lietuvoje – prognozuoti neįmanoma, sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, M. Romerio universiteto teisės profesorius Juozas Žilys.

KT aiškinsis, ar įsipareigojimai „Gazprom“ neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį rengia viešą teisminį posėdį dėl "Lietuvos dujų" bendrovės 34 proc. akcijų paketo privatizavimo ir įsipareigojimų Rusijos koncernui "Gazprom". Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Vyriausybės 2004 m. sausio 9-osios sprendimai dėl "Lietuvos dujų" 34 proc. akcijų pardavimo "Gazprom" ir kiti valstybės įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.
REKLAMA
REKLAMA

Po truputį į rinkimus

Pamažu  artėja savivaldybių rinkimai. Įdomu, ko tikisi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurių iškeltas Vilniaus meras su Puntuko dydžio motociklininko mentalitetu prislėgtų bet kieno reitingus. Tačiau yra ir didesnių įdomybių.

Algimantui Valantinui - netikėta pagalba

Pasivaikščiojimas su karstais, prie generaline prokuratūra pavadinto pastato, gali padėti pastato viršininkui išsaugoti kėdę, kurią iš po jo seniai reikėjo išspirti. Protesto dėl prokurorų veiksmų aiškinantis „Sodros“ pinigų galimą pasisavinimą dalyviai, galbūt to patys ir nenorėdami, padeda A. Valantinui.

Minimas Lenkijos Liaudies Respublikos panaikinimo dvidešimtmetis

Prieš 20 metų gruodžio 29 dieną Lenkijos parlamentas balsavo už tai, kad būtų panaikinta Lenkijos Liaudies Respublika, o ant šalies herbe vaizduojamo erelio galvos būtų grąžinta karūna. Taip šalis vėl tapo Lenkijos Respublika. 1989 metų gruodžio 29 dieną  Lenkijos žemesnieji parlamento rūmai – Seimas – balsavo dėl Konstitucijos papildymo. Už Konstitucijos pakeitimus balsavo 347 parlamentarai, o 11 politikų nebalsavo iš viso. Prieš pasisakė vos 1 Seimo narys.
2009-12-29

Kalėdinis linkėjimas Seimui: ieškokite ateivių

Pagrindinė CŽV kalėjimų ieškotojų išvados ir komentarų mintis – kaip reta „nauja ir negirdėta“. Jos esmė – Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba nei šiaip nei taip, yra niekieno nekontroliuojamas. Jei taip dirbdamas jis nieko neinformavo, kad susitarė su JAV ir pažeidinėjo įstatymus bei Konstituciją – blogai. Mat Valstybės gynimo taryba (VGT) nesvarstė šito klausimo.

Žmogaus teisių teismas pasmerkė Bosniją

Europos Žmogaus teisių teismas pripažino, kad Bosnija diskriminavo žydus ir čigonus neleisdama jiems kandidatuoti į renkamus postus. Nuosprendyje, kuris buvo priimtas antradienį, teigiama, kad Bosnijos Konstitucijoje įtvirtinta norma reiškia diskriminaciją ir rinkinių teisių pažeidimą. Ieškinį teismą padavė du asmenys – Dervo Sejdičius ir Jakobas Ficis. Čigonų kilmės D. Sejdičius ir žydų kilmės J. Fincis Bosnijos viešajame gyvenime yra ganėtinai įtakingi asmenys.
2009-12-22

Konstitucingumo pamatai kloti Maskvoje

Nereikia aiškinti, kokį svorį ir kokią įtaką Lietuvoje įgijęs Konstitucinis Teismas (KT). Iš esmės KT gali vetuoti net Seimo sprendimus, nors Konstitucijoje apie tai nekalbama. Kas tie 9 KT teisėjai, kurie yra pakilę virš Seimo ir net Konstitucijos? "Konstitucinės teisės doktrina yra gyvas organizmas. Sakoma, kad ji auga kaip koralas. Rytoj tos teisės bus daugiau negu šiandien. Svarbiausia, statant šitą didžiulį pastatą - konstitucinę jurisprudenciją, - negriauti pamatų.

Vyriausybei priekaištai - sulaužius Konstituciją

Seimo nariai Mečislovas Zasčiurinskas ir Vytenis Povilas Andriukaitis ketvirtadienį vakare išplatino pareiškimą, kuriame abejojama, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos valdydama ekonominę krizę. Parlamentarai remiasi laišku, kuriuo į Seimo narius esą kreipėsi pilietis Povilas Trakumas iš Klaipėdos. Pastarasis prašo paaiškinti susidariusią situaciją dėl atlyginimų, pensijų ir išmokų mažinimo.
Į viršų