konkurencijos taryba

Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamų vaistų antkainių. Už pažeidimą skirta baudų už daugiau kaip 72 milijonus eurų. Tai sukėlė nuogąstavimų, kad bendrovės bandys susigrąžinti šiuos pinigus vartotojų sąskaita, brangindami nereceptinius ir nekompensuojamus vaistus.

Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir aštuonios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Už pažeidimą skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. eurų.

Konkurencijos tarybai antradienį skyrus rekordinę beveik 73 mln. eurų baudų sumą aštuonioms vaistų perkybos bendrovėms ir jas vienijančiai Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA) už draudžiamus susitarimas dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigia, jog asociacija neteisingai traktuoja pažeidimą.

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė sako esanti šokiruota Konkurencijos tarybos sprendimo organizacijai ir kai kurioms vaistinėms už draudžiamą susitarimą dėl antkainių skirti beveik 73 mln. eurų baudų.  „Mes tikrai esame šokiruoti Konkurencijos tarybos sprendimu, to nesitikėjome, nes nepažeidėme nei konkurencijos teisės, nei sudarėme kokių nors neleistinų, negalimų susitarimų“, – spaudos konferencijoje sakė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė sako esanti šokiruota Konkurencijos tarybos sprendimo organizacijai ir kai kurioms vaistinėms už draudžiamą susitarimą dėl antkainių skirti 73 mln. eurų baudų.  „Mes tikrai esame šokiruoti Konkurencijos tarybos sprendimu, to nesitikėjome, nes nepažeidėme nei konkurencijos teisės, nei sudarėme kokių nors neleistinų, negalimų susitarimų“, – spaudos konferencijoje sakė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Privataus kapitalo investicijų fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ gavo Konkurencijos tarybos leidimą įsigyti Birštono gydyklą „Nemunas“ ir „Eglės sanatoriją“. Naujoji savininkė numato atnaujinti pastatus, padidinant jų energinį efektyvumą ir pritaikant naujoms procedūroms. „Dėl numatomos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija rinkoje“, – penktadienį pranešė taryba.

Lietuvoje būtų prasminga atlikti analizę aiškinantis, ar aukštą infliaciją šalyje tikrai lėmė tik padidėję verslo veiklos kaštai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Manau, kad tam tikra analizė būtų galima, jeigu Konkurencijos taryba inicijuotų kažkokį panašų analitinį darbą, manau, kad jis būtų prasmingas“, – ketvirtadienį per lrt televiziją kalbėjo G. Skaistė.

Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą, ar automobilių techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ teisėtai verslui nustato mokesčius už apžiūros informacijos pateikimą į jos duomenų bazę, skelbiama tarybos gruodžio 6 dieną priimtame nutarime. Prašymą ištirti pateikusios bendrovės „Auto ekspertas“ teigimu, asociacija galimai piktnaudžiavo, nes būdama monopolininke nustatė per didelius įkainius.

Konkurencijos taryba, priimdama Asmens duomenų tvarkymo taisykles ir jomis ribodama informaciją apie asmens duomenis, viršijo savo įgaliojimus, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusią savaitę nusprendė, kad 2019 metais tarybos patvirtintos taisyklės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymui.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad dar per anksti pasakyti, ar vartotojai pajus elektros rinkos liberalizavimo naudą, kai didžioji jų dalis nuo liepos bus pasirinkę nepriklausomą tiekėją.    „Ar vartotojas pajus naudą, yra dar per anksti pasakyti. Ypač šiuo metu, kai mes patiriame tokį šoką ekonomikoje, susijusį su energetikos kainomis“, – antradienį Seime teigė Š. Keserauskas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Konkurencijos tarybos paskirtas baudas Lietuvos krepšinio lygai (LKL) ir 10 LKL klubų už tariamą konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriuo neva buvo nuspręsta nemokėti krepšininkams atlyginimų ar kitokių kompensacijų už anksčiau laiko nutrauktą sezoną. 2019–2020 m. sezonas buvo nutrauktas dėl COVID-19 pandemijos.

Konkurencijos taryba šiuo metu atlieka aštuonis tyrimus dėl įtariamų konkurenciją ribojančių susitarimų, tačiau apie juos daugiau informacijos neteikia. Taryba tik pažymi, kad mažmeninė prekyba yra viena prioritetinių šių metų jos veiklos sričių. „Tokios tarnybinio naudojimo informacijos atskleidimas keltų grėsmę veiksmingam konkurenciją ribojančių susitarimų nustatymui ir tyrimui“, – sakoma Konkurencijos tarybos paskelbtame atsakyme Seimo nariui Gintautui Paluckui.

Konkurencijos taryba kovą pranešė kreipusis į antstolius prašydama išieškoti skirtas baudas ir palūkanas iš trijų krepšinio klubų – Klaipėdos „Neptūno“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Kėdainių „Nevėžio“. Šiems klubams pernai lapkritį už konkurenciją ribojantį susitarimą, kai buvo nuspręsta nemokėti krepšininkams atlyginimų 2019-2020 metų sezoną nutraukus dėl pandemijos, buvo skirtos atitinkamai 3,01 tūkst., 1,61 tūkst. ir 1,59 tūkst. eurų baudos.

Televizijos ir interneto paslaugų teikėjai „Cgates“ skirta 215,1 tūkst. eurų bauda. Konkurencijos taryba ją skyrė už tai, kad įmonė pateikė neteisingą ir ne visą informaciją apie būsimą telekomunikacijų bendrovės „Splius“ įsigijimo sandorį. „Cgates“ veiksmai, teikiant neteisingą ir ne visą informaciją dėl daugybės įvairių aspektų, aktualių nagrinėjant koncentraciją, yra itin sunkaus pobūdžio pažeidimas“, – pranešime sakė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Kai kurių Seimo narių siūlymas leisti nuo 18-kos iki 20 metų žmonėms vartoti silpną alkoholį (iki 15 proc.) gali sukurti skirtingas konkurencines sąlygas prekybininkams, perspėja Konkurencijos taryba.  Taryba mano, kad reikėtų pasidomėti, ar yra tyrimų, rodančių, kad didesnis pavojus jaunų žmonių sveikatai kyla vartojant būtent stipresnį nei 15 proc. alkoholį.

Konkurencijos taryba siūlo drausti prekybos tinklams reikalauti pristatyti užsakytas prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo laiko su tiekėjais nebuvo susitarta raštu. Taryba išnagrinėjo didžiųjų prekybos tinklų tiekėjams taikoma baudas. Galutinės išvados bus teikiamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, pranešė taryba.

Skaitmeninės rinkos tampa vis didesniu konkurencijos politikos iššūkiu, todėl svarbu suprasti, kaip veikia šios rinkos ir kaip čia gali būti padaromi pažeidimai, sako Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Teismas laikinai sustabdė Teisingumo ministerijos ir Konkurencijos tarybos ginčo dėl notarų įkainių nagrinėjimą.  Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol galutinį sprendimą panašioje Notarų rūmų ir Konkurencijos tarybos byloje priims Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), priimtas kovo 15 dieną, BNS pranešė VAAT atstovas Audris Kutrevičius.

Teismas atmetė Latvijos kelių ir tiltų statybos įmonės „Latvijas tilti“ skundą dėl Konkurencijos tarybos veiksmų jos atliekamame tyrime.  Kaip BNS pranešė Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovas Audris Kutrevičius, taryba atlieka tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Pernai „Latvijas tilti“ pateikė prašymą tarybai dėl komercinių paslapčių apsaugos ir įslaptintų dokumentų kopijų, didžioji jo dalis buvo patenkinta.

Konkurencijos tarybai Teisingumo ministerijai skyrus 45 tūkst. eurų baudą už notarų atlygio „grindis“, pastaroji žada sprendimą skųsti teismui.  „Laikantis Konkurencijos tarybos nurodymų notarinių paslaugų įkainiai ne mažės, o galimai didės“, – pranešė ministerija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip nepagrįstą atmetė UAB „Eurovaistinė“ skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo dėl klaidinančios reklamos.

Prieš dvejus metus tyrimą dėl vaistinių tinklų galimo kartelinio susitarimo pradėjusios Konkurencijos tarybos veiksmai buvo teisėti, galutinai nutarė teismas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad notarams būtų leista rengti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo ir nuomos aukcionus, nors Konkurencijos tarybai dėl to kilo abejonių.  Notariato įstatymo pataisas parengusi Teisingumo ministerija teigia, kad aukcionai būtų rengiami Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Tačiau ši paslauga notarams nebūtų privaloma. „Informacines technologijas notarai susikurs patys. Tai nėra prievolė, o tiktai galimybė.

Konkurencijos taryba pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) tobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės, nes šalyje galiojant karantinui dėl COVID-19, privačios klinikos galėjo būti diskriminuojamos. Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės Lietuvoje dėl koronaviruso infekcijos paskelbus karantiną.

Bendrovė „Palink“, valdanti „Iki“ parduotuves, pažeidė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, kai spaudė tiekėjus išnaudoti preliminarų pardavimo skatinimui numatytą biudžetą. Už tai jai skirta beveik 80 tūkst. eurų bauda, pranešė Konkurencijos taryba. Bendrovė jos sprendimą ketina skųsti.

Aplinkos ministerijos siūlomi daugiabučių namų administravimo pakeitimai gali savivaldybėms kelti interesų konfliktus, teigia Konkurencijos taryba.  Tarybos teigimu, įstatymo projektu nėra užtikrinama, kad vienodi kriterijai prižiūrint administratorių veiklą būtų taikomi tiek savivaldybių įmonėms, tiek privačioms įmonėms. „Todėl savivaldybės gali sukurti savo įmonėms palankesnes sąlygas veikti rinkoje lyginant kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.

Konkurencijos taryba Sveikatos apsaugos ministerijai siūlo įvertinti, ar siekio sumažinti kompensuojamų vaistų kainas neatsvers galimos neigiamos pasekmės.

Socialiniuose tinkluose pasirodžius informacijai, jog kai kurios kelionių agentūros reikalauja kelionių organizatorių sutartyse numatyti visoms agentūroms draudimą taikyti vartotojams papildomas nuolaidas gaunamo komisinio atlyginimo sąskaita, Konkurencijos taryba atkreipė bendrovių dėmesį, kad tokie jų veiksmai gali pažeisti Konkurencijos įstatymą.

Konkurencijos taryba pripažino bendroves „Būsto aplinka“ ir „Mano Būsto priežiūra“ solidariai atsakingomis už kliudymą institucijos įgaliotiems pareigūnams atlikti patikrinimą ir gauti tyrimui reikalingus dokumentus – kol inspektoriai laukė, dalis jų buvo ištrinta. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovėms, priklausančioms „City Service SE“ įmonių grupei, skirta 1 074 416 Eur bauda. 2017 m. gruodžio mėn.

Konkurencijos taryba kelioms bendrovėms skyrė 978 tūkst. eurų baudų už kartelinius susitarimus savivaldybių viešuosiuose pirkimuose. Kaip ketvirtadienį pranešė Konkurencijos tarnyba, „Panevėžio melioracijai“ skirta 209,8 tūkst eurų bauda, „Pasvalio melioracijai“ ir „Jadranai“, kurios sudaro vieną ekonominį vienetą – 399,2 tūkst. eurų, „Biržų rangai“ – 368,9 tūkst. eurų bauda.

Konkurencijos taryba pranešė pradėjusi tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimų, kuriais ši pavedė savo įmonei „Palangos komunalinis ūkis“ teikti miesto teritorijos tvarkymo ir priežiūros paslaugas. Konkurencijos taryba aiškinsis, ar savivaldybė nepažeidė įstatymo, kai pernai gruodžio 31 dieną be konkurso sudarė 29 mln.

Vilniaus savivaldybei, perdavusiai naują Fabijoniškių baseiną valdyti ir naudoti savo viešajai įstaigai „Sveikas miestas“ ir taip apribojusiai konkurenciją, skirta 31,5 tūkst. eurų bauda. Savivaldybė taip pat įpareigota per 6 mėnesius nutraukti pažeidimą ir surengti valdytojo konkursą, pranešė Konkurencijos taryba.

Padėtis privalomosios techninės apžiūros paslaugų rinkoje tebėra ydinga, teigia Konkurencijos taryba. „Situacija, kuomet Lietuvos transporto priemonių techninę apžiūrą vienoje zonoje atlieka viena įmonė, 1994 metais laimėjusi apžiūros vykdytojo parinkimo konkursą, tebėra ydinga“, – teigiama Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko pasirašytame dokumente.

13 juvelyrikos dirbiniais prekiaujančių įmonių iki gegužės 2 dienos privalo nutraukti arba pakeisti galbūt klaidinančias reklamas, pareiškė Konkurencijos taryba. Tarybos ekspertai patikrino 31 interneto svetainę, prekiaujančią juvelyrika ir papuošalais, bei įvertino 45 reklamas, iš jų 16 buvo su pažeidimais. Vartotojus galėjo klaidinti teiginiai apie „didžiausią žiedų asortimentą“ ir esą gydomąjį poveikį turintį papuošalą.

Norvegijos „Reitan Convenience“, Lietuvoje valdanti spaudos leidinių ir smulkių prekių prekybos tinklus „Narvesen“ ir „Lietuvos spauda“, galės įsigyti Baltijos šalyse veikiantį kavinių tinklą „Caffeine“ valdančios bendrovės „Keturi kambariai“ 100 proc. akcijų.

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl vienintelio Lietuvos naftos koncerno „Orlen Lietuva“ galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, parduodant žymėtą dyzeliną rinkoje. Pirmą kartą taryba buvo nutarusi nepradėti tyrimo, tačiau teismas ją įpareigojo ištirti padėtį rinkoje.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį žada kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl informacijos apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minimą Konkurencijos tarybos vicepirmininką Eloną Šatą. Ją gavęs, premjeras spręs, ar siūlyti prezidentei atleisti jį iš pareigų. Tai BNS patvirtino premjero patarėjas Tomas Beržinskas. „Premjeras, manau, šiandien išsiųs paklausimą STT, ir tik turėdamas visą informaciją, priims sprendimą“, – BNS sakė T. Beržinskas.

Konkurencijos tarybai balandį užkirtus kelią „Rimi Lietuvai“ įsigyti prekybos tinklą „Iki“, „Rimi“ savininkė Švedijos kompanija „ICA Gruppen“ Konkurencijos tarybos sprendimo neskųs ir rinksis kitus plėtros būdus, rašo „Verslo žinios“. „Skundo nagrinėjimas truktų ilgus metus, o toks užsitęsęs neapibrėžtumas nebūtų naudingas nei „Iki“, nei „Rimi“. Dėl Konkurencijos tarybos sprendimo šis sandoris žlugo.

Vakar paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje atskleista, kad „MG Baltic“ koncernas turėjo „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje, o tas „savas žmogus“ padėjo greitai „stumti“ „Alitos“ pirkimą. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas mano, kad tai tik įmonių kalbos, o ne reali situacija. VSD ataskaitoje skelbiama, kad 2008 m. „MG Baltic“ užsinorėjus įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis, turėti savą žmogų Konkurencijos taryboje.

Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ savininkė „ICA Gruppen“, negavusi Konkurencijos tarybos leidimo užbaigti „Iki“ tinklo įsigijimo sandorį, gali bylinėtis, mano teisininkai. Pasak advokato Andriaus Bambalo, „ICA Gruppen“ bei prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ akcininkai gali kreiptis į teismą, jeigu yra įsitikinę Konkurencijos sprendimu nepagrįstumu. „Nėra, kad sandoris iki galo žlugęs.

Konkurencijos taryba paskelbė, kad UAB „Rimi Lietuva“ neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, kurie buvo būtini, norint įsigyti 100 proc. UAB „Palink“, valdančios „Iki“ prekybos tinklus, akcijų.  „Rimi“ ketino už 213 mln. eurų įsigyti „Iki“ tinklą. Praeitais metais spalio mėnesį Konkurencijos tarybą numatė sąlygą, kuria „Rimi“ įsipareigojo perleisti dalį mažmeninės prekybos verslo, jog  nebūtų itin apribota konkurencija kai kuriose vietinėse mažmeninės prekybos rinkose.

Konkurencijos tarybos dėmesio sulaukusios šalies vaistinės stebisi pradėtu tyrimu. Esą farmacijos įmonių veikla sąžininga ir skaidri, o vaistai galėtų būti ir dar brangesni negu yra dabar. Tikimasi, jog įtarimai dėl vaistinių kartelio artimiausiu metu bus išsklaidyti. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 1,3 tūkst. vaistinių. Daugiau nei 1000 jų priklauso tinklams.

Konkurencijos taryba patvirtino praėjusią savaitę pradėjusi tyrimą dėl šalyje veikiančių vaistinių tinklų ir teigia įtarianti jas galbūt sudarius kartelinį susitarimą. „Konkurencijos taryba patvirtina, kad kovo 27 dieną institucijos įgalioti pareigūnai atliko patikrinimus kai kurių farmacijos sektoriaus įmonių patalpose.

Švedijos „ICA Gruppen“ valdoma mažmeninės prekybos bendrovė „Rimi Lietuva“, ketinančia įsigyti prekybos tinklą „Iki“ valdančią „Palink“, Konkurencijos tarybos prašo įvertinti potencialius jos parduodamų 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių pirkėjus. Tiek potencialių pirkėjų kandidatūros, tiek terminas, per kurį jos bus įvertintos, yra konfidenciali informacija, pranešė taryba.

Konkurencijos taryba neleido Kelmės rajono savivaldybei patikėti savo valdomai bendrovei „Kelmės autobusų parkas“ teikti sunkiasvorių transporto priemonių plovimo paslaugas. Prašydama tarybos sutikimo Kelmės savivaldybė informavo per apklausą siekusi surasti šias paslaugas galinčią teikti įmonę, tačiau pasiūlymą pateikė tik viena įmonė, o remdamasi „Kelmės autobusų parko“ vertinimu savivaldybė pasiūlymą nepagrįstai įvertino kaip netinkamą, pranešė Konkurencijos taryba.

Įmonės pavadinimas – jos vardas, veidas ir galimybė informuoti klientą apie savo veiklą arba savininkus. Lietuvos įstatymai draudžia klaidinančius ar melagingus įmonių pavadinimus, bet pasirodo, jog šiam reikalavimui nusižengus nieko nenutiks, nes niekas neprižiūri, ar įmonės pavadinimas apgaudinėja klientus. Portalas tv3.lt nutarė pasidomėti įmonėmis, kurių pavadinimai skamba taip, tarsi šios būtų valstybinės institucijos ar oficialūs valstybės įsteigti centrai.

Už iki šiol nesumokėtą Konkurencijos tarybos skirtą rekordinę 36 mln. eurų baudą Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ susikaupė beveik 6 mln. eurų palūkanų. Tai reiškia, kad koncernas Lietuvai skolingas 42 mln. eurų. Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas BNS informavo, kad jau praėjo maksimalus 180 dienų palūkanų skaičiavimo laikotarpis, todėl susikaupė 5,935 mln. eurų palūkanų. Toliau palūkanos nebeskaičiuojamos.

Konkurencijos taryba nustatė, kad dvylika sostinėje veikiančių proginių drabužių nuomos ir pardavimo salonų sudarė kartelį, kai susitarė taikyti vestuvinių suknelių matavimo mokestį ir kartu apsisprendė dėl jo dydžio. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą verslo atstovams skirtos nuo 1 iki 1 960 Eur baudos.

 Kitų metų biudžete numatomas milijonu eurų didesnis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) biudžetas, šiek tiek didėja Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Konkurencijos tarybos biudžetas, Valstybės kontrolei skiriamos lėšos bus šiek tiek mažesnės nei šiemet. Pagal kitų metų biudžeto projektą, iš minėtų tarnybų daugiausiai turėtų augti Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžetas: jai kitais metais skiriama 9 mln. 836 tūkst. eurų, šiemet – 8 mln. 738 tūkst. eurų.