kometa

Nuo penktadienio šiaurės pusrutulyje bus galima stebėti dangumi praskriejančią kometą, praneša BBC. Kometa „C/2011 L4 Pan-Starrs“ nuo kovo 8 dienos turėtų būti matoma su žiūronais ar teleskopu, bet po kelių dienų ji taps ryškesnė ir matoma plika akimi. Astronomai pietų pusrutulyje jau stebėjo šią kometą ir teigia, kad ji buvo tokio ryškumo kaip Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždės. Kometa pirmą buvo pirmą kartą pastebėta 2011 metais „Pan-Starrs“ teleskopu Havajuose.

Iki šiol tik Pietų pusrutulyje matoma ryški kometa „Pan-STARRS“ (C/2011 L4) nuo šio ketvirtadienio, kovo 7-osios, bus matoma ir Šiaurės pusrutulio dangaus skliaute. Jei tik leis oro sąlygos, ją bus galima pamatyti plika akimi maždaug po pusvalandžio nuo saulėlydžio, kybančią labai žemai horizonto vakarų–pietvakarių kryptimi, praneša space.com.

Jei kitais metais Marsas susidurtų su kometa C/2013 A1, jo klimatas po šios kosminės katastrofos smarkiai pasikeistų, mano mokslininkai. Tiesa, neaišku, ar Raudonajai planetai tokiu atveju grėstų globalinis atšilimas, ar atšalimas. Šių metų sausį atrasta maždaug 50 kilometrų skersmens kometa C/2013 A1 prie Marso labiausiai priartės 2014 m. spalio 19 dieną.

Astronomai teigia, kad 2014 metų spalį Marsą gali ištikti didžiulė katastrofa – su planeta gali susidurti kometa C/2013 A1. Tai sukeltų sprogimą, prilygstantį 20 milijardų megatonų trotilo sprogimui, praneša „RIA Novosti”. Kometą C/2013 A1 šių metų pradžioje atrado Saiding Springo observatorijos Australijoje astronomai.

Šiais metais nakties danguje turėsime galimybę stebėti dvi ryškias kometas, gerai įžiūrimas plika akimi, praneša NASA. Apie vieną iš jų, ISON (C 2012 S1), dar vadinamą šimtmečio kometa, jau ne kartą esame rašę. Astronomų manymu, kai rudenį ji labiausiai priartės prie Žemės, taps tokia ryški, kad bus matoma net dienos metu. Kai kurie mokslininkai net prognozuoja, kad tuo metu ši kometa švies ryškiau už Mėnulio pilnatį.

NASA kosminis zondas „Deep Impact“ pirmą kartą nufotografavo kometą ISON (C 2012 S1), kurią kai kurie astronomai vadina „šimtmečio kometa“: šiemet pasiekusi vidinę Saulės sistemos dalį ji ilgainiui taps tokia ryški, kad bus matoma net dienos metu. „Deep Impact“ nuotraukoje matomas šviesus kometos branduolys, judantis tolimų žvaigždžių fone. Ši nuotrauka buvo padaryta sausio 17 - 18 d. NASA zondui skriejant maždaug 793 mln. kilometrų atstumu nuo ISON kometos, praneša „Space.

Kitąmet prie Žemės priartės kometa, kuri bus 15 kartų ryškesnė nei Mėnulio pilnatis. Anot astronomų, plika akimi danguje ji bus matoma ir dieną. Teigiama, kad Isono kometa užbaigs „dangiškųjų dovanų“ sezoną, nes 2013 metais prie mūsų planetos priartės ir daugiau kometų, kurias galėsime stebėti. Isono kometą šių metų rugsėjį atsitiktinai atrado astronomai Vitalijus Nevskis ir Artiomas Novichonokas, kurie galingu teleskopu ketino tyrinėti Dvynių ir Vėžio žvaigždynus.

Didžiausią Saulės sistemos planetą stebintys astronomai pranešė apie joje įvykusį sprogimą, kuris buvo toks stiprus, kad žybsnį buvo įmanoma pamatyti ir mėgėjiškais teleskopais. Pirmasis apie šį įvykį Jupiteryje pranešė amerikietis Danas Petersonas, stebėjęs Jupiterį mėgėjišku teleskopu, skelbia „Spaceweather.com“. „Tai buvo stiprus šviesos blyksnis, trukęs tik 1,5 - 2 sekundes“, – sakė D. Petersonas, Jupiterį stebėjęs 30 cm skersmens teleskopu.

Į Saulės atmosferą panirusi kometa didelei astronomų nuostabai liko sveika ir tęsia savo kosminę kelionę. Penktadienio vidurnaktį GMT laiku neseniai atrasta kometa C/2011 W3 (Lovejoy), skriejusi tiesiai į Saulę, paniro į žvaigždės atmosferą maždaug 140 000 kilometrų aukštyje nuo Saulės paviršiaus. Kadangi Saulės vainiko temperatūra gali siekti 1,1 mln. laipsnių pagal Celsijų, dauguma kometą stebėjusių astronomų buvo tikri, kad ledinė viešnia visiškai išgaruos, praneša „Space.

Žmonija nė neįtaria, jog mažiau nei prieš 130 metų, 1883-aisiais buvo neįtikėtinai arti apokalipsės. Panašu, jog tais metais milijardus tonų svėrusi kometa pro Žemę praskriejo vos kelių šimtų kilometrų atstumu, informuojama Masačiusetso technologijų instituto (MIT) internetiniame portale Technologyreview.com. „Jei visi tie objektai būtų susidūrę su Žeme, mes būtume sulaukę 3275 Tunguskos meteoritų per dvi dienas.

Sekmadienį „Pasaulio pabaigos kometa“ praminta Elenin turėtų priartėti mažiausiu atstumu nuo Žemės. Ji atsidurs apie 35,4 mln. kilometrų nuo mūsų planetos, tad ši žinia sukėlė išties nemažai nerimo, rašo RT.com. Tačiau dabar astronomai mano, kad artėjanti kometa kelia palyginti menką grėsmę. Rugpjūtį kometa Elenin pradėjo irti, kai ją pasiekė galinga Saulės audros banga. Toliau keliaudama skeveldrų pavidalu, ji turėtų netrukus pasiekti savo artimiausią tašką nuo Žemės.

Rugsėjo 12 d. astronomų mėgėjų lenko M. Kusiako ir vokiečio S. Schmalzo atrasta kometa rugsėjo 14 d. nukrito į Saulę. Šis kometos kritimas įvyko beveik tuo pat metu, kai įvyko stipri Saulės audra: nuo jos atsiskyrė milijonai tonų plazmos, lekiančios 5 milijonų kilometrų per valandą greičiu. Šiuos du įvykius užfiksavo SOHO (angl. The Solar & Heliospheric Observatory) erdvėlaivis. Kometa priklauso Kroico kometų šeimai.

Tai įvykis, kurį bet kuris profesionalus astronomas laikytų vieną kartą gyvenime pasitaikančiu atradimu. Tačiau 18-metei studentei iš Didžiosios Britanijos, vasarą besidarbavusiai Faulkeso teleskopo projekte, tai tapo ryškiausiu praktikos įvykiu, praneša „Discovery News“. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. St. Johnso koledže Kardife besimokanti Hannah Blyth taip pat padėjo atrasti daugiau kaip 20 iki šiol nežinomų asteroidų, du jų ji aptiko pati.

Netoli Žemės skriejančius asteroidus „medžiojantys" astronomai birželio pradžioje atrado iki šiol nežinomą kometą, kuri prie Žemės labiausiai priartės 2013 metais. C/2011 L4 (PANSTARRS) pavadinta kometa buvo pastebėta naktį iš birželio 5 į 6 dieną Havajuose (JAV) esančiu „Pan-STARRS 1„ teleskopu, naudojamu netoli Žemės skriejančių asteroidų paieškoms, praneša „Space.com“. Praėjus dienai šį atradimą patvirtino ir kitos pasaulio observatorijos, sakoma pranešime.

Europos kosminis aparatas „Rosetta“, 2014 metais turintis pasiekti kometą, buvo užmigdytas, praneša BBC. Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“. Erdvėlaivis jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų. „Rosetta“ turėtų prabusti 2014 metų sausio 20 dieną, 10 val. Grinvičo laiku.

Per 10 dienų jau antra kometa nukrito į Saulę, ir jau antrą kartą tai sutapo su į kosminę erdvę išmestu galingu žvaigždės plazmos pliūpsniu. Mokslininkai tai laiko paprasčiausiu sutapimu. Saulę stebintys NASA palydovai STEREO jau antrą kartą per 10 dienų užfiksavo Saulės audros metu į Saulę nukritusią kometą, pranešė „Space.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SOHO užfiksavo keistą sutapimą: susidarė įspūdis, kad į Saulę nukritusi kometa sukėlė stiprią žvaigždės vainiko masės išvaržą – į kosminę erdvę išmestą galingą plazmos pliūpsnį. Tokiuose į kosmosą išmestuose Saulės vainiko masės išvaržos dalelių debesyse gali būti milijardai tonų plazmos. Tais atvejais, kai plazmos debesys būna išmesti Žemės kryptimi, po 3 - 4 dienų jie pasiekia mūsų planetą ir sukelia silpnesnes ar stipresnes magnetines audras.

Po penkių metų NASA erdvėlaivio „Stardust“, kuris vasario 14 dieną praskrido pro „Tempel 1" kometą (1 nuotrauka, JPL-Caltech/NASA, Cornell Univ.), nufotografuotas „Deep impact“ erdvėlaivio zondo dirbtinai sukurtas krateris. Kometa tapo pirmąja, kurią aplankė du kosminiai laivai. 1 nuotr. Kas pasikeitė po penkerių metų? Naujos nuotraukos atskleidžia naujai susidariusius darinius, kurių nebuvo 2005 liepos mėnesį, kuomet kometa paskutinį kartą buvo nufotografuota iš arti.

NASA kosminis zondas „Stardust-NExT„ šiandien 11.40 val. vakaro JAV rytinės pakrantės laiku priartės prie kometos „Tempel 1“. Lietuvos laiku tai įvyks antradienį, 6 val. 40 min. ryto. Šio kosminio pasimatymo tikslas – kometos tyrimai iš itin mažo atstumo, praneša „Space.com". 6 kilometrų skersmens kometa „Tempel 1“ apskrieja aplink Saulę kas 5,5 metų.

Šv. Valentino dienos proga NASA surengs romantišką kosminį pasimatymą: tą dieną jos kosminis zondas „Stardust-NExt„ susitiks su kometa „Tempel 1“. Pasimatymas kometai paskirtas vasario 14 dieną 23.37 val. JAV Rytų pakrantės laiku, Lietuvos laiku tai bus  vasario 15 d. 6.37 val.

Sinoptikai pranašauja, kad artimiausiomis dienomis turėtume sulaukti pirmojo sniego. Jei lauke, tyliai leidžiantis ir jūsų skruostus bučiuojant drovioms, o gal nirtulingoms lapkričio snaigėms, pakaušin staiga bumbtels rimtesnis ledokšnis ar kitas – labai nenustebkite. Gali būti, jog su artėjančia žiema jus sveikina Visata. Kaipgi? Ogi labai paprastai. Viename iš astronomijos portalų pranešama, kad netikėtai svaidytis sniego gniūžtėmis ėmė „Hartley-2“ kometa.

Šiandien vakare prie Žemės labiausiai priartės kometa „Hartley 2“, o po 2 savaičių ją pasieks NASA kosminis zondas „Deep Impact/EPOXI“. Spalio 20 d. 19.00 val. GMT laiku prie Žemės mažiausiu atstumu priartės kometa „Hartley 2“, praneša „Space.com“. Tuo metu ją nuo Žemės skirs tik 0,12 astronominio vieneto (apie 18 mln. kilometrų) atstumas. „Hartley 2“ priartės prie Žemės arčiau, nei bet kuri kita kometa per pastaruosius kelis šimtus metų, teigiama pranešime.

Spalio 20 dieną prie Žemės mažiausiu atstumu nei per kelis pastaruosius šimtmečius priartės kometa. Ją pasitiks NASA kosminis zondas. Vaiduokliška žalia spalva švytinti nedidelė periodinė kometa „103P/Hartley 2“ spalio 20 dieną prasilenks su Žeme mažiausiu atstumu, nei bet kuri kita kometa per pastaruosius kelis šimtus metų, skelbia „Spaceweather.com“. Tačiau šis atstumas mažas tik astronominiais masteliais: Žemę nuo kometos tą dieną skirs 18 mln. kilometrų nuotolis.

Mokslininkai Neptūne aptiko susidūrimo su kometa, įvykusio maždaug prieš 200 metų, pėdsakų, pranešė Maxo Plancko draugijos (Vokietija) mokslininkai. Tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Astronomy & Astrophysics“. Maxo Plancko Saulės sistemos tyrimų instituto mokslininkai, pasitelkę kosminės observatorijos „Herschel“ fotodetektorius ir spektrometrą, tyrė dujų pasiskirstymą Neptūno atmosferoje.

Viduramžiais sumaištį kėlęs kryžiaus ženklas danguje – kronikose minima kryžiaus formos kometa – pasirodo, nėra prasimanymas. Tokią kometą užfiksavo kosminis teleskopas „Hubble“. 2010 m. sausio 6 d. JAV astronomų, ieškančių Žemės kaimynystėje skriejančių asteroidų, grupė LINERAR (Lincoln Near-Earth Asteroid Research) 1 metro skersmens židinio teleskopu užfiksavo į kometą panašų objektą, kuriam buvo suteiktas indeksas P/2010 A2. Šis dangaus kūnas turėjo kometai būdingą uodegą, tačiau astronomam...

Klaipėdoje į nepatenkintųjų naująja atsiskaitymo už atliekų išvežimą tvarka gretas įsiliejo ir garažų bendrijos. Šį ketvirtadienį organizuojamas uostamiesčio garažų bendrijų pirmininkų susirinkimas, kuriame ruošiamasi pateikti peticiją miesto valdžiai. Ištiko šokas Pasak apie 1 400 garažų vienijančios bendrijos „Lėbartai“ pirmininkės Danutės Bistriakovos, neseniai sužinojus apie rinkliavos už atliekų išvežimą dydį ištiko šokas.