komerciniai bankai

Latvijos monetarinės finansų įstaigos, daugiausia komerciniai bankai, pelno per 10 šių metų mėnesių, smarkiai išaugus įplaukoms dėl bazinių palūkanų euro zonoje šuolio, susižėrė 2,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai – 596,2 mln. eurų. Vien tik per praėjusį mėnesį pelno suskaičiuota 67,8 mln. eurų, pranešė šalies centrinis bankas. Aktyvai per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos didėjo 2,7 proc. iki 27,066 mlrd. eurų, nuosavas kapitalas – 15,7 proc. iki 3,636 mlrd. eurų.

Tokio pelno komerciniai bankai nebuvo gavę per visą atkurtos Lietuvos istoriją. Per pirmą pusmetį šalyje veikiantys bankai uždirbo daugiau nei 500 milijonų eurų. Vien išbrangusios paskolų palūkanos bankams lyg aitvarai sunešė milijardą eurų neplanuotų pajamų. Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą.

Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki keturių procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Įmokoms už paskolas išaugus į aukštumas Lietuvos bankas jau siūlo prievolę komerciniams bankams klientams siūlyti ir fiksuotas palūkanas, tik ir čia jau šaukštai gali būti po pietų.

Lietuviai savo pinigus mieliau laiko einamosiose sąskaitose, o kai kurie net ir kojinėje. Komerciniai bankai skundžiasi, kad savo santaupų tautiečiai nenori laikyti terminuotuose indėliuose. Nors komerciniai bankai žmones vilioja, kaip patys tikina, didžiausiomis indėlių palūkanomis per 7 metus ir tvirtina, kad lietuviai nesinaudodami indėliais per metus praranda apie pusę milijardo eurų, kai kurie tautiečiai teigia bankais tiesiog nepasitikintys.

Lietuvos komerciniams bankams ir kredito unijoms pradėjus didinti indėlių palūkanas, juose laikomų terminuotųjų indėlių kovo mėnesį, palyginti su vasariu, padaugėjo 235 mln. eurų (6,2 proc.), tuo metu einamųjų indėlių sumažėjo daugiau nei 150 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).  Bendra terminuotųjų indėlių suma kovo pabaigoje buvo apie 4 mlrd. eurų, iš jų didžiausią dalį – 2,75 mlrd. eurų – sudarė indėliai iki vienerių metų trukmės: jų per kovą padaugėjo 142 mln. eurų (5,5 proc.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Finansų ministerijos siūlomas bankų viršpelnių mokestis pasiekė Seimo salę ir įveikė pirmąjį barjerą. Konservatoriai su Lietuvos banku tikina, kad būtina apmokestinti komercinius bankus, kurių pelnai šiemet gali viršyti net milijardą eurų, sukritusių į bankų aruodus tiesiog dėl augančių palūkanų. Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.

Italijoje čiuožimas snieglentėmis kalnuose pražudė 33-ejų lietuvę ir jos vyrą. Girti vairuotojai pamokų neišmoksta. Per reidą Vilniuje įkliuvo kone trisdešimt vairuotojų. Gresia ir teisių atėmimas ir net baudžiamosios bylos. Dėl išsipūtusių komercinių bankų viršpelnių siūlomas solidarumo mokestis kursto aistras. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Praėję metai Lietuvos bankams buvo rekordiniai. Du iš trijų didžiųjų komercinių bankų susižėrė daugiau nei 60-čia procentų didesnius pelnus. Ir tai dar ne pabaiga – skaičiuojama, kad šiemet bankų pelnas gali pasiekti ir milijardą. Kai kurie politikai sako, kad bankai, kurie taip pralobo tiesiog palankiai susiklosčius aplinkybėms, turėtų pelnu pasidalyti ir siūlo kone dvigubai didinti jų pelno mokestį.

Lietuvos bankas su Finansų ministerija paruošė naują mokestį šiemet milijardinį pelną susižersiantiems komerciniams bankams. Ketina apmokestinti viršpelnius, kuriuos bankai kraunasi išaugus paskolų palūkanoms. Finansų ministrė siūlo pinigus iš surinkto mokesčio skirti karinėms reikmėms – kelių, oro uostų ir kitų objektų statyboms. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad ir toliau mokės dideles palūkanas, o naudą pasiims kažkas kitas.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį pusmetį uždirbo 183,9 mln. eurų pelno – 30,8 mln. eurų, arba penktadaliu daugiau negu pernai tuo pat laiku (153,1 mln. eurų).  Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – trys, pirmadienį panešė Lietuvos bankas (LB)  Grynųjų palūkanų pajamos šiemet padidėjo 61,4 mln. eurų (24,3 proc.), o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 12,7 mln. eurų (10,6 proc.

Daugelis bankų kelia savo paslaugų kainas – brangs sąskaitų, kredito pervedimo mokesčiai, taip pat kortelių atsiuntimas, generatorių išdavimas ir kitos paslaugos. Bankai tikina, kad  paslaugos brangsta ir dėl infliacijos. O Lietuvos bankas tikina, kad Lietuvoje komercinių bankų paslaugų įkainiai vieni mažiausių. „Swedbank“ komunikacijos srities vadovė Judita Martyšė teigė, kad nuo rugsėjo 1 d. bus atnaujinama dalis privatiems klientams skirtų, paslaugų ir operacijų įkainių.

Lietuvos bankas ieško būdų, kaip pažaboti į neregėtas aukštumas šoktelėjusias būsto paskolų palūkanas. Pasak centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko, būtina didinti konkurenciją ir pritraukti kuo daugiau naujų rinkos žaidėjų. Komercinių bankų stygius ypatingai jaučiamas regionuose, kur nyksta ne tik bankų skyriai, bet vietomis nebelieka ir bankomatų, tad žmonės priversti keliasdešimt kilometrų važiuoti į kitus miestus.

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams. Tačiau vienas įdomiausių aspektų – būsto paskolos viršijo prieškrizinį lygį. „2015 m. buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pristatydamas bankų veiklos rezultatus atskleidė, kad jau šiais metais į Lietuvą gali įžengti dar vienas užsienio bankas. Be to, Lietuvoje ruošiasi atsirasti ir pirmasis specializuotas bankas.  Vitas Vasiliauskas pasakoja, kad Lietuva yra pristatoma kaip FinTech (finansinėms technologijoms) palanki šalis Ir jis išskirtų tris potencialių naujų žaidėjų kategorijas. „Užsienio subjektai, kurie domisi elektroninių pinigų mokėjimais.

Jau kitais metais finansų sektoriuje įsigalios dvi komercinių bankų vystomos programos: klientų identifikavimas ir momentiniai mokėjimai. Pastaroji naujovė ypač turėtų nepatikti patiems bankams, nes teks pasiūlyti pigesnes elektronines paslaugas. Komerciniai bankai tikslių detalių kol kas atskleisti nelinkę, tačiau tiek klientų identifikavimo sistemos, tiek momentinių mokėjimų tikslą paaiškina Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų pirmąjį šių metų pusmetį dirbo pelningai, o didžioji dalis jų uždirbto 106,175 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šiemet sumenko 2,8 proc., arba 3,053 mln. eurų. Pelningai dirbo 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolius patyrė 3 rinkos dalyviai. „Swedbank“ šiemet uždirbo 46,008 mln. eurų konsoliduoto pelno (43,3 proc. bendro bankų pelno) - 27 proc.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank“ penktadienį pradeda perimti antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje. Iki pirmadienio ryto „Swedbank“ perims per 86 tūkst. klientų, jo paskolų portfelis išaugs beveik 500 mln. eurų, o jo dalis šioje rinkoje padidės iki 40-50 proc. „Kaip ir suplanuota, šiandien 20 valandą planuojame pradėti perkėlimo procesą.

Per kelerius pastaruosius metus bankrutavus penkioms kredito unijoms, jų sistemą būtina pertvarkyti, sako Lietuvos banko atstovai. Anot jų, reforma turėtų apimti stipresnę integraciją ir kooperaciją, nustatant privalomą narystę Centrinėje kredito unijoje. „Reikia sistemiškai išspręsti kredito unijų problemą. Iki šiol bandėme gydyti ligonį mažais pleistriukais, tačiau šitas laikas jau baigėsi ir problemą reikia išspręsti sistemiškai.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narys siūlo diferencijuoti būtiniausių banko paslaugų krepšelį ir kredito įstaigoms taikyti ne vienodus reikalavimus, o atsižvelgiant į jų dydį. Socialdemokratas Andrius Palionis užregistravo Seime svarstomo Mokėjimų įstatymo pataisą, kuria siūloma pagrindinės sąskaitos paslaugų krepšelį formuoti pagal kredito įstaigų dydį. Pasak jo, siekis į pagrindinės sąskaitos krepšelį sudėti visiems vienodas paslaugas yra palankus tik didiesiems bankams.

Pastarieji metai – neišvengiamas pasaulio bankų pokyčių laikas, kai vis daugiau paslaugų keliama į elektroninę erdvę ir kaskart ieškoma klientams patogesnių sprendimų. Ne išimtis – šiuo metu jau daug dėmesio sulaukę bekontakčiai mokėjimai, kurie dar prieš keletą metų Lietuvoje galėjo atrodyti nerealūs, tačiau dabar visi trukdžiai ar apribojimai įdiegti tokią naujovę įveikti.

Įsigijęs „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės padalinius Lietuvoje ir Latvijoje, Švedijos kapitalo didžiausias Baltijos šalių bankas „Swedbank“ žvalgosi į mažesnius savo konkurentus šiose šalyse, nes nori užkirsti kelią paskolų portfelio mažėjimui.

Lietuvos mokėjimų rinkoje pastarąjį dešimtmetį susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos - didėjo rinkos koncentracija, dalis mokėjimo paslaugų tapo prieinamos tik daliai klientų, šiuolaikinės mokėjimų inovacijos – bekontakčiai atsiskaitymai, momentiniai mokėjimai – nėra diegiami plačiam vartojimui. „Nepakankama mokėjimo paslaugų plėtra ir ribota konkurencija lemia didesnius nei kitose Baltijos šalyse mokėjimo paslaugų įkainius vartotojams ir didesnes sąnaudas verslui.

Penktadienį vykusioje tarptautinėje bitkoinų konferencijoje rinkosi verslininkai, politikai, bankininkai, investuotojai ir startuoliai besidomintys ne tik tendencijomis pasaulyje, bet ir Lietuvos galimybėmis tapti kripto–finansų centru. Anot ekspertų, šiuo metu tapti lydere, Lietuvai yra vienas palankiausių metų. Tai ne tik keltų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) bet ir pragyvenimo lygį.

Ministrų kabinetas pritarė fiksuotam bankų paslaugų krepšelio įkainiui, kuris turėtų apriboti jų paslaugų kainas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad bankininkystės rinkai reikėtų pereiti prie vieno standarto. Anot jo, siūloma krepšelio kaina yra 1,52 euro per mėnesį.

Lietuvos komerciniams bankams ateityje gali tekti kaupti papildomą kapitalą, skirtą rizikoms suvaldyti. Tokią idėją svarsto centrinis šalies bankas. Kapitalo „pagalvė“ būtų reikalinga, jei šalyje kiltų bankų krizė. „2016 metais svarstytume apie sisteminės rizikos kapitalo rezervą, kuris būtų skirtas papildoms rizikoms suvaldyti, jo dydis gali siekti nuo 0 iki 5 procentų. Galvojame per pirmąjį šių metų pusmetį pateikti pasiūlymą, pradėti diskusiją ir tardamiesi su bankų sektoriumi, apsispręsti.

Didesni pajamų lūkesčiai Lietuvoje skatina gyventojus aktyviau skolintis vartojimui, sako vieno didžiausių komercinių bankų SEB ekspertė Julita Varanauskienė.

Lietuvos banko vadovas mano, kad reguliuojama komercinių bankų paslaugų kainodara galėtų padidinti jų klientų skaičių. Pasak Vito Vasiliausko, bazinių bankų paslaugų kaina turėtų siekti dabartinį jų vidurkį - 1,5 euro per mėnesį. „Mes manytumėm, kad iš tikrųjų krepšelis galėtų padėti tolimesnei plėtrai elektroninės erdvės ir padidintų prieinamųmą. Praeitų metų rudenį padarėme tyrimą dėl sąskaitų turėjimo bankuose, ir įdomi tendencija, kad palyginti su 2013 metais, kai 6 proc.

  Į specialų fondą, kurio lėšos gali būti naudojamos probleminiams bankams pertvarkyti, įnešta pirmoji 10,1 mln. eurų komercinių bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos įmoka, pranešė Lietuvos bankas.   „Pertvarkymas privačiomis lėšomis užtikrina, kad su rimtais sunkumais susidūrusių bankų nuostolius pirmiausia padengtų akcininkai ir kreditoriai. Tam bus rengiami pertvarkymo planai, kuriuos iš dalies dar galima vadinti ir bankų ilgaamžiškumo planais.

Iki euro įvedimo Lietuvos bankas iš anksto paskirstys komerciniams bankams eurų banknotus ir monetas bei eurų monetų rinkinius. Eurų monetas komerciniams bankams Lietuvos bankas išduos nuo 2014 m. spalio 1 d., o eurų banknotus – nuo lapkričio 1 d. ir tai vykdys iki euro įvedimo dienos.

Nors didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų nurodė nesitikį nekilnojamojo turto kainų pokyčių, reikšmingai išaugo manančiųjų, kad rinkos sąstingis baigėsi, dalis. „Analizuojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto kainų augimo besitikinčių bankų buvo daugiau negu prognozuojančių jų kritimą.

Nuosavo valstybinio komercinio banko idėja Lietuvoje aptariama bene kiekvienais metais. Britai steigia savą, tačiau ekspertai tokio darinio nauda Lietuvai vis dar abejoja. Verslui skundžiantis dėl griežtėjančių bankų paskolų sąlygų, šis klausimas prieš porą savaičių vėl buvo iškeltas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), bet Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet pareiškė, kad tai nėra reali galimybė padėti aktyviau skolinti verslui.

Valstybinė paskolų komisija, kuriai vadovauja finansų ministrė Ingrida Šimonytė, siūlo Vyriausybei suteikti „Sodros" prašomą 795 mln. Lt paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už 4,666 proc. metinę palūkanų normą. Paskolos prašoma iki 2017 m. gruodžio 20 d. „Sodra“ paskolą turėtų pradėti grąžinti nuo 2016 m. sausio 20 d. lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, nurodyta suinteresuotoms institucijoms Finansų ministerijos (FM) pateiktame derinti Vyriausybės projekte, rašo verslozinios.lt.

Nekilnojamojo turto (NT) specialistai spėja, kad banko nacionalizavimas gali pakoreguoti šalies gyventojų elgseną ir piniginių srautų judėjimą. Kol kas visuotinė Lietuvos indėlininkų reakcija į susidariusią situaciją nėra galutinai aiški. Tikėtina, kad tam tikra dalis lėšų iš bankuose esančių indėlių gali būti nukreipta į ilgalaikį materialųjį turtą.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako, kad buvęs Lietuvos banko pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, kas ir leido susiklostyti dabartinei situacijai. Banko vairą perėmus Vitui Vasiliauskui Lietuvos bankas dirba kur kas veiksmingiau ir iniciatyviau. „Dabar yra ženkliai daugiau aktyvumo, iniciatyvos. Aš manau, kad prieš tai dirbęs banko vadovas buvo minkštesnis, liberalesnis.

Šiemet šeštą kartą žurnalo „Veidas“ sudaromame komercinių šalies bankų reitinge kaip vienas paslaugiausių išrinktas jau dabar valstybės nacionalizuotas bankas „Snoras“. Pirmąją vietą užėmė SEB bankas, antrasis buvo „Snoras“, trečias „Nordea Bank Finland Plc“. Bankai reitinge buvo įvertinti pagal 23 kriterijus, vienas svarbiausių – bankų išduotų paskolų kiekis, įvertintas pinigine išraiška.

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žvalgosi keli Rusijos bankai, ketinantys čia atidaryti savo padalinius, praneša LTV naujienų tarnyba.Su socialdemokratais Seime susitikęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas prasitarė, kad į Lietuvą labai rimtai žvalgosi   vienas Rusijos bankas. Artimiausiame valdybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl kol kas neįvardijamo   banko atstovybės įsikūrimo Lietuvoje. Ir tai bus dar vienas realus konkurentas komerciniams bankams.

Seimo socialdemokratai pakvietė į frakcijos posėdį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską pasiaiškinti, kaip Lietuvos bankui sekasi užtikrinti komercinių bankų priežiūrą. Pasak socialdemokratų, Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies komerciniai bankai per trečią ketvirtį uždirbo 193,7 mln. litų pelno – beveik puspenkto karto daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu.

Komerciniai bankai savo klientams pažymas, susijusias su kreditavimo sutarčių vykdymu, privalės išduoti nemokamai. Tokią naują tvarką įtvirtino ketvirtadienį Seimo priimtos Bankų įstatymo pataisos. Už projektą balsavo 84 Seimo nariai, susilaikė - 5. Bankų įstatymo pataisomis taip pat įtvirtinta, kad bankai savo klientų prašymus arba skundus, susijusius su kreditavimo sutarčių vykdymu, privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.

Net perpus sumažinę suteikiamų paskolų apimtį, Lietuvoje veikiantys bankai surado būdą, kaip pasipelnyti – sparčiau negu kitose Europos Sąjungos šalyse didina operacijų įkainius. Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas neseniai paragino komercinius bankus mažinti operacijų įkainius. Tačiau bankininkai tik sumėtė pėdas ir įkainius dar labiau padidino, o gyventojus paragino taupyti atsiskaitant bankų mokėjimo kortelėmis.

Lietuvos komercinių bankų savivaliavimas ir net sukčiavimas perpildė jų klientų kantrybės taurę. Matydami, kad valdžia jų ginti nesirengia, nuo bankų savivalės nukentėję žmonės ir įmonės susibūrė į asociaciją, kuri rengiasi kautis su užsienio bankais teisiniu būdu. Skundų vis daugiau Prieš pusmetį įsteigtos Nukentėjusių nuo bankų asociacijos atstovai pirmadienį generaliniam prokurorui Dariui Valiui ketina pateikti Lietuvos komercinių bankų savivalės, apgavysčių ir net sukčiavimo įrodymus.