kokybė

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Šviežių ir skanių uogų į turgavietę užsukusiam pirkėjui tenka nusivilti, kai jį pasitinka neišvaizdi, neskani produkcija. Anot Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovo Dariaus Kviklio, kartais taip nutinka dėl to, kad prekybininkai lietuviškomis pavadina lenkiškas uogas, kurių pervežimo ypatumai lemia prastesnį jų skonį. Savo ruožtu lietuviška produkcija ne visada yra tinkamai išauginama.

Dalis gabiausių šalies abiturientų pasirinko studijas užsienyje, kiti nusprendė likti Lietuvoje, kur regi puikias ateities perspektyvas. Kas priėmė geresnį sprendimą – atsakys laikas, tad kol kas pasidomėjome, kokios mintys sukasi ant pirmojo brandaus gyvenimo laiptelio atsidūrusių jaunuolių galvose. „Balsas.lt savaitė“ taip pat domėjosi, kaip sekasi užsienyje studijavusiems, tačiau į Lietuvą grįžti nusprendusiems tautiečiams.

Antradienį, liepos 30 d., 11 val. Aplinkos ministerijoje vyks susitikimas su šalies savivaldybių merais daugiabučių renovacijos pagal naująjį modelį klausimais. Jo metu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis paskelbs antrojo daugiabučių renovacijos etapo startą.

Džiugas Paršonis, LRT.lt Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad Europos interneto vartotojai gauna vidutiniškai tik 74 proc. interneto paslaugų, už kurias moka. Kai kurie Lietuvos rodikliai, nepaisant mūsų tikėjimo gera interneto sparta ir kokybe, yra prastesni nei Europos Sąjungos vidurkis.

Jeigu rudenį Seimas pritars galimybei negrąžintą žemę kompensuoti mišku, jį bus galima parduoti. Tačiau miškas miškui nelygus, jį pasirenkant reikia žinoti, į kokius jo vertės rodiklius būtina atkreipti dėmesį. Žemės ūkio ministerijos siūlomoms Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms neseniai pritarė Vyriausybė. Seimas jas greičiausiai svarstys rudens sesijoje. Taigi per vasarą miestiečiai dar turės laiko išsiaiškinti, kokio miško prašyti.

Žemės ūkio produktų gamintojai, pageidaujantys savo produkciją papuošti ženklu „Kokybė“, iki šių metų pabaigos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos...

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d. Atsižvelgiant į Lietuvos higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, maudyklų vandens kokybės tyrimai turi būti pradėti likus 2 savaitėms iki maudymosi sezono, t. y. nuo gegužės 15 d., ir reguliariai atliekami kas dvi savaites birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais iki rugsėjo 15 d. Kai nustatoma reikalavimų neatitikimų, turi būti at...

Lietuvos valstybinių įmonių vykdoma veikla neatitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią šalis siekia įstoti, nustatytų standartų, praneša Baltijos bendrovių valdymo institutas (BBVI). Dėl žalingos politikos įtakos verslo sprendimams ir silpnos kovos su korupcija kenčia 137 valstybinės įmonės, kurios vertos maždaug 9 mlrd.

 Net tokioje veiklos srityje, kaip kiaulininkystė, vyksta nešvarūs žaidimai dėl ilgesnio pinigo. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks inspektoriai iš Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos. Optimistai po šio ne vieną dieną truksiančio vizito tikisi gauti leidimą eksportuoti kiaules į Rusijos rinką, o realistai tikina, kad tikruosius patikrinimo rezultatus lems ne specialistų išvados, bet politikų sprendimai.

Vladimiras Laučius, LRT.lt Dar yra žmonių, kuriems ne tas pats, kas skamba eteryje. „Nors daugumai egzistuoja tik „patinka – nepatinka“, ir jie net nesidomi, kas groja. O tie, kurie domisi, ir yra potencialūs LRT Opus klausytojai. Mums ne tas pats, ką transliuoti, o mūsų klausytojams ne tas pats, ko klausytis“, – sako muzikologas, LRT Opus įkūrėjas ir vadovas Darius Užkuraitis.

Darbe užtrunkate iki vėlyvo vakaro? Dirbate savaitgaliais, o miego valandas iškeitę į darbą prie kompiuterio išdidžiai atšaunate, kad „pamiegosite, kai numirsite“? Tikite, kad jei kuo daugiau dirbsite, tuo daugiau padarysite? Kad viršvalandžiai bus įvertinti kaip nepaprastas jūsų indėlis įmonei? O kuo ilgiau užtruksite darbe, tuo didesnį įspūdį padarysite darbdaviui? Pavadintas darboholiku retas kuris nuliūsta, priešingai – didžiuojasi savo atsidavimu darbui ir tiki, kad geru darbuotoju gali būt...

Studento ir įmonės sutartį dėl magistro baigiamojo darbo atlikimo teismas pripažino niekiniu sandoriu 2013 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovė prašė priteisti iš įmonės 1500 Lt už sutarties nevykdymą ir 1500 Lt neturtinės žalos. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė sutartį, kuria įmonė įsipareigojo atlikti mokslinio tyrimo darbą (60 lapų). Ieškovė nurodė, kad įmonė jai el.

Šios Sidnėjaus mokslininkų atliktos studijos išvados prieštarauja iki tol vyravusiam populiariam mitui, esą jei porai nepavyksta pastoti, norint padidinti tikimybę susilaukti vaikų keletą dienų prieš ovuliaciją būtina susilaikyti. Pasirodo, tokia pauzė tik sumažina gyvybingų spermatozoidų skaičių spermoje. Atlikdami tyrimą mokslininkai išanalizavo 42 savanorių spermos kokybę. Vyrai, kurių spermos kokybė buvo prastesnė už normalią, 7 dienas iš eilės davė sėklos mėginius.

Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad net ir spermai yra palankiausi metų laikai. Moterims pastojimo tikimybė didžiausia būtent tų sezonų metu. Ruduo dažniausiai siejamas su pačiu didžiausiu vaikų gimimų skaičiumi. Izraelio mokslininkų neseniai atlikti tyrimai patvirtina, jog taip yra visai neatsitiktinai: pasirodo, žmogaus sperma geriausios kokybės būna žiemą ir ankstyvą pavasarį.

Lietuva turi kuo pasidžiaugti. Neseniai paviešintame pranešime apie pasaulinį konkurencingumą, parengtą Pasaulio ekonomikos forumo ekspertų, mūsų šalis pagal kelių kokybę iš visų postsovietinių respublikų vertinama aukščiausiai – pasaulio reitinge užimą 32-ą vietą iš 144-ių šalių. Lietuvių keliai vertinami 5,2 balo iš septynių.

Pirkdami konservus iš esmės perkame katę maiše. Konservų indelyje gali būti bet kas: tiek kokybiški ir sveiki produktai, tiek sugedę ir netinkami vartojimui. Ar visuomet konservai yra gaminami tik iš kokybiškų ir gerų produktų? Ar yra konservų „be konservantų“? Ir kodėl juos galima saugoti metų metais. Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pateiks laidos „Gyvenamoji aplinka kūrėjai jau vasario 24 dieną, sekmadienį 12.30 Pirmojo Baltijos kanalo eteryje.

Automobiliai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Daugelis mūsų kiekvieną dieną vairuoja. Tačiau ar visada įsipilame kokybiškus ir gerus degalus? Atsakymus išgirsite pirmadienį per Pirmąjį Baltijos kanalą laidoje „Gyvenamoji aplinka. Benzininė apgaulė“ 14 val.

 Seniai yra pastebėta, kad globalių reiškinių periferinis pavidalas dažnai būna keistokas, tarsi tos pačios iškabos slepia skirtingą turinį, o poterius lengviau kartoti nei suprasti. Skirtingas tempas Kai Anglijoje 1215 metais buvo skelbiama Didžioji laisvių chartija, kuri iš esmės nubrėžė teisinės neliečiamybės, dėl kurios pas mus kyla tiek daug aistrų, gaires, Lietuvos teritorijoje dar nebuvo vieningos valstybinės organizacijos.

Mokslininkai tyrė, ar yra ryšys tarp gaunamų pajamų dydžio ir seksualinio gyvenimo aktyvumo. Daugelio nuostabai - ne. Tačiau pastebėta tai, jog išsilavinusiems, savimi pasitikintiems turtuoliams seksas teikia daugiau puikių emocijų nei žemesnio intelekto žmonėms. Taip pat tyrėjai atskleidžia, jog santuoka teikiamais pojūčiais prilygsta 100 tūkst. dolerių gaunamų pajamų kasmet, o skyrybos - 66 tūkst. dolerių praradimu.

Vladimiras Laučius, LRT.lt Televizijos ir kino kartelė sliuogia žemyn: viską užgožia pramoga ir noras perrėkti garsiai rėkiančius konkurentus, tad žiūrovas sulig kiekvienu „Kietu riešutėliu“ girdi vis daugiau ir vis galingesnių sprogimų. Taip naujienų tinklalapiui LRT.lt tvirtina žinomas laidų ir straipsnių mokslo temomis bei kino recenzijų autorius, LRT televizijos programų direkcijos vadovas Rolandas Maskoliūnas. „Ir televizijoje, ir kine karaliauja pramoga.

Jurgita Kuzmickaitė, LRT.lt Mažos šalys, palyginti su didelėmis, ekonomiškai silpnesnės ir neturi svaraus balso tarptautinėje arenoje, tačiau šie jų trūkumai, ekspertų teigimu, gali pasitarnauti nacionalinei kultūrai. Be to, maža šalis turi daugiau galimybių gyventi lėtai, be streso ir lengviau patirti džiaugsmą. O jei jo nepatiriame ir apskritai jaučiamės prastai, kaltas ne šalies dydis, o veikiausiai istorinės praeities nulemtos traumos. Lietuvoje apdainuotų trijų milijonų nebėra.

Mažiausiai informatyvūs pirmų bandomųjų važiavimų įspūdžių tekstai visuomet parašomi apie tokius automobilius kaip „Volkswagen Golf“. Juk pradėti konstruktyviai narstyti visas neigiamas jo savybes yra tolygu bandymui įtikinti publiką, kad šveicarai nemoka gaminti laikrodžių arba tarkime, kad Ispanijos rinktinė Europos čempione šiais metais tapo visai nepelnytai.

Rinkdamiesi maisto ir kasdienio vartojimo prekes, į įvairius gaminių ir prekės ženklų apdovanojimus dėmesį kreipia 31,5 proc. šalies gyventojų. Naujienos apie prekių ženklų ir gaminių įvertinimus labiausiai domina aukštesnių pajamų gyventojus. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta vartotojų apklausa. Vartotojų tyrimo metu paaiškėjo, kad apie „Lietuvos metų gaminio“, „Metų prekės ženklo“ ir kitus prekių ženklų bei gaminių apdovanojimus žino 56 proc. vartotojų.

Ne maisto produktų inspekcija kasmet nustato nemažai pažeidimų dėl nesaugių kosmetikos priemonių, žaislų ir kitų gaminių. Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos atkreipia dėmesį, kad kasdien naudodami daug gaminių, turinčių žalingų medžiagų, galime pakenkti sveikatai.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba Lietuvoje yra per 130 ūkių, tiekiančių rinkai išskirtinės kokybės produktus – daugiausia medų, vaisius, daržoves, grūdus. Švaraus, natūralaus maisto augintojams ir perdirbėjams taikomi specialūs reikalavimai. Šių produktų sertifikavimui ir kitoms su papildomais reikalavimais susijusioms išlaidoms kompensuoti skiriama Europos Sąjungos ir valstybės parama.

Alaus gamintojai tikisi, kad kitais metais alaus rinka susitrauks 4 proc., tačiau viliamasi, kad nuo kitų metų pradžios įsigalioti turintis draudimas aludariams pilstyti alų į didesnės nei 1 litro talpos plastikinę tarą privers vartotojus rinktis geresnės kokybės alų.

„Mazda MX-5“ rodsteris visuomet buvo mylimas už judrumą ir paklusnumą vairuotojo komandoms. Atnaujintas MX-5 šių savybių tiesiog turi dar daugiau. Pirmiausia į akis krenta agresyvesnis atnaujinto rodsterio priekis, tačiau maloniausi dalykai slypi viduje. Koncerno inžinieriai patobulino automobilio akceleratoriaus valdymo sistemą taip, kad  kiekvienas pedalo spustelėjimas be jokių pauzių didina variklio sūkius.

Lapkričio pabaigoje bus paaiškės, ką lietuviai mano apie šalies rinkoje jau esančias lenkiškas prekes, - bus paskelbti specialaus tyrimo rezultatai. Jį užsakė Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius. Jo vadovo Henryko Szymadskio teigimu, tokio pobūdžio tyrimas - pirmas, tačiau būtinas, nes be jo suteiktų duomenų būtų sunku sužinoti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekes iš Lenkijos.

Ko­dėl jau tris­de­šimt me­tų tė­vų na­muo­se sto­vin­ti skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Ry­ga“ dūz­gia iki šiol, o prieš sep­ty­ne­rius me­tus pirk­ta skal­bia­mo­ji ma­ši­na „Bosch“ jau iš­ke­lia­vo į są­var­ty­ną? Ko­dėl bliz­gan­tys nau­ju­tė­lai­čiai ba­tai po sa­vai­tės pa­virs­ta sku­du­ru, o prieš dvi­de­šimt me­tų kai­mo par­duo­tu­vė­je įsi­gy­ti ita­liš­ki ba­tai at­lai­ky­da­vo tris se­zo­nus? Šiais lai­kais įsi­gy­ti ko­ky­biš­ką il­gaam­žį daik­tą vis sun­kiau, bet tai ne­reiš­kia, kad ko...

Jau spalio viduryje atvykę į grūdų supirkimo punktus ūkininkai nerimavo – pavyks parduoti aruodiniais kenkėjais užterštus grūdus, ar teks juos vežtis atgal. Tokia situacija ir dabar. Dar vasarą ūkininkai prašė pakeisti grūdų kokybės standartus: bazinį drėgmės rodiklį grūduose padidinti nuo 14 proc. iki 14,5 proc. nes grūdams džiovinti išleidžia dešimtis milijonų litų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai apibendrino pastarųjų metų duomenis, surinktus tikrinant, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas pagrindiniams aspektams – valgyklų patalpų būklei, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui.

Oficialus „Honda" atstovas Lietuvoje „Nippon Auto“ pristato svarbiausią rudens premjerą - visiškai naują „Honda CR-V“ padidinto pravažumo automobilį. Anot gamintojo, lengvesnis, saugesnis, ekonomiškesnis „CR-V“ automobilis itin konkurencingoje rinkos nišoje nubrėžia naujus kokybės ir komforto standartus. Baltijos šalis jau pasiekė pirmieji „Honda CR-V“ automobiliai.

Pak­ruo­jie­tis ava­ly­nės tai­syk­los sa­vi­nin­kas Pra­nas La­pins­kas jau sep­ty­nio­li­ka me­tų ver­čia­si bat­siu­vio ama­tu. Bat­siu­vio žo­džiais, šiais lai­kais ko­ky­biš­kus ba­tus dė­vi in­te­li­gen­tai. Su to­kia ava­ly­ne į meist­ro dirb­tu­vė­lę už­su­ka ir ato­sto­gų į gim­ti­nę grį­žę emig­ran­tai... Be dar­bo ne­liks Tik pra­vė­rus ava­ly­nės tai­syk­los du­ris iš­kart užuo­di kli­jų, odos ir ace­to­no kva­pą, iš­girs­ti plak­tu­ko kauk­šė­ji­mą.

Ligoninių virtuvės iš kirvio sriubos dar neverda, tačiau rekordiškai kylant maisto produktų kainoms, įstaigų vadovams tenka gerai pasukti galvas, kaip išmaitinti pacientus. Brangsta ne tik maistas, bet ir visa kita: dujos, šildymas, elektra. Įstaigų vadovai tikina, jog netaupo pacientų sąskaita, maitina taip, kaip ir anksčiau. Bet vis atsiranda nepatenkintų maisto kokybe pacientų ar jų artimųjų.

Visai nesenai Karalienės universiteto mokslininkai Kanadoje atliko tyrimą, kurio metu bandė išsiaiškinti mobiliųjų telefonų poveikį vyrų vaisingumui. Pasirodo, vyrams, kurie planuoja kažkada turėti vaikų, vertėtų sumažinti pokalbių šiais telefonais trukmę. Tyrimo rezultatai Mokslininkai nustatė, kad esama sudėtingų sąveikų tarp vyriškų hormonų ir mobiliųjų telefonų skleidžiamų elektromagnetinių bangų.

Iki šių dienų nėra atlikta išsamių tyrimų su tvirtomis išvadomis, kad nuo vyro dėvimų apatinių priklauso jo vaisingumas. Tačiau daugelis esate girdėję patarimų nešioti kuo laisvesnius arba visai nedėvėti, bent jau miegant, jokių apatinių. Beveik pusė visų atvejų, kai moteris negali pastoti, kaltas būna vyro nevaisingumas. Dažniausios to priežastys būna mažas spermatozoidų kiekis sėkloje, per mažas jų judrumas arba neįprasta (išsigimusi) jų forma.

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Aly­taus po­sky­rio vy­res­nio­ji vals­ty­bi­nė ins­pek­to­rė Vio­le­ta Ma­la­vec­kie­nė šian­dien ga­li pa­teik­ti dvie­jų gy­ven­to­jų skun­dus dėl įsi­gy­tų ne­ko­ky­biš­kų bal­dų, ku­rių baig­tis vi­siš­kai skir­tin­ga. Abu bal­dų par­da­vė­jai – kau­nie­čiai. Vie­nas vi­siš­kai ne­pai­sė ne tik pir­kė­jos, bet ir ins­pek­to­rės rei­ka­la­vi­mų, ki­tas – ieš­ko­jo bū­dų, kaip grei­čiau pa­dė­ti pir­kė­jai.

Šios Sidnėjaus mokslininkų atliktos studijos išvados prieštarauja iki tol vyravusiam populiariam mitui, esą jei porai nepavyksta pastoti, norint padidinti tikimybę susilaukti vaikų keletą dienų prieš ovuliaciją būtina susilaikyti. Pasirodo, tokia pauzė tik sumažina gyvybingų spermatozoidų skaičių spermoje. Atlikdami tyrimą mokslininkai išanalizavo 42 savanorių spermos kokybę. Vyrai, kurių spermos kokybė buvo prastesnė už normalią, 7 dienas iš eilės davė sėklos mėginius.

Verslumo renginyje „Versli Lietuva“, pirmąją dieną Algirdas Kaušpėdas pristatė pranešimą „Tvarumas ir aplinka“. Architektas ir populiarios grupės „Antis“ atlikėjas išskyrė pagrindinius tvarumo principus, padedančius išlikti valstybei, žmogui, jo kūriniui, verslui. 1. Įvairovė. Tai, anot A. Kaušpėdo puikiai iliustruoja senamiestis ir panašūs reiškiniai, darantys įspūdį žmogui. 2. Sąmoningumas.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė parengė sveikatos priežiūros įstaigų kokybinių ir kiekybinių veiklos vertinimo rodiklių sąrašą. Kaip teigiama Sveikatos apsaugos (SAM) ministerijos pranešime, pagal šiuos rodiklius bus galima objektyviai įvertinti ligoninių veiklą, o pacientai galės rinktis gydymo įstaigą pagal vienodus kriterijus.

2012 m. rugpjūtį rinkos tyrimų bendrovės „Berrent“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bent kartą per savaitę lankosi prekybos centruose: taip teigia 63 proc. vyrų ir 57 proc. moterų. Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai prekybos centruose lankosi Kauno apskrities gyventojai – net 71 proc. jų į prekybos centrą užsuka bent kartą per savaitę. Vilniečiai bei klaipėdiečiai čia lankosi rečiau – atitinkamai 57 ir 59 proc. į prekybos centrus užsuka bent kartą per savaitę.

Vilniaus universitetas (VU) naujai paskelbtame 2012 m. pasaulio universitetų  reitinge „QS World University Rankings“ iš 551–600 pakilo į 501–550 vietą. Toje pačioje reitingo grupėje yra ir kaimyninis Tartu universitetas.Pasak VU Kokybės vadybos centro direktorės dr. Ingos Milišiūnaitės, dalyvavimas tarptautiniame aukštųjų mokyklų reitinge yra labai rimtas ir svarus pripažinimas. „Į QS bazę patenka tik apie 2 tūkst. pasaulio universitetų, iš jų reitinguojama 700 geriausių universitetų.

Lietuvoje veikianti teismų sistema dirba nepakankamai efektyviai, todėl būtina juos stambinti bei subalansuoti bylų srautus, teigia vyriausioji Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė. „Kaip ir kiekvienais, taip ir šiais metais teisėsaugos srityje Prezidentė yra tikrai aktyvi, ir pokyčių, be abejo, galima būtų tikėtis.

Sustabdžius automobilį „Peugeot partner“ krovininiame skyriuje rasta beveik 10 tūkstančių pakelių cigarečių. Pirmadienį apie 19 val. Trakų rajone, kelyje Vilnius – Kaunas 22 kilometre pareigūnai sustabdė krovininį furgoną, kurį vairavo 51 metų K.A. Patikrinus krovininį skyrių aptikta 9 500 pakelių cigarečių ,,Fest“ su Baltarusijos Respublikos pavyzdžio banderolėmis. Vairuotojas po apklausos uždarytas į areštinę.

Šią vasarą atlikto tyrimo duomenimis, net 70 proc. mokyklines prekes perkančių Lietuvos didmiesčių gyventojų pirmenybę teikia jų patikimumui ir kokybei. Specialistai teigia, kad toks pasirinkimas rodo stiprios vakarietiškos visuomenės požymius. „Sveikintina, kad mokinių tėveliai labiau rūpinasi savo atžalomis nei siekia vien sutaupyti. Tai rodo stiprios vakarietiškos visuomenės požymius. Žinoma, prekių kainos taip pat atlieka svarbų vaidmenį, bet kokybiška prekė negali būti pati pigiausia.

Tikram lietuviui iškyla gamtoje, šventė sodyboje ar namų kiemelyje neatsiejama nuo kepsninės ir skaniai iškeptų šašlykų. Didėjant vištienos vartojimui, populiarėja ir vištiena, skaniai iškepta ant žarijų, o ypač – jei ji marinuota netradiciniame, išskirtinio ir neįprasto skonio marinate Gilias paukštininkystės tradicijas turintys Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, įdiegę moderniausias gamybos technologijas, kepti ant grotelių siūlo tai, kas mums dar neįprasta ir nauja, – nukaulintą vištų šlau...

Žengti konkretūs žingsniai sprendžiant aktualią problemą, kaip išplėsti Lietuvos maisto gamintojų produkcijos eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas galimybių ribas. Žemės ūkio ministerija derina rugsėjo pradžioje į Lietuvą atvažiuosiančių JAV maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito detales. Inspektoriai tikrins Lietuvos mėsos perdirbimo įmones, ar jos atitinka būtinas sąlygas dėl leidimo vežti mėsos gaminius į JAV.

„GfK Custom Research Baltic“ atliktas maisto pirkimo įpročių tyrimas atskleidė, kad pagrindiniai maisto pasirinkimo kriterijai yra produkto kokybė, šviežumas, kaina ir akcijos bei specialūs pasiūlymai. Kalbant apie pagrindinius maisto produktus – duoną, pieną ir pieno produktus, mėsą, kiaušinius ir geriamąjį vandenį – Baltijos šalių gyventojai teikia pirmenybę vietiniams gamintojams. Latviai dažniau už lietuvius ir estus gamina maistą patys ir tai daro beveik kas dieną.

Ūkininkai skundžiasi, jog javapjūtė šiemet bus sunki, jeigu taip reikės „gaudyti“ tinkamus orus po pusdienį. Lyja kone kasdien, grūdai negali pradžiūti. Be to, rytais būna didelė rasa. Todėl javapjūtė negali prasidėti visu pajėgumu. Dėl kaitros ir lietaus prastėja grūdų kokybė. Grūdui bręstant oro temperatūra buvo per aukšta, o drėgmės buvo per daug. Dažni smarkūs lietūs kelia ir kitą problemą – dalis javų išguldyta.