klimatas

Mokslininkų komanda išrado dirbtinės fotosintezės formą, kuri sugers anglies dioksidą iš atmosferos ir pavers jį kuru. Teigiama, kad šis įrenginys gali būti naudojamas siekiant sumažinti pasaulinį atšilimą. Augalai vykdydami fotosintezę naudoja saulės šviesą ir paverčia anglies dvideginį į gliukozę.

Šis balandis išties neeilinis. Sulaukėme ir sniego, ir lietaus, ir perkūnijos, o kartais visi trys dalykai pasirodydavo tą pačią dieną. Taigi, ar normalu, kad šiluma dar neateina, vyrauja krituliai, ir kada ji ateis? Panašūs orai Lietuvoje yra pakankamai normalus reiškinys. Apžvelgiant daugiamečius (1961–2016 metų) duomenis galima pastebėti, jog skirtingais metais balandžio mėnesio orų sąlygos gali skirtis.

Honkonge atrasta nauja krabų rūšis. Ji ypatinga tuo, kad gali lipti medžiais (laipioja mangrovėmis – medžių ir krūmų ekosistema). Šis krabas yra mažas, vos centimetro ilgio, jis yra pavadintas Haberma tingkok.  Krabų tyrimui vadovavo Dr. Stefano iš Cannicci Swire jūrų mokslų instituto (SWIMS) ir Dr. Peter Ng iš Singapūro Universiteto. Haberma tingkok, pirmoji ant medžių gyvenančių krabų rūšis, ji atkeliavo iš Tolo uosto Hongkonge. Krabai gyvena ant šakų, pridengtų mangrovių lapais.

Velykos jau ant nosies ir panašu, kad orai toliau pokštauja. Pirmąją Velykų dieną bus vėjuota ir šalta, o antrąją – iškris sniego. Taip pat artimiausiomis dienomis saugokitės plikledžio. Šeštadienio naktį daugelyje rajonų praslinks krituliai, vyraus nedidelis lietus, šlapdriba. Kai kur tvyros rūkas, formuosis silpna lijundra, plikledis. Žemiausia temperatūra svyruos nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 šilumos. Vėsiausia bus šiaurės vakariniuose rajonuose.

Per pastaruosius tris šių metų mėnesius JAV išgyveno rekordišką klimato nelaimių skaičių. Nuo sausio iki kovo JAV patyrė 5 milijardų dolerių nuostolius, kuriuos skyrė orų ir klimato nelaimių žalai taisyti, tai rekordinė metų pradžia. Šios nelaimės apėmė potvynius, šalčio bangas bei tris stiprias audras. Visos nelaimės kartu nusinešė 37 žmonių gyvybes.

Prisiminus pastarųjų metų šiltus balandžio mėnesius viltingai žiūrime į šį, laukiame tos išsvajotos pavasario šilumos, kuri vis neateina. Klimatologai sako, kad šiemet pavasario šiluma dar kiek užsilaikys, tad teks palaukti.

Australijos Didysis barjerinis rifas, kuris driekiasi 2300 kilometrų, lėtai miršta. Šis – gyvas koralų rifas, dėl šylančio vandens patyrė itin didelius nuostolius. Todėl daugelis mokslininkų bijo, jog žala per didelė ir kelio į buvusią būklę nebėra. Didysis barjerinis rifas yra žinomas, kaip didžiausia gyva struktūra Žemėje, su milžiniška bei painia jūrų sistema, kuri yra pusės Prancūzijos dydžio. Ten gyvena ir maitinasi daugiau nei 1500 žuvų rūšių.

Šios savaitės orai nenumaldomai bjūra, debesų gausėja – Lietuvoje pasirodys ir šlapdriba, tikėkimės, paskutinė šiais metais. Dieną šilčiausia bus Vilniuje +7 laipsniai. Pajūryje numatomi +5 laipsniai, Kaune +6 laipsniai, Panevėžyje +6, Šiauliuose +5 laipsniai. Diena bus apniukusi, kartkartėm pasirodys saulė, bet ji greit bus užgožta, nes beveik visus rajonu aplankys šlapdriba. Numatomas 2 - 7 m/s. pietvakarių vėjas.

Pasaulyje gausu natūralių gamtinių pavojų, tai: ugnikalniai, potvyniai, įvairios audros. Visi penki gamtos elementai gali jus pražudyti: ugnis, oras, žemė... Tačiau dabar aptarkime vieną iš jų – vandenį, bei kuriose pasaulio vietose vanduo gali tapti didžiausiu priešu. Nors vanduo neatsiejamas nuo mūsų kasdienio gyvenimo, jis gali tapti ir mirtį nešančiu veiksniu. Žmonės gana prastai prisitaikę prie vandens ekosistemos ir vanduo tikrai gali mus pražudyti, kaip rašoma bbc.

Nors sniego ir nebėra, o kieme pavasaris, išsirengus lakstyti dar negalėsime. Orai, nors ir gerėjantys, dar nebus labai draugiški. Savaitgalį karščio bangų nenumatoma, bus kritulių. Tačiau gražūs orai, kaip tyčia atkeliaus, kuomet pirmadienį ruošimės į darbus. Penktadienį vietomis trumpai palis. Naktį ir rytą kai kur tvyros rūkas. Nestiprus vėjas pūs iš šiaurės vakarų, vakarų. Temperatūra naktį svyruos tarp 2 laipsnių šalčio ir 3 laipsnių šilumos, dieną oras šils iki 6–11 laipsnių šilumos.

Yra daugybė pavojingų orų reiškinių, su kuriais susiduria pasaulio gyventojai. Jei jums leistų spėti, kuris iš pavojingų orų reiškinių nusineša daugiausiai gyvybių, ką jūs pasirinktumėte? Į galvą tikriausiai šauna mintys apie uraganus ar tornadus, žaibus bei perkūnijas, ar kylančius potvynius. Bet, iš tikrųjų, oras, dėl kurio žūsta daugiausiai žmonių, - JAV yra karščio bangos.

Balandžio mėnesio orai jau padovanojo vieną šilumos bangą, visi tikimės, kad tokių bus dar ir dar, deja, savaitės pabaiga stebuklų neatneš, tačiau balandis jau turėtų būti šiltesnis mėnuo.

Mokslininkai mano, kad Indija ir Pakistanas vis dažniau patirs mirtį sėjančias šilumos bangas, panašias į 2015 metų temperatūros šuolį, kuomet ji pakilo iki +60 laipsnių. Tokios bangos ištiks kasmet, net jei klimatas neatšils iki sutartos dviejų laipsnių ribos. Remiantis nauju tyrimu, kai kuriose pasaulio dalyse karštis gali viršyti ribą iki kurios žmogaus kūnas toleruoja šilumą ir tinkamai funkcionuoja. Šis pasikeitimas bus pasiektas iki šio amžiaus pabaigos, kaip rašoma independent.

Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad tarša, sanitarinių sąlygų trūkumas ir panašios priežastys pasaulyje lemia daugiau nei vieno iš keturių mažamečių vaikų mirtį. Maždaug 1,7 milijonų vaikų, iki penkerių metų, kasmet miršta, dėl kvėpavimo takų infekcijų sukeltų oro taršos, pasyvaus rūkymo, prastos prieigos prie švaraus vandens, apsinuodijimų ir kitų aplinkosaugos problemų, kaip rašoma independent.

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Tikriausiai žinote daugybę primatų: šimpanzes, beždžiones ir lemūrus, bet ar esate girdėję apie mažyčius didžiaakius ilgakulnius, kurie sveria vos 200g? Arba bauginančios išvaizdos uakarius? Visi jie – primatai. Deja, primatams atėjo sunkios dienos. Iš viso yra žinomos 504 primatų rūšys, o tai paverčia juos viena didžiausių žinduolių grupių. Kai kurie – geriausiai žinomi – yra aktyvūs dienos metu, bet kiti pasirodo tik naktį.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas nutarė, kad šaliai reikia atsitverti nuo Meksikos. Aplinkosaugininkai baiminasi, kad ši siena neigiamai paveiks aplinką, nes gaminant cementą, reikalingą, 1609 km betono sienai pastatyti, būtų išmesta beveik du milijonai tonų anglies dioksido. Nukentėtų ir gyvūnai, nykstančios rūšys netektų dalies savo teritorijos. Donaldo Trumpo planas pastatyti betoninę sieną tarp JAV ir Meksikos yra nenaudingas ir kenksmingas.

Ar galite patikėti, kad Lietuvą taip pat pasiekia viesulai, tačiau pas mus jie kitokie, sako klimatologė Audronė Galvonaitė. „Tai klimato šiltėjimas jau ir veikia Lietuvą. Mes vis tik esame vidutinių platumų juostoje. Tos oro masės, kai pas mus atkeliauja, jos jau būna pasikeitusios. Todėl tie patys viesulai pas mus atkeliauja, tačiau jau kitokie, nes pirmiausia pasiekia Ameriką, paskui kitas šalis, kol galiausiai silpnėja.

Klimatologai įspėja: karštis tropinėse platumose lemia, kad į Baltijos jūrą vis dažniau atplaukia kitų rūšių žuvų. „Pas mus jau atsirado kardžuvė – 3 metrų ilgio žuvis. Jau Baltijoje pastebėti ir silkiniai rykliai“, - vardijo klimatologė Audronė Galvonaitė. Tačiau tai dar ne viskas. „Paskui juos gali atkeliauti ir žmogėdros rykliai. Jiems ten karšta, gal ten maistas jau sunkiai surandamas. Gal mes skanesni“, - svarstė A. Galvonaitė. Daugiau žiūrėkite vaizdo įraše.

Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, jog vėstantis klimatas Lietuvoje – ne tokia nereali prognozė. „Tirpstant Arkties vandenyno ledui, vanduo yra praskiedžiamas, į tą patį vandenyną patenka labai daug gėlo vandens. Yra pavojaus, kad Golfo srovė gali pakeisti savo tekėjimą arba nusileisti į dugną“, - tv3.lt sakė klimatologė A. Galvonaitė. Anot klimatologės, tai gali sukelti vėstantį klimatą bet kuriame pasaulio krašte, net ir Lietuvoje.

Ar esate girdėję tokį teiginį „klimato kaita vyko tūkstančius metų ir nieko nereikia daryti“? Kaip manote, tai teisingas mąstymo būdas, ar toks, kurį renkasi žmonės nenorintys per daug sukti galvos, o gal iš tiesų taip yra ir nuolatinės šnekos apie tirpstančius ledynus primena išpūsta burbulą. Pažiūrėkime, ką apie tai sako klimatologai.   VU seminaro„Prisitaikymas prie klimato kaitos ir integruotas vandens išteklių valdymas“ vykusiame Chemijos ir geomokslų fakultete profesorius dr.

Manote, kad klimato kaita tolimas ir mūsų neliečiantis reiškinys? Taip tikrai nėra, nes ir Lietuvoje yra vietų, kurios paveikiamos būtent žmonių sukeliamos klimato kaitos. Tą galime pastebėti ir mūsų žiemomis, kai sniego iškrinta vis mažiau. Vienas iš klimato kaitos rodiklių yra ekstremalūs reiškiniai, kuriuos galime patirti savo kailiu. Lėtą temperatūros kilimą pajusti sunkiau, tačiau  sausras, potvynius, audras pajusti galime, o jų daromi nuostoliai pasidarė labai dažni.

Prezidentė trečiadienį pateikė Seimui ratifikuoti Paryžiaus klimato susitarimą dėl kovos su klimato kaita. Pernai gruodį Paryžiuje priimtas susitarimas yra pirmasis paktas, įpareigojantis visas pasaulio valstybes stabdyti visuotinį atšilimą ir imtis priemonių, kad būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių deginant anglis, naftą ir dujas. Susitarimą jau ratifikavo daugiau nei 100 šalių.

Per pastaruosius 500 metų miško gaisrų Žemėje padaugėjo net 10 kartų – kasmet pasaulyje kyla apie 400 tūkst. gaisrų, kurie pažeidžia apie 0,5 proc. miškų ploto. Kasmet Europoje gaisrai nuniokoja vidutiniškai 0,6 mln. ha miškų, Lietuvoje kylančių gaisrų plotas keliolika ar net kelias dešimtis kartų mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių, bet gaisrų padaryta žala miškams vis dar didelė.

Visame pasaulyje pastebimas ozono sluoksnio plonėjimas. Kaip yra Lietuvoje, ar jis čia taip pat plonėja, ar jo kitimas yra normali ir sezoniška? Kauno meteorologijos stoties duomenimis, bendras ozono kiekis 2016 m. lapkričio 15 d. virš Lietuvos sumažėjo iki 222 Dobsono vienetų (DU), tai yra 22 % mažiau nei šių dienų vidutinis daugiametis kiekis. Ozono skyle yra laikomas plotas, kai ozono lieka mažiau nei 220 DU.

Lietuva, esanti vidutinio klimato juostoje, leidžia mums pasidžiaugti tiek vasaros, tiek žiemos sezonu. Pas mus vidutinė žemiausia sausio temperatūra siekia - 11, o aukščiausia liepos mėnesį +23. Taigi skirtumas nėra toks ir stulbinantis. Tačiau pasaulyje yra tokių valstybių, kuriose temperatūra per pusmetį pakinta penkiasdešimčia ar daugiau laipsnių. Mongolija Įsikūrusią tarp centrinės ir rytinės Azijos, galime rasti nedidelę šalį – Mongoliją.

Pasaulio klimatas iki 2050 metų atšils dviem laipsniais Celsijaus ir peržengs ribą, rodančią, kad klimato pokyčių procesas įgijo pavojingą mastą, ketvirtadienį perspėjo septyni iškilūs klimatologijos ekspertai. „Klimato pokyčiai vyksta dabar – ir daug greičiau negu tikėtasi“, – sakė buvęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vadovas seras Robertas Watsonas. Šiai institucijai yra patikėta nagrinėti klimatologijos tyrimus ir teikti rekomendacijas sprendimus priimančioms institucijoms.

Kalendorinė vasara jau čia. Visiems jos pasiilgusiems smalsu kokius orus atneš pirmasis jos mėnesis. Birželio vidutinė temperatūra numatoma net didesnė nei vidutinė, o kritulių tikėtina mažiau, nei kad įprasta. Pagal hidrometeorologijos tarnybos duomenis, birželio mėnesio vidutinė temperatūra numatoma 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę (1981–2010 m. klimato norma 15,4 °C), na o kritulių kiekis prognozuojamas mažesnis už daugiametį vidurkį.

Pasaulyje darosi šilčiau, taip pat daugėja ir karščio rekordų. Globaliu mastu šis balandžio mėnesis buvo pats karščiausias per visą orų fiksavimo istoriją. Pagal Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (National Oceanic and Atmospheric Administration – NOAA) mokslininkus, šių metų balandžio mėnesis pasaulio mastu buvo rekordiškai karštas. Jis vainikavo ir ankstesnių mėnesių (kovo, vasario) rekordiškai karštas globalias temperatūras.

Pasaulyje yra du klausimai, kurie sukelia daugiausia diskusijų ir prieštaravimų, bent jau taip mano daugelis. Žinoma, greičiausiai klausimų būtų galima surasti ir daugiau, tačiau atsakinėdami į šiuos žmonės dažniausiai būna labai aršiai nusiteikę, įkyriai piršdami savo nuomonę. Šie klausimai: ar yra Dievas ir kas buvo visa ko pradžia? Atsakymą žinome visi. Bent jau manome.

Naujas, tikėtina galutinis, svarbios pasaulinės sutarties dėl veiksmų prieš klimato kaitą variantas baigtas rengti ir netrukus bus pateiktas derybininkams Paryžiuje, pranešė vienas prancūzų pareigūnas. Pasak jo, šis tekstas dabar verčiamas į kitas kalbas, prieš pateikiant jį specialiame posėdyje Paryžiaus klimato konferencijoje apie 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Eiffelio bokštas sekmadienį nušvito žaliai Paryžiaus klimato konferencijos atidarymo proga, įgyvendinant meno projektą, per kurį ant Prancūzijos sostinės simbolio augs „virtualūs medžiai“, tokiu būtu raginant skatinti miškų atkūrimą.

Nerimstant vėjui, kurio gūsiai vietomis siekia 20 metrų per sekundę, Klaipėdos uoste toliau ribojama laivyba. Tačiau padaugėjo į uostą įplaukti ir iš jo išplaukti laukiančių laivų. „Laivyba tebėra ribojama, eismas tebėra ribojamas. Vėjo stiprumas šiuo metu gūsiais siekia 19,6 metro per sekundę, o paprastai yra apie 15 metrų per sekundę“, - BNS sakė Klaipėdos uosto atstovė spaudai Nijolė Dvarionaitė-Milkintienė.

Pasaulio lyderiai pirmadienį pradės įtemptą derybų maratoną Prancūzijos sostinėje, per kurį bus siekiama sudaryti tarptautinė sutartį, numatančią veiksmus, turinčius apsaugoti nuo pragaištingo klimato atšilimo. Renginyje taip pat dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankosi Anilas Markandya – Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalinęs su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa“ autoriumi Alu Goru.

Šylant klimatui ne tik kaitrios vasaros ėmė stebinti žmones, kardinaliai keičiasi ir laukinių gyvūnų elgesys. Štai, pavyzdžiui, pūstauodegės lapės ne tik nesislepia nuo žmonių, bet atvirkščiai - miške jau jų prašo ne tik maisto, bet net ir paglostomos. Tačiau gamtininkai pataria ne tik nešerti ar glostyti šių plėšrūnių, bet ir laikytis nuo jų ar kitų laukinių žvėrių atokiau. Tam pritaria ir medžiotojai, ragindami be specialistų negelbėti net ir sužeistų miško gyventojų.

 Holivudo veteranas Arnoldas Schwarzeneggeris buvo paskirtas aplinkosaugos pasiuntiniu, artėjant vėliau šiais metais vyksiančiai svarbiai Jungtinių Tautų konferencijai dėl klimato pokyčių. Prancūzijos vyriausybė pasirinko atstovu buvusį Kalifornijos gubernatorių, o antradienį jis pasakė kalbą pirmajame ekologinio judėjimo „Conscience For The Climate“ suvažiavime, surengtame prieš vėliau šiais metais Paryžiuje vyksiančią konferenciją.

 Pernai nuo gegužės kaitinęsi paplūdimiuose šiemet neretas juokaudamas prisimena seną anekdotą, kai esto paklausus, ar būna pas juos vasarą tas ėmė tikinti – būna, būna, tik aš tą dieną dirbau. Ar šiemet nenutiks taip ir mums? Besiskundžiantiems šalta vasara klimatologai atsako, kad vertinant pagal daugiamečius klimato rodiklius birželis buvo įprastas – nei šiltas, nei šaltas. „Jeigu atsigręžtumėm į sausį, vasarį ir kovą, tai pamatytumėm, kad vidurkis buvo viršytas net 5 – 6 laipsniais.

 Iškastinis kuras ir brangus, ir kenksmingas aplinkai: tiek žmogaus sveikatai, tiek klimatui. Taigi kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie tai, kad būtų galima naudoti atsinaujinančius gamtos išteklius: saulės, vėjo, vandens, geoterminę energiją ir bioenergiją. Naudodami atsinaujinančius energijos šaltinius pigiau pagamintume galutinį produktą, be to, kur kas mažiau kenktume žmogui, o svarbiausia – stabdytume globalinį klimato atšilimą.

Pagalvojus apie rojų žemėje, prieš akis iškyla akinančio baltumo smėlio paplūdimiai, turkio spalvos vanduo, nuo palmių medžių nusvirę kokosai. Būtent tokiais vaizdais kiekvieną atvykusį apdovanoja Maldyvų salos, esančios Indijos vandenyne. Jaunavedžių ir įžymybių rojus karaliauja geidžiamiausių atostogų vietų sąrašuose.

„Atšilęs klimatas kai kurioms rūšims gali būti esminis faktorius išgyvenant šaltąjį metų laikotarpį ir gali sąlygoti tokios rūšies išlikimą ar ilgainiui ir invazyvų plitimą”, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai. Iš pirmo žvilgsnio tai tarsi galėtų būti šviesioji klimato kaitos pusė.

Klimato kaita savo dėmesiu apglėbia visus – pamirštas nelieka nei vienas. Tiesa, tai ne tas dėmesys, kurio laukiama kaip gaivinančio lietaus po ilgos, alinančios sausros, ar kaip senelio su dovanomis Kalėdų rytą. Anaiptol – staigūs pokyčiai neretai turi skausmingų pasekmių tiems, kurie prie klimato kaitos proceso nagų neprikišo: įvairioms gyvūnų rūšims.

Potvyniai, karščio bangos, miškų gaisrai ir vandens trūkumas – tai problemos, kurios šiandien yra aktualios visame pasaulyje. Visoms šioms negandoms turi įtakos didėjanti vidutinė oro temperatūra, todėl svarbiausias tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva įsipareigojo iki 2020 metų  penktadaliu sumažinti CO2 emisijas, ir tikimasi, kad toks sprendimas gali padėti užkirsti kelią nelaimėms, kylančioms dėl klimato kaitos.

Kai kalbame apie antropogeninės kilmės klimato kaitą, svarbu paminėti ne tik žmogaus atsakomybę prieš žmogų, bet ir prieš augalus bei gyvūnus – tuos, kurie čia niekuo dėti, tačiau srebia privirtą košę. Nors Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai pabrėžia, kad šiuo metu nėra atliktų išsamių tyrimų, kaip klimato kaita veikia konkrečias gyvūnų ar augalų rūšis, panašu, kad ir be didesnių tyrimų galima daryti prielaidas, jog poveikis tikrai egzistuoja.

 Informacija apie orus ir klimatą, o taip pat apie jo pasikeitimus labai įsitvirtino mūsų kasdieniame gyvenime – nuo kasdienių metereologinių prognozių iki sezoninių klimatinių pranašavimų. Taip kartais lengva pamiršti tuos stebėjimų, tyrimų, skaičiavimų ir analizės mastus, kurie sudaro metereologinės ir klimatinės informacinės produkcijos pagrindą. Šiandien įprasta orų prognozė penkioms dienoms į priekį yra tokia pat tiksli, kaip prognozė dviem dienoms į priekį prieš 25 metus.

Su klimato kaitos pasekmėmis taikstosi ne tik žmonija – šios anomalijos paveikia ir visus kitus gyvius, tame tarpe – augaliją bei gyvūniją. Vieniems iš jų šiltėjantis klimatas sukuria tinkamą terpę apsigyventi ten, kur iki tol jiems būtų buvę per šalta, kitiems – reiškia pražūtį, tačiau visi šie pokyčiai gamtoje puikiai atspindi klimato kaitos reiškinio egzistavimą. Kenkėjų rojus Šiltėjantys orai Lietuvoje palankią terpę sukuria žmonių ne itin mėgstamam voragyviui – erkėms.

Mėgstate filmus, kuriuose automobiliai miesto gatvėmis lekia daugiau nei dviejų šimtų kilometrų per valandą greičiu, o po to apsiverčia ore, nusileidžia tiesiai ant ratų ir nestabdomai nudumia toliau? Gerai. O jei pasakytume, kad yra šis tas greitesnio, tačiau lygiai taip pat įsiutusio ir pavojingo? Beje, šiame scenarijuje jums numatytas svarbus bei lemtingas vaidmuo.

Birželio 5-ą dieną yra minima Pasaulinė aplinkos diena, ir šią dieną tradiciniame verslo įmonių konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“ bus apdovanotos keturios Lietuvos uždarosios akcinės bendrovės, šiemet pelniusios laurus konkurse. Nugalėjusioms bendrovėms įsteigtos nominacijos už geriausią aplinkos apsaugos vadybos sistemą, už palankiausią aplinkai produktą, palankiausią aplinkai gamybą  ir už tarptautinį bendradarbiavimą.

Degalinės vairuotojus vilioja įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis. Jose užkalbinti vairuotojai atvirai prisipažįsta: negalvoja nei apie aplinkos taršą, nei apie klimato kaitą. Svarbiausia – degalų kaina. Lietuvoje pardavinėjami degalai atitinka Europos Sąjungos standartus, benzinas su švinu nebegaminamas, tačiau į Lietuvą jis patenka kontrabandos būdu, taip pat aplinką teršia ir tranzitinis transportas.