kineziterapeutė

Lietuviai įsitikinę, kad kasdien kiekvienam žmogui reikia nueiti 10 tūkst. žingsnių. Tam yra sukurta ne viena žingsnių rinkimo programėlė, kai kurios jų už žingsnius net siūlo įvairių prizų. Tačiau kodėl būtent 10 tūkstančių? Kokia tokio kasdienio žingsniavimo organizmui nauda? Ir kam nueiti tiek žingsnių gali būti pavojinga? Į šiuos klausimus atsako kineziterapeutė Dovilė Sorakienė.

Kaklo ar apatinės nugaros dalies skausmas yra daug dažnesnis, bet ir skausmas tarp menčių arba krūtininės stuburo dalies skausmas, pasak kineziterapeutų, gali pasireikšti nors kartą gyvenime iki 30 proc. žmonių. Kas jį paprastai sukelia, kokiais atvejais skausmas tarp menčių yra pavojingas ir kada reikėtų skubėti pas specialistą, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Gerda Badikonytė.

Netikėtai atsiradęs kojų skausmas ne visuomet gali būti tik laikina problema. Vilnietė Greta (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas) sako, kad netikėtai atsiradęs ir užsitęsęs kojų skausmas privertė ją ieškoti problemos šaknų. Sužinojusi, kad sutrumpėjo jos Achilo sausgyslė, Greta dabar guodžiasi, kad kuriam laikui į šalį teks padėti aukštakulnius. „Mėgstu aukštakulnius, visokius, juos galiu avėti ir avėti. Turiu jų daug.

Nugaros, ypač juosmeninės stuburo dalies, skausmas yra viena dažniausių griaučių-raumenų sistemos problemų pasaulyje. Nustatyta, kad apie 80 proc. žmonių yra turėję bent vieną nugaros skausmo epizodą gyvenime. Pasak kineziterapeutės Juditos Černiauskienės, nors poilsio arba naktinis nugaros skausmas – šiek tiek retesnis nusiskundimas, tačiau ne mažiau varginantis tiek moteris, tiek vyrus.

Neretai nuolat prie kompiuterio dirbantys žmonės ima jausti riešo skausmą ar tirpimą. Kai kuriais atvejais tai gali būti tik trumpalaikiai nuovargio požymiai, tačiau kitiems gali tekti susidurti ir su riešo kanalo tuneliniu sindromu. Kas tai per liga, kas ją lemia ir kaip ši problema yra gydoma naujienų portalui tv3.lt papasakojo kineziterapeutė Santa Povilonytė-Žilinskienė.

Celiulitas – problema, kankinanti ne vieną moterį. Vasarą, kai norisi apsivilkti suknelę ar šortus, prie ežero leisti laiką su maudymosi kostiumėliu, „apelsino žievelė“ gali tapti kliūtimi – vis dar dažnai gėdijamės parodyti celiulitą. Vis dėlto dažnai pamirštame, kad celiulitas – ne liga ir gali paveikti bet kurią moterį, o jei veidrodyje matomas vaizdas netenkina, yra paprastų būdų, kaip celiulitą galite sumažinti namuose, jei tai dar nėra pažengusi problema.

Vaikščiojimą galime laikyti viena pigiausių ir dėl to priimtiniausių aktyvaus gyvenimo veiklų. Nors žingsniuojame net tada, kai mūsų kelionės tikslu tampa šaldytuvas ar patogi namų sofa, tačiau teisingą vaikščiojimo techniką yra įvaldę tik nedidelis žmonių skaičius. Kokią naudą mūsų organizmui teikia žingsniavimas bei kokiomis vaikščiojimo gudrybėmis verta pasitikėti pataria kineziterapeutė Julija Monkevičienė.

Vis dažniau džiuginant saulei, žmonės išsitraukia dviračius ir išrieda į gatves. Tai – puikus būdas aktyviai praleisti laisvalaikį, pasimėgauti gamta. Be to, į šią veiklą galite įtraukti ir šeimą, ir draugus. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad netinkamai parinktas dviratis ar netaisyklingas sėdėjimas gali kūnui padaryti žalos.

Šiandienos mada – paspirtukai suaugusiems: tiek paprasti, tiek elektriniai. Šiuo metu gatvėse jų galima išvysti kaip niekad daug, tad kineziterapeutė Greta Baronaitė pasakoja, kokią įtaką sveikatai daro ši staiga išpopuliarėjusi transporto priemonė. „Kalbant apie paspirtukų daromą įtaką nugarai, žmonės, besinaudojantys šia transporto priemone, gali ramiai atsikvėpti, kadangi paspirtuko naudojimas tikrai nepakenks nugaros sveikatai.

Tikriausiai sutiksite, jog aukštakulniai – vienas iš moteriškumo simbolių, kuris padeda moteriai pasitempti, išlikti grakščiai ir pabrėžti figūros linijas. Vis dėlto, ši puošmena dažnai gali pridaryti daugiau žalos, nei pridėti grožio. Kineziterapeutė Radvilė Bautronytė atskleidžia, kokie pavojai gresia moterims, kurios savo gyvenimo neįsivaizduoja be aukštakulnių.

Jei kiekvieną dieną valandų valandas užsisėdėti prie darbo stalo jums tapo įprasta, reikėtų sunerimti dėl pavojaus sveikatai. Nepaisant to, tai skatina ir kitus žalingus kasdienių įpročių, kaip nereguliari mityba, greitas maistas, kūprinimasis, dėl ko vėliau imama jaustis vis prasčiau ir pradeda stigti motyvacijos darbui. Pateikiame dažniausius įpročius darbo vietoje, galinčius rimtai pakenkti sveikatai bei būdus, kaip jų išvengti ir išlaikyti gerą savijautą.