kijevas

Ukrainos sostinė Kijevas naktį iš penktadienio į šeštadienį patyrė dideles Rusijos ginkluotųjų pajėgų atakas, tačiau šeštadienį miestas pabudo laisvas. Per atakas visame mieste buvo sužeisti 5 žmonės, iš jų du vaikai. Mieste buvo smarkiai apgadintas gyvenamasis namas, nes į jį pataikė sviedinys arba raketa. Pats pastatas yra nelabai toli Kijevo tarptautinio oro uosto. Laimei, niekas nežuvo.

Ukraina šeštadienį toliau kovoja dėl sostinės Kijevo kontrolės. Naktį ir paryčiui kovos buvo stebimos miesto rytinėje, vakarinėje ir pietinėje dalyse, bet nepasiekė centro. „Visa tai vyksta miesto ribose“, - praneša CNN reporterė Clarissa Ward. Kova dėl Ukrainos sostinės pasiekė ir gyvenamuosius rajonus. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai iš raketų smūgių suniokotų gyvenamųjų namų. Kanalas „Nexta“ pasidalino vaizdais iš Rusijos raketų smūgio suniokoto gyvenamojo namo Kijeve.

Penktadienį tęsiantis Rusijos plataus masto karinei atakai prieš Ukrainą, internete pasklido vaizdo įrašas, kuriame matyt, kaip Rusijos karinių pajėgų tankas pervažiuoja civilio automobilį. Jame sėdėjo ir vyresnio amžiaus civilis Ukrainos gyventojas. Sunku patikėti, bet netrukus po išpuolio vyras pradėtas vaduoti iš automobilio. Aišku tiek, kad vyras yra gyvas. Nuotraukose iš įvykio matyti, kad vyro automobilis liko visiškai suplotas.

Penktadienį Rusija tęsia diena anksčiau pradėtą plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Pranešama apie aršius mūšius ir intensyvų apšaudymą Ukrainos sostinėje Kijeve. Tuo tarpu sostinėje dar esantys žmonės filmuoja, kaip ukrainiečiai plūsta į Kijevo traukinių stotį.  Kijevo traukinių stotyje filmuojamos žmonių grūstys. Kaip matyti vaizdo įrašuose, aidint pavojaus sirenoms žmonės lekia į Kijevo traukinių stotį, bandydami arba palikti sostinę, arba rasti priedangą.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį pareiškė, kad Bendrija ruošiasi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, Kijevui paraginus bloką skaudžiau nubausti Maskvą dėl Ukrainos užpuolimo.   „Skubiai rengiamas“ papildomų sankcijų paketas, parašė Ch.

Ukrainos gynybos pajėgos prašo visų civilių papildyti jų gretas ginant šalį kare, nepaisant jų amžiaus. Nors iš pirminio kariuomenės įrašo atrodė, kad į savanorius gali prisijungti ir nepilnamečiai, netrukus kariuomenė patikslino savo pranešimą, kad nuimtas savanorių amžiaus cenzas galioja tik asmenims nuo 60 metų amžiaus. „Šiandien Ukrainai reikia visko. Visos prisijungimo procedūros yra supaprastintos. Atsineškite savo pasą ir identifikacijos numerį.

Skelbiant, kad Rusijos pajėgos įžengė į Obolono rajoną Kijeve, Ukrainos valdžia ragina gyventojus pasipriešinti rusų kariams, pavyzdžiui, gaminantis Molotovo kokteilius. Jau kiek anksčiau penktadienį Ukrainos Gynybos ministerija pranešė, kad Obolono rajone Kijevo mieste veikia rusų diversantų grupė, vietiniai gyventojai raginami likti namuose, ruoštis gynybai, gamintis Molotovo kokteilius.

Ukrainos žiniasklaidoje išplitusiose nuotraukose matyti, kaip atrodo daugiabutis, nukentėjęs per Rusijos raketų antskrydį Kijeve penktadienio rytą. Paaiškėjo, kad Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko numušti į Kijevą paleistą raketą. Ši nukrito ant žemės, tačiau daugiabutis vis tiek buvo stipriai apgadintas. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko patvirtino šią informaciją ir tikina, kad per šį įvykį galėjo nukentėti daugybė žmonių.

Ukrainos valdžia tikisi, kad kiek vėliau penktadienį Ukrainos sostinėje Kijeve sulauks Rusijos tankų, teigia Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko. Jo teigimu, Kijevo gynėjai laukia su prieštankinėmis raketomis, kurias parūpino užsienio sąjungininkai. Ukrainos gynybos viceministras taip pat patvirtino, kad penktadienį Kijeve tikimasi Rusijos pajėgų atakos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad ketvirtadienį žuvo visi pasieniečiai, gynę Ukrainai priklausančią salą Juodojoje jūroje. Jo teigimu, salą gynė 13 pasieniečių. Ketvirtadienio vakarą Rusijos karinės pajėgos puolė Ukrainai priklausančią Gyvačių salą ir reikalavo ją ginančių Ukrainos pasieniečių pasiduoti. Tačiau internete išplito garso įrašas, kuriame girdėti Rusijos ir Ukrainos karių pokalbis.

Penktadienį Rusija tęsia diena anksčiau pradėtą plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Pranešama apie aršius mūšius ir intensyvų apšaudymą Ukrainos sostinėje Kijeve, kur oro pavojaus sirenos per dieną aidi jau ne pirmą kartą. Penktadienio vakarą Kijeve girdėti artilerijos šūviai, į miestą paleistos raketos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tylos minute pagerbė  žuvusiuosius šalies didvyrius. Prezidentas paaiškino, kad jis pats lieka Kijeve, jo šeima taip pat yra Ukrainoje, tačiau negali atskleisti kur dėl saugumo sumetimų. „Turiu informacijos, kad priešas mane įvardijo, kaip taikinį nr. 1, mano šeimą – kaip taikinį nr. 2. Jie nori sunaikinti Ukrainą politiškai, sunaikinti valstybės galvą“, – pareiškė prezidentas.

Visas pasaulis šiandien su nerimu stebi kruvinus įvykius Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipdamasis per televiziją ir paragino Ukrainos karius sudėti ginklus ir paskelbė pradedantis karą Ukrainoje. Kijeve gyvenančios lietuvės naujienų portalui tv3.lt teigia sunkiai suvokiančios, kas vyksta. „Ryte paskambino draugas, pasakė, kad prasidėjo neramumai šalyje. Iki pat šio ryto aš netikėjau, kad gali kažkas atsitikti tokiame lygyje, kad karas gali būti realus.

Kijevo rytiniame priemiestyje Brovaruose ketvirtadienį sprogus bombai žuvo šeši žmonės, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto merą Ihorį Sapožko. Incidentas įvyko Rusijai anksčiau ketvirtadienį pradėjus didelio masto puolimą prieš Ukrainą, naudodama aviaciją, raketas ir sausumos pajėgas. Brovarų meras pridūrė savo „Facebook“ žinutėje pridūrė, kad miesto ligoninės dirba sustiprintu režimu.

Rusijai ketvirtadienį užpuolus Ukrainą, Lietuvos ambasadą Kijeve planuojama laikinai perkelti į šalies vakaruose esantį Lvivo miestą. Apie tai BNS ketvirtadienį informavo ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas. Anksčiau vasarį dėl saugumo dalis ambasadorius darbuotojų jau buvo perkelta į Lvivą, tačiau būtinosios funkcijos vis dar buvo vykdomos Kijeve. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ryte ketvirtadienį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje.

Rusija ketvirtadienį pradėjo plataus masto karinę ataką Ukrainoje. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai chronologine seka pateikia svarbiausius oficialiai patvirtintus dienos įvykius. ► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį naktį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir Ukraina „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. ► Netrukus po to Ukrainoje sostinėje Kijeve ir Mariupolio uostamiestyje pasigirdo sprogimai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas nurodė, kad per ketvirtadienį Rusijos pradėtą didelio masto karinį puolimą šalyje žuvo apie 56 žmonės – apie 40 Ukrainos karių ir apie 16 civilių. Ketvirtadienio naktį Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, įvairiuose šalies miestuose – Kijeve, Charkove, Odesoje – girdėti sprogimai. V. Zelenskio patarėjas Oleksejus Arestovyčius teigia, kad šiuo metu skaičiuojama apie 40 žuvusių Ukrainos kareivių ir iki 10 civilių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, labai tikėtina, surengs plataus masto invaziją Ukrainoje ir puls Kijevą, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystė užsienio reikalų sekretorė.

Vengrija pasiųs karių sienos su Ukraina apsaugai sustiprinti, baiminantis galimo pabėgėlių antplūdžio, jeigu Rusijos priešprieša su Kijevo vyriausybe eskaluotųsi, antradienį pranešė gynybos ministras Tiboras Benko.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda trečiadienį Kijeve susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Taip, tas susitikimas įvyks vadinamuoju Liublino trejeto formatu“, – BNS sakė šalies vadovo patarėjas komunikacijai Tomas Beržinskas. Jo teigimu, vizitu siekiama dar kartą išreikšti paramą ir solidarumą Ukrainai ir jos žmonėms. Vizitas vyks po to, kai Rusija pripažino separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę.

Penktadienį, vasario 25 d., kultūros ministras Simonas Kairys su darbiniu vizitu lankysis Kijeve. Lietuvos kultūros ministras kartu su Ukrainos kultūros ir informacijos politikos ministru Oleksandru Tkačenko bei Lenkijos vicepremjeru, kultūros ir nacionalinio paveldo ministru Piotru Glińskiu pasirašys ketinimų deklaraciją dėl trišalio bendradarbiavimo „Liublino trikampio“ formatu.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabar labai svarbi Vakarų reakcija į pirmadienį nuskambėjusią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą ir sprendimą pripažinti separatistų kontroliuojamas Ukrainos teritorijas nepriklausomomis. Vis dėlto, anot premjerės, Rusija kur kas skaudžiau reaguos ne į Vakarų sankcijas, o Ukrainos sėkmę. V. Putinas pirmadienio vakarą pasirašė įsaką dėl Ukrainos rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų nepriklausomybės pripažinimo.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina vykti palaikomojo vizito į Kijevą, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Ji neatskleidžia kada tai galėtų įvykti, motyvuodama saugumu. „Prezidentas jau seniau yra pasakęs, kad palaiko nuolatinį ryšį su prezidentu Zelenskiu ir ketina tikrai važiuoti į Kijevą palaikyti prezidento Zelenskio. Kada konkrečiai – iš anksto neskelbiama. Bet tas vizitas bus“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas sako, kad totalinės Rusijos pajėgų invazijos į šalį tikimybė yra nedidelė, tačiau tikėtini lokalūs konfliktai. „Totalinės invazijos tikimybė yra labai nedidelė, tačiau lokalių, dalinių užpuolimų tikimybė dar labiau didėja. Visų pirma, grėsmė yra likusiai Donbaso daliai – likusioms teritorijoms Donecko ir Luhanso srityse. Lokalios eskalacijos tikimybė tikrai yra aukšta“, – antradienį LRT teigė diplomatas.

Tvyrant regioninei įtampai, Vilniaus meras Remigijus Šimašius išvyksta palaikomojo vizito į Kijevą. Apie tai antradienį ryte jis pranešė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Bendraudami su Ukrainos sostine – mūsų miestu partneriu nuo 1991 metų – aiškiai matome, kaip jiems šiandien reikalingas moralinis palaikymas, kuris dabar geriausiai parodomas fiziniu atvykimu“, – rašė sostinės meras. „Labai džiaugiuosi, kad Europa vieninga. Kijeve ką tik buvo Varšuvos, Prahos kolegos.

Rusija prie Ukrainos sienų sutelkusi 147 tūkst. karių, jokių pajėgų atitraukimo ženklų nematyti, pirmadienį pareiškė ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. „Stebime rusų padalinius, kuriuos šiandien sudaro 127 tūkst. sausumos pajėgų karių, o skaičiuojant su jūrų ir oro pajėgomis – 147 tūkst. karių“, – per spaudos konferenciją Kijeve sakė O. Reznikovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Kijevo vyriausybės pajėgas  ir prorusiškus separatistus nutraukti artilerijos apšaudymus Rytų Ukrainoje, didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali pasinaudoti padidėjusia įtampa kaip dingstimi įsiveržti į kaimyninę šalį. „Padėtis Donbase pastarosiomis valandomis buvo labai neraminantis. Akivaizdu, kad jau esama aukų“, – po Europos Sąjungos ir Afrikos valstybių viršūnių susitikimo Briuselyje sakė E. Macronas.

Rusija ketvirtadienį vėl apkaltino Ukrainą daug kartų pažeidus 2015 metų susitarimus, turėjusius užbaigti konfliktą tarp Kijevo vyriausybės ir šalies rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų.

Ukrainos valdžios pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Donecko srityje netoli kontaktinės linijos per apšaudymą iš priešininkų pozicijų nukentėjo du miestai ir trys gyvenvietės. „Nerami diena įvairiose fronto linijos atkarpose... Artilerijos apšaudymai, per kuriuos buvo sužeista kariškių ir civilių gyventojų, o taip pat padaryta žalos infrastruktūrai.

Vasario 16-tąją Ukraina pasitinka vienybės dieną. Būtent šiandieną įvardijus kaip galimą Rusijos invazijos dieną, išreikšti solidarumą ir palaikymą į Kijevą atskubėjo Lietuvos Seimo narių delegacija. Po susitikimo su šios šalies aukšto rango pareigūnais jie sako, kad Kremliaus aiškinimu, neva dalis karių bus atitraukti, patikėti neverta. Apie dramatišką susitikimą ir nuotaikas Kijeve, specialus TV3 reportažas tiesiai iš Ukrainos sostinės.

Vasario 16-ąją – neoficialiai Amerikos žvalgybos įvardytą galimo Rusijos puolimo prieš Ukrainą dieną – Kremlius toliau bando įtikinti pasaulį, kad atsitraukia nuo Ukrainos pašonės. Tačiau NATO perspėja – tai tušti žodžiai, o pajėgos, bent kol kas toliau telkiamos. Rusija prie Ukrainos sienų stato net ir karo ligonines, kariai ir technika juda arčiau Ukrainos sienų, o Baltarusijoje į orą kyla branduolinį užtaisą galinčios nešti raketos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos integracijos Europos Sąjungoje. Dokumentas priimtas daliai komiteto narių, tarp jų ir pirmininkui, konservatoriui Laurynui Kasčiūnui, posėdžiaujant Kijeve. „Keli esminiai dalykai – paskatinti labiau ir greičiau europinę Ukrainos integraciją, tikslas yra kandidatės statusas, kuris smarkiai priartintų europinį bilietą“, – BNS telefonu iš Ukrainos sostinės teigė L. Kasčiūnas.

Minint Valstybės atkūrimo dieną, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Ukrainos suvereniteto išsaugojimas – ir Lietuvos saugumo garantas. Anot ministro, šią dieną svarbu nepamiršti tų, kurių laisvei gresia pavojus. „Tiek mūsų tauta, tiek Lietuvos kariai savo valia, drąsa ir atsidavimu priešinosi didesniems už save ir ne kartą įrodė, kad esame už skriaudikus stipresni savo nepalaužiama dvasia.

Ukrainos lyderis ragina piliečius trečiadienį švęsti „Vienybės dieną“, nors Vašingtonas dar kartą perspėjo, kad Rusija tebėra pasirengusi pradėti puolimą prieš savo kaimynę.

Solidarizuodamiesi su ukrainiečiais penki Lietuvos parlamentarai trečiadienį posėdžiaus Kijeve. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas BNS teigė, kad iš Ukrainos sostinės vyks komiteto išvažiuojamasis posėdis. „Matyt, svarbiausia, kad mes būname kartu tą dieną ir laisvės tradicija dalijamės kartu su ukrainiečiais“, – sakė jis.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pranešė perkeliančios savo ambasadą Ukrainoje iš Kijevo į vakarinį Lvivo miestą, ir nurodė, kad šį žingsnį paskatino „dramatiškai spartinamas“ Rusijos pajėgų telkimas prie kaimyninės šalies sienų. „Laikinai perkeliame mūsų ambasados Kijeve veiklą Ukrainoje į Lvivą dėl dramatiškai spartinamo Rusijos pajėgų telkimo“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pranešime.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio antradienį nuskris į Kijevą, o vėliau apsilankys Maskvoje, pirmadienį sakė šaltiniai ministerijoje. Vizitai rengiami siekiant užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą. Rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo biuras patvirtino, kad L. Di Maio Maskvoje laukiama trečiadienį. „Esame pasiryžę perduoti aiškią, vieningą, tvirtą žinią Maskvai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį lankydamasis Kijeve pareiškė, kad Vakarai gali bet kurią dieną priimti sprendimą įvesti sankcijas Rusijai. „Tiesa, mes labai intensyviai rengiame sankcijų paketą. Galime veikti bet kurią akimirką. Mes tai išsamiai aptarėme su savo draugais JAV, su amerikiečių prezidentu, Europos Sąjungoje.

Viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie galimą Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau kaip į tai reaguoja patys ukrainiečiai? Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova tikina, kad Ukraina kariauja jau nuo 2014 metų, tad visuomenė neskuba pulti į paniką ir ruošiasi ginti savo žemę. Prie karinės gynybos dalinių jungiasi net Ukrainos lietuviai, o praeitą šeštadienį Kijeve praūžė aktyvi demonstracija.

Sekmadienį iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose išskraidintas Ukrainos kariuomenei skirtas krovinys. Į Kijevą nugabenta Lietuvos karinė parama – priešlėktuvinių raketų sistemos „Stinger“. Ši parama teikiama po to, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintos įrangos perdavimui trečiajai šaliai pritarė JAV Vyriausybė.

Į Kijevą solidarumo vizito ketvirtadienį nuvykusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Ukraina visada gali pasikliauti Lietuvos parama.  Susitikimuose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru Denysu Šmyhaliu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku premjerė pabrėžė, kad Lietuvą ir Ukrainą jungia bendros istorijos sustiprinta strateginė partnerystė ir bendra būtinybė atlaikyti iššūkius. „Galite pasikliauti tvirtu Lietuvos palaikymu – dabar ir visada.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį įspėjo Maskvą nebandyti atskirti Kijevo nuo jo sąjungininkų Vakaruose, Europos lyderiams stengiantis mažinti įtampą dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie kaimynės sienų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį atvyko į Ukrainą dalyvauti Strateginės tarybos posėdyje. „Atvykome į Kijevą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu dalyvauti 10-ajame Strateginės tarybos posėdyje.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį atskrido į Kijevą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais pareigūnais, tvyrant didelei įtampai tarp Vakarų ir Maskvos, iškilus Rusijos karinės invazijos į Ukrainą grėsmei. Prieš išvykdamas į Ukrainą B. Johnsonas per „Twitter“ parašė: „Šiandien skrendu į Kijevą susitikti derybų su Volodymyru Zelenskiu.

JAV ambasada Ukrainoje trečiadienį paragino Jungtinių Valstijų piliečius „apsvarstyti galimybę dabar išvykti“ iš Ukrainos, augant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, sutelktos prie jo šalies sienų, nepakankamos surengti didelio masto karinei invazijai. „Rusijos pajėgų, susitelkusių prie Ukrainos sienų ir okupuotose teritorijose, didelis; jis kelia tiesioginę grėsmę Ukrainai, – žurnalistams sakė D. Kuleba. – Tačiau šiuo metu tokio kiekio nepakanka didelio masto puolimui prieš Ukrainą palei visą Ukrainos sieną.

Viena po kitos šalys ne tik evakuoja ambasadų Ukrainoje darbuotojus, bet ir ragina atsisakyti kelionių į ją. Tačiau Lietuva bent kol kas tokios rekomendacijos nepateikia. Užsienio reikalų ministerija tik ragina įvertinti būtinybę lankytis Ukrainoje.

Kanada antradienį paskelbė dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie Ukrainos sienos išvežanti savo diplomatų Kijeve šeimas. Prieš tai panašiai pasielgė Jungtinės Valstijos ir Britanija. „Nusprendėme laikinai atšaukti Kanados ambasados darbuotojų vaikus, jaunesnius nei 18 metų, ir juos lydinčius šeimų narius“, – paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad „per anksti pasakyti“, ar Rusija rimtai nusiteikusi spręsti padėtį dėl saugumo įtampos Ukrainoje ir aplink ją. Po derybų su JAV diplomatais Ženevoje ir artėjant kitoms deryboms Briuselyje, „dar per anksti pasakyti, ar rusai rimtai žiūri į diplomatijos kelią, ar ne“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.