kibernetinės atakos

Ispanijos policija šeštadienį pranešė sulaikiusi tris asmenis, kaltinamus dalyvavus prorusiškos grupuotės kibernetinėse atakose, nukreiptose prieš Ispanijos ir kitų NATO šalių viešąsias institucijas ir strateginius sektorius. Išpuoliai buvo nukreipti prieš šalis, kurios remia Ukrainą kovoje su Rusijos invazija. Du įtariamieji buvo sulaikyti Huelvoje ir Sevilijoje Ispanijos pietuose, o trečiasis – Balearų salose, sakoma policijos pranešime.

Per sekmadienį vykusius Europos Parlamento (EP) rinkimus kibernetinių incidentų Lietuvoje nefiksuota, teigia Krašto apsaugos ministerija. „Europos Parlamento rinkimų metu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) kibernetinių incidentų, kurie būtų susiję su rinkimais, nefiksavo“, – pirmadienį nurodė ministerija. Pasak jos, rinkimų metu NKSC specialistams talkino Europos kibernetinio greitojo reagavimo (CRRT) komandos nariai.

Kibernetinės atakos, geopolitinė įtampa ir jos pasekmės bei šalies ekonomikos augimo sulėtėjimas išlieka pagrindinės Lietuvos bankų ir kitų finansų įmonių rizikos, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa.  Jos duomenimis, beveik kas antra finansų įstaiga – 40 proc. – šių metų antrąjį pusmetį patyrė kibernetines atakas – 22 procentiniais punktais daugiau nei pirmąjį.  Didesnė šias atakas patyrusių įstaigų dalis (42 proc.

Trisdešimčiai tūkstančių Vilniaus rajono gyventojų Kalėdos bus skurdesnės – dėl programišių atakos ir valdžios aplaidumo šeimos negaus nei vaiko pinigų, nei socialinių išmokų, nei kompensacijų už šildymą. Nors iš pradžių savivaldybė žadėjo, kad kibernetinių nusikaltėllių sugadintas programas atkurs iki Kalėdų, dabar aiškina, kad tą padaryti geriausiu atveju pavyks iki Naujųjų. Žmonės piktinasi, kad turės galvoti, kaip išgyventi be pinigų, o kai kurie net žada Kalėdų dovanų vaikams nebepirkti.

Lietuva daug metų ruošėsi, mokėsi atremti hibridines grėsmes, kibernetinės atakas, bet kaip parodė pastarųjų metų įvykiai – nežinia, ar daug išmokome. Sumaištis dėl grasinimų mokyklomis visuomenėje kilo nemaža.  Kodėl Lietuva vis dar nepasiruošusi tokio tipo atakoms, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė „Atlantic Council“ bendradarbis Giedrimas Jeglinskas.

Tikimybė, kad kartosis panašios atakos į pastarosiomis dienomis gautus tūkstančių melagingų laiškų bus tuo didesnė, kuo prasčiau į jas reaguosime, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Mes nuo to esame neapsaugoti – tai gali būti ryt, poryt, ir tikimybė, kad taip įvyks, didėja su kiekvienu mūsų blogu sureagavimu: kuo blogiau reaguosime, tuo didesnė tikimybė, kad tai kartosis“, – LRT televizijos „Dienos temai“ ketvirtadienį sakė patarėjas.

Lietuvoje nauja masinė informacinė ataka. Pusantro tūkstančio laiškų su grasinimais sulaukė ne tik mokyklos, darželiai, bet ir savivaldybės, įvairios galerijos ir bibliotekos. „Pabaltijo teroristais“ prisistatę asmenys kai kuriose įstaigose grasino, kad nurodytuose pastatuose sprogimas driokstėlės dvylika minučių po vidurdienio. Policija gavo net pusantro tūkstančio pranešimų dėl grasinamo pobūdžio laiškų įstaigoms ir privatiems asmenims.

Rusijos kibernetinis karas prieš Ukrainą iš esmės nepavyko ir Maskva vis dažniau taikosi į Kyjivo sąjungininkes Europoje, teigia Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos analitikai.  Prancūzijos gynybos įmonė „Thales“ trečiadienį pateiktoje ataskaitoje teigia, kad Rusija kibernetinių ginklų arsenalu atakuoja Lenkiją, Šiaurės ir Baltijos šalis, siekdama sėti nesutarimus ir skleisti antikarines idėjas.

Naujausioje „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje konstatuojama, kad per praėjusius metus IT bendrovės aptiktų, prieš kritinę infrastruktūrą nukreiptų kibernetinių atakų apimtys išaugo nuo 20 proc. iki 40 proc. visų atakų prieš nacionalines valstybes. Per metus slaptažodžių atakų skaičius per sekundę išaugo 74 proc., rašoma pranešime spaudai. „Microsoft“ išleido savo trečiąją metinę „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitą“, paskelbtą „Microsoft on Issues“ tinklaraštyje.

Tamsus kambarys, žalias kompiuterio ekranas ir šviesos greičiu klaviatūrą maigantis programišius, per sekundę „nulaužiantis“ visas saugos sistemas ir taip pridarantis žalos už milijonus. Greičiausiai tokia ar panaši filmo scena iškyla mūsų galvoje pagalvojus apie kibernetinius nusikaltėlius. Tačiau programišių atakos ne visada būna rimtos – kai kurios jų tik priverčia kvatotis ir tuo pačiu skatina mus virtualioje erdvėje būti dar atsargesnius, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dėl tebesitęsiančių kibernetinių atakų prieš įvairias Lietuvos valstybines ir privačias įstaigas teisėsauga pradėjo  ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto poveikio informacinėms sistemoms, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas. „Šių kibernetinių atakų politinė atribucija yra aiški, tačiau sieksime ir teisinio nusikalstomos veikos įvertinimo bei dalyvavusių nusikalstamoje veikoje asmenų patraukimo atsakomybėn“, – pranešime sakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Su Rusija siejamos organizuotos kibernetinės atakos prieš Lietuvą pirmąkart pasiekė tokį platų mastą, o radus pažeidžiamų vietų, galimi rimtesni išpuoliai prieš verslą, įspėja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kiberatakos vyko visą laiką, nesustojamai, jau, sakyčiau, ne vienus metus vyksta. Bet tokio masto, intensyvumo – jei ir nepasiekė aukščiausio intensyvumo, bet sakyčiau, vidutinio intensyvumo – tai taip, tai vyksta, ko gero, pirmą kartą“, – LRT sakė A. Anušauskas.

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos valstybines institucijas, verslą antradienį tęsiasi, tačiau jų mastas kiek mažesnis, nei diena anksčiau, BNS sako laikinasis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Jonas Skardinskas. „Bendras skaičius paveiktų valstybės institucijų mažesnis, nei vakar.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) fiksuoja išaugusį paskirstytų paslaugų trikdymo kibernetinių atakų skaičių. Kaip ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, dauguma jų yra nukreiptos prieš valstybės institucijas, susisiekimo ir finansų sektorius, todėl fiksuojami laikini paslaugų sutrikimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad padaugėjo kibernetinių atakų prieš Rusiją, kurias vykdo užsienio „valstybinės struktūros“. Jis taip pat paragino imtis veiksmų, kuriais būtų pagerintas šalies atsparumas kibernetinėms atakoms. V. Putinas teigia, kad Maskva turės sustiprinti savo kibernetinę gynybą mažindama užsienio programinės ir techninės įrangos naudojimo riziką, rašo užsienio žiniasklaida.

Kibernetinių atakų skaičius pernai išliko panašus kaip ir 2020 metais, bet jos buvo sudėtingesnės ir turėjo didesnį neigiamą poveikį, pirmadienį paskelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Jeigu pandemija ir su tuo susijęs vis dar aukštas kibernetinių incidentų skaičius privertė mus daugiau dėmesio skirti šalies kibernetinio saugumo brandos stiprinimui ir mokymams, tai dėl karo Ukrainoje išaugus kibernetinio saugumo rizikoms, teko imtis skubių papildomų priemonių stiprinant mūsų valstybės ir k...

Vykstant karui Ukrainoje stebima daugiau kibernetinių incidentų Lietuvoje, tačiau šis faktas dar neleidžia teigti, kad Lietuva patiria daugiau atakų iš Rusijos, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas. Rytis Rainys kibernetinių incidentų pagausėjimą praėjusią savaitę sieja su žmonių budrumu – reaguojama į menkiausius signalus.   „Jaučiame padidėjusių kibernetinių incidentų skaičių – incidentų praėjusią savaitę registruota maždaug 111 atvejų, apie 30 proc.

Skirtingais duomenimis, Lietuvoje daugėja įsilaužimų į socialinių tinklų ir kitas paskyras, taip pat fišingo (ang. phishing) atvejų, kuomet siunčiant apgaulingus elektroninius laiškus gyventojams siekiama pasisavinti asmeninę informaciją. Bene didžiausia to problema – didelė dalis žmonių vis dar nesinaudoja kelių faktorių autentifikavimu. Anot asociacijos „Infobalt“ eIDAS grupės pirmininko ir „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, tai tik skamba sudėtingai.

Rusijos priešpriešai su Ukraina tapus kariniu konfliktu, vis daugiau kalbama apie kibernetinių atakų galimybę, kuri gresia Lietuvai. Šalyje jau padidintas saugumo rizikos lygis, o kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad juodžiausiame scenarijuje Lietuva būtų atkirsta nuo pasaulio. Kad plataus masto atakos yra įmanomos rodo ir istorija, kai be elektros likdavo šimtai tūkstančių gyventojų, sutrikdavo bankų veikla.

Rusijos priešpriešai su Ukraina galint peraugti į karinį konfliktą, Lietuvos centrinis bankas nurodė šalies bankams būti pasiruošusiems galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Lietuvos banko laiške finansų bendrovėms, kurį matė „Reuters“, teigiama, kad elektros ir interneto prieigos netekimas yra vienas iš „ekstremalių, bet galimų“ scenarijų, todėl tam turi būti pasiruošta.

Šiaurės Korėja toliau vagia šimtus milijonų dolerių iš finansinių institucijų, kriptovaliutos firmų ir valiutos keityklų, o šie pinigai yra svarbus šalies branduolinių ginklų ir raketų programų finansavimo šaltinis, sakoma Jungtinių Tautų ekspertų ataskaitoje. Pasak ekspertų komisijos, viena kažkurios šalies vyriausybė pranešė, kad Šiaurės Korėjos „kibernetiniai veikėjai nuo 2020 metų iki 2021 metų vidurio pavogė daugiau kaip 50 mln. dolerių (43,6 mln.

Kibernetinės atakos Ukrainoje tęsiasi, pranešė šalies Strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo centras. „Ukrainoje vykdoma nauja kibernetinė ataka, jos metu elektroniniu paštu teismo užklausų forma siuntinėjamas virusas“, – pranešė centras savo „Telegram“ kanalu. Pranešime pažymima, kad naudojami kai kurie oficialūs teismų adresai, bet gali būti, kad problema susijusi su visu pašto serveriu.

Rusija penktadienį pareiškė gavusi JAV prašymą ir išardžiusi programišių grupuotę „REvil“, kuri pernai surengė didelio atgarsio sulaukusią kibernetinę ataką prieš IT bendrovę „Kaseya“. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) savo pareiškime nurodė, kad „sustabdė neteisėtą grupės narių veiklą“, gavusi „atitinkamų JAV institucijų kreipimąsi“. Liepą JAV įsikūrusi bendrovė „Kaseya“ patyrė didžiulę kibernetinę ataką pasitelkiant išpirkos reikalaujantį virusą.

„ESET Lietuva“ IT inžinierius ir kibernetinio saugumo ekspertas Ramūnas Liubertas teigė, kad kibernetinės grėsmės Lietuvoje yra panašios kaip ir kitose šalyse, tačiau mūsų šalis visgi turi savo specifiką. Pasak jo, dažniausios grėsmės yra susijusios su bandymais įrašyti į interneto naršykles tam tikrą kenkėjišką kodą.

Rusija gerokai aktyviau nei kitos valstybės organizuoja kibernetines atakas pasaulyje, teigiama JAV informacijos technologijų milžinės „Microsoft“ ketvirtadienį paskelbtoje kibernetinio saugumo ataskaitoje. Jos autoriai, išanalizavę vienerių metų laikotarpį iki šių metų vidurio, priėjo išvados, kad 58 proc. kibernetinių atakų, remiamų valstybinių institucijų, užnugaryje buvo Rusija.

Prezidentą Vladimirą Putiną remianti partija „Vieningoji Rusija“ tvirtai laimi rinkimus į Valstybės Dūmą, rodo anksti pirmadienį Centrinės rinkimų komisijos (CRK) paskelbti naujausi balsų skaičiavimo duomenys. Suskaičiavus balsalapius 50,02 proc. rinkimų apylinkių paaiškėjo, kad „Vieningoji Rusija“ gauna 46,11 proc. balsų. Tuo metu suskaičiavus 50,11 proc. vienmandačių apylinkių balsų pareigūnai paskelbė, kad „Vieningosios Rusijos“ kandidatai turėtų gauti 87,78 proc. arba 193 mandatus.

Kibernetinės atakos ir sukčiavimas bei išpirkos reikalaujanti programinė įranga šiandien yra didžiausią susirūpinimą vartotojams keliančios grėsmės . Tokios grėsmės tampa vis aktualesnės ir lietuviams: paprasčiausias brukalas, gautas į elektroninį paštą, gali įvilioti į apsukrią pinigų išviliojimo bei sukčiavimo schemą, rašoma pranešime spaudai.

JK, ES ir NATO prisijungė prie Baltųjų rūmų ir pasmerkė programišius iš Kinijos, įvykdžiusius kibernetines atakas prieš „Microsoft“ serverius. Tiesa, ES dėl šio išpuolio nekaltino Kinijos vyriausybės. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Jungtinė Karalystė (JK) kaltina Kinijos vyriausybę, tačiau Europos Sąjunga (ES) laikosi kitokios pozicijos, praneša „politico.eu“. Australija, Japonija, Naujoji Zelandija ir Kanada taip pat prisijungė prie šios sąjungos.

Prieš energetinę infrastruktūrą nukreiptos kibernetinės atakos yra valstybių sienas peržengianti grėsmė, rodanti poreikį toliau gerinti parengtį šioje srityje, teigia energetikos viceministras.  Albinas Zananavičius šią savaitę Vašingtone dalyvavo antrajame specialios aukšto lygio transatlantinės darbo grupės susitikime, praneša Energetikos ministerija.

Atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai renkasi ypač lengvus slaptažodžius. Populiariausias slaptažodis Lietuvoje „123456”, antroje vietoje – „123456789“, trečioje – „123123“. 20 populiariausių slaptažodžių Lietuvoje: 1. 123456 2. 123456789 3. 123123 4. lopas123 5. lopas 6. mantas 7. qwerty 8. samsung 9. 111111 10. lietuva 11. asasas 12. asilas 13. mamyte 14. 123 15. katinas 16. 12345 17. karolis 18. nesakysiu 19. labas 20. kaunas „Deja, nors kasmet kibernetinių atakų vi...

Prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį aptarė gynybos aktualijas ir kibernetinio saugumo iššūkius. Prezidentūros teigimu, pandemijos metu neturėtų sumažėti dėmesys krašto gynybai ir saugumui. Lietuvoje didėjant kibernetinių atakų skaičiui, A. Anušauskas pabrėžė, kad tai ne tik krašto apsaugos sistemos atsakomybė, o dėmesį tam turi skirti ne tik valstybinės institucijos, bet ir privatus verslas.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl prieš tris savaites įvykdytų kibernetinių atakų platinant melagingas naujienas. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas, jį atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Pavasarį į Lietuvą atkeliavus koronavirusui, visos šalies mokyklos buvo priverstos užbaigti mokslo metus nuotoliniu būdu. Ir nors rugsėjį mokiniai ir mokytojai ugdymo procesą pradėjo mokyklose, dėl grėsmingos infekcijos dalis mokyklų grįžta prie nuotolinio mokymo.  Pavasarį ugdymo įstaigoms pradėjus nuotolinį mokymą, su problemomis susidūrė ne tik vaikai ir tėvai, bet ir mokytojai, kuriems ne tik kilo iššūkių prisijungti prie sistemų, tačiau jiems teko patirti ir kibernetines atakas.

Iš namų dirbantys ir tarp keturių sienų jau kelias savaites leidžiantys tautiečiai – ne tik internetinių sukčių, bet ir sąmokslo teorijų kūrėjų bei priešiškų valstybių tarnybų taikinyje. Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad namuose esantys kompiuteriai ir kiti įrenginiai lengvai tampa tokių kenkėjų grobiu, tad reikia pasirūpinti jų apsauga. Pranešama ir apie itin įžūlius ir pavojingus bandymus įsilaužti į strateginius šalies objektus, paveikti balsavimus.

Nors per metus kibernetinio saugumo incidentų Lietuvoje nežymiai sumažėjo, jie tampa sudėtingesni. Krašto apsaugos ministerija gyventojus įspėja apie nesaugius jų naudojamus išmaniuosius įrenginius, Lietuvoje pavėžėjimo paslaugas teikiančią „Yandex. Taxi“ ir naujas nusikaltėlių sukčiavimo schemas. Lietuvoje per 2018 m. užfiksuoti 53 183 kibernetiniai saugumo incidentai. Šis skaičius nežymiai mažesnis nei 2017 m., tačiau pastebimai, 41 proc.

Apie 52 proc. interneto svetainių Lietuvoje yra pažeidžiamos, skelbiama 2018 metų Nacionalinio kibernetinio saugumo vertinime. Anot jo, labiausiai pažeidžiamos – „Wordpress“ ir „Joomla“ turinio valdymo sistemas turinčios interneto svetainės. Pasak krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos, tai bene labiausiai nerimą kelianti kibernetinio saugumo spraga. „Kas labiausiai kelia nerimą šiandien (...) Į jas nesunku įsilaužti.

Neverta spėlioti ar priešiškos Lietuvos demokratijai jėgos ar demokratinei Lietuvai nedraugiškos valstybės ketina daryti kokią nors įtaką kitąmet vyksiančiam rinkimų maratonui Lietuvoje. Atakoms reikia ruoštis, nes jų taikiklyje jau yra atsidūrusi ne viena rinkimų kampanija Vakaruose, įskaičiuojant JAV prezidento rinkimus ar „Brexit“ procesą.

Naršant socialiniame tinkle jūsų akį patraukia reklama, siūlanti su 70 proc. nuolaida įsigyti televizorių, apie kurį jau kuris laikas svajoja jūsų antroji pusė. Artėja žiemos šventės ir nusprendžiate paspaudę ant reklamos nupirkti televizorių savo mylimajam Kalėdų proga. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą reikėtų stabtelėti ir pamąstyti: per daug gerai skambantis pasiūlymas gali būti tiesiog internetinių piktavalių masalas pasinaudoti jūsų patiklumu.

Prieš Seimo rinkimus, kurie vyko 2016-aisiais, ruošėsi ne tik kandidatai, bet ir programišiai. Į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) serverius bandyta įsilaužti apie 30 kartų. Kitais metais rinksime prezidentą. Laukia savivaldybių ir Europarlamento rinkimai. Jau dabar neabejojama, kad priešiškai nusiteikusios jėgos nesėdės sudėjusios rankas.

Aktyviai socialiniais tinklais besinaudojantys gyventojai nuolat atakuojami dideliu srautu informacijos. Greitas žiniasklaidos ar internete pateiktos informacijos vartojimas gali tapti puikiu masalu piliečiams tapti Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmingos propagandos aukomis.

JAV prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Johnas Boltonas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos turėtų kibernetinėmis atakomis atsakyti į bandymus kištis į jos rinkimų sistemą arba skverbimąsi į jų kompiuterių sistemas.

Per britų ir olandų pareigūnų vadovaujamas operacijas trečiadienį buvo uždaryta viena svetainė, siejama su daugiau nei 4 mln. kibernetinių atakų, nuo kurių visame pasaulyje nukentėjo daugybė organizacijų, įskaitant didžiulius bankus, pranešė Europos teisėsaugos agentūros. „Penkių šalių – tokių kaip Nyderlandai, Serbija, Kroatija ir Kanada – teisėsauga, remiama Europolo ir Škotijos policijos tarnybų, įvykdė operaciją prieš nusikaltėlių grupuotės šešis narius, atsakingus už svetainės webstresser.

Kibernetinių išpuolių ir netvarios nekilnojamojo turto (NT) rinkos raidos rizikas finansų įstaigos nurodo kaip svarbiausias šalies finansų sistemai. Be to, šių rizikų svarba pastaraisiais metais didėja, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. „Saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimas finansų įstaigoms šiemet tapo vienu svarbiausiu rūpesčių. Taip pat netvari NT rinkos raida Lietuvoje kelia vis didesnį susirūpinimą, nes jos svarba didėja pastaruosius pustrečių metų.

Su finansais dirbančios įmonės šiandien deda daug pastangų, kad visas vartotojams reikalingas paslaugas sutelktų į vieną vietą. Rinkos specialistai neabejoja, jog ši tendencija nesikeis ir greitai visus savo finansus valdysime išmaniuoju telefonu. Ir nors tai gerokai palengvins gyvenimą žmonėms, ekspertai perspėja, kad ne visos naujovės prigis, o nuo kibernetinių atakų visiškai apsaugotos sistemos taip pat veikiau yra utopija.

Daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų paveikusios precedento neturinčios kibernetinių atakų bangos padariniai gali dar labiau paaštrėti pirmadienį, prasidedant naujai darbo savaitei, perspėjo Europos ir Didžiosios Britanijos policijos bei saugumo agentūros. Po didžiausios kada nors surengtos vartotojų duomenis užšifruojančių viruso atakos, pasireiškusios daugiau kaip 150 valstybių, pradėta tarptautinė kaltininkų paieška.

Kibernetinės atakos dažnėja ir ateityje dažnės, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Aš manau, (tai rodo) kad ir JAV pavyzdys, (kibernetinės atakos) dažnėja, ir pas mus dažnėja, ir BNS serveriai buvo nulūžę, tiesiog darykim išvadas, ir ateityje nuo šito turėtumėm saugotis visi“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė D.Jauniškis. Pasak jo, kibernetinių atakų grėsmė buvo priežastis stabdyti verslininkų planus steigti didžiausią šalyje duomenų centrą šalia Vilniaus.

Kibernetinės atakos iš Rusijos dabar yra tokios dažnos, kad Vokietija privalo išmokti dorotis su jomis kaip su kasdienio gyvenimo dalimi, antradienį sakė kanclerė Angela Merkel. Ji tai pareiškė pagrindinei Europos ekonomikai patyrus didžiausią visų laikų kibernetinį antpuolį.

JAV informacijos technologijų korporacija IBM perspėjo, jog kenkėjiška programa „Dridex“ kelia grėsmę ir Baltijos šalių bankams. IBM kibernetinio saugumo padalinio pranešime teigiama, jog po kelių mėnesių pertraukos atgijusi „Dridex“ aktyviausiai puola internetinės bankininkystės tinklapius JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Australijoje, tačiau šios kenkėjiškos programos taikinyje yra ir nedidelių valstybių, taip pat ir Baltijos šalių bankai.

Nacionalinio saugumo ekspertai sako, kad informacija aktyviai medžiojama tiek kibernetiniuose tyruose, tiek stengiantis užverbuoti svarbių institucijų darbuotojus. Tokio šnipų aktyvumo esą dar nėra tekę matyti. Rusus domina visa slapta informacija – labiausiai karinė, mat Baltijos pajūryje daugėja NATO karių, o tiek karinių pratybų nebuvo nuo šaltojo karo laikų.