kęstutis mažeika

Ketvirtadienį gamtininkams įteikus peticiją Vyriausybei dėl Punios šilo išsaugojimo, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiemet viename vertingiausių Lietuvos miškų stabdoma medžioklė. „Šiemet mes medžioklę visiškai stabdome Punios šile. Vertinsime gyvūnų populiacijos būklę ir galimą žalą medynams. Medžioklės Punios šile šį sezoną tikrai nebus. Sezonas yra nuo spalio 15 dienos ir būtent nebus skelbiami aukcionai ar konkursai į tas medžioklės vietas.

Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys prarado teisę dirbti su slapta informacija dėl nuslėptų susitikimų ir gautų dovanų iš koncerno „MG Baltic“, kitų verslininkų, rašo delfi.lt.

Seimas antradienį nusprendė tolesnį premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimą – ministrų kabinetas iš naujo gavo Seimo įgaliojimus. Per trejus septynioliktosios Vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti. Už balsavo 75 Seimo nariai, 27 – prieš, 9 susilaikė.

Seimas antradienį balsuoja dėl tolesnio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės likimo – ministrų kabinetas turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Dėl to Seimas balsuos. Per trejus septynioliktosios vyriausybės metus iš keturiolikos 2016 m. prisiekusių ministrų pareigas išsaugojo mažiau nei pusė, todėl, kaip numato Konstitucija, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, antraip turėtų atsistatydinti.

Nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis šalies biudžetą pirmaisiais metais papildytų 10-15 mln. eurų, vėliau ši suma galėtų siekti iki 100 mln. eurų, sako aplinkos ministras. „10-15 mln. eurų (...). Paskui didėtų, nes tų automobilių skaičius didėtų. Pati didžiausia suma prasideda jau po 5 metų, iki 100 mln. gali siekti“, – BNS sakė Kęstutis Mažeika.

Matant, kaip noriai lietuviai į taromatus atiduoda vienkartines gėrimų pakuotes, Seime nugulė siūlymas sistemą plėsti, apimant ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą. Tiesa, kol kas projektas nugulė tik į stalčių. Vis dėlto prekybininkai nerimauja, kad tokie pakeitimai neigiamai atsirūgtų ne tik jiems, darbuotojams ir pirkėjams, bet ir prisidėtų prie produktų kainų augimo.

Daliai gamtosaugininkų siūlant plėsti Punios šilo rezervatą ir taip jį apsaugoti nuo kirtimų, kai kurie politikai, ekspertai ir mokslininkai sako, jog tai nėra tinkamiausias būdas išsaugoti šilą.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Vietos valdžia turi aktyviau raginti gyventojus atsisakyti lauko tualetų ir jungtis prie centralizuotų tinklų, kitaip Lietuvai gresia milijoninės baudos, perspėja aplinkos ministras. Kęstutis Mažeika mano, kad šis procesas nebus lengvas. „Be abejo (teks baudas mokėti – BNS), jeigu savivaldybės ir jų valdomos įmonės (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – BNS) nesuras bendros kalbos su gyventojais“, – penktadienį LRT radijui pareiškė ministras.

Nors Druskininkų miesto valdžia viliasi išsaugoti Vijūnėlės „dvarą“, Vilniuje nuotaikos ne tokios džiugios. Vyriausybė tvirtina, kad druskininkiečių kreipimosi dar nesulaukė, o aplinkos ministras kategoriškas – pastatas turi būti nugriautas. Tačiau ir griovimo, ir pastato perėmimo atveju išlaidas iš savo kišenių turės padengti visi mokesčių mokėtojai.

Seimo Kaimo reikalų komitetas antradienį nepritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui leisti vienam gyventojui ar įmonei bei susijusiems asmenims turėti ne daugiau kaip 5 proc. visų privačių miškų savininkų valdomo ploto, arba apie 42-44 tūkst. hektarų. „Ploto ribojimo nėra, bet taikomas rinkos koncentracijos ribojimas, kad rinkoje nedominuotų vienas ar keli dalyviai, kad būtų vietos konkurencijai“, – komitete pristatydamas pataisą teigė S. Gentvilas. Anot jo, dabar Lietuvoje yra apie 840 tūkst.

Lietuvoje daugybę metų kovojama su invaziniu augalu – Sosnovskio barščiu ir kol kas tai panašu į kovą su vėjo malūnais. Augalas ir toliau plinta, okupuoja vis naujus plotus. Beje, į kovą su juo stojo ir kitos Europos Sąjungos šalys. Aplinkos ministerija ruošia naujus įstatymus, kuriais remiantis bus bandoma stabdyti plitimą. Sosnovskio barštis kenksmingas ne tik gamtai, bet ir žmogui. Sultys sukelia nudegimus ir alergiją.

Ketvirtadienio vakarą aplinkos ministras Kestutis Mažeika socialiniuose tinkluose pasidalijo džiugia žinia. Politiką ir jo širdies draugę aplankė gandrai – pora susilaukė dukters. Džiugią žinią K.Mažeika pranešė feisbuke. „Sveika, žavi, šiuo metu saldžiai mieganti mažoji Mažeikaitė“, – džiūgavo vyras. Po įrašu pasipylė daugybė sveikinimų, žmonės linkėjo sveikatos ir džiaugėsi Mažeikų laime.

Dėl sausros išsekusios Lietuvos upės verčia nerimauti ir gyventojus, ir aplinkosaugininkus. Neryje vandens lygiui pasiekus kritinę ribą ​pagalbos Lietuva jau kreipėsi į Baltarusiją. Aplinkos ministerija sako atsakymo, ar kaimynai atvers savo vandens rezervuarus praėjusią savaitę dar negavusi. Santykiai tarp šalių pašliję dėl Astravo atominės elektrinės, kuri Neries vagą gali dar labiau išdžiovinti. Pasak specialistų vanduo bus naudojamas aušinti branduolinius reaktorius ir virs vandens garais.

Šiemet karščiai smogė iš peties. Šalis – stipriai išsausėjusi, todėl tai gasdina ne tik ūkininkus, bet ir paprastus gyventojus. Vyriausybė Lietuvoje jau skelbia ekstremalią padėtį dėl sausros.  TV3 studijoje Jolanta Svirnelytė kalbino aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką apie tai, ką reiškia tai, jog šalyje paskelbta ekstremali padėtis ir ko galime tikėtis. Vyriausybė valstybės lygiu skelbia ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui.

Lietuva paprašė Baltarusijos padėti atstatyti per abi šalis tekančios Neries lygį, smarkiai sumažėjusį dėl sausros, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministras Kęstutis Mažeika informavo Baltarusijos gamtos išteklių ir Aplinkos ministeriją, kad Neries upėje Lietuvos teritorijoje susidarė kritinė padėtis. Anot ministro, smarkiai žemėjantis vandens lygis kelia grėsmę Neries ekosistemoms, augalijai ir gyvūnijai, taip pat laivybai tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje.

Lietuvoje tęsiasi medienos krizė, o miškuose ir sandėliuose tebeguli didžiuliai kiekiai medienos. Vyriausybė nusprendė valstybinių miškų medieną parduoti daug pigiau nei pernai. Tačiau aplinkos ministrui Seime teko aiškintis, ar taip jis netarnauja stambiesiems pramonininkams ir kartu neskurdina valstybės biudžeto. Lietuvos valstybinių miškų urėdijos paruošta mediena niekaip nesulaukia pirkėjų. Didžiuliai kiekiai prikirstų medžių ir medienos stūkso miškuose ir sandėliuose.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo nariams aiškinosi, ar didinant miškų kirtimų kvotas ir mažinant medienos pardavimo kainą nėra pataikaujama stambiajam verslui. Parlamentarus domino ir galimai milijardą siekianti žala valstybei, kurią sukėlė neskaidri urėdijų veikla ir ministro norai įsiteikti savo apygardos rinkėjams. Aplinkos ministras K. Mažeika Seimo nariams aiškinosi dėl situacijos miškų ūkyje, pirmiausia dėl ketinimų gerokai sumažinti valstybinės medienos pardavimo kainą.

Aplinkos ministerija ruošia naują mokestį miško savininkams. Ministerija nesugeba surinkti mokesčių iš visų medienos pardavėjų, tad 5 proc. valdomo miško vertės mokestį žada užkrauti visiems miškų savininkams, net ir miško nekertantiems. Miškų mylėtojai jau nerimauja, kad žmonėms pritrūkus iš ko susimokėti gresiančius mokesčius, prasidės masiniai miškų kirtimai.   Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad Lietuvoje gana liūdnai atrodo kraštovaizdžio draustiniai.

Seime dirba keturi milijonieriai: „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, liberalas Kęstutis Glaveckas ir konservatoriai Gabrielius Landsbergis bei Kazys Starkevičius, rodo antradienį paskelbtos turto deklaracijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, R. Karbauskis deklaravo pernai turėjęs 16 mln. eurų vertės turto. K. Glaveckas deklaravo turto už 1,6 mln. eurų, G. Landsbergis – už 1,4 mln. eurų turto, o K. Starkevičius – už 1 mln. eurų.

Lazdijų rajone – siaubą keliantis incidentas. Vilkai įsisuko į avių bandą ir papuotavo kaip reikiant. Kad šalyje siautėja vilkai – lyg ir nieko naujo. Tačiau žmones baugina vis įžūlėjantis plėšrūnų elgesys. Štai Lazdijų rajone, vilkai avis išpjovė pačiame gyvenvietės centre po daugiabučių langais. Net prie avių aptvaro laikomi dresuoti pasieniečių šunys nesustabdė pilkių. Aplinkos ministras ūkininkams žada pokyčius.

Gėlo vandens Lietuva turi pakankamai, o jo tiekimo problemas kai kuriuose vietovėse lėmė maži vandenviečių pajėgumai, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Tuo tarpu paviršiniai vandenys nusekę, ir Neries lygiui pasiekus kritinį lygį, kylant grėsmei visai ekosistemai, gali būti prašoma Baltarusijos paleisti šiek tiek daugiau vandens į žemupį, pažymi ministras.

„Ąžuolyno meškučių cirko“ savininkui Nikolajui Zobovui po patikrinimo panaikintas leidimas laikyti laukinius gyvūnus, o vienintelę likusią mešką Vipą ketinama konfiskuoti ir pervežti į Lietuvos zoologijos sodą. Apie tai BNS patvirtino Aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis. Tuo metu pats N. Zobovas antradienio popietę užsibarikadavo su meška Vipu voljere ir neketina leisti jos išvežti. „Užsidariau su Vipu voljere, todėl kad jį nori užmigdyt ir išvežt į zoologijos sodą.

Lietuvos medienos pramonę ištiko krizė, kokios seniai nebuvo. Didžiuliai kiekiai medienos stūkso miškuose ir sandėliuose, nes niekas nebeperka. Verslininkai pradėjo skaičiuoti nuostolius, prognozuoja bankrotų bangą ir bedarbių armiją. Alytuje įkurtos medienos gamybos bendrovės vadovas atvykusiems žurnalistams parodė Varėnos rajono miškuose išpjautą ir sukrautą medieną – daugiausia spygliuočių medžių. Mediena jau seniai – prieš gerus pora mėnesių turėjo būti išvežta iš miško ir parduota.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija praėjusią savaitę palaimino lyderio Ramūno Karbauskio planą trauktis iš valdžios rinkimų pralaimėjimo atveju. Vieneri rinkimai jau pralaimėti, tačiau Seime dirbantys valstiečiai neskuba patvirtinti paliksiantys valdančiąją daugumą.

Seimo nariai per pirmąjį šių metų ketvirtį kanceliarinėms ir kitoms darbo reikmėms išleido per 287 tūkst. eurų. Iš viso per tris mėnesius su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms parlamentarai galėjo panaudoti po 2,8 tūkst. eurų, daugiau kaip pusė išnaudojo per 2 tūkst. eurų. Parlamentarai, kurių išlaidos siekė maksimalią 2,8 tūkst.

 Aplinkos apsaugos departamentas bei Maisto ir veterinarijos tarnyba artimiausiu metu atliks patikrinimus dėl meškų laikymo sąlygų Nikolajaus Zobovo „Ąžuolyno meškučių cirke“. Teigiama, kad nustačius, jog gyvūnai laikomi netinkamai, jie gali būt konfiskuoti ir išvežti ten, kur jų laikymo sąlygos būtų užtikrintos pagal reikalavimus. Taip pat aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žada kuo greičiau siekti, kad būtų uždrausta cirke naudoti laukinius gyvūnus.

Aiškėja, kaip valdžia Lietuvos vairuotojams išdalins 30-imt milijonų eurų. Po 1 tūkst. eurų gaus tik senų dyzelinių automobilių išsižadėję vairuotojai. Tik jie šią sumą galės išleisti arba viešajam transportui, arba naujesniam automobiliui. Kol tokias kompensacijas automobilių rinkos ekspertai vertina neigiamai, valdžia kalba, kad šiai aplinkos taršą mažinančiai priemonei galima skirti dar didesnes sumas. Tokiomis priemonėmis valdžia bandys kovoti su senais, aplinką teršiančiais automobiliais.

Karolis Klikna Jei norite seną automobilį pasikeisti naujesniu, valdžia žada jums padovanoti 1000 eurų. Aplinkos ministerija Vyriausybėje pristatė kovos su tarša planą, jame vardijamos dosnios priemonės: lietuviai, kurie atsisakys dūmijančių, aplinką nuodijančių senų automobilių, gaus pinigų, kuriuos galės išleisti naujesniam automobiliui, o gyventojai, kurie atsisakys senų krosnių, gaus nuolaidas naujiems biokuro katilams.

Beveik prieš savaitę naujai išrinktas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį pristatė Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kurį Vyriausybė turėjo pateikti Europos Komisijai (EK). Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane pateikiama informacija rodo, kad neįgyvendinus naujų apribojimų dėl užteršto oro Vilniaus gyventojai ateityje gyvens 6 mėn., o Kauno – 7 mėn. trumpiau. Taip pat minima, kad iki 2050 m. toks reiškinys taps pagrindine mirties priežastimi.

Taršių automobilių mokesčio Lietuva nesvarstys bent tol, kol matysime sėkmingai veikiant kitas priemones oro taršai mažinti, užtikrina Aplinkos ministerija. Artimiausiu metu ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl atnaujinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano, kuriame numatomos finansinės paskatos vairuotojams, atsisakantiems savo taršių automobilių.

Nuo gegužės įvažiuoti į kultūrinius draustinius su kilnojamaisiais vagonėliais gali nebepavykti. Seimas nusiteikęs uždrausti šiose vietose statyti bei naudoti vagonėlius. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš – trys, susilaikė 10. Dėl jų priėmimo Seimas turės balsuoti dar kartą.

Europos Komisijai (EK) raginant Lietuvą per porą mėnesių išspręsti lauko tualetų problemą miesteliuose, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas sako, kad šią problemą turi spręsti premjeras kartu su miestų merais. „Premjero lygmenyje turėtų būti organizuojamas susitikimas su savivaldybių merais, administracijomis, kas vadovauja nuotekų tvarkymo įmonėms, ir tas paraginimas labiausiai galioja joms, nes jos turėjo organizuoti tuos darbus“, – BNS teigė Kęstutis Mažeika.

Nepriklausomybės gynėjai nuo 2020 m. galės siekti valstybės paramos, apmokant dalį jų daugiabučio atnaujinimo išlaidų. Seimas penktadienį priėmė tai numatančias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas – už balsavo 90 Seimo narių.

Kova su lauko tualetais pasiekė finišą. Seimas patvirtino pataisas, kurios įpareigos dalį kanalizacijos neturinčių lietuvių arba prisijungti prie centrinės nuotekų sistemos, arba įsirengti nuosavą patikimą sistemą. Jei lauko tualetai bus netvarkingi, reikės mokėti baudas. Ir ne tik gyventojams, bet ir visai Europos Sąjungos reikalavimų nesilaikančiai Lietuvai.

Seimas svarstys, kaip teisingiau ir greičiau atlyginti gyventojams vilkų padarytą žalą. Parlamentas antradienį priėmė svarstyti dviejų įstatymų pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti Aplinkos ministeriją atlyginti vilkų padarytą žalą žmonėms ir naminiams gyvuliams. Prie jų Seimas grįš gruodžio 11 dieną. Nauja tvarka galiotų nuo 2019-ųjų gegužės. Jeigu Seimas pataisoms pritartų, Aplinkos ministerija žalos dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo funkciją perimtų iš savivaldybių.

VSeimas stabdo pataisų, leisiančių Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, priėmimą. Be kita ko, jos uždraustų tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos. Tokį sprendimą Seimas antradienį priėmė, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinį vertinimą ir siūlymą pataisas tobulinti.

Medžiotojų būreliams priekaištaujant, kad jie verčiami priimti į savo gretas nedidelius ūkininkus, kurių žemėse jie medžioja, Seimas nusiteikęs šią tvarką pakeisti. Antradienį parlamentarai balsuos dėl Medžioklės įstatymo pataisų, kurios numato, kad tokios prievartos nebelis. Pagal naują tvarką, žemės ar miško turintys savininkai galės sudaryti ne mažiau kaip 1 tūkst. ha siekiantį medžioklės ploto vienetą.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie politikų turto deklaracijas atskleidžia, kad, kaip ir pernai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis išlieka turtingiausiu Seimo nariu. Seime šiuo metu daugiau nei milijoną eurų turi tik septynių politikų šeimos. Portalas tv3.lt pateikia turtingiausių Seimo narių dešimtuką. LVŽS pirmininkas R. Karbauskis – vis dar turtingiausias Seimo narys. Jo ir žmonos deklaruotas turtas pernai viršijo 15,2 mln. eurų.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui siūlant sugriežtinti žvejų verslininkų veiklą, versline žvejyba užsiimantys žvejai sako, kad didelė dalis jų liktų be darbo. Tuo metu pataisų rengėjai teigia, jog tai pagerintų žuvų išteklių apsaugą.

Medžiotojų būreliams priekaištaujant, kad jie verčiami priimti į savo gretas daugiau negu 100 ha valdančius ūkininkus, kurių žemėse jie medžioja, Seimas ketina šią tvarką keisti. 9 „valstiečiai“ ir Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas įregistravo atitinkamas Medžioklės įstatymo pataisas.

Po kelias savaites besitęsusio skandalo dėl neaiškių jo šeimos ūkininkavimo aplinkybių savo postą paliko žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Į šią vietą ministrą deleguosiantys valstiečiai turi ištisus aruodus galimų kandidatų. Klausimas – postą užims partietis ar profesionalas? Ramūnas Karbauskis šiuo klausimu žada nustebinti.

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau eksperto teigimu, naujasis siūlymas veikiau primena viešųjų ryšių akciją, o ne rimtus ketinimus.

Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 metų sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, o taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui. Tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kurios galiotų iki iki 2025 metų, Seime registravo Aplinkos apsaugos komitete dirbantys „valstiečiai“ Virginija Vingrienė ir Kęstutis Mažeika.

Rinkėjai turi teisę žinoti, kiek jų išrinkti parlamentarai turi sukaupę turto, koks jų atlyginimas, kokios su parlamentine veikla susijusios išlaidos. Ta pati suma vienam yra didelė, o kitam – maža. Todėl ir kai kurie mūsų parlamentarai skundžiasi dėl palyginti nedidelių atlyginimų. Kaip yra iš tikrųjų? Šį kartą pateiksime ne tik oficialius duomenis, bet ir juos palyginsime su gretimų šalių duomenimis ir finansavimo tvarka.

Seimas padarė pertrauką svarstymuose, kuriame parlamentiniame komitete turėtų dirbti iš Ekonomikos komiteto priverstas trauktis socialdemokratų darbo frakcijos narys Artūras Skardžius. A. Skardžiaus perkėlimo į Aplinkos apsaugos komitetą svarstyme pertraukos paprašė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Jo siūlymą parėmė 52 Seimo nariai, prieš – 13, o susilaikė 31 parlamentaras. Pertrauka padaryta iki kito posėdžio.

Gyventojams ir įmonėms netrukus vėl gali keistis į sąvartynus patenkančių atliekų surinkimo tvarka – savivaldybėms norima leisti šiukšlių išvežimo įkainius nustatyti atsižvelgiant į jų svorį. Dabar tokios galimybės nėra – konteineriai, į kuriuos metamos atliekos, nesveriami.

Seimui rudenį bus siūloma priimti pataisas, įpareigosiančias savivaldybes ir privačių valdų savininkus privalomai naikinti žmogaus sveikatai pavojingus augalus - Sosnovskio barščius. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad be griežtų sprendimų šių augalų plitimas nebus pažabotas. Todėl ketinama sudaryti naikinamų augalų sąrašą ir įpareigoti jų augimviečių savininkus juos naikinti.

Seimo komitetuose baigiamosios diskusijos dėl urėdijų reformos tikriausiai prasidės be nepriklausomų ekspertų Vyriausybės siūlomos pertvarkos vertinimo, kurio yra pareikalavęs maždaug pusšimtis Seimo narių iš visų frakcijų, išskyrus „valstiečius“. Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad reformos svarstymas Seime stringa, nes neatsiranda ekspertų, kurie sutiktų įvertinti planuojamą miškų ūkio pertvarką ir Seimui pateiktų išvadą.