kęstutis daukšys

Atrodo, kad savivaldybės, ministerijos, įvairios kitos institucijos varžosi tarpusavyje, kas brangiau nupirks „strategiją“, „planą“, „viziją“... Nesvarbu, kad šalyje siaučia skurdas, ar kad dauguma tų strategijų tėra didelis muilo burbulas. Gražūs lozungai už gražius mokesčių mokėtojų pinigus. O jei „strategas“ dar ir iš už jūrų marių, jo vertė neabejotinai kyla. Tokiam negaila ir šimtų tūkstančių, ar net milijonų, kaip kad nutiko su Energetikos ministerija ir viena užjūrio kompanija.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys siūlo keisti cigarečių kainodaros modelį. Pagal jo Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą Akcizų įstatymo pataisą, gamintojas turės įvertinti visų ūkio subjektų indėlius cigarečių kainodaroje ir pagal tai bus nustatoma galutinė mažmeninė cigarečių kaina, rašoma ant banderolių.

Prieš beveik dvejus metus siūlytą moratoriumo valstybės turto švaistymui idėją antrą kartą bando palaikyti Seimo nariai Kęstutis Daukšys ir Valdemaras Valkiūnas. Pernai šie parlamentarai jau buvo užregistravę pasiūlymą dėl dalies viešųjų pirkimų procedūrų stabdymo. K.Daukšio ir V.Valkiūno iniciatyvą tuomet palaidojo ne tik Seimo dauguma, bet ir opozicija.

Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas pagaliau  Seimo Darbo partijos frakcijos nario Kęstučio Daukšio pasiūlytai įstatymo pataisai suvienodinti PVM tarifą daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų šildymui. Pagal dabar galiojantį įstatymą 9 proc. tarifas taikomas tik tiems gyventojams, kurių būstuose yra įrengta centralizuota šildymo sistema, nors tokių namų ūkių yra mažiau negu pusė.

Kodėl verslas taupo labiau nei valstybė? Kodėl algos valstybiniame sektoriuje mažėja lėčiau nei privačiame? Apie tai „Balsas.lt“ studijoje diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma ir Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.

Dabartinė Seimo valdančioji dauguma suformavo naują požiūrį į Lietuvos pensininką ir jo pensiją. Pensinis amžius turi būti didinamas, o pensininkams pensijos turi būti mažinamos. Kalbos apie orią senatvę paliekamos geresniems laikams, kai... pensininkų nebeliks.

Piginti šildymą gyventojams turėtume ne suteikdami sunkiai apskaitomas lengvatas, o skatindami biokuro vartojimą, mano Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma. „Valdančiosios koalicijos sutartas ir galiausiai viso Seimo patvirtintas sprendimas palikti lengvatą centralizuotai besišildantiems yra logiškas ir pagrįstas, nors gerbiamas kolega Kęstutis Daukšys bando įtikinti kitaip.

Seimo narys Kęstutis Daukšys siūlo Rinkliavų įstatyme nustatyti vietinės rinkliavos dydžio ribą už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą. Kaip numato jo įregistruotas Rinkliavų įstatymo papildymo projektas, vietinė rinkliava už ne ant savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų įrengtą reklamą yra ne didesnė kaip 1000 litų.

Siūloma įvesti mokestinę rinkliavą už kiekvieną šalyje pagamintą, importuotą ir tiekiamą rinkai genetiškai modifikuotų veislių sėklų, produktų, vaistų, medicininių gaminių ar pašarų pakuotę. Tai numatantį Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys. Parlamentaras siūlo įpareigoti už produktus, turinčius GMO, mokėti į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą 5 proc. įmokas.

Prieš metus valdžia skambiais lozungais iš visų įmanomų tribūnų maitino visuomenę pažadais. Apie tuoj prasidėsiančią masinę senų daugiabučių renovaciją, apie ekonomikos skatinimą papildomais milijardais, apie dešimtis tūkstančių įdarbintų statybininkų. „Dabartiniai tempai netenkina, pasieksime 2000 per metus renovuotų namų skaičių”, - trimitavo premjeras A. Kubilius ir jo aplinka. Pokyčiai iš tiesų įvyko, tiesa, į priešingą pusę. Vietoj kelių šimtų projektų – apskritas nulis.

Seimo narys Kęstutis Daukšys įregistravo įstatymo pataisas, numatančias didesnį viešųjų įstaigų (VšĮ) veiklos skaidrumą bei atskaitomybę prieš visuomenę. Jeigu parlamentas pataisoms pritars, įstaigos privalės viešai skelbti ataskaitas, nurodyti dalininkus ir jų įnašus, taip pat deklaruoti vadovui bei kitiems darbuotojams išmokėtus atlyginimus. Įsigaliojus įstatymui, viešosios įstaigos privalėtų per du mėnesius Juridinių asmenų registrui pateikti paskutinių 3 finansinių metų veiklos ataskaitas.

Premjeras A. Kubilius kalba vienaip, jo bendrapartiečiai elgiasi visiškai priešingai. Atrodo, kad šiandien taip nutiko dar kartą. Nors premjeras Andrius Kubilius viešai yra prabilęs apie galimybę pratęsti kai kurių PVM lengvatų taikymą, jo atstovaujamos konservatorių partijos narių iniciatyva Seime užblokuotas tai numatančių pataisų pateikimas.

Koks likimas laukia Andriaus Kubiliaus ir jo Vyriausybės, gali paaiškėti balandžio viduryje: dieną, kai prezidentė skaitys metinį pranešimą, spėja opozicijos atstovai. Kokią alternatyvą siūlo opozicija? Kas yra „kubilizmas“ ir kuo jis panašus į „tečerizmą“? Ar reikia naujų Seimo rinkimų? Apie tai „Balsas.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, PVM lengvatos knygoms, vaistams ir šildymui gali būti pratęstos. Manau, kad ne tik gali, bet ir privalo. Maža to, būtina kuo skubiau priimti įstatymo pataisą, kuri suvienodintų visų piliečių teises į pigesnę šilumą. Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija – 9 proc. PVM tarifas taikomas tik centralizuotai tiekiamai šilumai, nors tokiu būdu savo būstus apšildo mažiau nei pusė namų ūkių.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Seimo nariams patvirtino, jog yra bendras bankų sutarimas neiškelti įsiskolinusių gyventojų iš paskutinio jų būsto. Bent jau šiandien komerciniai bankai deklaruoja nemetantys žmonių į gatvę, o paliekantys laiko ir vilties atsitiesti. Toks jų žingsnis – sveikintinas. Tikėkimės, komerciniai bankai nepakeis savo spendimo, bent jau iki to laiko, kol Seimas priims atitinkamą civilinio proceso kodekso pataisą.

Visagine pensijos turėtų padvigubėti. Ir ne tik pensijos ar socialinės išmokos – biudžetinių įstaigų, valstybinių ir savivaldybės įmonių, atominės elektrinės darbuotojai taip pat turėtų uždirbti gerokai daugiau, nei uždirba tokios pat kvalifikacijos specialistai kitame Lietuvos mieste ar rajone. Kitaip tariant, Visagine dirbanti mokytoja privalėtų gauti ne mažiau 3000 litų, nors kitur pedagogams valstybė ir toliau paliktų nebent teisę pasvajoti apie padorų uždarbį.

Šiandien vienam Lietuvos gyventojui tenkanti užsienio investicijų dalis nesiekia 3000 eurų. Anot ūkio ministro Dainiaus Kreivio, 2015 metais šis skaičius turėtų viršyti 5000 eurų. Taigi Vyriausybė rimtai užsimojo per penkis metus į Lietuvą pritraukti beveik dvigubai daugiau užsienio investicijų. Bijau, kad šiems norams netgi lemta išsipildyti.

Europos Sąjungos (ES), taigi ir Lietuvos, piliečiai lyg ir turėtų jaustis saugūs. Aukšti Briuselio valdininkai skambiomis frazėmis nuolat deklaruoja „didelį susirūpinimą“ visų mūsų sveikata. Štai ir paskutinis ES Komisijos sprendimas išduoti leidimą auginti genetiškai modifikuotas bulves buvo „pridengtas“ gerai organizuota viešųjų ryšių kampanija.

Naujojo sveikatos apsaugos ministro Raimundo Šukio laukia nemaži darbai – sustabdyti Algio Čapliko pradėtą reformą, kuri, mano manymu, yra ne kas kita, kaip Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos naikinimas. Ligoninių centralizavimas paliekant be rimtos pagalbos pacientus net iki šimto kilometrų spinduliu, niekaip neatitinka žmonių lūkesčių ir interesų. Išvystytas ligoninių tinklas yra vienas didžiausių mūsų sveikatos apsaugos laimėjimų, todėl tai griauti savomis rankomis yra tikras absurdas.

Lietuva iki 2013 metų įsisavins Europos Sąjungos paramą. Daugiau nei 23 milijardus litų, skirtų lietuviškam verslui ir žemės ūkiui stiprinti ir modernizuoti. Tačiau didžiąją dalį milijardų Lietuvos vardu pasiima užsienio verslo gigantai. Mūsų pinigai - ne mums. Tokią tiesą galima sužinoti skaitant Ūkio ministerijos Verslo projektų atrankos komiteto posėdžių protokolus. Šis komitetas gauna viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros patikrintus ir įvertintus įmonių projektus.

Vyriausybės sprendimas ieškoti strateginio investuotojo naujos atominės jėgainės statybai – klaida, sako buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys. „Energetikos ministerijos pasiūlytas modelis, kuomet 51 procentas akcijų atiduodama privačiai kompanijai, neatitinka mūsų šalies nacionalinių interesų.

Vyriausybės vadovas išvyko už  Atlanto. Kaip skelbiama oficialiame pranešime „..šis vizitas į JAV yra fokusuotas į IT technologijų bendroves ir stambius investuotojus”. Nenuilstant kuriamas Lietuvos, kaip be penkių minučių IT supervalstybės, įvaizdis. Nuo vyriausybės galvos iki ministro D. Kreivio kalama, kad Lietuvą jau tuoj išgelbės modernios technologijos, o Lietuva tapsianti vos ne pasauliniu inovacijų centru.

Lietuvoje įvairių fondų, institutų, asociacijų, bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų steigimo(si) pagreitis tęsiasi. Akivaizdu, kad pilietinės iniciatyvos yra demokratijos pagrindas, o kai kurios iš šalyje veikiančių viešųjų įstaigų savo darbais sugebėjo reikšmingai prisidėti prie žmogaus teisių, pilietinių laisvių, aplinkos apsaugos, švietimo ir kitų svarbių sektorių plėtros.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą, numatančią mokestines lengvatas būsto šildymui naudojamai elektrai, malkoms, anglims ir dujoms. Tokia lengvata šiuo metu galioja tik centralizuotai teikiamai šilumai — ji apmokestinama taikant 9 proc. PVM tarifą.

Siūloma iki 2013 metų uždrausti valstybinėms institucijoms pirkti kompiuterius, jų techniką ir programas, baldus bei automobilius. Seime jau įregistruotas nutarimo projektas, kuriuo Vyriausybės prašoma iki kovo 1-osios priimti reikiamus teisės aktus, draudžiančius vykdyti šių prekių viešuosius pirkimus. Dėl dokumento projekto dar turės balsuoti Seimas. Siūlymas, kurį pateikė parlamentarai Valdemaras Valkiūnas ir Kęstutis Daukšys, kol kas kritikuojamas tik dėl draudimo pirkti kompiuterius.

Siūloma iki 2013 metų laikinai uždrausti vykdyti viešųjų pirkimų procedūras, perkant kompiuterius, baldus ir automobilius. Tokį nutarimo projektą "Dėl dalies viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo sustabdymo" Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Valdemaras Valkiūnas ir Kęstutis Daukšys. Dokumentą siūloma priimti, siekiant taupyti valstybės lėšas, iki minimumo sumažinti ne pirmos būtinybės prekių ir paslaugų pirkimus, taip pat racionaliau išnaudoti jau turimą (įsigytą) turtą.

Kiek visuomenei kainavo naujasis Generalinės prokuratūros pastatas Vilniuje? Turėjo nieko nekainuoti. Politikų buvo žadėta, kad prokurorų dangoraižis iškils už tuos pinigus, kurie bus gauti pardavus seną pastatą. O senasis dar neparduotas. Užpernai lapkritį prokurorai atšoko įkurtuves sostinės Rinktinės gatvėje 5. Šaunus pastatas. Statyba kainavo 87 mln. litų be baldų. Su baldais ir atlygiu dizaineriams, kad parinktų vietas stalams bei kėdėms pastatyti - 89,4 mln. litų. Tai dar ne viskas.

Seimo nariai pripažįsta, kad krize paženklinti nueinantys 2009-ieji nebuvo lengvi, teko priimti daug nepopuliarių sprendimų. Nepaisant to, politikai įžvelgia ir teigiamų dalykų - Lietuva nebankrutavo, neprarado mokumo, išmoksime krizės pateiktas pamokas. Eltos žurnalistės Jadvygos Bieliavskos kalbinti Seimo nariai tikisi, kad kitais, 2010 metais, krizės ir depresijos bus mažiau, sunkumai praeis, ir metų pabaigoje turėtų būti šviesiau.

2012 m. nacionalinis biudžetas turėtų būti beveik be deficito ir atitikti euro įsivedimui keliamus reikalavimus. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas skaičiuoja, kad 2012 m. nacionalinio biudžeto pajamos (su ES ir kita tarptautine parama) sudarys 23,193 mlrd. litų, o išlaidos - 23,802 mlrd. litų. Seimas antradienį patvirtino tai numatantį nutarimo "Dėl 2010, 2011 ir 2012 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių" projektą.

Ekspertai tvirtina, kad per dvejus metus ne tik nepriartėjome prie plačiai ištrimituotos naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, bet netgi gerokai nuo to nutolome. Lietuva pagal energetinį priklausomumą neatrodo prasčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Tai skelbia Bendrijos nepriklausomų energetikos organizacijų portalas „Energy.eu“. Tačiau neskaidriai privatizavusios VST ir sukūrusios „Leo LT“ Vyriausybės suvaržė savo pačios piliečių laisvę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atliks parlamentinį tyrimą dėl galimo JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvos teritorijoje. Ketvirtadienį Seimas priimtu nutarimu pavedė NSGK atlikti tokį tyrimą. Už tai numatantį NSGK pirmininko Arvydo Anušausko pateiktą nutarimą balsavo 67 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 9 susilaikė.

Vienas iš Darbo partijai Seime atstovaujančių parlamentarų Kęstutis Daukšys teigia skeptiškai vertinantis galimą „darbiečių“ bendradarbiavimą su valdančiąja koalicija. „Jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės, aš pakankamai skeptiškai žiūriu į bendradarbiavimą su konservatoriais“, – Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ ketvirtadienį sakė Kęstutis Daukšys. Tačiau politikas pabrėžė, kad partija šiuo klausimu tarsis panktadienį prezidiume.

Seimas, atsižvelgęs į frakcijos Tvarka ir teisingumas siūlymą, iki ateinančio antradienio atidėjo sprendimą, kam patikėti skandalingų įvykių Kaune tyrimą. Parlamentarai turėjo galimybę rinktis iš dviejų variantų: pavesti atlikti tyrimą jį jau pradėjusiam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ar sudaryti Vytauto Kurpuveso inicijuojamą laikinąją tyrimo komisiją.

Seimo Darbo partijos frakcija parlamento posėdžių sekretoriate užregistravo Seimo statuto pakeitimų pasiūlymus, numatančius neleisti Seimo Pirmininko pavaduotojams naudotis tarnybiniais automobiliais su vairuotojais, paliekant tokią teisę tik Seimo Pirmininkui ir opozicijos lyderiui.

Kaimo turizmo sodybose, turinčiose kulinarinio paveldo objekto statusą, ir toliau nebus galima užsiimti komercine vyndaryste - gaminti ir prekiauti natūraliu naminiu vynu, kurio stiprumas neviršytų 15 proc. Seimas ketvirtadienį po pateikimo nepritarė atitinkamoms "tvarkiečio" Kęsto Komskio Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms: už svarstymą balsavo 10 Seimo narių, prieš - 26, o susilaikė 14 parlamentarų.

Seimas antradienį vėl pradėjo diskusijas dėl savavališkų statybų. Parlamentarai diskutavo apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytos darbo grupės parengtas Statybos įstatymo pataisas, numatančias galimybę įteisinti savavališkas statybas tik išimties atvejais, kai statyba konkrečiame sklype pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus galima ir neprieštarauja privalomiems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams, tačiau statytojas neturi statybos le...

Šios kadencijos Seimas įstatymus "kepa" itin gausiai ir sparčiai, dažnai negaišdamas laiko dokumentams svarstyti. Beveik aštuoni parlamento veiklos mėnesiai atskleidė ne tik aktyviausius tautos išrinktuosius. Esama ir tokių, kurių veiklos statistinėse lentelėse puikuojasi nuliai. Parlamento kanceliarijos pateikti duomenys byloja, kad per pirmąsias savo veiklos sesijas (įskaitant ir neeilinę) Seimas priėmė 426 teisės aktus: 275 įstatymus, 137 nutarimus ir 14 kitokių dokumentų.

Sumažintos motinystės (tėvystės) išmokos bus skiriamos nuo kitų metų liepos 1 dienos. Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, kuriuo ji nesutiko su paskirtų ir mokamų pašalpų mažinimu jau nuo šių metų rugsėjo. „Ar sumažinti greitai, ar sumažinti kitų metų viduryje. Ir vienas, ir kitas dalykas yra negerai“, - iš Seimo tribūnos parlamentarų pomėgiu greitai priimti įstatymus, o paskui juos taisyti piktinosi „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

Klimpstantieji į skolų liūną galės miegoti truputį ramiau - šalies valdžia ruošiasi nuo 7 iki 15 tūkstančių litų padidinti skolos ribą, kurią viršijus pinigų išieškojimas nukreipiamas į paskutinį būstą.

Lietuvos bankas ir Vyriausybė ir toliau teigia, kad litas devalvuotas nebus. Tačiau dėl visa ko šios dvi institucijos nusprendė pasilikti galimybę litą devalvuoti be Seimo žinios: kad visuomenė apie tai nesužinotų pernelyg anksti. Seimas nori dalyvauti Vyriausybė rytoj ketina nepritarti Lito patikimumo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma į nacionalinės valiutos devalvavimo procesą įtraukti ir Seimą.

Seimas linkęs pritarti tikslinamo Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisoms, kuriomis planuojamos 2009 metų nacionalinio biudžeto pajamos mažinamos nuo 22 mlrd. 879 mln. 810 tūkst. litų iki 20 mlrd. 814 mln. 654 tūkst. litų. Po antrojo patikslinto biudžeto svarstymo Seimas nusprendė, kad dėl jo patvirtinimo bus balsuojama ketvirtadienį - artimiausiame Seimo posėdyje.

Seimas nusprendė, kad bent du trečdaliai „Leo LT“ akcijų turės priklausyti Vyriausybei, Vyriausybė spręs ir dėl naujos atominės jėgainės bei elektros perdavimo jungčių statybų, taip pat dėl bendrovės likimo. Priimtos Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias „Leo LT“ bendrovei nebebus galima taikyti kodekse numatyto sandorio negaliojimo ir restitucijos taisyklių. Seimas taip pat pritarė „Leo LT“ įtraukimui į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą.

Seimo verdiktas valstybės pareigūnams, tarnautojams, teisėjams ir politikams: jūs per daug uždirbat. Parlamentarai sumažino ir bazinę jų algą, ir pareiginių algų koeficientus, ir priedus. „Darbietis“ Kęstutis Daukšys ironizuodamas sveikino valdančiųjų pastangas ir pareiškė, kad jei tokia valdžia išrinkta, tuomet reikia taikytis su jos sprendimais. Pareiginės algos bazinis dydis nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio sumažintas iki 450 litų. Šiuo metu jis buvo 25 litais didesnis.

Seimas ketvirtadienį nutarimu patikslino kelių komitetų sudėtis. Iš Aplinkos apsaugos komiteto išbrauktas Konstantas Ramelis ir įrašytas Jonas Pinskus, iš Ekonomikos komiteto išbrauktas Viktoras Uspaskichas ir įrašytas Kęstutis Daukšys. Iš Europos reikalų komiteto išbraukti Donatas Jankauskas, Algirdas Sysas ir įrašyti Marija Aušrinė Pavilionienė, Rūta Rutkelytė.

Būstų renovavimas reikalingas, tačiau skubėjimo čia būti negali – šiandien beveik vienbalsiai kartojo Seimo nariai, naująjį įstatymą dėl daugiabučių modernizavimo vadindami „apgavyste“. Laikui pasibaigus, diskusija ir svarstymas dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pataisų atidėta iki kito posėdžio antradienį.

Jeigu maisto produktuose ir gaminiuose yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), tokia informacija privalo būti nurodyta reklamoje. Tokią nuostatą Reklamos įstatyme siūlo įteisinti Seimo narys Kęstutis Daukšys, Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs Reklamos įstatymo pakeitimo projektą. Priėmus šią pataisą, jo nuomone, pagerėtų vartotojų informavimas apie maisto produktus ir prekes, būtų apginti vartotojų interesai, apsaugota sąžiningos konkurencijos laisvė.

Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nelietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. Ketvirtadienį už tai balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 8 parlamentarai.

Renovuojant būstą jokios prievartos nebus, gyventojus bus bandoma įtikinti renovavimo nauda, tvirtina aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. "Jokios prievartos mechanizmų nėra ir nebus. Tai savanoriškas procesas. (...) Žmonės turi patikėti tuo, stengsimės juos įtikinti", - sakė G. Kazlauskas, antradienį pateikęs Seimui Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pataisas.

Seimas raginamas įsipareigoti patvirtinti buvimą nepaprastųjų aplinkybių, kurioms atsiradus Lietuvos bankas ir Vyriausybė galėtų keisti lito kursą. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančioms opozicijai priklausančių „darbiečių“ parengtoms Lito patikimumo įstatymo pataisoms. Ar pataisas svarstyti, Seimas balsavo net du kartus: po pirmo balsavimo balsai pasiskirstė po lygiai, o antrąkart už svarstymą balsavo 41 Seimo narys, prieš - 10, o susilaikė 24 parlamentarai.