kęstutis čilinskas

Seime stringant naujos redakcijos Teismų įstatymui, teismų sistemos spragas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nurodytus trūkumus bandoma užlopyti taisant senąjį teisės aktą. Ketvirtadienį plenariniame posėdyje parlamentarai galutinai pritarė pluoštui teisės akto pataisų, kurios apima ir teisėjų atostogų klausimus, ir precedento teisės įtvirtinimą Lietuvos teisės sistemoje. Beveik valandą trukusiame svarstyme sutarta dėl kai kurių esminių dalykų. Vienas jų - įtvirtinama precedento teisė.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paliko galioti kovo 6 dieną Kauno apygardos teismo paskelbtą nutartį, kuria buvo nutraukta tremtinės vaikų iškelta byla Rusijai. Šiame ieškinyje buvo reikalaujama sumokėti pusės milijono eurų kompensaciją už Gulage praleistus metus ir dėl okupacinio režimo persekiojimo patirtą žalą. Diplomatiniais kanalais Lietuva buvo gavusi Rusijos notą, kuriame Rusija pareiškė nesutinkanti, kad ieškinys būtų nagrinėjamas iš esmės.

Seimo konservatorių frakcijai priklausantis Kęstutis Čilinskas siūlo, jog Seimo Etikos ir procedūrų komisiją sudarytų ne tik parlamentarai, bet ir visuomenės veikėjai, iš kurių ne mažiau nei pusė būtų kvalifikuoti teisininkai. Tokie siūlymai penktadienį buvo užregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate, nes K. Čilinsko nuomone, patys Seimo nariai negali vertinti savo ar savo kolegų elgesio.

2008 m. gegužės 29-tos, rytą, atsidaręs tinklalapį, pasijutau labai maloniai: beveik visiškai sujauktoje, melais, sukčiavimais, nesąžiningumu grįstoje, žmonių apgaudinėjimu aptemdytoje Lietuvos politikos padangėje blykstelėjo tikrai šviesus žiburėlis. Tokių malonių akimirkų neteko pergyventi nuo Sąjūdžio laikų. „Kandidatą į Seimą parenkant kuriame nors rajone yra labai svarbi tiek to rajono gyventojų, tiek partijos skyriaus nuomonė.

Seimo narys Kęstutis Čilinskas nebemato prasmės siekti Seimo nario mandato būsimuose rinkimuose ir prašo jį delegavusios Tėvynės Sąjungos tarybos išbraukti jį iš kandidatų sąrašo Dzūkijos vienmandatėje apygardoje. Tačiau žinomas teisininkas neatmeta galimybės dalyvauti rinkimuose, jei jo kandidatūrą iškeltų ne kuri nors partija, o apygardos rinkėjai.

Vyriausiajai tarnybinės etikos tarnybai (VTEK) tikriausiai teks aiškintis, ar premjero patarėjo Sauliaus Spėčiaus paskyrimas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ valdybos nariu neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui. Seimo narys konservatorius Kęstutis Čilinskas dar šią savaitę žada kreiptis į VTEK.

Seimas ir šiandien nepriėmė naujos Lygių galimybių plėtros įstatymo redakcijos. Joje apibrėžiama, kas yra tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu. Nors buvo priimti visi įstatymo straipsniai, balsavimas dėl viso įstatymo buvo atidėtas jau antradienį.

Praėjusią savaitę Seimas žengė svarbų žingsnį siekdamas uždrausti Vokietijos, SSRS ir Lietuvos SSR simboliką naudoti susirinkimuose, taip pat politinėms partijoms. Pritarta atitinkamų įstatymų projektams po pateikimo. Projektus parengė Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, tačiau jiems iš esmės pritaria visų partijų atstovai. Nacistinės simbolikos naudojimas Lietuvoje, kaip ir beveik visoje Europoje, ir šiuo metu iš esmės yra uždraustas. Kitaip yra su sovietiniais simboliais.

Sekmadienį posėdžiavusi Darbo partijos taryba pritarė, kad Kėdainių vienmandatėje apygardoje į Seimą kandidatuotų Darbo partijos frakcijos seniūnė Virginija Baltraitienė. Du kartus į Seimą Kėdainiuose išrinktas partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas vienmandatėje apygardoje nekandidatuos. Portalui “Balsas.lt” pats Darbo partijos pirmininkas teigė, jog tokio sprendimo motyvas – noras aktyviai dalyvauti rinkiminėje kampanijoje visoje Lietuvoje. “Nutarta, kad mano apygarda bus visa Lietuva.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia nematantis prasmės keisti Konstituciją uždraudžiant vienu metu asmeniui būti ir Seimo nariu, ir dirbti ministrų kabinete. "Pas mus šiuo atveju dalis Vyriausybės narių yra Seimo nariai, dalis - ne Seimo nariai, aš manau, kad tokia tradicija susiklostė ir jos keisti neverta. Iš esmės tai nieko nepakeis, tik atitolins Vyriausybę nuo parlamento.

Visuomenėje netyla diskusijos apie galimybę kiekvienam asmeniui savo pažeistas teises ginti Konstituciniame Teisme. Nors individualaus konstitucinio skundo idėja sulaukė ir nemažai kritikos, speciali Seimo darbo grupė jau parengė siūlymus, kaip šį institutą įtvirtinti Lietuvoje. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, į Konstitucinį Teismą (KT) gali kreiptis tik prezidentas, Seimo narių grupė, Vyriausybė ir teismai.

Iniciatyvinei grupei, siekiančiai atšaukti nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimą įteisinusį Atominės elektrinės įstatymą, nepavyko surinkti 50 tūkst. tinkamų tokį siekį remiančių piliečių parašų. Kaip žurnalistams antradienį sakė iniciatyvinės grupės atstovas Artūras Račas, iš viso buvo surinkta apie 50 tūkst. parašų, tačiau apie 20 tūkst. iš jų nėra patvirtinti asmens kodais kaip numato įstatymas, todėl jie tikriausiai bus pripažinti negaliojančiais.

Šiandien pasirašytos „Leo LT” steigimui reikalingos sutartys. Tikimasi, kad įmonė pradės veikti gegužės pabaigoje. Taip pat paskelbta ir Nacionalinio investuotojo Stebėtojų taryba, turinti 11 narių. Jai vadovaus Vilniaus universiteto Tarptautinės mokyklos direktorius Julius Niedvaras. Taryboje taip pat dirbs du mokslininkai - profesorius Leonas Ašmontas ir Vilniaus universiteto prorektorius mokslo reikalams Juras Banys. Joje dirbs net keturi  „VP grupei” priklausančių įmonių atstovai.

Šeštadienį įvykusiame Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje partijos pirmininkas A. Kubilius atskleidė permainų viziją: „Išsišluokime, išsivalykime, greičiau išlipkime iš duobės ir – visu greičiu pirmyn“. Netrukus konservatorių partija vadinsis Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Šeštadienį vykusiame TS tarybos posėdyje nutarta suvažiavimą, kuriame partija galutinai susijungs su krikščionimis demokratais, surengti gegužės 17 dieną.

Seimo narys Kęstutis Čilinskas penktadienį išplatino pareiškimą, kuriame Darbo partiją kaltina spaudimu teisėsaugai, tiriančiai bylą, kurioje teisiami V. Uspaskichas ir jo kolegos. Patys „darbiečiai“ K. Čilinsko teiginius pavadino reitingu auginimu. Žeminamas teismas K. Čilinskas teigia specialiai apsilankęs Darbo partijos palapinėje prie Seimo, kur renkami parašai, smerkiantys teismą. Pasak parlamentaro, tekstas, po kuriuo siūloma pasirašyti piliečiams, yra apgaulingas.

Rytoj Seime bus svarstomas opozicinių frakcijų – konservatorių, „Tvarkos ir teisingumo bei Liberalų Sąjūdžio – siūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašant nustatyti, ar „Leo LT“ kūrimo dokumentai neprieštarauja Konstitucijai. Parlamentarai dokumentą su 49 parašais penktadienį perdavė Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui. Liberalsąjūdiečio Eligijaus Masiulio teigimu, valdančiosios daugumos nariai dokumento nepasirašė. Šiam siūlymui pritarė tik jį iniciavusių frakcijų nariai.

Seimo konservatorių frakcijai priklausantis parlamentaras Kęstutis Čilinskas siūlo dėl prezidento metiniame pranešime įvardytų problemų sudaryti parengiamąją komisiją, kuri sukurptų specialų veiksmų planą. Pasak konservatoriaus, metinis pranešimas yra aštrus signalas, į kurį turi būti reaguojama ne žodžiais, o darbais.

Šiandien Vyriausybės priežiūros komitetas pritarė „Leo LT“  dokumentų steigimo projektui. Šiandienos popietę jam turėtų pritarti ir Vyriausybė, portalui „Balsas.lt“ teigė premjero patarėjas Saulius Spėčius. Jei derybos su „NDX“ energijos atstovais neužsitęs, tikimasi, jog Nacionalinis investuotojas gali būti įsteigtas jau kitą savaitę.

Šiandien kalbėdamas „Žinių radijuje“, premjeras neigė gandus, jog entuziazmas dėl „Leo LT“ kūrimo išblėso, tad dėl jo steigimo delsiama dirbtinai. G. Kirkilo teigimu, klausimas dėl „Leo LT“ nėra susijęs su entuziazmu. „Kaip kažkada Lietuvai buvo svarbus Būtingės naftos terminalas, taip dabar svarbūs atominės elektrinės ar elektros tiltų statybos. Tai ne entuziazmo, o visuomenės supratimo reikalas.“, - kalbėjo premjeras.

Kai kurie parlamentarai norėtų, jog valstybės himnas per Lietuvos radiją būtų grojamas dukart per dieną - ryte ir vakare. Tokias pataisas septyni Seimo nariai įregistravo parlamento posėdžių sekretoriate. Šiuo metu Valstybės himno įstatymas numato, jog Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ grojama pradedant ir baigiant pirmąją programą. Tačiau iš tiesų valstybės himnas transliuojamas vieną kartą per parą - 24 valandą, nes Lietuvos radijo pirmoji programa trunka visą parą.

Vokelių skandalo herojė Dalia Budrevičienė vėl pateko į sostinės medikų rankas. Vakar moteriai buvo atlikta operacija, tačiau ji dar nepaskutinė, rašo „Lietuvos žinios“. „Nebegaliu daugiau kalbėti. Atėjo gydytojas, liepė skubiai ruoštis į operacinę“, - vakar prieš vidurdienį telefonu LŽ sakė Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje gydoma D.Budrevičienė. Prieš tai moteris dar spėjo papasakoti, kad jai į trachėją turėjo būti įstatytas plastikinis vamzdelis.

Seimo kanceliarija išsiaiškino, kas į parlamentarų dėžutes korespondencijai mėto rusišką laikraštį „Novoje russkoje slovo“ („Naujasis rusiškas žodis“). Pasipiktinimą šia „propaganda“ pirmadienį išreiškė konservatorių frakcijai priklausantis parlamentaras Kęstutis Čilinskas, kuris kreipėsi į Seimo vadovą, prašydamas išsiaiškinti asmenis, užsiimančius „prorusiškos propagandos platinimu“. Pasak Seimo kanclerio pavaduotojo Gedemino Aleksonio, keletas parlamentarų paprašė, kad jiems būtų išplatinta...

Išlaidumo bacila iš Seimo ir Vyriausybės politikų persimetė į provinciją. Štai Mažeikių rajono savivaldybė vienai įmonei sumokės apvalią sumelę už strateginio plano ir vizijos kūrimą, o ji bus išmesta į šiukšlių dėžę. Tūkstančiai už nieką Mažeikiai pasekė kitų miestų pavyzdžiu ir sugalvojo nusipirkti rajono strateginį planą ir ateities viziją. Konkursą, kurio vertė - 33 tūkst.

Įžvalgus pinigų investavimas ar vis dėlto verslininko noras savo rankose turėti reikalingus pareigūnus? Į šiuos klausimus geriausiai galėtų atsakyti prezidento Valdo Adamkaus aplinkos žmonės, susigundę Viktoro Uspaskicho valdomų įmonių akcijomis, rašo „Lietuvos žinios“. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) balandį turėtų paskelbti, ar premjeras Gediminas Kirkilas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Lietuvos parlamentas ketvirtadienį pradėjo Lisabonos sutarties, kitaip dar vadinamos Europos Sąjungos (ES) reformų sutartimi, ratifikavimo procedūrą. Galutinai sutartis, kaip tikimasi, bus ratifikuota balandžio mėnesį ir taps Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Sutarčiai pritarė 103 parlamentarai, 4 Seimo nariai susilaikė ir tik vienas „tvarkietis“ Egidijus Klumbys balsavo prieš.

Jeigu yra paradoksų, tada tai, ką jūs dabar sužinosit, tikrai yra paradoksas. Šį straipsnį visaip traktuos žmonės, žiniasklaida, o ypatingai komentuos lavonotologai ir lopatologai. Tikrai nebūčiau rašęs šio straipsnio-kreipimosi, bet mane paskatino ne pirmą kartą keliamas į viešumą prezidento Valdo Adamkaus finansavimo klausimas. O dar labiau — aplink jį keliamo triukšmo pasekmės. Jau taip išeina, kad kreipiuosi į konservatorius.

Kol prezidento Valdo Adamkaus atstovai atkakliai tyli apie abejonių keliančią paramą šalies vadovui, Lietuvos politikai svarsto galimus problemos sprendimo scenarijus, rašo „Lietuvos žinios“.Praėjo savaitė nuo „Lietuvos žinių“ straipsnio apie prezidento V.Adamkaus skolų padengimo aplinkybes po nesėkmingų 2003 metų šalies vadovo rinkimų, tačiau prezidentūra iki šiol nepateikė visuomenei jokių paaiškinimų.

Valdantieji ir jiems oponuojantieji kuria vieni kitiems laikinąsias komisijas. Po pateikimo ketvirtadienį buvo pritarta opozicinių „tvarkiečių“ siūlymui ištirti dabartinės Vyriausybės formavimo ypatumus, tuo metu valdančiųjų planas formuoti komisiją, kuri tirtų, kokių interesų vedami opozicinių partijų nariai balsavo prieš Atominės elektrinės įstatymą, buvo atidėtas kitam kartui.

Opozicinei konservatorių frakcijai priklausantis parlamentaras Kęstutis Čilinskas parengė Konstitucijos pakeitimo projektą, kuriuo norima drausti asmeniui vienu metu dirbti ir ministru, ir Seimo nariu. Pasak parlamentaro, tokia „dvipareigystė“ menkina pasitikėjimą valstybe, skatina teisinį nihilizmą bei sukuria anekdotines galimybes - pavyzdžiui, Seimo narys, einantis ministro pareigas, gali išsikviesti pats save pasiaiškinti dėl tam tikrų sprendimų.

Valdančiajai koalicijai priklausantys liberalcentristai nori mokytojų atlyginimų klausimą perkelti Seiman ir įstatymu reguliuoti pedagogų darbo užmokesčio augimą. Panašius siūlymus kiek anksčiau išsakė ir opozicinės partijos - Liberalų sąjūdis bei Tėvynės sąjunga."Žinant, kad mokytojų atlyginimų programa užtruks 4 metus, o jai finansuoti iš valstybės biudžeto reikės maždaug 2,3 mlrd. litų, suprantamos streikuojančių pedagogų abejonės, ar duoti įsipareigojimai bus ištesėti.

Seimo konservatorių frakcijai priklausantis parlamentaras Kęstutis Čilinskas siūlo mokytojų algų sistemą įtvirtinti Švietimo įstatyme, o ne švietimo ir mokslo ministro įsakymuose. Seimo posėdžių sekretoriate parlamentaras užregistravo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis norima, jog pedagogų pareiginės algos bazinis dydis būtų susietas su praėjusių metų vidutinės metinės infliacijos lygiu.

Konstitucinis Teismas (KT) vakar paskelbė, kad Nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT buvo įsteigta pažeidžiant Konstituciją. Vis dėlto manoma, kad pagal KT nutarimą pakoregavus teisės aktus LEO LT galės sėkmingai veikti toliau.

Po dviejų savaičių trijų Seimo narių laukia egzotiška kelionė į Australiją. Laimingųjų kandidatūras patvirtino parlamento valdyba, nors ne visiems jiems tai pranešė, rašo „Lietuvos žinios“. Tai bus atsakomasis vizitas, planuotas nuo 2002-ųjų, kai Lietuvoje lankėsi Australijos Naujojo Pietų Velso parlamento delegacija. Lietuvos Seimo delegacija tolimajame žemyne lankėsi vienintelį kartą prieš 13 metų, delegacijai vadovavo tuometis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.

Tėvynės Sąjungos frakcijos narys Kęstutis Čilinskas teigia, jog „Leo LT“ steigimas turi būti atšauktas, nors kitas frakcijos narys, konservatorių lyderis Andrius Kubilius, jau anksčiau ragino sutelkti jėgas „Leo LT“ priežiūrai, o ne projekto stabdymui.

Remdamiesi Seimo Statutu, 8 parlamentarai antradienį įsteigė laikinąją Energetikos projektų priežiūros grupę.Pareiškimą Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui pasirašė konservatoriai Andrius Kubilius, Jurgis Razma, Rimantas Dagys, Edmundas Pupinis, Kęstutis Čilinskas, Audronius Ažubalis, liberalcentristas Algis Čaplikas ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Eligijus Masiulis.

Seimo narys teisininkas Kęstutis Čilinskas mano, kad Konstitucinio Teismo (KT) valia prezidento institucija tapo viršesnė už parlamentą. Konstitucija tvirtina priešingai.Prezidento Valdo Adamkaus dekretas, kuriuo pernai spalio pabaigoje jis vetavo Seimo priimtą vadinamąjį Liustracijos įstatymą, neprieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą vakar paskelbė KT, išnagrinėjęs grupės Seimo narių skundą.

Prezidentas Valdas Adamkus, vetuodamas naująjį Liustracijos įstatymą, kuriame buvo apibrėžta KGB rezervo karininko sąvoka ir nurodoma įtraukti juos į specialią įskaitą, nenusižengė Konstitucijai. Tokį sprendimą penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), nagrinėjęs parlamentarų skundą.Į KT kreipęsi Seimo nariai prašė, kad Teismas atsakytų į klausimą, ar šalies vadovas gali pasinaudoti atidedamojo veto teise, turėdamas įtarimų, jog priimant teisės aktą galėjo būti pažeistos procedūros.

Net aukščiausi Lietuvos asmenys negali būti garantuoti, kad vieną dieną su pasimėgavimu visuomenei nebus paskelbti privačiais laikomi duomenys apie jų sveikatą.

Opozicinė „Tėvynės sąjungos“ frakcija ragina prezidentą Valdą Adamkų vetuoti praėjusią savaitę Seimo priimtas Atominės elektrinės įstatymas pataisas, leidžiančias užbaigti Vyriausybės ir "NDX energijos" derybas dėl nacionalinio investuotojo, turėsiančio įgyvendinti naujos elektrinės ir elektros tiltų statybas.

Premjero sudaryta darbo grupė, kurios užduotis - aiškintis Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybes, neišlipa iš neveiklumo duobės, o prokurorai nesigiria laimėjimais.Iš įvairių institucijų atstovų sudaryta grupė niekaip nesusirenka, nes nariai, kurie iš jos dar nepasitraukė, yra per daug užsiėmę, rašo "Kauno diena".Anot vieno jos nario Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso darbo grupė egzistuoja tik formaliai.

Premjero sudaryta darbo grupė, kurios užduotis - aiškintis Baltarusijoje žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybes, neišlipa iš neveiklumo duobės, o prokurorai nesigiria laimėjimais.Iš įvairių institucijų atstovų sudaryta grupė niekaip nesusirenka, nes nariai, kurie iš jos dar nepasitraukė, yra per daug užsiėmę, rašo "Kauno diena".Anot vieno jos nario Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso darbo grupė egzistuoja tik formaliai.

Vos prasidėjus teismų maratonui dėl moralinės žalos atlyginimo skausmų sukaustyta Dalia Budrevičienė vėl atsidūrė ligoninėje, rašo „Lietuvos žinios“.Kone keturis mėnesius ligoninėse su mirtimi kovojusi, net penkias sudėtingas operacijas išgyvenusi, po to sveikatą sanatorijoje bandžiusi atgauti D.Budrevičienė - ir vėl gydytojų rankose.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Šią savaitę Seimas balsuos dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo. Išsiplėtusi valdančioji koalicija leidžia tikėtis, kad balsų valdantiesiems priimti įstatymą užteks. Jo autoriai sako, kad tai yra pirmas žingsnis Lietuvai, siekiančiai pasistatyti atominę elektrinę ir tapti energetiškai nepriklausoma. Oponentai ir kai kurie ekonomikos ekspertai sako, kad nacionalinis investuotojas dar negarantuoja naujos elektrinės pastatymo.

Penktadienį įvyko pirmoji dešiniųjų koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija „Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?“. Susivieniję dešinieji teigė tikintys, jog gali atgaivinti žmonių pasitikėjimo vertą politiką, kuri bus atsakas „šiandieninės politikos chaosui ir  demokratijos erozijai“.„Aš ir noriu visų pirma garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia.

Kęstutis Čilinskas atsiėmė Seime pradėtas svarstyti įstatymų pataisas, numačiusias aktyvesnį Seimo vaidmenį skiriant policijos vadovą. Tokį savo sprendimą parlamentaras motyvavo tuo, kad generalinio komisaro kandidatūra jau pateikta V. Adamkui pagal dabartinę tvarką ir tolesnis pataisų svarstymas pastatytų prezidentą į dviprasmišką padėtį.

Prieš porą mėnesių į Seimą išrinktas konservatorių frakcijos narys Kęstutis Čilinskas siūlo pakeisti generalinio policijos komisaro skyrimo tvarką taip, kad tam reiktų ir Seimo pritarimo."Siūloma įstatymo pataisa siekiama išvengti užkulisinio žaidimo Generalinio komisaro skyrimo procedūroje.

Seimas pasiryžęs kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar prezidento dekretas, kuriuos jis vetavo vadinamąjį Liustracijos įstatymą ir tuomet nepateikė jokių su jo turiniu susijusių pataisų, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Už liberaldemokratų idėją, kurią į teisės kalbą "įvilko" konservatorių frakcijos narys Kęstutis Čilinskas, balsavo 48 parlamentarai, 5 buvo prieš ir 23 susilaikė.

Seimas pagaliau prisiminė, kad jau dveji metai, kai parlamentinė Konstitucijos komisija yra komos būklės. Pernai komisija tesurengė vieną posėdį, šiemet - vos kelis, rašo „Lietuvos žinios“. Lapkritį Konstitucijos komisijos nariai dar kartą priminė Seimo seniūnų sueigai vis dar laukiantys naujo vadovo. Komisijos darbas sutriko, kai pernai sausį jos pirmininkas liberaldemokratas Rimantas Smetona pasiprašė atleidžiamas iš šių pareigų.

Lietuvoje startuoja žmogaus teisių mėnesiui skirti renginiai - pirmojoje šio mėnesio diskusijoje "Žmogaus teisės teisėkūroje" penktadienį bus paskelbta ir tradicinė metų Žmogaus teisių nešlovės lyga. Nešlovės lyga - tai sąrašas viešųjų asmenų ir institucijų, kurių veiksmai ar pasisakymai 2007 metais buvo žalingi vystant žmogaus teisėms pagarbią kultūrą Lietuvoje. Diskusiją "Žmogaus teisės teisėkūroje" rengia Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) ir Lietuvos žurnalistikos centras.