kęstutis budrys

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sekmadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už Europos Sąjungos (ES) gynybą ir kosmosą, Andriumi Kubiliumi. Susitikime K. Budrys teigė, kad atsižvelgiant į sudėtingą saugumo situaciją regione, naujosios Europos Komisijos prioritetas turėtų būti ES gynybos pajėgumų stiprinimas. Pasak jo, ES valstybės narės privalo sparčiau didinti išlaidas gynybai ir siekti bent 3 proc.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praneša, kad Sakarvelo ministras pirmininkas Irakli Kobakhdze nebegalės atvykti į Lietuvą, nes buvo įtrauktas į Baltijos šalių sankcionuojamų politikų sąrašą. „Kartu su Estija išplėtėme sankcionuotų Sakartvelo politikų sąrašą į jį pridėdami dar 17 asmenų, tarp jų ir šalies ministrą pirmininką Irakli Kobakhidze.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį vyksta vizito į Briuselį, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje. Tarybos susitikimo darbotvarkėje dėmesys bus skiriamas Rusijos karo prieš Ukrainą eigai ir padėčiai Sakartvele bei Artimuosiuose Rytuose aptarti. Susitikime nuotoliniu būdu dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išreiškė paramą Lietuvos funkcinio sporto rinktinės atstovei Kornelijai Dūdaitei, kuri susilaukė nemalonės iš Tarptautinės šios sporto šakos federacijos.  Pasak ministro, niekas niekada neturėtų nukentėti už tai, kad pasisako prieš terorą ir agresiją.  "Niekas niekada neturėtų būti baudžiamas už tai, kad pasisako prieš terorą ir agresiją.

Užsienio reikalų viceministro pareigas eis buvęs prezidento patarėjas Sigitas Mitkus, diplomatas Julius Pranevičius, buvusi teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė. Kaip ketvirtadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), ministro Kęstučio Budrio kabinetui vadovaus Martynas Lukoševičius, kanclere taps Aiste Stakėnienė, o atstove spaudai dirbs buvusi prezidento patarėja, komunikacijos specialistė Kristina Belikova.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys užsimena, jog siektų pakelti Lietuvos diplomatinius santykius su Pekinu į aukštesnį lygį ir į valstybes sugrąžinti šalių ambasadorius. „Mūsų diplomatinės atstovybės turi būti funkcionuojančios ir tai yra absoliuti norma.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažįsta, kad jo pirmtako Gabrieliaus Landsbergio užduotas tonas tarptautinėje erdvėje garsinant Lietuvos poziciją yra sektinas pavyzdys. Visgi pats politikas tikina nesivaikysiantis perdėto asmeninio matomumo ir išskirtinumo tarptautinėje arenoje.

Aštrios Prezidentūros reakcijos dėl keliamų klausimų apie šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus sulaukusi liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen stebisi, jog pastaroji situacija sulaukė tiek nedaug politikų dėmesio. Seimo vicepirmininkė neabejoja, kad K. Budrio pavardę į naujuosius šalies diplomatijos vadovus pasiūlė ne paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas.

Nors viešojoje erdvėje svarstoma, kad į Ministrų kabinetą savo vyriausiąjį patarėją Kęstutį Budrį galėjo pasiūlyti ir pats prezidentas, teisininkai konstitucinių kliūčių tame nemato. Anot jų, formaliai šalies vadovo patarėjo kandidatūra į užsienio reikalų ministrus bus teikiama paskirtojo premjero Gintauto Palucko. Todėl tai, buvusios Konstitucinio Teismo (KT) teisėjos Tomos Birmontienės teigimu, yra daugiau politinės kultūros klausimas.

Seimo konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė mano, jog paskirtajam premjerui pateikus šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus Prezidentūra de facto tapo ketvirtuoju centro-kairės koalicijos partneriu. Konservatorius svarsto, ar K. Budriui tapus šalies diplomatijos vadovu užsienio politikos klausimai nebus sukoncentruoti tik prezidento rankose.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas nemano, kad būsimo Ministrų kabineto kandidatų sąraše atsiradusi jo kolegos Prezidentūroje Kęstučio Budrio pavardė kelia konstitucingumo klausimų. Atmesdamas kritikų pastabas, esą į ministrus pretenduojančiam patarėjui turėjo būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, F. Jansonas siūlo pasidžiaugti – niekas rimčiau nesudvejojo K. Budrio kandidatūros tinkamumu.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikina nemanąs, kad į užsienio reikalų ministro pareigas kandidatuojančiam Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo“ laikotarpis. Pasak parlamento vadovo, skyrimas į ministro pareigas yra politinis sprendimas, todėl svarbiausia, kad siūloma kandidatūra tiktų premjerui ir prezidentui. „Čia politinis paskyrimas, politinė pareigybė, todėl nei „atšalimo“, nei „atšilimo“ negali būti. Tiesiog tai politinis sprendimas.

Liberalų lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen keliant klausimus, ar į užsienio reikalų ministrus pasiūlytam šalies vadovo patarėjui Kęstučiui Budriui neturėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“, pats prezidentas Gitanas Nausėda tikina – tokios kalbos yra pritemtos, o buvusi Seimo pirmininkė taiko dvigubus standartus. „Tos kalbos apie atšalimą atrodo šiek tiek pritemtos, kadangi žmonės arba nenori, arba nemato didelio skirtumo tarp politinio atšalimo situacijos.

Prezidentui Gitanui Nausėdai susitikus su kandidatu į užsienio reikalų ministrus, savo patarėju Kęstučiu Budriu, šalies vadovo atstovas sako, kad iš būsimojo ministro tikimasi, jog jis didins „Lietuvos saugumą ir diplomatinį nuspėjamumą“. „Gyvename geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu ir pagrindinis uždavinys, kurį numato prezidentas būsimajam užsienio reikalų ministrui, yra didinti Lietuvos saugumą ir diplomatinį nuspėjamumą“, – žurnalistams penktadienį po susitikimo sakė G. Nausėdos patarėj...

 Į užsienio reikalų ministro postą siūlomas prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys neatsako, ar galimybę eiti šias pareigas pirmiausia aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda, ar paskirtuoju premjeru Gintautu Palucku. Jis tikina, kad visų pirma tokius pasvarstymus apskritai išgirdęs „pletkų“ forma. „Mes su paskirtuoju premjeru esame irgi (...) apie tai kalbėjęsi. Dabar laike nepasakysiu tiksliai, kada tai buvo.

Už antisemitinius pasisakymus teisiamas Remigijus Žemaitaitis vėl sulaukė nemalonumų. Jį šmeižtu apkaltino ir prokuratūrai įskundė kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė. I. Šimonytę fesbuke plūdęs R. Žemaitaitis sako nesuprantantis, kuo yra kaltinamas. Ne tik teisinės problemos, bet ir politinės kankina Žemaitaitį. Po prezidento kritikos ir reikalavimų kandidatams į ministrus, jis skelbia, kad jau turi visus galimus kandidatus, tačiau kas jie tokie – vis dar nežinia.

Prezidento patarėjas ragina naujuosius valdančiuosius skirti daugiau lėšų Valstybės saugumo departamentui (VSD), priešingu atveju žvalgybos technologijos pasmerktos stagnuoti. Taip Kęstutis Budrys kalbėjo ketvirtadienį naujos sudėties Seimui imantis pirmojo 2025 metų valstybės biudžeto svarstymo. Dokumento projekte numatyta, kad VSD finansavimas kitąmet turėtų didėti 2,5 mln. eurų, iki 53 mln. 21 tūkst. eurų. Vis tik kitų dvejų metų projekcija rodo, kad VSD biudžetas gerokai sumažės.

Nors prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys pats yra minimas tarp galimų kandidatų tapti užsienio reikalų ministru, jis tikina, kad kolegė Prezidentūroje Asta Skaisgirytė būtų geriausia kandidatūra šiam postui užimti. „Visiškai pritariu prezidento vertinimui, tikrai mano kolegė Asta Skaisgirytė būtų geriausia užsienio reikalų ministrė“, – antradienį LRT televizijai teigė K. Budrys.

Baltijos jūroje sugadinus du povandeninius šviesolaidinio ryšio kabelius, būtina stiprinti žvalgybą ir turėti daugiau patruliavimo, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Dabar akivaizdi išvada, kad mes turime turėti stipresnių žvalgybinių ir stebėjimo pajėgumų Baltijos jūroje, kad greičiau galėtume atsakyti, kas joje vyksta, kas joje juda tuo metu, kokie yra laivai“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė K. Budrys.

Ketinimas Šiauliuose suorganizuoti teroristinį aktą priskiriamas tai pačiai įvykių kategorijai kaip ir ankstesni sabotažai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Galima sakyti, kad yra priskiriama tai pačiai kategorijai incidentų, kurie buvo ir prieš tai, nėra dar vienas eilinis išpuolis. Tai yra gretoje kitų užkardytų arba išsiaiškintų operacijų“, – LNK žinioms antradienį sakė K. Budrys.

Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūra į užsienio reikalų ministrus priklauso nuo šalies vadovo ir premjero susitarimo, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai yra premjero ir prezidento sutarimo reikalas, ir socialdemokratų frakcijos, nes ji turi atsakomybę Vyriausybėje už užsienio politiką“, – antradienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad svarstytų pasiūlymą užimti užsienio reikalų ministro postą socialdemokratų formuojamoje Vyriausybėje. „Šis darbas yra be galo svarbus, ypač tokiu geopolitiniu metu. Jeigu tokie pasiūlymai ir diskusija bus, tai, žinoma, kad rimtai iš valstybinių pozicijų į tai atsižvelgsiu“, – LRT radijui antradienį sakė K. Budrys.

Vienas iš kandidatų į užsienio reikalų ministrus – prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, pirmadienį skelbia portalas „15min“. Portalo šaltinių teigimu, K. Budrio kandidatūra tapti Lietuvos diplomatijos vadovu aptarta pirmadienį vykusiame šalies vadovo ir kandidato į premjerus Gintauto Palucko susitikime. Anksčiau potencialia užsienio reikalų ministre įvardinta vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad šiuo metu ypatingai svarbu kovoti prieš naratyvą, jog ekonominės sankcijos neturi poveikio Rusijos režimui. Anot jo, negalima tikėtis, kad apribojimai paveiks režimo sprendimus, tačiau jie sumažina Maskvos galimybę tiek toliau vykdyti agresiją, tiek ją nukreipti kitomis kryptimis.   „Pirmas dalykas, ką turime daryti, tai neigti naratyvą, kad tai neveikia Rusijos ekonomikos.

Rusijos tarnybos ir toliau rengia išpuolius prieš NATO valstybes, bet apie tinkamą atsaką vis dar negirdėti. Amerikiečių žurnalistai paskelbė, kad Rusijos karinė žvalgyba iš Lietuvos į Angliją ir Vokietiją siuntė savaimę užsidegančius krovinius. Diversiniai paketai turėjo sukelti gaisrus į Ameriką bei Kanadą skrendančiuose lėktuvuose. Tą dabar patvirtino ir mūsų prezidentūra.

Amerikiečiams balsuojant prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako tikintis ilgalaikiais Vašingtono įsipareigojimais Vilniui, bet neatmeta, jog JAV kariai gali būti siunčiami į taškus, kur to dar labiau reikalauja saugumo situacija.

Prezidento vyriausiais patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuvoje šiuo metu nėra valstybei priklausančios teritorijos, kurioje būtų galima steigti brigados dydžio batalioną. Tačiau, pasak jo, šią erdvę reikės sukurti. „Brigadai manevruoti yra pakankamai didelė erdvė bent 10x20 kilometrų.

 Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad vasarą DHL lėktuvais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ir Vokietiją siųsti padegamieji užtaisai buvo nekonvencinė Rusijos tarnybų rengta operacija. Todėl, pasak jo, į šią situaciją turėtų sureaguoti ir NATO. Anot jo, pastaroji istorija Aljansui jau yra žinoma. „Reikia neutralizuoti ir užkardyti šaltinį.

Šalies vadovo lūkestis būsimam krašto apsaugos ministrui – užtikrinti jau priimtų sprendimų įgyvendinimo tęstinumą, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Kai jau bus ta diskusija (su kandidatu į krašto apsaugos ministrus – ELTA), žinoma, prezidentas kels klausimą ir formuluos lūkestį, kokį jis turi ir šiandien suformulavęs, kad bus priimtų sprendimų įgyvendinimo tęstinumas.

 Aiškėjant naujoms aplinkybėms apie savaime užsidegančių siuntų gabenimą iš Lietuvos, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad NATO negali be atsako palikti pastarojo meto Rusijos sabotažo operacijų. „Mes negalime to palikti be atsako, nes tai tik eskaluosis ir mes pereisime prie naujo lygio veiksmų“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Po pirmadienį vykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys susilaukė klausimų, kodėl į Prezidentūros konferencijų salę susitikti su žiniasklaida ir pristatyti sprendimus atėjo tik jis. Tuo metu vadovaujamos ministerijos prieigose žiniasklaidai tarybos nutarimus komentavęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neslėpė – VGT nariai galėjo surengti ir bendrą spaudos konferenciją.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui pasiūlius atgaivinti idėją siųsti instruktorių į Ukrainą, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad nė viena galimybė nėra atmesta, tačiau atkreipė dėmesį, jog šio siūlymo nėra Ukrainos prezidento pateiktame pergalės plane. „Tai, ko reikia Ukrainai, ir tai, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra vienas, du, trys, keturi, penki išvardyta jo pergalės plane.

 Esant dabartinėms gynybos pramonės sąlygoms ir resursams Lietuva iki 2030 metų nesukurs divizijos, apie tai Valstybės gynimo tarybą (VGT) antradienį informavo kariuomenės vadas. „Konstatuota, kad 2030 metais sąlygoms nekintant mūsų nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – po VGT posėdžio antradienį žurnalistams sakė vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Antradienį Valstybės gynimo taryba (VGT) davė žalią šviesą tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimui. Šių metų sausį VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“. Po antradienį vykusio VGT posėdžio paskelbta, kad VGT pasiūlė sudaryti vokiškų tankų įsigijimo sutartį.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį paragino neturėti iliuzijų dėl oro gynybos, nes ilgojo nuotolio sistemų trūksta visame pasaulyje ir jos turbūt negalės būti dislokuotos Lietuvoje nuolat, o vidutinio nuotolio ginklų šiuo metu pakaktų norint apsaugoti tik karius ir kritinę infrastruktūrą. „Jų yra didelis trūkumas, kaip ir kitų oro gynybos sistemų, ir čia yra dar viena priežastis sakyti, kad nekurkime iliuzijų apie oro gynybą kaip tokią.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys atkreipia dėmesį, kad sprendimas Lietuvai įsigyti vikšrines kovos mašinas pareikalaus papildomų finansinių išteklių. Jis atkreipia dėmesį, kad papildomai kainuos ne tik šių kovos mašinų priežiūra, tačiau ir reikiamos infrastruktūros parengimas. „(Reikia – ELTA) numatyti resursus tam, nes vikšrinė pėstininkų kovos mašina kainuoja daugiau negu ratinė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neatmeta, kad klausimas dėl kontrabandą iš Baltarusijos gabenančių meteorologinių oro balionų keliamos grėsmės galėtų būti aptartas ir Valstybės gynimo tarybos (VGT) formate. Tačiau, pažymi jis, VGT darbotvarkėje ši tema atsirastų tuo atveju, jeigu atsakingos institucijos indikuotų, kad šiuo metu taikomų priemonių neužtenka ir reikia papildomų politinių sprendimų.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu nežinoma, ar Rusija bandė pasinaudoti 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenančiu audros apgadintu laivu „Ruby“ siekdama kelti pavojų Europos saugumui. Be to, anot jo, net jei laivas nebūtų pakrautas Rusijoje, salietros krovinys keltų saugumo klausimų tiek Lietuvai, tiek kaimynėms šalims.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva šį rudenį turėtų pasirašyti sutartis dėl tankų „Leopard“ įsigijimo. Kitu atveju, anot jo, tikslas iki 2030 m. turėti tankų kuopą ir veikiančią kariuomenės diviziją nebus įgyvendinamas. „Taip, jos turėtų būti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys, klausiamas, ar sutartys dėl tankų įsigijimo turėtų būti pasirašytos šį rudenį.

Siekiant didinti gynybos finansavimą siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas turėtų būti įvestas brangesniam turtui, tačiau ne pagrindiniam būstui, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Didesnis turtas, kurį žmonės draudžiasi, galėtų ir turėtų būti apmokestinamas, galėtų būti vienas iš (gynybos finansavimo – BNS) šaltinių“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tikina, kad sutartų terminų nesilaikymas statant Vokietijos brigadai skirtą infrastruktūrą prilygtų tėvynės išdavystei. „Mes suprantame kiek mums egzistenciškai yra svarbu, kad Vokietijos pajėgos čia būtų. O jeigu mums egzistenciškai svarbu, tai neįgyvendinti šio sumanymo, viso plano statant infrastruktūrą, jau dabar žinant, kokie yra terminai – man tai prilygtų tėvynės išdavystei“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Prezidentūra teigia, kad nereikėtų ieškoti kaltų, kodėl sekmadienio pavakarę Lietuvą užklupus galingai audrai nesuveikė Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS). Kaip teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, dabar svarbiausia pasidaryti išvadas ir žvelgiant į ateitį kompleksiškai rūpintis kritinės infrastruktūros veikla tiek vykstant karui, tiek stichinei nelaimei.

Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą turi  pasiekti 2027 metų pabaigoje, prezidentas Gitanas Nausėda nematė jokio plano B dėl jos dislokavimo, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Prezidentas nematė jokio plano B ir nežino apie planą B. Planas, kurį žino prezidentas, yra pasirašytas memorandumas ir datos, kurios jame numatytos“, – antradienį Žinių radijui sakė jis.

Lietuvos kariuomenei ir sąjungininkų pajėgoms trūkstant plotų treniruotis, su savivaldybėmis bus kalbama apie tolesnę poligonų plėtrą, tai gali reikšti ir gyventojų iškėlimą, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Kai kurie Rusijos kariuomenėje tarnaujantys ar Kremliaus režimui pavaldžiose ir Vakarų sankcionuotose įmonėse dirbantys rusai gauna Lietuvos pilietybę. Jie naudojasi mūsų įstatymuose numatyta galimybe gauti lietuvišką pasą, jeigu jų giminaičiai kadaise buvo ištremti į Sibirą. Gaudami Lietuvos pilietybę, jie išlaiko ir rusišką pasą, o klausimas, kuriai valstybei jie lojalūs, ar nekelia grėsmės Lietuvai – lieka neatsakytas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako besitikintis, kad NATO oro gynybos pajėgų rotacija Lietuvoje ir regione ilgainiui taps nuoseklesnė ir nereikalaus didelių politinių pastangų. NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose. „Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų (...) poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – trečiadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Ketvirtadienį Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su verslo iniciatyvos „4 procentai“ atstovais. Susitikimo metu šalies vadovas ir verslininkai diskutavo apie galimybes artimiausi metu skolintis bei didinti mokesčius gynybai, sako prezidento vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. „Buvo kalbų ir apie galimybes artimiausiems poreikiams skolintis. Tai, kad mes ją pražiopsojome ir nepasinaudojome kelerius metus iš eilės, yra problema.

Rusijos pasieniečiams pašalinus estų demarkacinius plūdurus Narvos upėje, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog tai – provokatyvus Kremliaus elgesys. „Estijos pasidalintas vertinimas man nekelia abejonių, kad tai yra provokatyvus elgesys – be jokio paaiškinimo ne tau priklausantį daiktą tiesiog paimti, pašalinti. Kai eina kalba apie valstybės sieną, taip yra tiesiog nesielgiama“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.