kazys škirpa

Vadinamoji Desovietizacijos komisija ketvirtadienį po pertraukos ketina spręsti dėl daug triukšmo sukėlusios atminimo lentos diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai. Iš viso posėdžio darbotvarkėje – 23 klausimai. Desovietizacijos komisija pasisakyti dėl K. Škirpos atminimo lentos pakabinimo Vilniuje turėjo rugpjūčio pradžioje, tačiau klausimas buvo nukeltas komisijai laikinai sustabdžius darbą.

Dėl kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos bei jam skirtos, neteisėtai Vilniuje pakabintos ir vėliau pašalintos atminimo lentos diskutuoti turėjusi vadinamoji desovietizacijos komisija šį klausimą perkėlė į ketvirtadienį. Komisijos pirmininko Vito Karčiausko teigimu, trečiadienio posėdyje pritrūko laiko diskusijoms dėl K. Škirpos. Visgi, desovietizacijos komisija priėmė išvadas dėl sovietų kariams skirtų paminklų šalinimo bei Salomėjos Nėries paminklo sostinėje perkėlimo į muziejų.

Pritrūkus laiko trečiadienį, vadinamoji Desovietizacijos komisija ketvirtadienį tęs darbą ir imsis daug triukšmo sukėlusios atminimo lentos diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai vertinimo. Komisija turi pateikti išvadą, ar atminimo lentos įrengimas K. Škirpai neprieštarautų draudimui propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus bei jų ideologijas. Galutinį sprendimą dėl to priims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius.

Dėl kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos bei jam skirtos, neteisėtai Vilniuje pakabintos ir vėliau pašalintos atminimo lentos diskutuoti turėjusi vadinamoji desovietizacijos komisija šį klausimą perkėlė į ketvirtadienį. Komisijos pirmininko Vito Karčiausko teigimu, trečiadienio posėdyje pritrūko laiko diskusijoms dėl K. Škirpos. Visgi, desovietizacijos komisija priėmė išvadas dėl sovietų kariams skirtų paminklų šalinimo bei Salomėjos Nėries paminklo sostinėje perkėlimo į muziejų.

Kilus diskusijoms dėl prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui skirto paminklo Kaune statymo bei pulkininkui Kaziui Škirpai pakabintos atminimo lentos sostinėje kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad savivaldybėse turėtų būti privaloma turėti tokius klausimus svarstančias istorines atminties komisijas. „Viena vertus, aš tikrai nepritariu, kad valstybė turėtų diriguoti ir kaip nors akceptuoti vieną ar kitą idėją kalbant apie vieno ar kito asmens įamžinimą, tai tikrai ne.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigia, kad savaitgalį sostinėje Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Lietuvos apeliacinio teismo rūmų pakabinta atminimo lenta generolui Kaziui Škirpai yra vandalizmo aktas. Jo teigimu, dėl šių veiksmų pati savivaldybė kreipsis į policiją.

Savaitgalį Vilniuje nukabinus neteisėtai penktadienį pakabintą atminimo lentą pulkininkui Kaziui Škirpai, Nacionalinis susivienijimas ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga antradienį prie sostinės savivaldybės suengtas piketas, kuriame buvo išreikštas pasipiktinimas dėl atminimo lentos nukabinimo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė nepritaria Nacionalinio susivienijimo iniciatyvai Vilniuje neteisėtai pakabinti pulkininkui Kaziui Škirpai skirtą atminimo lentą. „Žinoma, nes ne gaujos Vilniuje turi siautėti ir klijuoti tai, kas jiems patinka ar nepatinka.

Vilniaus policija dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo surašė administracinių nusižengimų protokolus trims vyrams, kurie buvo sulaikyti savaitgalį prie sostinės centre pakabintos memorialinės Kazio Škirpos atminimo lentos. Už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą jiems gresia baudos nuo 90 iki 140 eurų. Dėl baudos dydžio paskyrimo policija spręs vėliau.

Sekmadienį sostinėje kilusiame proteste dėl nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirtos atminimo lentos nukabinimo buvo sulaikyti trys asmenys. Tai Eltai patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovas. Pasak jo, šie protestuotojai buvo sulaikyti dėl teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo.

Memorialinę pulkininko Kazio Škirpos atminimo lentą savavališkai pakabinusio Nacionalinio susivienijimo atstovai sako, kad policijos pareigūnų turima teismo nutartis, kurios pagrindu ši lenta sekmadienį buvo nukabinta, protestuotojams sukėlė klausimų. Dėl to, pažymėjo partijos lyderis Vytautas Radžvilas, Vilniaus miesto savivaldybės ir pareigūnų veiksmų teisėtumą ketinama aiškintis teisiniu keliu. „Tai panašiausia į bananų balių.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė, tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad sekmadienį numontuota nevienareikšmiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. „Sekmadienį buvo numontuota nelegaliai įrengta atminimo lenta Kaziui Škirpai. Tik dar kartą pabrėžiu – nelegaliai įrengta atminimo lenta. Gaila, kad daugelis šio fakto renkasi negirdėti“, – perduotame komentare teigė K. Šeraitė-Gogelienė.

Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui Škirpai skirta atminimo lenta. Anot šiai partijai atstovaujančio Vytauto Sinicos, šis veiksmas su miesto savivaldybe suderintas nebuvo. „Ne, suderinta nebuvo“, – Eltai penktadienį tikino politikas.

Policijai pavesta iš naujo spręsti dėl pernai metų įvykio, kai Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatytas monumento „Laisvės kalva“ fragmentas buvo apipiltas raudonais dažais.

Penktadienį sostinėje sulaikyta trispalve mosavusi lietuvių kalbos mokytoja tvirtina, kad prieš ją naudoti policijos veiksmai – politinis susidorojimas dėl jos aktyvios veiklos. Pasak Kazio Škirpos ir Generolo Vėtros atminimo įamžinimo gynėjos, policija prieš ją smurtavo, dėl ko pablogėjo moters sveikata. Ginčas tarp moters ir policijos įvyko penktadienio vakarą sostinės Trispalvės alėjoje, kuri anksčiau turėjo Kazio Škirpos vardą.

Vilniaus savivaldybė nukabino Trispalvės alėjoje prie Gedimino pilies sausio 1-ąją užklijuotą lipduką su Kazio Škirpos alėjos pavadinimu bei žada kreiptis į policiją dėl vandalizmo. Kai BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, lipdukas su ankstesniu neseniai pervadintos alėjos pavadinimu nuimtas ketvirtadienį. „Lipdukas jau nuplėštas, mes kreipsimės į policiją, nes tai – eilinis vandalizmo aktas.

Lietuvoje neturėtų būti vieningos istorijos politikos, diktuojamos iš vieno centro, kuriuo sektų savivaldybės, teigia istorikas Alvydas Nikžentaitis. Tai jis žurnalistams pirmadienį Prezidentūroje sakė po ekspertų diskusijų apie istorinę atmintį ir jos įprasminimą. Prezidentūra apie G. Nausėdos iniciatyvą pasiūlyti Seimui nustatyti vieningas gaires istorinei atminčiai įprasminti informavo praėjusią savaitę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį atsisakė priimti skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pervadinti Kazio Škirpos alėją. Kaip pranešė teismas, skundas pateiktas dėl šių metų liepos tarybos sprendimo K. Škirpos alėją pervardinti Trispalvės vardu bei daugiau kaip 0,5 milijono eurų neturtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

Prieš savaitę nukabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai miesto gatvėse atgimė plakatų pavidalu. Be to, ant Vilniuje esančio paminklo rašytojui Petrui Cvirka trumpam užkabinta lentelė su užrašu „Drauge Šimašiau, didžiuojuosi“. Įvairiose Vilniaus vietose, taip pat ir ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, kur dar prieš savaitę kabėjo atminimo lenta Jonui Noreikai, klijuojami plakai su lentos atvaizdu.

Vilniaus taryba nusprendė Kazio Škirpos alėjai suteikti Trispalvės vardą. Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 politikų, vienas susilaikė. Sprendimo nepalaikė valstiečiai, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos partneriai konservatoriai. Prašė parodyti pagarbą Posėdyje apsilankę K. Škirpos alėjos vardo palaikytojai šūkavo posėdžio metu, nepagarbiai besielgę asmenys buvo ne kartą įspėti.

 Minint Lietuvos vėliavos dieną penktadienį bus pakeista Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, plevėsuojanti trispalvė. 2015 metais bokšte plevėsavusi vėliava bus perduota saugoti Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazijai, kuri, anot Švietimo ir mokslo ministerijos, išugdė daugiausiai savanorių, kurie patys pasirinko atlikti privalomąją karo tarnybą.

Sausio 1-ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną, Vilniaus Gedimino pilies bokšte tradiciškai bus pagerbta Lietuvos valstybės vėliava. Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę 1919 m. sausio 1 dieną iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Lietuviai yra kantrūs, jie laukia ir kenčia,  kraštutinių priemonių imdamiesi tik, kai kėsinamasi į jų gyvybes. Laukimas ir beprasmis tylėjimas Lietuvai jau kainavo šimtus tūkstančių gyvybių. Daug tokių mažai kam žinomi, tačiau mūsų šaliai labai svarbių atpasakota naujame lietuvių vaidybiniame ‒ dokumentiniame filme „Pavergtųjų sukilimas“ 1939 m. rugpjūčio 23 – pasirašomas Molotovo-Ribentropo paktas. Lietuva patenka Sovietų Sąjungos įtakos sferon.

Seimo tinklalapyje skelbiama: „2011-ieji – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai“. Dėl netekčių viskas aišku, o štai dėl laisvės gynimo vis dar yra abejojančiųjų. Birželio 14 dieną paminėjusi sovietinių trėmimų 70 metų sukaktį, vadinamą Gedulo ir vilties diena, Lietuva pasitinka ir birželio 23-iosios įvykių 70-metį. Valstybės mastu bus minima iškili sukaktis - numatyta daugybė oficialių renginių.

Kai kurios E. Aleksandravičiaus rašinių mintys pažadino ir man minčių, kuriomis norėčiau pasidalyti su „Balsas.lt“ skaitytojais. Būdingas dabartinės viešosios raiškos požymis – Lietuvoje beveik nėra konstruktyvių diskusijų. Jokiais klausimais – politikos, ekonomikos, švietimo, kultūros. Čia įprasta priiminėti sprendimus. Pirmiausiai – kokiame nors „valstybininkų“ ratelyje, paskiau – organizuojama „piaro“ kampanija spaudoje, pagaliau – duodama patvirtinti Seimui.

Nelaimingas Lietuvai buvo 1940 ir 1941 m. birželis. Visi skaudžiausi Lietuvai įvykiai įvyko šį mėnesi – nepriklausomybės netekimas, masinės deportacijos, išplėšusios iš Lietuvos apie 20 tūkstančių žmonių, ir nesėkmingas bandymas atkurti Lietuvos valstybingumą ir žydų genocido pradžia, į kurį buvo įtraukti ir kai kurie lietuviai. Ką patyrė to meto žmonės, kurių ramią kasdienybę staiga nutraukė Antrojo pasaulinio karo audros? Pabandykime pažvelgti į tuos įvykius jų akimis.