kazachstanas

Kazachstane per neramumus buvo suimta beveik 6 tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai užsieniečių, sekmadienį pranešė prezidentūra. Per savaitę trunkančius protestus šioje energijos išteklių turtingoje, 19 mln. gyventojų turinčioje didžiausioje Centrinės Azijos valstybėje žuvo dešimtys žmonių.  Iš viso apklausai sulaikyta 5,8 tūkst. asmenų, pareigūnams atliekant 125 atskirus tyrimus dėl neramumų, sakoma prezidentūros pranešime.

Per šios savaitės protestus Kazachstane žuvo mažiausiai 164 žmonės, tarp jų 103 didžiausiame šalies mieste Almatoje, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerijos informacija pranešė žiniasklaida. Anksčiau pareigūnai skelbė, kad per neramumus, kilusius dėl automobilinių suskystintų dujų pabranginimo, žuvo 26 protestuotojai ir 18 saugumo pajėgų narių. Kazachstano valstybinė televizija „Khabar 24“ nurodė, jog per neramumus daugiau kaip 2 tūkst. žmonių prireikė medicininės pagalbos.

Padėtis visuose Kazachstano regionuose stabilizuota, sekmadienį per operatyvinio štabo posėdį pranešta šalies prezidentui Kassymui-Jomartui Tokayevui. „Pažymėta, kad visuose šalies regionuose padėtis stabilizuota, operatyvinė padėtis kontroliuojama, teisėsaugos institucijos išvadavo visus anksčiau užgrobtus administracinius pastatus, atkuriamas komunalinių objektų ir... sistemų darbas“, – skelbiama Kazachstano prezidento interneto svetainėje.

Neramumų apimto Kazachstano didžiausio miesto Almatos tarptautinis oro uostas uždarytas neribotam laikui, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Anksčiau buvo pasirodęs pranešimas, kad oro uostas nedirbs iki pirmadienio. Almatoje 23 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku taip pat įsigaliojo komendanto valanda.

Potvynis Šilutės rajone skandina pamario gyventojų namus. Kambariuose vandens gylis siekia net pusę metro  – plaukia baldai, kai kurie žmonės prašo juos evakuoti. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Verslo atstovai sako, jog Lietuvos eksportuotojams neramumų krečiamame Kazachstane problemų kol kas kilo nedaug – didesnio poveikio šalies eksportuotojai pajusti neturėtų. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius sako, kad Kazachstanas Lietuvai yra svarbus ekonominis partneris, tačiau pastarųjų dienų įvykiai pasiuntė signalą apie šalies rizikas.  „Pasiųsta žinia, kad mums reikia valdyti riziką su ta valstybe.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega kazachas Kassymas-Jomartas Tokayevas surengė „ilgą“ pokalbį telefonu ir aptarė padėtį Kazachstane po beprecedenčių neramumų, šeštadienį pranešė Kremlius. K.-J. Tokayevas „išsamiai“ informavo V. Putiną apie situaciją šalyje, „pažymėdamas, kad ji vystosi stabilizavimosi link“, sakoma Kremliaus pranešime.

Kazachstano pirmojo prezidento Nursultano Nazarbayevo atstovas spaudai šeštadienį pranešė, kad buvęs lyderis yra sostinėje Nur Sultane ir paneigė gandus, kad jis išvyko iš šios Centrinės Azijos šalies, kai ją apėmė beprecedentė neramumų banga. Atstovas Aidosas Ukibay per „Twitter“ parašė, kad N. Nazarbayevas palaiko „tiesioginį ryšį“ su prezidentu Kassymu-Jomartu Tokayevu. Pastarąjį N. Nazarbayevas asmeniškai pasirinko savo įpėdiniu, kai 2019 metais atsistatydino.

Buvęs Kazachstano kontržvalgybos agentūros vadovas suimtas įtariant valstybės išdavyste, šeštadienį pranešė tarnyba, iš kurios jis buvo atleistas šalį apėmus audringiems protestams. Nacionalinio saugumo komiteto (KNB) pranešime sakoma, kad jo buvęs vadovas Karimas Masimovas buvo sulaikytas ketvirtadienį, tarnybai pradėjus tyrimą dėl įtariamos išdavystės. KNB pridūrė, kad išsamesnės informacijos nebus paskelbta, kol vyksta tyrimas.

Šaudyti be įspėjimo – tokį įsakymą davė Kazachstano prezidentas, bandydamas suvaldyti šalį drebinančius protestus. Jų metu žuvo jau kelios dešimtys žmonių. Kazachstano saugumo pajėgoms į pagalbą atskubėjus Rusijos karinėms pajėgoms skelbiama, kad padėtis gatvėse stabilizuota, tačiau liudininkai praneša apie toliau aidinčius šūvius ir sprogimus. Šiąnakt Almatoje darytuose liudininkų kadruose girdėti kokie aršūs mūšiai verda didžiausio šalies miesto gatvėse.

Pastarųjų dienų įvykiai Kazachstane galimai įrodo jau ne vienerius metus vyravusią nuomonę, kad Rusija siekia įtvirtinti savo įtaką regione. Vietos kariuomenės ir saugumo pajėgų neveiksmingumas prieš protesto akcijų dalyvius ir plėšimus demonstruoja vietos paskirtos valdžios kontrolės praradimą ir ne tik gyventojų, bet ir jėgos struktūrų nepasitikėjimą ja.

Neramumų apimtame Kazachstane ir jo pasienyje yra įstrigę mažiausiai keliasdešimt vilkikų vairuotojų, tačiau jų skaičius gali būti gerokai didesnis, teigiaLietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Šalyje neveikia mobilusis ir interneto ryšys, todėl sudėtinga susisiekti su ten įstrigusiais Lietuvos transporto įmonių darbuotojais, pranešė „Linava“.  Pasak asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, tolimųjų reisų vairuotojai iš Lietuvos ir ne Europos Sąjungos š...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį paragino nutraukti smurtą, šią savaitę prasiveržusį per masinius protestus Kazachstane. „Piliečių teisės ir saugumas yra esminiai ir turi būti užtikrinti. Raginu nutraukti smurtą ir laikytis santūrumo. ES yra pasirengusi padėti, kuo tik gali“, – Paryžiuje žurnalistams sakė L. von der Leyen. Su ją susitikęs E. Macronas pareiškė visiškai pritariantis jos pozicijai.

Vokietija penktadienį paragino deeskaluoti padėtį neramumų krečiamame Kazachstane, kur prezidentas įsakė kariams šaudyti be įspėjimo, kad numalšintų protestus.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas penktadienį pareiškė, kad po kelias dienas trukusių neramumų nebus jokių derybų su protestuotojais, ir pažadėjo sunaikinti šalį užpuolusius „ginkluotus banditus“. Per televiziją kreipdamasis į tautą jis sakė, kad didžiausią šalies miestą Almatą užpuolė „20 000 banditų“, ir „ypatingai padėkojo“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už atsiųstus karius, padedančius malšinti neramumus.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas sausio 7-ąją kreipėsi į šalies gyventojus dėl įvykių šalyje. Jis pareiškė, kad įsakė pareigūnams ir kariams šaudyti be perspėjimo. „Kokia kvailystė, kokios dar gali būti derybos su nusikaltėliais ir žudikais. Mums teko turėti reikalų su parengtais banditais ir teroristais.

Kazachastane pradėtas tirti galimas kartelinis susitarimas dėl suskystintų dujų automobiliams kainų nepagrįsto didinimo, o tarp įtariamųjų – taip pat ir valstybinės įmonės. „Pradėtas ​​tyrimas dėl šešių suskystintųjų dujų didmenininkų veiksmų. Jie įtariami neteisėto susitarimo dėl kainų padidinimo sudarymu bei piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas penktadienį pareiškė, kad konstitucinė tvarka kelias dienas beprecedenčių neramumų krėstoje šalyje yra iš esmės atkurta. „Teisėsaugos pajėgos sunkiai dirba. Konstitucinė santvarka iš esmės buvo atkurta visuose regionuose“, – sakoma K.-J. Tokayevo pareiškime.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perspėjo Rusijos karius Kazachstane neperimti šios šalies institucijų kontrolės, sakydamos, kad pasaulis stebės galimus teisių pažeidimus. „Jungtinės Valstijos ir, tiesą sakant, pasaulis stebės, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. „Taip pat stebėsime bet kokius veiksmus, kurie galėtų būti Kazachstano institucijų užgrobimo prielaida“, – pridūrė jis.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas penktadienį pareiškė, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) kontingentas šalyje vykdys strateginių objektų apsaugos užtikrinimo funkcijas. „Šis kontingentas atvyko ribotam laikui, kad atliktų daugiausia strateginių objektų gynimo ir apsaugos funkcijas“, – penktadienį per kovos su terorizmu štabo posėdį sakė K.-J. Tokayevas.

Kazachstane vyksta dešimtmetį nematyti neramumai, kurie drebina autokratinio režimo pamatus. Nors pradine masinių protestų priežastimi įvardijamos pakilusios dujų kainos ir ekonominė gyventojų nelygybė, ekspertai regi ir šalies politinio elito vaidus, ir užsienio, pirmiausia, Rusijos įtaką. Ekspertai nemano, kad Kazachstane pasikartos 2014-ųjų Ukrainos įvykiai, tačiau neatmeta galimybės, kad į valdžią grįš tris dešimtmečius šalį valdęs ir savo tautos lyderiu pasiskelbęs autokratas.

Kazachstano protestai prieš dujų brangimą virto tikru valstybiniu perversmu. Iš valdžios pasitraukė ir de facto šalį iki šiol valdęs buvęs prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ir jo artimo rato žmonės. O faktiniam prezidentui Tokajevui ištikimų pareigūnų ir ginkluotų protestuotojų susirėmimai jau pareikalavo dešimčių gyvybių. Kariai šaudo riaušininkus automatais, o spauda skelbia apie nupjautas policininkų galvas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl neramumų Kazachstane, bet tvirtino, kad turi būti apsaugotos civilių teisės, ir sakė esąs sunerimęs dėl užsienio pajėgų įsitraukimo į šią krizę. „Civilių teisės ir saugumas turi būti garantuoti. Karinė pagalba iš išorės prikelia prisiminimus apie padėtis, kurių reikėtų vengti“, – per „Twitter“ parašė J. Borrellis.

Tvyrant neramumams Kazachstane, Užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį paragino šalyje esančius Lietuvos piliečius užsiregistruoti užpildant anketą, kad prireikus diplomatai galėtų su jais susisiekti. Taip pat, nepavykus susisiekti su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis Kazachstane, šalyje esantys Lietuvos piliečiai dėl konsulinės pagalbos gali kreiptis el. paštu [email protected] bei visą parą veikiančiu ministerijos telefonu +370 5 236 2444, pranešė URM.

Lietuvos transporto įmonės, vežančios krovinius į Kazachstaną ir per šią šalį į Kirgiziją, Uzbekistaną, Tadžikistaną, raginamos atidėti krovinių gabenimą į šias šalis, kol Kazachstane vyksta masiniai neramumai ir paskelbta nepaprastoji padėtis.

Kazachstanas ketvirtadienį nustatė degalų kainų ribas šešių mėnesių laikotarpiui, pranešė vyriausybė, kai po Naujųjų metų pranešus apie suskystintųjų dujų – pagrindinio transporto priemonių kuro šalies vakaruose – kainų didinimą prasidėję protestai peraugo į masinius neramumus. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves Almatoje ir vakariniame Mangystau regione teigdami, kad kainų kilimas buvo nesąžiningas, atsižvelgiant į didžiulius naftos ir dujų eksportuotojo Kazachstano energijos išteklius.

Rusijos Dūmos saugumo ir kovos su korupcija komiteto narys, parlamentaras Bijsultanas Chamzajevas pasisakė už „referendumą dėl Kazachstano susijungimo su savo istorine tėvyne – Rusija“. Kremliui lojalus politikas šį pareiškimą pateikė tuomet, kai Maskva išsiuntė 3 tūkst. taikdarių į neramumų apimtą Kazachstaną. „Centrinė Azija – tai rusų žemė! Internete kalbama apie galimą Kazachstano susijungimą su Rusija.

Reaguodama į Kazachstane prasidėjusius neramumus ir šalyje ribojamą internetą, telekomunikacijų bendrovė „Telia“ visiems savo klientams taikys nulinį tarifą skambučiams bei SMS žinutėms į ir iš Kazachstano. Nemokamai bendrauti tarp Lietuvos ir Kazachstano operatoriaus klientai galės dešimt dienų nuo šiandien iki sausio 15 d. vidurnakčio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos logistikos verslo atstovai sako, kad besitęsiantys neramumai Kazachstane turės įtakos verslui, tačiau pabrėžia, kad neturint pakankamai informacijos apie konkrečias pasekmes kalbėti dar per anksti. Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas sako, jog Kazachstanas ir iki šiol buvo probleminis regionas, tačiau neramumai turės įtakos visai logistikos grandinei ir importuojančiam verslui.

Neramumų apimtame didžiausiame Kazachstano mieste Almatoje gali būti apie 100 Lietuvos piliečių, pagalbos prašymų kol kas nesulaukta, teigia premjerės patarėja Rasa Jakilaitienė.  Anot jos, situacija Kazachstane aptarta ir ketvirtadienį vykusiame Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijos posėdyje. „Užsienio reikalų ministerija stebi situaciją ir koordinuojasi veiksmus su Europos Sąjungos partnerių atstovybėmis Kazachstane.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas sausio 5-ąją paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pagalbos. Formaliai – dėl „užsienio elementų veiklos šalyje, kas gali būti prilyginta užpuolimui“, tačiau yra ir perspėjimų, kad karinei organizacijai vadovaujanti Rusija tokiu būdu siekia perimti šios šalies kontrolę. Ukrainos politikas Borislavas Bereza pažymėjo, kad keista amplitude besivystantys įvykiai Kazachstane galėjo būti Maskvos plano „atgaivinti SSRS“ dalimi.

Dešimtys protestuotojų ir mažiausiai 12 policininkų žuvo per audringus demonstrantų ir saugumo pajėgų susirėmimus Kazachstane, šalį apėmus beprecedentei protestų bangai, tapusiai dideliu iššūkiu autoritarinei valdžiai, ketvirtadienį pranešė tarnybos. Kaip pranešama, vienas policijos pareigūnas buvo rastas nupjauta galva. Trečiadienį įsiveržę į prezidento rezidenciją ir meriją šalies didžiausiame mieste Almatoje demonstrantai naktį mėgino šturmuoti daugiau pastatų.

Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl neramumų Kazachstane primygtinai rekomenduoja į šią šalį nevykti, o ten esantiems lietuviams – vengti viešų vietų. Tokios rekomendacijos paskelbtos dėl kai kuriuose šalies miestuose kilusių neramumų, išaugusių į protestus ir susirėmimus su policija bei iki sausio 19 dienos įvestos nepaprastosios padėties bei komendanto valandos, rašoma trečiadienį paskelbtoje informacijoje.

Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį išsiuntė karių į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną, o vietos policija pranešė „likvidavusi dešimtis“ žmonių, bandžiusių šturmuoti vyriausybės pastatus. Ilgą laiką laikytas viena stabiliausių iš buvusių sovietinių Centrinės Azijos šalių, energijos išteklių turtingas Kazachstanas susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius krize, protestams dėl kylančių degalų kainų virtus plataus masto neramumais.

Kazachstane policininkai naktį „likvidavo dešimtis“ protestuotojų, bandžiusių šturmuoti administracinius pastatus didžiausiame šalies mieste Almatoje, ketvirtadienį vietos žiniasklaidai pranešė policija. „Praėjusią naktį ekstremistų pajėgos mėgino šturmuoti administracinius pastatus, Almatos miesto policijos departamentą, taip pat vietos policijos komisariatus.

Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), vienijanti šešias buvusias sovietines šalis, atsiųs į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną „taikdarių pajėgas“, ketvirtadienį sakė aljanso pirmininkas.

Kazachstaną drebina nevaldomi protestai. Jie kilo, kai po Naujų metų pakilo automobiliams skirtų dujų kainos. Minios demonstrantų Almatoje ir kituose miestuose šturmavo miestų administracinius pastatus, susirėmė su policija ir degino saugumo pajėgų automobilius. Pareigūnai atsakė garsinėmis granatomis, ašarinėmis dujomis. Bandydamas nuraminti aistras šalies prezidentas paleido vyriausybę ir paskelbė nepaprastąją padėtį, tačiau tai įsiaudrinusių minių nenuramino.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas trečiadienį paprašė Maskvos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pagalbos, šalį apėmus beprecedentei protestų bangai. „Atsižvelgiant, kad šios teroristinės gaujos iš esmės yra tarptautinės, įgijusios rimtą parengimą užsienyje, jų puolimas Kazachstane galima ir reikia vertinti kaip agresijos aktą“, – per valstybinę televiziją „Khabar 24“ sakė prezidentas.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas pareiškė nuo trečiadienio vadovausiantis Saugumo tarybai ir pažadėjo „maksimaliai griežtai“ reaguoti į šalį apėmusius didžiulius neramumus. Nuo praeito savaitgalio visą šalį apėmę protestai, trečiadienį peraugę į protestuotojų susirėmimus su policija ir valstybinių įstaigų pastatų šturmą, yra didžiausias iššūkis Kazachstano autoritarinei valdžiai per kelis dešimtmečius.

Didžiausio Kazachstano miesto Almatos oro uosto darbas trečiadienį buvo paralyžiuotas, jį užėmus prieš vyriausybę protestuojantiems demonstrantams, pranešė naujienų portalas Orda.kz. Šis incidentas įvyko Centrinės Azijos valstybę apėmus precedento neturintiems neramumams, pirmiausiai išprovokuotiems staigaus suskystintų gamtinių dujų pabranginimo. „Visą dieną keleiviams buvo sakoma, kad kariuomenė gina oro uostą, lėktuvai skraido įprastu režimu, o registracija vyko rankiniu būdu.

Kazachstano prezidentas trečiadienį priėmė šalies vyriausybės atsistatydinimą, stengdamasis sustabdyti precedento neturinčius neramumus dėl energijos kainų kilimo. Prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame įsake teigiama, kad Kassymas-Jomartas Tokayevas priėmė ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamo kabineto atsistatydinimą. Ministro pirmininko pavaduotojas Alichanas Smailovas eis premjero pareigas laikinai, kol bus suformuotas naujas kabinetas, teigiama įsake.

Antraisiais FIFA pasaulio salės futbolo čempionato finalininkais tapo Portugalijos futbolininkai, kurie Kauno arenoje antrajame pusfinalyje po baudinių serijos nugalėjo Kazachstano rinktinę. Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi 1:1, pratęsimas – 2:2. Nepaisant to, kad dvikovos favoritais buvo vadinami portugalai, jų varžovai net nemanė pasiduoti. Iš labai arti pasitikdami portugalus, Kazachstano salės futbolininkai vos per dvi minutes pažeidė taisykles du kartus.

Šį ketvirtadienį FIFA pasaulio salės futbolo čempionate sužaisti dar trys aštuntfinalio etapo susitikimai, po kurių paaiškėjo, kad į geriausių planetos ekipų aštuntuką pateko Argentinos, Kazachstano ir Brazilijos futbolininkai. Per trejas ketvirtadienio rungtynes buvo įmušti 20 įvarčių.

Didžiausiame Kazachstano mieste Almatoje pirmadienį vienas vyras, gavęs pranešimą apie iškeldinimą iš namų, nušovė du policininkus ir dar tris žmones, pranešė pareigūnai. Pasak pareigūnų, tas asmuo „demonstravo agresiją ir ėmė šaudyti“ į antstolius, policininkus ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnus. Kaip pranešama, šaudęs asmuo nuginkluotas ir sulaikytas. „Situacija kontroliuojama. Pradėta baudžiamoji byla. Vyksta tyrimas“, – pranešime nurodė policijos departamentas.

Lietuvos vyrų futsalo rinktinė nesugebėjo išvengti antros iš eilės nesėkmės pasaulio čempionate. A grupės mače Kaune mūsiškiai 0:3 (0:1) nusileido Kazachstanui. Po šių rungtynių jau aišku, kad lietuviai aukščiausiai gali užkopti į trečiąją vietą turnyrinėje lentelėje. Pastaroji gali tapti laimingu bilietu į aštuntfinalį, bet prireiktų ir palankių rezultatų kitose grupėse. Iš A grupės į aštuntfinalį pateko Kazachstanas ir Venesuela (po 6 tšk.

Galingi sprogimai vakar vakare griaudėjo ir Kazachstane – ten kilo gaisras kariuomenės sandėlyje, kuriame buvo laikoma šimtai tonų trotilo. Deja, galingi sprogimai pareikalavo karių gyvybių, o aplink sandėlį buvo evakuotos gyvenvietės.  Vietiniai gyventojai pasakoja: „Langų nėra, viskas sudužo. Viskas visiškai sudužo. Sprogimas buvo labai stiprus. Labai stiprus.“ Galingas sprogimas Kazachstano pietuose nugriaudėjo pavakarę.

Nuo 2013 m. iki 2015 m. du kaimus šiaurės Kazachstane baugino tas pas sutrikimas, pramintas „Miego kloniu“. Per šiuos metus kaimų gyventojai užmigdavo „mirtį primenančiu miegu“, iš kurio nepabusdavo kelias dienas ar net savaites. Jie užmigdavo būdami namuose, lovose ar net eidami. Užmigę, jie kartais dar kurį laiką vaikščiodavo ar net atrodydavo sąmoningi, ir tik vėliau pradėdavo knarkti. Prabudę iš kelias valandas ar net dienas trukusios būsenos, jie nieko neprisimindavo.

Kazachstano sveikatos apsaugos ministerija paneigė JAV įsikūrusio Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto (IHME) tyrime paskelbtus duomenis apie beveik 82 tūkst. koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų šioje Vidurinės Azijos šalyje. „Informacija apie ... mirusiųjų statistiką neatitinka tikrovės.

Vienos šalys stebina skiepijimo tempais, kitos – erdvėmis, kuriose nusprendžia vakcinuoti. Štai Kazachstanas nusprendė norinčius skiepytis sukviesti į prekybos centrą, kur kasdien apsilanko dešimtys tūkstančių žmonių. Per tris tūkstančius mirčių nuo koronaviruso užfiksavusi šalis šiuo metu kaunasi su pamažu įsibėgėjančia nauja koronaviruso banga. Tad pažaboti virusą Kazachstanas sumanė  vakcinavimo stoteles įrengdamas prekybos centruose, kurie ir šiaip pritraukia daug žmonių.