kavinės

Vyriausybei trečiadienį leidus nuo kitos savaitės valanda ilgiau dirbti kavinėms ir restoranams, Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas teigia nesuprantantis, kodėl laikas ribojamas ir turintiems galimybių pasą.  „Tai, kad leidžia ilgiau dirbti, mums patinka, galime daugiau suprekiauti, bet kodėl valanda – koks argumentas – negirdėjome, nežinome, nesuprantame. Kitas dalykas – galimybių pasas.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti atverti prekybos centrus savaitgaliais, taip pat – ilginti kavinių ir barų darbą. Tai antradienį žurnalistams Seime patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau ji siūlymų nekonkretizavo. „Rytoj Vyriausybė spręs ir bus sprendimas, projekto aš nemačiau, bet apie tai diskusija buvo, tai tikiuosi, kad siūlymai bus pateikti“, – sakė premjerė. Vyriausybės vadovė neatmetė, kad gali būti siūlomi pakeitimai ir dėl šeimos ūkių bendravimo.

Vietinio turizmo tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. lietuvių negali įsivaizduoti savo atostogų be ramus poilsio gamtoje, prie vandens telkinio. Kaip žinia, būtent toks poilsiavimo būdas neatskiriamas ir nuo ant ugnies skrundančių kepsnių aromato. Todėl artėjant atostogų ir grilinimo sezono pradžiai, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, kartu su turizmo informacijos centrais, sukūrė specialų iškylų vietų, su laužavietėmis ar kepsninių nuoma, žemėlapį.

Karantino ribojimų suvaržytas ir dėl prastų orų įkalintas verslas lauko kavines verčia uždarais šiltnamiais, o juos susigrūdę žmonės rizikuoja užsikrėsti koronavirusu. Maisto ir veterinarijos tarnyba fiksuoja dešimtis įvairiausių pažeidimų.

Praėjusią savaitę atsidarė lauko kavinės, restoranai ir barai. Nors oras buvo gana prastas ir lankytojų daug nebuvo, tačiau baruose vis tiek ėmė trūkti alaus. Jų atstovai aiškina, kad gamintojai nespėjo alaus pagaminti, o kai kurie įsiskolinę barai neturėjo iš ko jo ir nusipirkti. Alaus daryklų atstovai pripažįsta, kad trūko ne tik retesnių rūšių alaus, bet ir lauko baldų ir skėčių.

Kai kurios praėjusią savaitę atsidariusios lauko kavinės pritrūko alaus, rašo portalas vz.lt. „Stringa pilstomo alaus tiekimas. Daug rūšių pilstomo alaus tiekėjai šiuo metu pasiūlyti negali“, – portalui sakė kokteilių baro „Alchemikas“ vadovas ir „Cafe De Paris“ savininkas Šarūnas Čėsna. Jo žiniomis, pilstomo alaus trūksta, nes per karantiną naujo jo niekas nevirė kol nebus aišku, kada dirbs barai.

Penktadienį siautęs permainingas oras, regis, barų ir kavinių išsiilgusių vilniečių neišgąsdino. Net ir šlapdribai siaučiant sostinės lauko kavinėse šurmuliavo lankytojai. Beveik pusė metų – tiek gyvenome be kavinių, barų ir restoranų. Pernai lapkričio 29 d. įsigalioję  karantino ribojimai maitinimo įstaigoms maistą tiekti leido tik išsinešti. Nuo praėjusio ketvirtadienio lauko kavinėms buvo leista veikti. Tiesa, su tam tikrais ribojimais – dirbti jos gali tik iki 21 val.

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Į maitinimosi įstaigą žmonės gali vykti nuo 7 iki 21 valandos, o prie vieno staliuko gali sėdėti 2 žmonių grupės, išskyrus šeimos narius. Taip pat privalu dėvėti veido kaukę bei laikytis atstumo. Panašu, kad Kaune esančiame „Movido“ bare šios taisyklės negalioja. Daugelis internautų dalijasi vaizdais iš vakar šiame bare vykusio tikro vakarėlio.

Ketvirtadienį pirmą kartą po daugelio mėnesių duris klientams atvėrė lauko kavinės, restoranai ir barai. Kol kas jie ir sulaukė daugiausia staliukų rezervacijų. Pasak barų atstovų, rezervuoti vietos nespėję gyventojai tikriausiai vėl nuguls parkus. Tuo metu kavinės ir restoranai atsidaryti neskuba, nes valgyti lauke esant šaltam orui esą beveik niekas nenori. Po karantino sąlygų palengvinimo portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Vilniaus senamiesčio kavinėse ir restoranuose.

Lietuva ruošiasi lauko kavinių, barų, restoranų atidarymui. Nors sinoptikai gero oro savaitgalį nežada, gyventojai graibsto ir rezervuoja laisvus staliukus. Tiesa, lauko kavinių, barų, restoranų terasų atidarymą temdo patobulinti karantino ribojimai – rytoj duris atvers ne visi verslininkai, o tie, kurie ryžtasi, dalį taisyklių vadina perteklinėmis ir pasakoja, kad užsidirbti bus sudėtinga, gėrimai ir maistas dėl išaugusių kaštų gali brangti.

  Vyriausybei nuo ketvirtadienio leidus atnaujinti veiklą lauke restoranams, kavinėms ir barams, pastarųjų atstovai džiaugiasi atlaisvinimais ir sako jų ilgai laukę, tačiau kai kurie teigia, kad orams dar neatšilus, daug klientų sulaukti nesitikima.

Vilniaus miesto savivaldybė remdama verslą užsimojo atverti sostinės gatves ir skverus lauko kavinėms, tačiau verslas sako, kad plotai skirstomi nesąžiningai, nes konkursus, pasak jų, laimi nieko bendro su maitinimo paslaugomis bei šalia stacionarių patalpų neturinčios įmonės, o paskui jos gautus plotus pernuomoja, rašo delfi.lt.

Nuo kitos savaitės leista dirbti maitinimo įstaigoms, jos klientus jau galės priimti atvirose erdvėse. Restoranų ir kavinių atstovai džiaugiasi šiuo sprendimu, bet siūlo Vyriausybei pagalvoti apie prioritetinį darbuotojų vakcinavimą. Tuo metu barų atstovai piktinasi darbo laiko ribojimais. Ketvirtadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo leista su tam tikrai apribojimais dirbti viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, kavinėms ir barams. Vis dėlto ne visi džiaugiasi tokiu atlaisvinimu.

Miestų suoliukai pilni valgančių bei gurkšnojančių žmonių, o lauko kavinės ir barai atsidaryti ir toliau negali. Maitinimo įstaigos tikėjosi staliukus išsinešti jau pirmadienį, tačiau valdžia ir toliau tyli. Kavinių savininkai skaičiuoja jau dešimtis tūkstančių eurų siekiančias skolas ir nesupranta, kur valdžia mato grėsmę, jei žmonės valgytų gryname ore. Pasiilgę lauko kavinių ir kultūringo maitinimosi tikina ir patys miestiečiai.

Vilnius padės sunkioje situacijoje dėl pandemijos atsidūrusiam viešojo maitinimo sektoriui – pristatytas 10 punktų planas. Esminiams punktams – finansinei paramai nerenkant rinkliavos už lauko terasas bei kompensuojant savivaldybės patalpų nuomos mokestį – šiandien pritarė miesto taryba. Taip tikimąsi skatinti spartesnį šio sektoriaus atsigavimą po karantino, išvengti įmonių bankrotų, padėti išsaugoti darbo vietas ir miesto gyvumą.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo ir gėrimų tiekimo paslaugoms. Jų teikėjai norėtų, kad lengvata būtų ne laikina, o nuolatinė. Tiesa, ir ministrė pirmininkė, ir verslininkai pripažįsta, kad gyventojams nuo to geriau nebus, nes paslaugų kainos nesumažės. Vietoje įprastinio 21 proc.

Reaguodami į sudėtingas ekonomikos perspektyvas, valdantieji siūlo maitinimo paslaugas teikiantiems restoranams, barams, kavinėms ir kitoms užeigoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.

Lietuvoje toliau tęsiantis karantino ribojimams, šalies barus ir kavines vienijančios organizacijos prašo Vyriausybės persvarstyti dabartinius draudimus ir leisti veikti. Pirmadienį į ministrus kreipėsi Lietuvos barų ir kavinių asociacija kartu su Naktinio Vilniaus aljansu. „Nors šiltasis sezonas dar neprasidėjo, prašome leidimo veikti lauke, tai yra, terasose, lauko kavinėse bei kiemuose.

Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimo nuostatų pakeitimams. Naujovė – rinkliavos dydis skirstomas pagal tris veiklos zonas. Pradėtos svarstyti ir patikslintos prekybos viešose vietose taisyklės, kurios padės kurti ir prižiūrėti miesto estetinio vaizdo vientisumą.

Šeštadienį visoje Lietuvoje sugrąžinus visuotinį karantiną ir mažiausiai trims savaitėms apribojus naktinių klubų, barų, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų veiklą, gyventojų išlaidos juose paskutinę „laisvą“ dieną buvo pusantro karto didesnės nei prieš savaitę, rodo dalies iš 300 tūkst. „Revolut“ klientų šalyje vartojimo duomenys.

Nuo šeštadienio šalyje planuojama įvesti karantiną, planuojama uždrausti arba riboti dalį veiklų. Viena iš jų – lankymasis viešojo maitinimo įstaigose. Antradienį premjeras Saulius Skvernelis pranešė apie planus šalyje įvesti antrąjį visuotinį karantiną. Jo metu būtų uždrausta lankytis viešojo maitinimo įstaigose – restoranuose, kavinėse, baruose. Maistą iš šių įstaigų bus galima užsisakyti į namus arba pasiimti išsinešimui.

Trečdalyje Lietuvos savivaldybių paskelbus karantiną, kai kurie miestai primena Vesterno filmuose matytus vaizdus. Gatvės tuščios, kavinėse ir baruose nė gyvos dvasios, taip pat mažiau žmonių lūkuriuoja ir autobusų stotelėse. Vien Vilniaus miesto savivaldybė fiksuoja beveik perpus sumažėjusius gyventojų srautus. Ryte keliaujantys į darbą vilniečiai nustebo. Miestas apytuštis. Autobusų stotelėse laukia vos vienas kitas žmogus, įprastai buvusios pilnos kavinės dabar atrodo mirusios.

Ekonomistai pastebi, kad po įvestų naujų ribojimų verslui šalyje daug blaškymosi ir neužtikrintumo. Vis tik, pasak jų, ribojimai yra būtini, norint sustabdyti viruso plitimą. Koronavirusui įsisukus į didžiąsias šalies gamybos ar pramonės įmones, jos būtų priverstos stabdyti veiklą, o tai neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai.

Nuo pirmadienio, spalio 26 d., gyventojai privalės registruotis, norėdami lankytis laisvalaikio, pramogų, viešojo maitinimo, naktinių klubų ir kitose vietose. Išimtys numatomos tik išsinešant maistą. Ministrų kabinetas pritarė, kad nuo pirmadienio, spalio 26-osios, veikla laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose, restoranuose, kavinėse, baruose, naktiniuose klubuose, lošimo namuose bus vykdoma tuomet, kai bus užtikrinama visų lankytojų registracija.

Kavinių ir restoranų savininkai šokiruoti – jie kol kas nežino, kaip nuo kitos savaitės privalės registruoti visus savo lankytojus. O naktinių klubų ir barų vadovai darbo laiko trumpinimą iki 24 valandos vadina mirties nuosprendžiu. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atšauna, kad ir verslininkai turi solidarizuotis su visuomene, o ne tik paisyti savo interesų. Sostinės barus ir klubus vienijantis naktinis Vilniaus aljansas valdžiai grasina teismais.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl susiklosčiusios nepalankios koronaviruso epidemiologinės situacijos neskuba riboti gyvenimą sostinėje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragino Vilniuje imtis priemonių, skirtų gerinti koronaviruso infekcijos valdymą. Nepriims skubotų sprendimų Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į raginimus, teigia, kad skubotų sprendimų priimti neketina.

Vyriausybė atsisakė ketinimo apriboti maitinimo įstaigų, barų ir naktinių klubų darbo laiką dėl Covid-19 grėsmės. Apie būtinybę imtis šių įstaigų darbo laiko ribojimo praėjusią savaitę pasisakė ir premjeras Saulius Skvernelis, ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tačiau nuspręsta sprendimo nesiimti. Apie tai per Vyriausybės posėdį pranešė S. Skvernelis.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje sprendžia tolimesnius pakeitimus dėl Covid-19 pandemijos Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šią savaitę sakė, kad ministrų kabinetas artimiausiu metu turėtų apsispręsti, kaip turėtų būti ribojamas maitinimo įstaigų ir barų darbo laikas. Tačiau Vyriausybė iš trečiadienio darbotvarkės posėdžio pradžioje išbraukė šį klausimą.

Nuo penktadienio įsigaliojus naujiems reikalavimams dėl kaukių dėvėjimo kavinėse ir renginiuose nesiliauja ne tik gyventojų pasipiktinimas, bet ir nesupratimas, kaip reikėtų elgtis tam tikrose situacijose. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad kontrolieriaus prie kiekvieno tikrai nepastatys, o ir didžiausias garantas, kad reikalavimų bus laikomasi, yra pati visuomenė.

Nuo šiandien viešojo maitinimo įstaigose tiek viduje, tiek išorėje esančiose zonose privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, išskyrus kai yra valgoma ar geriama. Tokį įsakymą ketvirtadienį pasirašė valstybės operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Daugėjant koronaviruso atvejų šalyje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė šią savaitę pradėjusi tikslinius patikrinimus lauko kavinėse, baruose, restoranuose. Bendradarbiaudama su savivaldybėmis, tarnyba tikrina,  kaip laikomasi patvirtintų reikalavimų dėl koronaviruso infekcijos valdymo priemonių.

Vyriausybė grąžino prievolę viešose uždarose patalpose dėvėti apsaugines veido kaukes, bet išimtys taikomos viešojo maitinimo įstaigose – valgant ar geriant kaukės dėvėti neprivaloma. Į tv3.lt portalą kreipėsi vilnietė, kurią papiktino apsilankymas kavinėje – pavalgyti užėjusi moteris išgirdo, kad nebus aptarnauta, kol neužsidės kaukės. Moteris į kavinę užėjo nusipirkti kavos ir salotų. Tačiau sulaukė baristų atsako, kad nebus aptarnaujama, kol neužsidės kaukės.

Jau nuo šiandien visos viešojo maitinimo įstaigos – kavinės, restoranai ir kitos – gali dirbti ilgiau nei iki 23 valandos, o juose dirbančiam personalui dėvėti nosį ir burną dengiančių priemonių nebeprivaloma, tačiau rekomenduojama. Kiti reikalavimai, siekiant užtikrinti koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją – lieka. Tai reiškia, kad verslas turės riboti lankytojų srautus, užtikrinti atstumų laikymąsi ir imtis kitų prevencinių priemonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kavinėse ir restoranuose įprasta palikti arbatpinigių. Tačiau panašu, kad po karantino kai kurių maitinimo įstaigų klientams dėl jų sukti galvos nebereikia – nori, nenori, jie bus apskaičiuoti ir įtraukti į bendrą sąskaitą kaip aptarnavimo mokestis. Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi skaitytojos. Jos pastebėjo, kad Vilniaus Pilies g. įsikūrusiame restorane „Spritz Summer Garden“ į sąskaitą yra įtrauktas aptarnavimo mokestis. Vilnietė Viktorija tokiu kavinės sprendimu nebuvo patenkinta.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.

Vyriausybei leidus nuo pirmadienio visiškai atnaujinti darbą kavinėms, restoranams bei barams, verslininkai sako, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) reikalavimai sunkiai įgyvendinami, be to, viena didžiausių problemų išlieka pasikeitę žmonių įpročiai ir sumažėję srautai.  Daugiau nei pusšimtį restoranų ir kavinių visoje Lietuvoje valdanti bendrovės „Amber Food“ planus vėl atidaryti visas kavines sujaukė reikalavimas vienam žmogui skirti 10 kv. metrų patalpos ploto.

Nuo pirmadienio vėl galintys normaliai veikti restoranai, barai ir kavinės viduje  turės laikytis papildomų saugumo priemonių. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, tarp staliukų ir lankytojų turės būti mažiausiai dviejų metrų atstumas, o įrengus pertvaras tarp stalų, mažiausiai 1 metras. Be to, prie vieno stalo galės  sėdėti ne daugiau kaip 5 žmonės, išskyrus šeimos narius. „Numatytos labai aiškios taisyklės, kurias norintis veikti verslas turi išpildyti.

Vyriausybei vakar patvirtinus naujus karantino sąlygų švelninimus, numatyta, kad jau nuo ateinančio pirmadienio, t. y. gegužės 18 d., duris galės atverti kavinės, restoranai, barai ir kitos pasilinksminimo vietos, esančios uždarose patalpose. Jos galės veikti nuo 8 iki 22 valandos, taip pat privalės imtis nustatytų priemonių, užtikrinsiančių ir lankytojų, ir darbuotojų saugumą.

Vilniaus miesto savivaldybė pateikė prašymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriais kviečiama į prevencinius tyrimus dėl COVID-19 viruso įtraukti ir dvi naujas grupes – lauko kavinių darbuotojus bei bendrojo ugdymo įstaigų personalą. Vilnius taip pat ragina pradėti atsekinėti kiekvieną viruso atvejį, siekiant nustatyti jo sklaidos kelią ir eliminuoti rizikingiausias aplinkas.

Antrą dieną po leidimo, miestuose vis daugiau kavinių ir restoranų neša stalus į lauką. Jų kasdien vis daugiau Palangoje, taip pat Kaune. O štai Vilniuje jau kyla konfliktas tarp verslininkų, valgytojų ir praeivių dėl teritorijos. Verslininkai prašo kuo daugiau erdvės sau, o praeivius eiti šalin ir nelipti ant stalų.

Lauko kavinėms Klaipėdoje vietinės rinkliavos nereikės mokėti visus 2020 metus, pranešė savivaldybė. Nuo rinkliavos atleistos ir paplūdimio kavinės, veikiančios Giruliuose, Melnragėje ir Smiltynėje. Tokį sprendimą uostamiesčio savivaldybės taryba priėmė trečiadienį. „Siekiame padėti verslui išgyventi šį nelengvą laikotarpį.

„Tallink Grupp“ paskelbė, kad atideda pirmųjų Baltijos šalyse „Burger King“ restoranų atidarymą, kuris turėjo vykti Estijoje balandžio viduryje ir gegužės pradžioje, taip siekiant užtikrinti, kad restoranai pradėtų veikti tik tada, kai tai bus saugu darbuotojams ir klientams. Bendrovė taip pat atideda „Burger King“ restoranų atidarymą Lietuvoje ir Latvijoje iki 2020 m. antrosios pusės, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Ne vienas kaunietis žino, kad gardžių cepelinų šio miesto apylinkėse galima paragauti Karmėlavoje esančioje verslininkų Budrių kavinėje. Visai neseniai Ingos ir Dariaus Budrių įkurta kavinė paminėjo savo gimtadienį, todėl ta proga šeima nutarė nustebinti savo gerbėjus ir visi drauge nusifilmavo vaizdo klipe. Jau daugiau nei du dešimtmečius susituokę Budriai šiuo metu ne tik augina vaikus, bet ir toliau vysto bendrą verslą.

Vyriausybė numato leisti atnaujinti veiklą lauko kavinėms, grožio salonams, sportuoti ir lankytis muziejuose bei bibliotekose, rodo antradienio vakarą paskelbtas nutarimo projektas. Projekte, kuris bus svarstomas trečiadienį, siūloma leisti atnaujinti veiklą lauko kavinėms, kai kurių grožio paslaugų tiekėjams, organizuoti vairavimo egzaminus, lankytis golfo, teniso, sporto aikštynuose, zoologijos, botanikos soduose, kurie yra lauke, taip pat bibliotekose ir muziejuose.

Sparčiai plintantis koronavirusas sustabdė gyvenimą Europoje ir pasaulyje. Bet ne Rusijoje. Permės mieste gyvenantis ir „Parma“ klube rungtyniaujantis Adas Juškevičius pasakoja, kad žmonės čia iki šiol, regis, negirdėjo absoliučiai nieko, o restoranai ir barai – pilni žmonių. Lygiai taip pat, kaip ir bet kada anksčiau. Būnant Lietuvoje sunku įsivaizduoti, kaip verda gyvenimas 3000 kilometrų atstumu nuo Vilniaus nutolusioje Permėje.

Artėjant žiemos šventėms, 90 Vilniaus kavinių prisijungė prie kasmetinės akcijos nemokamai vaišinti senjorus kava. Akcijos, kviečiančios susitikti prie kavos puodelio, pradžią sekmadienį viename Vilniaus restoranų paskelbė sostinės meras Remigijus Šimašius. Kavinių sąrašą ir laiką, kada senjorai bus vaišinami, galima susirasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje, informacija bus skelbiama ir miesto poliklinikose, bibliotekose.

Palangoje prasidėjo darbo rankų medžioklė: itin paklausūs – virėjai. Jų ieško ir nedideli barai, kavinės, ir modernias virtuves turintys restoranai. Trūksta sezonui kambarinių, valytojų, masažuotojų, padavėjų. Tiesa, vis dažniau vasarą kurorte poilsiautojų patalus kedens ar indus plaus ukrainiečiai – rasti tiek lietuvių, kokia yra paklausa, nebepavyksta ir kurorte.

Ateinantis vasaros sezonas bus paskutinis, kai pajūrio paplūdimiuose bus galima įsigyti alkoholinių gėrimų sezoninėse lauko kavinėse, rašo "Lietuvos žinios". Nuo 2020-ųjų įsigalios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias savivaldybės nebegalės išduoti atskirų licencijų kurortinio sezono metu veikiančioms nestacionarioms alkoholio prekybos vietoms.

Vasarą paskelbusi Neringa, vasarotojų kol kas laukia ne sezoninėmis kainomis. Įvažiavimas į kurortą lengvuoju automobiliu vis dar kainuoja 5 Eur, o nakvynę galima rasti ir už 10 Eur. Vietos verslininkai neslepia, kad po birželio 20 d. kainos kils. Ir nors naujų viešbučių Neringoje šį sezoną nėra, poilsiautojai kviečiami užsukti į naujas maitinimo įstaigas. Specialistai pataria kur skaniai pavalgyti.  Kelionė lengvuoju automobiliu į Neringą nuo birželio 20 d. kainuos 20 Eur.