katastrofa

Prie Italijos krantų sausio 13-ąją katastrofą patyrusiame laineryje „Costa Concordia“ rasti dar trijų aukų kūnai, skelbia BBC. Manoma, kad palaikai buvo rasti sunkiai prieinamoje laivo korpuso dalyje. Iš viso paieškų komandos rado 28 aukų kūnus. Kruizinis laivas „Costa Concordia“, kuriame buvo daugiau kaip 4,2 tūkstančio žmonių, užplaukė ant uolų netoli Italijai priklausančios Džiljo salos. Per nelaimę žuvo 32 žmonės.

Šeštadienį švedų gelbėtojai aptiko prieš dvi dienas dingusio Norvegijos krovininio lėktuvo nuolaužas ant Kebnekaisės kalno Švedijos šiaurėje, įgulos narių tebeieškoma. Tai pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Aviacijos dispečerių ryšys su Norvegijos kariniu transporto lėktuvu „Hercules C-130J“, skridusiu iš Norvegijos į Kirūnos oro uostą Švedijos šiaurėje, nutrūko kovo 15-ąją antroje dienos pusėje. Orlaivio įgulą sudarė penki žmonės, visi norvegai.

Šeštadienio rytą Indonezijoje sudužo sraigtasparnis, gabenęs maisto produktus Amerikos kasybos kompanijai „Freeport–McMoRan“, praneša naujienų agentūra „The Associated Press“. Sraigtasparniu „Eurocopter AS–350“ skrido trys žmonės: lakūnas iš Naujosios Zelandijos ir du Indonezijos maisto produktų kompanijos „Pangan Sari“ tiekėjai. Pilotas spėjo pranešti apie gedimą, po to ryšys su sraigtasparniu nutrūko. Spėjama, kad orlaivis sudužo, nepasiekęs paskirties punkto – Tembagapūros miesto.

2011 metų kovo 11 dienos 2 valandą 46 minutės 9 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimas smogė Japonijai. Šis žemės drebėjimas ir po jo sekęs cunamis suniokojo visą naciją, nužudydamas 10 tūkstančių žmonių. Šis žemės drebėjimas taip par nulėmė branduolinę tragediją Fukušimos elektrinėje, kurią prižiūrėjo Tokijo elektros energijos kompanija („Tepco“). Vienas iš trijų elektrinės reaktorių buvo beveik 40 metų senumo ir turėjo būti sustabdytas, rašoma The Guardian.

„Titanikas“ į ledkalnį atsitrenkti ir nuskęsti galėjo dėl keistos atmosferos sukeltos optinės iliuzijos. Britų istorikas Timas Maltinas naujoje knygoje teigia, kad superrefrakcija, ypatingas šviesos išlenkimas, dėl kurio susidaro miražai, neleido „Titaniko“ įgulai pamatyti lemtingojo ledkalnio, rašo popsci.com. Dėl tos pačios priežasties netoliese buvę laivai galėjo nepamatyti ir skęstančio „Titaniko“, tvirtina T. Maltinas.

Per dviejų traukinių susidūrimą Lenkijoje žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 16. Dar 58 asmenys buvo sužeisti. JAV konsulato Krokuvoje duomenimis, tarp žuvusiųjų yra viena amerikietė. Lenkijos premjero Donaldo Tusko (Donald Tusk) teigimu, katastrofą patyrusiais traukiniais važiavo užsieniečių, be kita ko, iš Ukrainos, Ispanijos ir Prancūzijos. Tai yra didžiausia tokia tragedija Lenkijoje per daugiau kaip 20 metų. Per panašų incidentą Varšuvos priemiestyje 1990 metais žuvo 16 žmonių.

Praėjus beveik 26 metams po Černobylio atominės katastrofos Ukraina pradėjo skubiai reikalingo naujo sarkofago, apgaubsiančio sprogusį reaktorių, statybos darbus. Tai susitikime su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi pareiškė civilinės apsaugos ministras Viktoras Baloga. Balandį bus galima išvysti pirmąsias konstrukcijas virš senojo laikinojo sarkofago, savo interneto svetainėje pranešė V. Janukovyčius. Darbus ketinama baigti iki 2015 metų. Jie atsieis apie milijardą eurų.

Didžiosios Britanijos televizijos kompanija ITV, artėjant 100-osioms „Titaniko“ katastrofos metinėms, sukūrė vieną brangiausių per visą britų televizijos istoriją serialų. Kaip praneša jos atstovas, lėšas šiai „dramatiškai kelionei“ nufilmuoti – apie 17,5 mln. dolerių – paskolino kelios garsios televizijos kompanijos – JAV ABC, Vokietijos ZDF, Prancūzijos TF1. Filmas sukurtas per dešimt savaičių laikinoje studijoje, Budapešto pakraštyje.

Paieškų komandos trečiadienį rado aštuonių aukų kūnus sausio 13 dieną katastrofą prie Italijos krantų patyrusiame „Costa Concordia“ kruiziniame laive, skelbia BBC. Tarp rastų aukų – penkiametė mergaitė. Pasak pareigūnų, per nelaimę žuvo 32 žmonės, tačiau iki šiol buvo rasta tik 17 aukų palaikų. Prokurorai dėl nelaimės apklausia dar septynis žmonės, tarp kurių – laivo operatorės „Costa Cruises“ darbuotojai, skelbė Italijos žiniasklaida.

(Papildyta 19:28 val.) Argentinoje trečiadienį per geležinkelio avariją, naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 49 žmonės ir daugiau nei 600 buvo sužeista, informavo pareigūnai. Pasak pareigūnų, Buenos Airių centre esančioje „Once“ geležinkelio stotyje keleivinis traukinys, kaip manoma, dėl stabdžių gedimo nesustojo prie perono ir visu greičiu rėžėsi į aklakelio atramą.

Paieškų komandos rado dar keturių aukų kūnus sausio 13 dieną katastrofą prie Italijos krantų patyrusiame „Costa Concordia“ kruiziniame laive, skelbia BBC. Tarp rastų aukų – penkiametė mergaitė. Pasak pareigūnų, per nelaimę žuvo 32 žmonės, tačiau iki šiol buvo rasta tik 17 aukų palaikų. Pareigūnas iš Džiljo salos patvirtino žiniasklaidos pranešimus apie rastus aukų kūnus, tačiau negalėjo pasakyti tikslaus jų skaičiaus.

Nesėkmę patyrusio kruizinio laivo „Costa Concordia“ kapito Francesco Schettino plaukuose tyrėjai rado kokaino pėdsakų. Visuomenės informavimo priemonės būtent jį laiko kaltu dėl katastrofonos, kurioje žuvo keliolika žmonių, o milžiniškas kruizinis laivas ėmė skęsti. F. Schettino papiktino visuomenę ir savo poelgiu, kai palikęs laivą anksčiau nei jo keleiviai puolė gelbėtis, rašo newsru.com.

Laivas „Bulgarija“ nuskendo 2011 m. birželio 10-ąją dieną. Katastrofos metu žuvo 122 žmonės, 28 iš jų – vaikai. Laivo katastrofa gaubiama paslapčių. Neoficialiai specialistai laikosi nuomonės, kad buvo pažeistos laivo eksploatacijos taisyklės. Laivas „Bulgarija“ galėjo nuskęsti dėl to, kad buvo labai senas, arba dėl perkrovos. Jau dabar galima pasakyti, kad į audrą patekęs laivas buvo perkrautas, o ankščiau juo plaukioję turistai skundėsi technine laivo būkle. Pirmoji versija – štormas.

Galingas žemės drebėjimas ir po jo praūžęs mirtinas cunamis praėjusiais metais padarę milžinišką žalą Japonijai ir šalies ekonomikai. Kitos pasaulio valstybės neišgalėtų atsigauti po tokio gamtos stichijų smūgio dar ilgus metus, tačiau tik ne Japonija. Praėjus beveik metams po įvykusios katastrofos Japonijos gyventojai sugebėjo pasiekti neįtikėtiną progresą ir per palyginti trumpą laiką iš nuolaužų prikėlė nusiaubtus miestus.

Pradėtas daugiau nei 2,3 tūkst. tonų kuro pumpavimas iš katastrofą patyrusio „Costa Concordia“ laivo, informavo Italijos pareigūnai, skelbia BBC. Kuro šalinimo operacija buvo pradėta sekmadienio popietę, praėjus beveik mėnesiui po to, kai laivas užplaukė ant uolų netoli Italijai priklausančios Džilijo salos. Aukų paieška ir kuro pumpavimas buvo vis atidėliojami dėl prastų oro sąlygų. Baiminamasi, jog degalai galėjo išbėgti į vandenis.

Nors apie kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofą ir gelbėjimo operaciją prirašyta jau nemažai, bet į apsemto laivo triumus nėrusių eilinių žmonių didvyriškumo šie pasakojimai dažnai neatspindi. Šių gelbėtojų darbas žavi pasiaukojimu. Portalas Dailymail.co.uk pasidalijo pasakojimu apie gelbėjimo operaciją itin sudėtingomis sąlygomis ir didvyriškumą, parodytą visą Europą sukausčiusios tragedijos akivaizdoje.

Agentūros duomenimis, didžiausią vertę turi reta XVIII-XIX amžių japoniškų graviūrų kolekcija, kurioje yra ir Katsushika Hokusai (1760-1849) darbų. Laineryje taip pat yra XIX amžiaus Bohemijos stiklo dirbinių ir kitų interjerą puošusių antikvarinių daiktų. Be to, laive liko jo juvelyrinių parduotuvių prekės ir daug brangenybių, priklausančių gelbėtis skubėjusiems keleiviams. „Lobių ieškotojus“ gali sudominti ir brangūs drabužiai, vyno kolekcija, seifų kajutėse turinys.

Nauji skaičiavimai atskleidė, kad nevaldomo Voketijos palydovo ROSAT kritimas į Žemę galėjo baigtis didelio masto kosmine katastrofa: jis galėjo pataikyti į tankiai apgyvendintą Kinijos sostinę.

Prieš beveik tris savaites prie Italijos krantų katastrofą patyrusio kruizinio lainerio „Costa Concordia“ kapitonui metami nauji kaltinimai. Laivo gydytojas Gianluca Marino Cosentino pareiškė, kad įsakymas evakuoti žmones nuskambėjo ne iš kapitono Francesco Schettino lūpų. Dėl F. Schettino elgesio keleiviai buvo delsiami evakuoti, dienraščiui „Il Mattino“ sakė gydytojas.

Katastrofą patyręs kruizinis laivas „Costa Concordia“ gali likti prie Italijos Džiljo salos iki metų pabaigos ar net ilgiau, kol bus galima jį iškelti. Narai, ieškantys aukų kūnų laive, kuris yra porą metrų nuo kranto pusiau paniręs į vandenį, sekmadienį sustabdė paieškas, nes didelės bangos ir stiprus vėjas išjudino laivą, informavo valdžia. Dėl prastų oro sąlygų jau buvo atidėtas 2,3 tonos degalų išsiurbimas iš lainerio.

Smarkus vėjas ir aukštos bangos naktį į sekmadienį išjudino prie Italijos krantų katastrofą patyrusį laivą „Costa Concordia“, praneša agentūra AFP. Pasak Italijos civilinės apsaugos, iki šiol paprastai laivo korpusas per valandą pasislinkdavo 2-3 mm, tačiau dabar jis pajudėjo 3,5 cm. Dėl prasto oro vėl nutraukta dingusiųjų paieška. Ekspertai tarsis dėl tolesnių veiksmų. Prieš tai identifikuotas dar vienas žuvusysis. Tai yra įgulos narys perujietis.

Prieš dvi savaites prie Italijos krantų katastrofą patyrusio laivo „Costa Concordia“ savininkai su keleivių atstovais susitarė dėl kompensacijos, praneša agentūra AFP. Pasak Italijos vartotojų teisių apsaugos organizacijos „Adoc“, kiekvienas keleivis gaus 11 000 eurų kompensaciją ir 3 tūkst. eurų už sumokėtą kelialapį bei grįžimo namo išlaidas. Tokio dydžio kompensacijas gaus 3 000 lainerio keleivių iš 3 200, paskelbė organizacija.

Meksiką kamuoja didžiausia per pastaruosius 70 metų sausra. Jos padarinius jaučia iki 2,5 mln. žmonių, praneša agentūra „RIA Novosti“. Remiantis ketvirtadienį paskelbta Meksikos ekspertų ataskaita, 20 šalies valstijų iš 31 gresia badas. Kai kuriuose regionuose nelijo 17 mėnesių. Išdžiūvo 1,4 mln. hektarų žemės ūkyje naudojamų plotų. Vietomis sausra sunaikino 80 proc. derliaus. Meksikos vyriausybė paskelbė apie daugiau kaip 2,5 mlrd.

Praėjus beveik dviem savaitėms po lainerio „Costa Concordia“ avarijos jūros rezervate prie Italijos krantų nustatyti pirmieji taršos požymiai. Nors situacija kol kas yra „pakenčiama“, tačiau nuo turizmo ir žvejybos priklausomam regionui – „kebli“, sakė gamtosaugos organizacijos WWF atstovas. Jūros vanduo aplink Džiljo salą užterštas tenzidais. Viename litre nustatyta 2-3 miligramai tenzidų. Paprastai jų koncentracija regione yra lygi nuliui.

Iš slapta įrašyto pokalbio aiškėja, kad ant uolos užplaukusio Italijos kruizinio laivo „Costa Concordia“ kapitonui valdytojai nelaimės naktį liepė priplaukti arti pakrantės. Dienraštis „La Repubblica“ išspausdino kapitono Francesco Schettino ir nežinomo žmogaus, kurį jis vadina Fabricijumi (Fabrizio), pokalbio išrašą. Pokalbio metu kapitonas užsimena, kad jam buvo liepta priplaukti arti sausumos.

Draudimo išmokos, susijusios su kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofa, gali siekti 1 milijardą JAV dolerių, praneša tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“. Nors paskaičiuota, kad laivo korpuso apgadinimas draudimo kompanijoms kainuos apie 500 mln. dolerių, išmokos už žalą aplinkai ir atsakomybės draudimas gali smarkiai padidinti galutinę sumą. Atskiroje ataskaitoje „Jefferies International Ltd“ bendrą draudimo išmokų sumą įvertino 850 mln. JAV dolerių, praneša BBC.

Tikimybė, kad per artimiausius keletą metų Japonijos sostinę Tokiją supurtys didelis žemės drebėjimas, yra didesnė nei teigė vyriausybė. Tokijo universiteto mokslininkų komanda teigia, kad egzistuoja 75 proc. tikimybė, kad per artimiausius ketverius metus regione bus 7 balų stiprumo žemės drebėjimas. Vyriausybė teigia, kad tokio įvykio tikimybė per artimiausius 30 metų siekia 70 proc., praneša BBC.

Katastrofą patyrusio kruizinio lainerio „Costa Concordia“ kapitono Francesco Schettino organizme neaptikta narkotinių medžiagų. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „La Repubblica“, remdamasis analizių rezultatais. Kruizinis laivas „Costa Concordia“, kuriame buvo daugiau kaip 4,2 tūkstančio žmonių, užplaukė ant uolų netoli Italijai priklausančios Džiljo salos penktadienį, sausio 13-ąją. Laivo katastrofos aukų skaičius išaugo iki trylikos žmonių.

Kruizinio laivo „Costa Concordia“ kompanija – savininkė siūlo katastrofą patyrusiems laivo keleiviams 30 proc. nuolaidą į būsimus kruizus. Kaip praneša britų žiniasklaida, kompanija taip siekia užsikariauti katastrofą patyrusių keleivių palankumą ir išvengti ieškinių, kurių bendra suma gali siekti šimtus milijonų dolerių.

Italijos pareigūnai informavo, kad nustatė aštuonių iš 12 kruizinio laivo „Costa Concordia“ nelaimės aukų tapatybes, skelbia BBC. Keturi žuvusieji buvo prancūzai, vienas italas, vienas vengras, vienas ispanas ir vienas vokietis. Dar mažiausiai 20 žmonių laikomi dingusiais. Paskutinę auką gelbėtojai rado šeštadienį. Italijos pareigūnas sakė, kad žuvusios moters tapatybė dar nenustatyta, bet ji gali būti vengrė, kuri nebuvo įtraukta į laivo keleivių sąrašus.

Filipinų krovininis laivas „Aztec Maiden“ penktadienį užplaukė ant seklumos Šiaurės jūroje netoli Nyderlandų krantų. Tai pranešė gelbėjimo tarnybos atstovai. Gelbėtojų duomenimis, 155 metrų sausakrūvis laivas užplaukė ant seklumos tik už 200 metrų nuo Veik an Zė miestelio (20 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Amsterdamo). Gresia pavojus, kad į jūrą išsilies degalai. Nelaimės ištikto laivo įgulą sudaro 21 jūreivis. „Aztec Maiden“ plaukė be krovinio.

Aiškėja vis daugiau detalių apie „Costa Concordia“ incidento aplinkybes. Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota laivo įgula, aiškinanti keleiviams, kad nieko neatsitiko, ir liepianti grįžti į savo kajutes, praneša BBC. Mėgėjiškame filmuke įgulos nariai teigia, kad „viskas yra kontroliuojama“, „mes tik išspręsime elektros generatoriaus problemą“. Manoma, kad būtent delsimas pradėti evakuaciją lėmė mažiausiai 11 žmonių mirtis.

Dingusios mergaitės mama prašo gelbėtojų ieškoti toliau. Italų narai atnaujino žmonių apvirtusiame kruiziniame laive. Penkiametės mergaitės motina maldauja gelbėtojų surasti dukterį, kuri dingo evakuacijos metu, rašo telegraph.co.uk. Laivu plaukusios mergaitės mama prašė keleivių suteikti kokios nors informacijos apie dukrą. Motina prašo nurodyti, kada paskutinį kartą ir kur jie matė mergaitę. Ji laivu plaukė su tėvu, kuris taip pat dingęs.

Ant seklumos užplaukusio ir apvirtusio laivo „Costa Concordia“ kapitonas pripažino suklydęs naviguodamas, praneša Italijos žiniasklaida.Kapitonas Francesco Schettino nelaimės tyrėjams teigė „per vėlai nurodęs laivą pasukti“, tad jis priplaukė per arti salos, teigiama nutekintoje apklausos stenogramoje. Laive plaukė 4,2 tūkst. žmonių. 11 jų per nelaimę žuvo, daugiau kaip 20 vis dar laikomi dingusiais. Jų paieškas teko laikinai sustabdyti, praneša BBC.

Po sausio 13-ąją įvykusios laivo „Costa Concordia“ katastrofos, kurios liudininku tapo ir vienas lietuvis, kuriam iškilo sunkumų bandant susisiekti su LR ambasada. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pateikia keletą Užsienio reikalų ministerijos specialistų rekomendacijų, kai elgti patekus į keblią situaciją ir kur kreiptis pagalbos.

Sausio 13-oji Italijos kruizinio laivo „Costa Concordia“ keleiviams virto baisiu košmaru – laivui užplaukus ant povandeninės uolos, iš laive buvusių 4,2 tūkst. keleivių išsigelbėti pavyko ne visiems.

Specialia naktinio vaizdo kamera iš gelbėtojų sraigtasparnio nufilmuoti vaizdai leidžia matyti, kaip vyko "Costa Concordia" evakuacijos procesas: Kruizinis laineris „Costa Concordia“, kuriuo plaukė daugiau nei 4 tūkstančiai žmonių, avariją patyrė sausio 14 dieną. Paskutiniais duomenimis, tragedijos aukomis tapo mažiausiai 11 žmonių, dar daugiau laikomi dingusiais be žinios.

Žinia, kad kruiziniu laivu „Costa Concordia“ plaukė ir Lietuvos pilietis, labai nustebino. Katastrofą išgyvenusiam T. R. labiausiai skaudu dėl to, kad nepavyko susisiekti su Lietuvos ambasada Italijoje. Kauniečiui nebuvo suteikta tuomet taip reikalinga teisinė konsultacija. (Papildyta sausio 18, 10.08) Paaiškėjo, kad informacija apie tai, jog laive nebuvo Lietuvos piliečių, – Italijos pareigūnų klaida.

Lainerio „Costa Concordia“, patyrusio nelaimę prie Italijos krantų, kapitonas Francesco Schettino nuo pat tragedijos pradžios melavo apie tai, kas vyksta laive. Apie tai liudija į internetą patekęs kapitono Schettino ir pakrantės apsaugos tarnybos vado pokalbio įrašas. Schettino pokalbio su pareigūnų metu teigia, kad asmeniškai kontroliuoja gelbėjimo procesą iš savo gelbėjimosi valties.

Gelbėtojų komandos ir toliau chaotiškai bando ieškoti dingusių lainerio „Costa Concordia“ keleivių, bet vilčių aptikti gyvų žmonių lieka nedaug. Oficialiais duomenimis, 29 žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios, tad aukų skaičius dar neabejotinai augs. Šįryt iš suniokoto laivo buvo ištraukti septintos aukos palaikai. Tiesa, Italijos pareigūnai vėliau šią informaciją paneigė. Pats laineris dėl vėjo ir toliau pamažu tolsta nuo kranto.

Pagalbos komandos tęsia katastrofą patyrusio kruizinio laivo „Costa Concordia“ 29 dingusiųjų paiešką, nors surasti juos – vilčių mažai, praneša BBC. Šeši žmonės žuvo, kai penktadienio vakarą laivas atsitrenkė į Italijos vakarinės pakrantės uolas. Tačiau pakrantės policijos vadas Marco Brusco teigė, kad vis dar yra „vilties blyksnis“, jog yra likusių gyvų. Kruizinio laivo savininkas dėl penktadienio katastrofos kaltina laivo kapitoną. Pasak jo, kapitonas pakeitė kelionės kryptį salos link.

Italijos aplinkos ministras Corrado Clinis pirmadienį sakė, kad dėl prie Italijos krantų apvirtusio kruizinio laivo „Costa Concordia“ paskelbs nepaprastąją padėtį. Tai leis panaudoti valstybės lėšas siekiant užkirsti kelią aplinkosaugos katastrofai. C. Clinis sakė, kad iš laivo pradėjo tekėti kažkoks skystis, bet dar neaišku, ar tai degalai. Pasak jo, prie laivo įrengiami apsauginiai barjerai.

Tragiškai ant seklumos užplaukusio lainerio „Costa Concordia“ kapitonas norėjo pasisveikinti su draugu, buvusiu ant kranto. Būtent dėl to laivas užplaukė ant seklumos. Francesco Schettino jau yra suimtas. Jis kaltinamas netyčinėmis žmogžudystėmis. Patvirtinta, kad žuvo mažiausiai šeši žmonės, apie 15 yra laikomi dingusiais be žinios, praneša „The Daily Mail“. Aukų paieška katastrofos ištiktame kruiziniame laive Neribotam laikui nutraukta.

Kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofa laivo savininkui gali kainuoti iki 1,5 mlrd. eurų, praneša Italijos televizija. Šią sumą sudaro paties laivo kaina (apie 500 mln. eurų) ir lėšos, kurias kompanija „Costa Corciere“ turės išmokėti keleiviams kaip kompensaciją (apie milijardą eurų). Pranešama, kad vienokią ar kitokią kompensaciją gaus kiekvienas laivo keleivis. Į 1,5 mlrd.

Lainerio „Costa Concordia“, užplaukusio ant uolų prie Italijai priklausančios Džiljo salos, katastrofa įvyko todėl, kad laivo kapitonas Francesco Schetitino padarė daug klaidų priimdamas sprendimus. Tai sakoma pirmadienį paskelbtame kompanijos „Costa Crociere“, kuriai priklauso laineris, pareiškime.

Dingusiųjų be žinios skaičius per „Costa Concordia“ katastrofą sumažėjo iki 17 žmonių, praneša AFP, remdamasi Italijos provincijos Toskanos gubernatoriumi Enriku Rosiu (Enrico Rossi). Anksčiau buvo skelbiama apie 37 dingusius be žinios žmones. Pasak gubernatoriaus, dingusiųjų be žinios skaičius smarkiai sumažėjo po to, kai buvo atliktas išsigelbėjusiųjų sąrašų patikrinimas. Šiuo metu dingusiais be žinios laikomi 11 keleivių ir šeši įgulos nariai. Iš viso laivu plaukė per 3,2 tūkst.

Lenkijos teismo ekspertizės institutas abejoja išvadomis, kad esą prie Smolensko sudužusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo lakūnams darė spaudimą šalies karinių oro pajėgų vadas Andrzejus Blasikas. Tai penktadienio numeryje rašo „Rzeczpospolita“. Lenkijos ekspertų nuomone, balsas pokalbių lakūnų kabinoje įraše, kuris anksčiau buvo priskiriamas A. Blasikui, iš tikrųjų yra atrojo piloto Roberto Grzywnos.

Per spaudos konferenciją bandęs nusišauti Lenkijos prokuroras Mikolajus Pšybylas (Mikolaj Przybyl) teigė, jog jam buvo grasinama mirtimi, praneša BBC. Pasak lėktuvo katastrofą prie Smolensko tyrusio karinio prokuroro pulkininko M. Pšybylo, buvo susitarta nužudyti jį. Kaip skelbta, M. Pšybylas pirmadienį surengė spaudos konferenciją apie tyrimą dėl informacijos nutekinimo žiniasklaidai tiriant 2010 metų lėktuvo katastrofos prie Smolensko bylą.

Bolivijoje, pasaulyje puikiai žinomame ir „Mirties keliu“ vadinamame Jungaso kelyje – dar viena nelaimė. Nuo skardžio nulėkė autobusas. Keleiviai buvo išlaipinti, bet vairuotojas – žuvo. Šokiruojančiame vaizdo įraše matyti, kaip važiuodamas vienu iš pavojingiausių pasaulio kelių nuo skardžio nulekia autobusas. Įraše matyti, kaip autobuso vairuotojui sunkiai sekasi judėti siauru keliu prie uolų Bolivijoje.