kasparas adomaitis

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Kasparo Adomaičio nuomone, žalieji stogai ant daugiabučių turėtų būti skatinami, tačiau jie negali būti įrengiami natūralių želdynų sąskaita.

Parlamente liko vienas balsavimas, kad viešojo maitinimo įstaigose, masiniuose renginiuose, paplūdimiuose būtų uždrausta gėrimus ir maistą parduoti nemokamuose vienkartiniuose plastikiniuose induose. Šeštadienį po svarstymo už atitinkamas įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, du politikai susilaikė. Seimas turės dar vieną kartą balsuoti dėl jų priėmimo. Be to, jį dar reikės suderinti su Europos Sąjungos teise.

Ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus. Panašus draudimas įsigaliojo nuo šios vasaros, kai uždrausta nemokamus plonus plastikinius maišelius parduotuvėse. Seimas pavasarį po pateikimo pritarė laisviečio inicijuotoms Kasparo Adomaičio pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms.

Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas trečią kartą perrinktas frakcijos seniūnu, penktadienį pranešė valdančioji Laisvės frakcija. Frakcijos seniūno pavaduotojais išrinkti Kasparas Adomaitis ir Tomas Vytautas Raskevičius. Laisvės frakcijos sutarimu seniūnas renkamas kasmet. Pirmaisiais šios Seimo kadencijos metais seniūnės pareigas užėmė Ieva Pakarklytė, vėliau – V. Mitalas.

Penktadienį, gegužės 5 d., Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis pranešė įregistravęs pataisą, kuria siekiama sumažinti akcizą pažangiesiems biodegalams ir taip skatinti jų sunaudojimą. Laisvės frakcijos nario pateikta Akcizų įstatymo pataisa siūlo atleisti pažangiuosius degalus nuo CO2 dedamosios mokesčio dalies.

Seime kelią skinasi siekis didinti degalų akcizus, o jau po kelerių metų Lietuvoje, kaip ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse, turėtų būti taikomas naujas taršos mokestis. Juo bus apmokestinamas anglies dvideginį išskiriantis kuras ir degalai, naudojami namams šildyti ar automobilių varikliams varyti.

Laisvės frakcijos narys parlamentaras Kasparas Adomaitis siūlo drausti viešojo maitinimo vietose nemokamai dalinti vienkartines maisto ir gėrimų pakuotes. Jis siūlo, kad kavinėse būtų naudojama daugkartinė gėrimų pakuotė, išskyrus tuomet, kai jai taikomas užstatas.  „Labai dažnai sutinkama šiukšlė gamtoje – vienkartiniai puodeliai ir vienkartinė maisto tara. (...) Šiuo metu registruojame įstatymo projektą, kad ir tokie puodeliai neturėtų būti neatlygintinai dalinami.

Lietuvos miestai mažinti oro taršos neskuba. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad visose šalies savivaldybėse turi būti nustatytos mažos taršos zonos. Tai teritorijos, kuriose taršiausių automobilių vairuotojams tektų mokėti už įvažiavimą, tačiau regionų politikai šią tvarką tiesiog ignoravo ir nieko nedarė. Dėl to Seimas bando taisyti neveikiantį įstatymą.

Seimas galiausiai apsisprendė ir apmokestino plonus plastikinius maišelius – nauja tvarka įsigalios jau nuo kitų metų. Šie maišeliai nemokami bus tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį. Statistika liūdna, mat Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių ploniausių plastikinių maišelių suvartojimą užima pirmą vietą Europos Sąjungoje. Tiesa, kai kuriems politikams kyla abejonių, ar apmokestinus plastikinius maišelius problema išsispręs ir žmonės ims jų naudoti mažiau.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė įpareigoti prekybininkus nuo 2023 metų liepos keliais centais visose prekybos vietose apmokestinti itin plonus permatomus plastikinius maišelius. Parlamentarai ketvirtadienį pritarė draudimą dalinti tokius maišelius numatančioms Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisoms. Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 4, 13 parlamentarų susilaikė.

Kol Europos Komisija sprendžia dėl draudimo į Europos Sąjungos rinką tiekti kosmetikos gaminius su mikroplastiku, jai nosį nušluostyti sumanė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis. Jis siūlo Lietuvai vienai pirmųjų uždrausti prekiauti higienos ir kosmetikos gaminiais, turinčiais mikroplastiko – jau nuo kitų metų sausio. O tokių gaminių parduotuvių lentynose apstu – 9 iš 10 kosmetikos gaminių turi mikroplastiko.

Už vienkartinius plastikinius maišelius vaisiams, daržovėms ar kitoms prekėms gali tekti mokėti. Esą tada žmonės mažiau jų mėtys. Dėl to parlamentarai turėtų balsuoti jau šią Seimo sesiją. Gyventojai tokiam sprendimui, dėl kurio pabrangs apsipirkimas, negaili kritikos. Kiti sako, kad žmonės, net jei ir mokės už maišelius, jų mėtyti nesustos. Žiedinės ekonomikos aktyvistai pataria žmonėms naudoti daugkartinius maišelius.

Valdantiesiems užsimanius beveik dukartus pakelti atlyginimus Seimo nariams parlamento kanceliarija surinko duomenis, kiek politikai uždirba kitose šalyse. Palyginus Seimo nario algą su vidutiniu šalies žmonių uždarbiu, paaiškėjo, kad jei būtų įgyvendinti valdančiųjų planai, Lietuvos Seimo nariai gautų didžiausias algas visoje Europos Sąjungoje.

Vyriausybė yra linkusi ir toliau taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotai teikiamai šilumai ir karštam vandeniui. Panašią lengvatą tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai siūlo taikyti ir elektros energijai, kuriai išlaidos taip pat gerokai išaugo. Tačiau Finansų ministerija nelinkusi pritarti tokiam pasiūlymui. Pridėtinės vertės mokestį (PVM) moka kiekvienas galutinis vartotojas, mokėdamas už prekes ir paslaugas. Įprastinis PVM tarifas yra 21 proc.

Mokami lengvi plastikiniai maišeliai – tokiai idėjai pritarė Vyriausybė, jos imsis Seimas. O dalis gyventojų šiaušiasi ir sako, kad daržoves, saldainius ar kitus produktus dės į kišenes, nes alternatyvų plastikiniam lengvam maišeliui nemato. Ekspertai aiškina, kad gyventojai pamiršta, kad lengvus plastikinius maišelius perdirbti yra labai sunku, o valdininkai antrina, kad anksčiau žmonės gyveno ir be maišelių ir juos apmokestinamus esą tai padėtų sutaupyti milijonus.

Ant derybų stalo Vyriausybė „padėjo“ naują automobilių taršos mokesčio modelį, pagal kurį automobilio savininkas turėtų susimokėti kasmet vidutiniškai 138 eurus. Toks mokesčio variantas sukėlė nemažai diskusijų Seime – Aplinkos apsaugos komiteto nariai sako, kad toks žingsnis mažų mažiausiai neteisingas, o ir prie oro švarinimo ne ką teprisidėtų. Pasigirdo siūlymų, kad parankiau būtų griežtinti techninę apžiūrą, apmokestinti stambiąsias Lietuvos įmones arba kelti akcizus už kurą.

Seimo narys, Laisvės partijos frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis siūlo idėją, kaip apsisaugoti nuo iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų. Politikas siūlo trečiųjų šalių piliečiams mokėti ne Baltarusijai, o pačiai Lietuvai už atvykimą į mūsų šalį. K. Adomaičio teigimu, susiradusiems darbą ir kalbą pramokusiems migrantams būtų leidžiama pasilikti Lietuvoje. Tokią savo idėją K. Adomaitis aprašė socialiniame tinkle „Facebook“. „Per Baltarusiją plūsta migrantų srautai.

Nuo savivaldos rinkimų savivaldybių tarybose pasikeitė 174 nariai, daugiausiai – Vilniuje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, po 2019 metų kovo 3 dieną vykusių rinkimų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pasikeitė 14 narių. Daugiau kaip pusė sostinės tarybos narių savivaldos mandato atsisakė po sėkmingų Seimo rinkimų praėjusių metų spalį.

Paskirtoji premjerė Ingridą Šimonytė teigė, kad prezidentas turi teisę pateikti savo nuomonę ir vertinimą, tačiau ji tikėjusi abiejų atmestų kandidatų galimybėmis dirbti. Ji taip pat pridūrė, kad šios Vyriausybės formavimas yra neįprastas. Susitikęs su visais kandidatais į ministrus, prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Vyriausybės formavimą aptarė su paskirtąja ministre pirmininke I. Šimonyte.

Naujieji Seimo nariai jau formuoja ir skelbia savo komandas. Seimo narių padėjėjų sąraše matyti itin gerai pažįstamų pavardžių. Savo pagalbininkais naujieji parlamentarai įdarbina kitų politikų patarėjus, kolegas ir buvusius Seimo narius. Tarp jų – buvusio premjero Gedimino Kirkilo, Naglio Puteikio ir kitų pažįstamų politikų pavardės. Naujieji Seimo nariai jau skelbia savo komandų sudėtis. Sąrašuose matyti ir gerai žinomų pavardžių.

Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo susitikimus su kandidatais į ministrų postus. Jei vieni kandidatai iškart gavo šalies vadovo palaiminimą, kitų politikų galimybės G. Nausėdai kelia abejonių. Vienas tokių kandidatų „ant klaustuko“ – Kasparas Adomaitis.  Laisvės partija šį politiką pasiūlė į susisiekimo ministro postą.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidatu į susisiekimo ministrus Kasparu Adomaičiu. Prezidentas uždavė klausimą dėl komandos formavimo, tačiau konkrečių atsakymų neišgirdo.

Kasparas Adomaitis – politikos naujokas, kuris pirmąkart išrinktas į Seimą atsidūrė tarp  svarstysiamų kandidatų į ministrus. Jam siūloma vadovauti Susisiekimo ministerijai. K. Adomaitis pripažįsta, kad iki šiol Susisiekimo ministerijos veikla nebuvo itin skaidri, o šis šleifas ir pradėjus darbą naujam ministrui gali vilktis iš paskos.

Laisvės partijos nariai ir rėmėjai sureitingavo sąrašą rinkimams, jį ves partijos vadovė Aušrinė Armonaitė. „Rinkimų sąraše gausu švietimo, žmogaus teisių ekspertų, nevyriausybininkų ir visuomenininkų bei savo verslą sukūrusių žmonių. Jie kiekvienas veikdami savo srityse puikiai žino, ko pirmiausiai turėtume imtis, kad Lietuvoje užaugtų savarankiška, kūrybinga, laisva ir atsakinga nauja karta“, – partijos pranešime cituojama jos lyderė A. Armonaitė.

Vilnius – bene vienintelis miestas susiduriantis su rimtomis spūstimis. Tačiau tai yra ir tam tikro miesto patrauklumo požymis. Kodėl? Jeigu matome grūstis prie teatro bilietų kasų, juk iš karto suprantame, kad tai išskirtinai geras spektaklis. Transporto kamščiai Vilniuje tuo pačiu parodo, kad žmonės čia turi darbo, mėgsta čia gyventi, ir nori mieste būti kasdien. Miesto kamščiai yra beveik neišvengiami – su jais susiduria visi, net ir patys turtingiausi pasaulio miestai.