karštis

Nepaisant šių metų vasarą Lietuvą užplūdusių karščių, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, mažiausiai karštų dienų buvo Nidoje, Laukuvoje ir Dūkšte – vos po vieną.   LHMT duomenimis, vasarą didžiausias karštis buvo fiksuotas birželio 27–28, liepos 10–11, 16 ir rugpjūčio 25, 30 dienos.

Jonavoje pirmadienį oro temperatūrai įkaitus iki beveik 28 laipsnių, preliminariai fiksuotas rugsėjo 16-osios karščio rekordas, skelbia meteorologai. Kaip teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) „Facebook“ puslapyje, tai – 16-as šiemet aukščiausios dienos temperatūros rekordas. „Arba 17-as, jeigu skaičiuosime liepos 11-osios reikšmę, kuomet buvo pakartotas tos dienos karščio rekordas“, – teigė meteorologai.

Mokslininkai įspėjo, kad šie metai tikriausiai bus karščiausi per visą pasaulio istoriją. Tokia prognozė paskelbta po to, kai Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba („Copernicus“) užfiksavo karščiausią vasarą nuo pat jų matavimų pradžios.

Šiandien dar laikysis giedri ir sausi orai. Vėjas pietryčių, 9–14 m/s, vietomis, daugiausia Vakarų Lietuvoje, gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 23–28 laipsniai šilumos. Antradienio naktį vakariniuose, dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, galima perkūnija. Vėjas naktį pietryčių, pietų, dieną pietinių krypčių, 8–13 m/s. Temperatūra naktį 12–17, dieną 17–22 laipsniai šilumos.   Trečiadienį vietomis trumpai palis.

Klaipėdoje sekmadienį oro temperatūrai įkaitus iki 29 laipsnių, preliminariai fiksuotas rugsėjo 8-osios karščio rekordas, skelbia meteorologai. Kaip teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) „Facebook“ puslapyje, tai – 15-as šiemet aukščiausios dienos temperatūros rekordas. Ankstesnė aukščiausia rugsėjo 8-osios temperatūra lygiai prieš 69 metus buvo užfiksuota Lazdijuose, tuomet oras įkaito iki 27,8 laipsnio.

Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba penktadienį pranešė, kad 2024 metų vasarą šiauriniame Žemės pusrutulyje buvo užfiksuota aukščiausia per visą istoriją temperatūra, kuri viršijo praėjusių metų rekordą. Tikėtina, kad šie metai bus karščiausi Žemėje per visą istoriją. „Copernicus“ atmosferos stebėsenos tarnybos duomenys gauti po visą pasaulį apėmusių karščio bangų, kurias, pasak mokslininkų, sustiprino žmogaus sukelta klimato kaita.

Orus Europos šiaurėje ir rytuose šiandien lems aukšto slėgio sritis, vakaruose ir pietuose slėgis bus žemas. Vis dar labai šilta bus nuo Graikijos iki Suomijos, tik ne visur vienodai, Vakarų Europoje orai bus gaivūs. Vienintelė debesų spiralė šiandien suksis ties Vakarų Europa, kitur dangus bus giedras arba menkai debesuotas. Orus Lietuvoje dabar lemia aukšto slėgio sritis, kurios centras bus tolokai į šiaurės rytus nuo Lietuvos.

Orus Europos šiaurėje ir rytuose rytoj lems aukšto slėgio sritis, vakaruose ir pietuose slėgis bus žemas. Vis dar labai šilta bus nuo Graikijos iki Suomijos, tik ne visur vienodai, Vakarų Europoje orai bus gaivūs. Vienintelė debesų spiralė rytoj suksis ties Vakarų Europa, kitur dangus bus giedras arba menkai debesuotas. Orus Lietuvoje dabar lemia aukšto slėgio sritis, kurios centras bus tolokai į šiaurės rytus nuo Lietuvos.

Lietuvoje antrą parą iš eilės pasiektas dienos karščio rekordas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, kad tokios aukštos oro temperatūros rugsėjo 4 d. dar niekada nėra buvę.  LHMT duomenimis, rugsėjo 4 d. Pakruojyje oras įkaito net iki 30,5 laipsnių karščio. Ankstesnis šios dienos rekordas buvo užfiksuotas 1967 m. Kybartuose ir 2002 m. Palangoje bei Šilutėje, kuomet sušilo iki 28,8 laipsnių, t. y. 1,7 laipsnio vėsiau nei šiandien.

Dėl karščio Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Jonavoje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Rugsėjo 4 dienos duomenimis, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė viršyta Vilniaus Žirmūnų, Kauno Noreikiškių, Klaipėdos centro ir Jonavos oro kokybės tyrimų stotyje. Dienos metu ozono koncentracijos taip pat išaugo ir Vilniaus Lazdynų oro kokybės tyrimų stotyje. Anot agentūros, oro kokybė pablogėjo užsitęsus sausų ir ramių orų laikotarpiui.

Orus rytoj lems viena labai aukšto slėgio sritis šiaurėje bei rytuose ir žemesnio slėgio sritis ties Vakarų Europa. Su aukšto slėgio srities padėtimi apytikriai sutaps ir sausų saulėtų orų sritis, kur slėgis bus žemas, dangus bus debesuotas. Po rytinę Europos pusę pasklidusi šiluma užkops net į poliarines platumas, bet Vakarų Europoje rytoj bus gaivu. Orus Lietuvoje dabar lemia aukšto slėgio sritis. Jos centras rytoj bus šiauriau Maskvos, o Lietuva atsidurs pietvakarinėje jos dalyje.

Rugsėjo 3 d. pasiektas dienos oro temperatūros rekordas, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Antradienį Druskininkuose sušilo net iki 30,8 laipsnių karščio. Ankstesnis rugsėjo 3 d. dienos rekordas buvo užfiksuotas lygiai prieš 28 metus (1996-09-03) Varėnoje, kuomet sušilo iki 29,4 laipsnių, t. y. buvo 1,4 laipsnio vėsiau nei šiemet.

Kylanti temperatūra turėtų tapti pasauliniu „raudonuoju pavojaus signalu“, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų meteorologijos ir klimato agentūros vadovė po to, kai rugpjūčio mėnesio pasaulio karščio rodikliai vėl sumušė rekordus. Rugpjūtį pasaulyje jau antrus metus iš eilės buvo užfiksuota rekordinė vidutinė temperatūra, rodo preliminarūs ES klimato stebėsenos tarnybos duomenys, kuriuos matė agentūra AFP.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Lietuvoje ir vėl karščio pliūpsnis – šiomis dienomis oras kai kur įkais net iki 31–32 laipsnių. Tačiau šeštadienį orai pasikeis. Bus gaiviau, gali palyti su perkūnija. Pasak sinoptikės Elvyros Latvėnaitės, kol kas mėgausimės šiltais, kai kur karštais, šviesiais orais. Petrauka nuo karščio bus savaitgalį. „Dabar anticiklonas, vardu Piet II-asis vis dar vasara džiugina.

Dalyje Australijos gerinami karščio rekordai – nors žemyne dabar žiema. Turistų pamėgtame Kimberlio regione šalies vakaruose viena meteorologijos stotis ankstyvą popietę išmatavo 41,5 laipsnio temperatūrą, pranešė meteorologijos tarnyba „Weatherzone“. Tai yra aukščiausi kada nors šiuo metų laiku išmatuota vertė. Ligšiolinis karščio rekordas žiemą Australijoje registruotas 2020 m. – tada termometrų stulpeliai pasiekė 41,2 laipsnio padalą.

Vasarą, kai oras prisipildo saulės šilumos, daugelis leidžia sau atsipalaiduoti ir pasimėgauti įvairiais gardumynais. Tačiau svarbu prisiminti, kad karštomis vasaros dienomis organizmui reikia ypatingos priežiūros. Vienas pagrindinių veiksnių, padedančių išlikti sveikiems, yra subalansuota mityba, užtikrinanti gerą savijautą.

Šilumos mėgėjams orai leis pasidžiaugti, nes artimiausiomis dienomis kai kur šils iki 33 laipsnių. Vis tik nuo rytojaus tikėtinas lietus su perkūnija. Šeštadienio dieną lietaus nenumatoma. Vėjas nepastovios krypties, 6–11 m/s. Temperatūra 25–30, vakariniuose rajonuose kai kur 22–24 laipsniai šilumos. Sekmadienio dieną vakariniuose rajonuose kai kur trumpas lietus, perkūnija.

Lietuvoje šiandien buvo debesuoti su pragiedruliais, tačiau šviesūs orai, daug kur palijo. Šį vakarą visi – ir lietaus, ir ne lietaus debesys tirps, nyks, ir tikimybė, kad naktį palis, bus visai menka. Dieną bus menkai debesuoti ir saulėti orai, lietaus iš giedro dangaus nebūna, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Artimiausią parą orai Lietuvoje bus gana gaivūs. Žemiausia temperatūra paryčiais bus apie 16–17 laipsnių, tiktai prie pat jūros atvės iki 18–20 laipsnių šilumos.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Atvėsę orai vilniečiams jau leidžia atsipūsti nuo vasarą varginusio karščio. Tačiau keičiantis klimatui miestuose besiformuojančios karščio salos – vietos, kuriose temperatūra ženkliai didesnė nei aplinkos – tampa aktualia problema.

Artimiausiomis dienomis oras kais iki 30 laipsnių, vietomis galima perkūnija.  Ketvirtadienį dieną daugiausia pietų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 9–14, pajūryje 15–17 laipsnių šilumos, dieną 24–29 laipsniai. Penktadienį vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija. Vėjas pietryčių, pietų, dieną pereinantis į pietvakarių, vakarų, naktį 3–8 m/s, dieną 5–10 m/s. Temperatūra naktį 12–17, pajūryje 18–20 laipsnių šilumos, dieną 25–30, pajūryje 22–24 laipsniai.

Ekspertų skaičiavimu, dėl aukštos temperatūros 2023 m. – karščiausiais metais nuo tada, kaip buvo pradėta fiksuoti tokia statistika – Europoje mirė daugiau nei 47 000 žmonių. Šis skaičius pateikiamas pagal modelį atlikto tyrimo, kuriam vadovavo Barselonos pasaulio sveikatos institutas, ataskaitoje, kuri pirmadienį pasirodė žurnale „Nature Medicine“. Tačiau tarptautinių tyrimų grupė taip pat nurodė, kad visuomenė rodosi prisitaikė prie karščio.

Vien tik praėjusį mėnesį alinantis karštis Japonijos sostinės Tokijo regione pražudė daugiau kaip 120 žmonių. Institucijos antradienį pranešė, kad vidutinė temperatūra liepą visoje šalyje buvo rekordinė. Beveik visą mėnesį galiojo perspėjimai dėl kaitros, praneša agentūra AP. Tokijo teismo medicinos tarnybos duomenimis, daugelis iš 123 karščio aukų buvo vyresnio amžiaus. Išskyrus du atvejus, visi mirusieji rasti vidaus patalpose. Daugumoje atvejų čia buvo išjungti oro kondicionieriai.

Turistų pamėgtoje Barselonoje tvyro karštis – termometro stulpelis rodo 40 laipsnių. Tai daugiau nei šimto metų rekordas. O Italijoje nuo didžiulės katros kenčia ūkininkai – Sicilijoje dėl sausros ant išnykimo ribos atsidūrė reta ožkų rūšis.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kaitri Ispanijos saulė muša naujus rekordus, o vietiniai gyventojai bando ištverti kaitrą, slėpdamiesi po skėčiais. Kai kurie bėga į pakrantę, kad pajustų vėsą prie jūros.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras ketvirtadienį pranešė, kad senajame žemyne, kur temperatūra kyla greičiau nei likusioje pasaulio dalyje, kaitra kasmet nusineša daugiau nei 175 tūkst. žmonių gyvybių.  PSO teigimu, iš maždaug 489 tūkst. mirčių nuo karščio, kurias kasmet 2000–2019 metais registravo ši organizacija, 36 proc. – vidutiniškai 176 040 mirčių, – tenka Europos regionui.

Valdžios institucijos įspėja, kad daugelyje pietų Europos šalių yra didelis gaisrų pavojus. Gaisrų pavojaus žemėlapis nusidažė tamsiai oranžine ir tamsiai raudona spalva visame žemyne. Didžiausias pavojus išlieka Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Kroatijoje, Albanijoje, Graikijoje ir Turkijoje, skelbia „Skynews“. Karščio banga pietvakarių Europoje plinta į rytus, o vėliau pasieks ir daugiau kitų valstybių.

Europą ir toliau alina ekstremalūs karščiai. Ispanija, Rumunija ir Graikija ypač nukentėjo dėl tokios temperatūros. Vietomis įkaito iki 42 laipsnių karščio, o Albanijos miškuose siautėja gaisrai. „Euronews“ skelbia, jog devyniose Ispanijos savivaldybėse paskelbtas oranžinis įspėjimas dėl nepakeliamo karščio.

Europą toliau siaubia ekstremalūs ir chaotiški orai: kai kuriose žemyno dalyse iškrenta daug kritulių, o kitas alina karštis. Danijoje 12 mėnesių iš eilės buvo drėgniausi, todėl žmonių namuose nuolat kaupiasi drėgmė ir pelėsis. Dėl nuolatinio lietaus namai nespėja išdžiūti, kol vėl permirksta. Tuo metu Ispaniją alina karščio bangos ir ekstremali temperatūra, skelbia portalas „Euronews“. „Dvylika mėnesių turėjome neįsivaizduojamą lietaus kiekį.

Per karščio bangą Maroke, centriniame Beni Melalo mieste, per parą mirė mažiausiai 21 žmogus, ketvirtadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija. Meteorologijos departamentas pranešė, kad aukšta temperatūra nuo pirmadienio iki trečiadienio paveikė didžiąją Šiaurės Afrikos šalies dalį, kai kuriose vietovėse termometrai rodė daugiau nei 48 laipsnius pagal Celsijų karščio.

Remiantis klimato stebėjimo agentūros, stebinčios temperatūrą nuo XX a. vidurio, duomenimis, sekmadienis, liepos 21 d., buvo karščiausia diena per visą užfiksuotą istoriją, praneša CNN. Tai antri metai iš eilės, kai vidutinė pasaulio oro temperatūra viršija visus klimato rekordus, ir tikrai ne paskutiniai, nes planetą šildanti iškastinio kuro tarša kelia rodiklius į naujas šokiruojančias aukštumas.

Daugelis žino, kad mikroelementas magnis yra viena svarbiausių medžiagų organizme, tačiau kaip jis iš tiesų veikia ir kaip jo galime gauti pakankamai? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad magnio kiekis organizme daro nemenką įtaką raumenims, energijos palaikymui, mąstymui, jis taip pat svarbus miegui ir net gerai nuotaikai.

Netikėta karščio banga Ukrainoje dienas apkartino ne vienam, tarp jų – ir ukrainiečių porai, kuri įamžino, kaip liepą minėjo savo vestuves, vykusias 37 laipsnių karštyje. Trumpame vaizdo įraše matyti, kaip jaunikį ir jaunąją šventės svečiai bandė vėsinti visais įmanomais būdais – ir mažu, ir dideliu ventiliatoriais, ir vėduoklėmis.

Nuo Italijos ir Graikijos iki Kroatijos ir Rumunijos dėl didelio karščio kyla gaisrai ir suvartojama rekordiškai daug elektros energijos. Italijos sveikatos apsaugos ministerija antradienį 12 miestų paskelbė įspėjimą dėl didžiausio karščio, nes karšto oro banga iš Afrikos užplūdo Pietų Europą ir Balkanus.

Europą užklupo pragariški karščiai, rašo „Sky news“. Kai kur pranašaujamas 40 laipsnių karštis ir tai dar ne pabaiga. Manoma, kad temperatūra kai kur gali būti didesnė. „Velniškas karštis“ Perspėjimai apie karščio bangą paskelbti daugelyje šalių. Italijos sveikatos apsaugos ministerija dėl didžiulio karščio įspėjo 12 miestų. Temperatūra jau viršijo 40 laipsnių, bet blogiausia dar laukia ateityje.

Karščiai Lietuvos neapleis. Artimiausią parą termometro stulpeliai laikysis ties 30 laipsnių karščio riba. Pateikiama naujausią orų prognozę:  Trečiadienio naktį daug kur trumpi lietūs, vietomis smarkūs. Perkūnija. Vėjas rytų, pietryčių, pereinantis į pietvakarių, vakarų, 6–11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra 16–21 laipsnis šilumos. Dieną vietomis trumpas lietus. Vėjas pietvakarių, vakarų 7–12 m/s. Temperatūra 25–30, pajūryje 22–24 laipsniai šilumos.

Karščio banga JAV vakaruose pražudė tris žygeivius. 52 metų vyras ir jo 23-ejų duktė mirė per žygį Kanjonų žemės nacionaliniame parke Jutos valstijoje, pranešė institucijos. Jie esą pasiklydo ir svilinant 38 laipsnių temperatūrai neturėjo su savimi pakankamai geriamojo vandens. Kai tėvą ir dukterį rado parko reindžeriai, jie jau buvo negyvi. Sniego kanjono gamtos parke toje pat valstijoje per dviejų nuo karščio kenčiančių keliautojų gelbėjimo operaciją 30-metė moteris rasta negyva.

Šiandien, liepos 16 d., ir vėl pasijusime tarsi tropikuose – oro temperatūra įkais iki 30–33 laipsnių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) perspėja būti atsargiems ir pasirūpinti savo bei artimųjų sveikata. „Vakar dar galėjome džiaugtis kažkiek gaivesniu oru, bet šiandien karštis perima visą kontrolę. Dieną termometrai šoks iki 30–33 laipsnių, primindami, kad šie vasaros orai yra tikras išbandymas“, – rašoma LHMT feisbuko puslapyje „Meteo.

Vasariški orai džiugina daugelį, tačiau šoktelėjus termometrų stulpeliams, karštis gali tapti labai pavojingas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė teigia, kad net sveikiausi žmonės karštomis dienomis gali patirti perkaitimą, saulės smūgį, dehidrataciją bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Šiomis dienomis karščio ypatingai turėtų saugotis senjorai ir vaikai.

Ketvirtadienį kai kuriuose Lietuvos rajonuose galime sulaukti rekordinių karščių, tačiau išdžiūti žemei neleis lietus, kurio vietomis bus su kaupu. Išsamiau artimiausių dienų orus apžvelgė sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė. Anot sinoptikės, ryte per vakarų Lietuvą keliauja lietaus debesys, tačiau per artimiausias 1–1,5 valandos jis turėtų pasitraukti. Po trumpos pertraukėlės, antroje dienos pusėje orai vėl keisis.

Padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis, silpnumas, širdies ritmo sutrikimai – kone dažniausi skundai, kuriuos, orui įkaitus iki 25–30 ir daugiau laipsnių, iš senjorų išgirsta medikai. Visgi dalis vyresnio amžiaus žmonių linkę pervertinti savo galimybes: užuot vengę kaitintis saulėje, imasi sodo darbų, vyksta į parduotuves ar pasivaikščioti, pamiršta vartoti pakankamai skysčių, o tai gresia rimtomis sveikatos bėdomis.

Sinoptikai pateikia atnaujintą orų prognozę. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, ketvirtadienį kai kuriuose Lietuvos miestuose kais net iki 36 laipsnių. Ketvirtadienį, liepos 11 d., temperatūra Vilniuje pakils iki 36 laipsnių karščio. Neįprastai šilta bus ir vėlai vakare – numatoma, kad 22–23 val. dar laikysis 29 laipsnių šiluma.  Kaune ketvirtadienio popietę įkais iki 33, Šiauliuose – 29, Panevėžyje – 31 laipsnio karščio.

Lietuvoje šiandien buvo menkai debesuoti, saulėti ir labai šilti orai. Šiandien danguje atsiradę debesys naktį tirps, nyks ir daug kur pranyks visai. Apie lietų negali būti nė kalbos. Diena irgi bus menkai debesuota ir saulėta. Sausame ore lietaus debesims susidaryti niekaip nepavyks, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Anot jo, Lietuvos link keliauja sausas šiltas oras iš pietryčių, iš žemyno gilumos, todėl oro temperatūra diena po dienos vis aukštesnė.

Orų prognozės rodo, kad netrukus sulauksime karščiausios mėnesio, o galbūt ir viso sezono dienos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis (LHMT), ketvirtadienį kai kuriuose miestuose kais iki 35 laipsnių karščio. Artimiausių trijų dienų orų prognozė rodo, kad karščiausia diena bus ketvirtadienis. Vilniuje termometro stulpeliai pakils daugiausiai iki 35 laipsnių karščio. Toks karštis laikysis maždaug nuo 15 iki 18 val.

Šią savaitę kaisime it pirtyje, bet orų pokyčiai – jau netrukus. Lenkijos orų prognozių modeliai parodė, kada Lietuvą pasieks audros debesys ir kuriems regionams klius labiausiai.  Lenkijos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ketvirtadienio rytą orai subjurs pajūryje, o popietę, maždaug nuo 14 val., audros debesys iš vakarų slinks per visą Lietuvą. Vakariniuose šalies rajonuose numatomos liūtys su perkūnija, stipriais vėjo gūsiais.

Karščiausios dienos – dar tik priešakyje. Kaip skelbia sinoptikė Elvyra Latvėnaitė, šią savaitę įkais ir iki 33 laipsnių. Tačiau vien tik karščiais neapsiribosime, mat Lietuvą vis pasieks liūtys su perkūnija ir stipriais vėjo gūsiais.  „Anticiklonas, vardu Dominik, su ramiais, sausais orais įsikūrė virš Skandinavijos, Baltijos ir Rytų Europos.

Įpusėjant vasarai ir vis labiau įsivyraujant karštiems orams, šiluma ir kaitri saulė gali suteikti ne tik daug džiaugsmo, tačiau ir sukelti įvairių negalavimų, taip sugadindamos ilgai lauktas atostogas. Tam, kad pavyktų išvengti neigiamo karščio poveikio savijautai, specialistai rekomenduoja gerti daug vandens, vartoti elektrolitus, dengti galvą apdangalais ir vėdinti patalpas.

Į Lietuvą sugrįžta „lietuviška vasara“. Apie tai savo socialiniuose tinkluose dalinasi žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Sinoptikė praneša, kad artimiausiu metu mūsų laukia šiek tiek vėsesni orai, pasitaikys ir lietaus, o karšti orai sugrįžti turėtų savaitgalį. Sinoptikė taip pat pasidalina ir šios savaitės orų prognozėmis. E. Latvėnaitė teigia, kad šią savaitę orai bus kiek niūresni, ir vėsesni, o panaši tendencija bus ir visoje Europoje.

Po rekordiškai karšto savaitgalio šalies ligonines užplūdo perkaitę ir saulės smūgius patyrę žmonės. Vien savaitgalį į Vilniaus respublikinę ligoninę kasdien atvežta po dvi dešimtis nuo saulės nukentėjusių gyventojų, o dar daugiau – su nuo karščių paūmėjusiomis ligomis. Panašiai ir kituose miestuose. Kauno ir Klaipėdos medikai per tokius karščius vos spėjo suktis. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.