karštis

Graikijos kultūros ministerija antradienį nurodė daliai dienos uždaryti Akropolį – svarbiausią šalies paminklą, kad karščio bangai neslopstant apsaugotų lankytojus. Ministerijos pareiškime teigiama, kad „dėl aukštos temperatūros, siekiant užtikrinti darbuotojų ir lankytojų saugumą“ objektas nuo 13.00 iki 17.00 val. (10.00–14.00 val. Grinvičo laiku) bus uždarytas. Sekmadienį prasidėję ir jau ketvirtą dieną besitęsiantys karščiai – antroji nuo birželio pabaigos Graikiją užklupusi karščio banga.

Europa kenčia nuo karščio bangos, temperatūra kai kuriose vietovėse siekia net 46 °C. Skaudi tiesa yra ta, kad klimato kaita reiškia, jog turėsime prisitaikyti prie vis dažnesnių ekstremalių oro sąlygų, rašo „The Times“. Net jei, kaip šią savaitę Ispanijoje teigė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, šis karštas Europos vasaros sezonas yra „naujoji norma“, daugeliui žmonių tai vis dar atrodo nenatūralu. Miškų gaisrai ir sausros jau tapo įprastu reiškiniu.

Garsi sinoptikė Elvyra Latvėnaitė teigė, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus orų permainos – po trumpalaikės vėsos ir sausesnio anticiklono įtakos savaitgalį sugrįš šiluma, karštis, o nuo pirmadienio galimos liūtys ir dažnesnis lietus. Specialistė sakė, kad per Europą slenkantis šaltasis frontas atnešė trumpalaikę gaivą ir lietų, bet greitai užleis vietą anticiklonui, o nuo savaitgalio vėl grįš drėgnesni ir nestabilesni orai.

Dideli miškų gaisrai apėmė Graikijos kurortinius regionus. Liepsnoja pušynai Chalkidikėje, grėsmė kyla ir Kretai, iš turistinių zonų evakuojami žmonės. Tuo metu Europos miestai ir toliau kenčia nuo alinančio karščio – termometro stulpeliai negailestingai artėja prie 40 laipsnių ribos. Karščio aukų skaičius auga. Jau žinomos šešios mirtys, tarp jų – dešimtmetė mergaitė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ypač karštą dieną, kuomet termometro stulpeliai bene visoje Lietuvoje perkopė 30 laipsnių ribą, tautiečiai suskubo pasimėgauti saule ir atsigaivinti prie vandens telkinių. Nors darbo dienos įkarštis, tačiau populiariausi paplūdimiai jau buvo pilni, formavosi automobilių spūstys. Medikai perspėja – ne visi saule džiaugiasi atsakingai. Į ligonines greitoji veža perkaitusius, šilumos smūgius patyrusius poilsiautojus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europą toliau svilina karščių banga. Kaip praneša „Daily Mail“, Prancūzijoje mirė 10-ies mergaitė. Prancūzijoje dėl karščio buvo uždaryta apie 2 200 mokyklų. Pranešama, kad su šeima keliavusi mergaitė anksčiau šią savaitę susmuko Versalio rūmų kieme. Mergaitė turėjo tam tikrų sveikatos problemų. Pranešama, kad ją ištiko širdies smūgis. Praėjus valandai buvo konstatuota jos mirtis. Pirminiais duomenimis, jos liga galėjo paūmėti dėl didelio karščio.

Šiandien Lietuvą užplūdo svilinantis karštis – termometro stulpeliai kils net iki 31–36 laipsnių, pajūryje – 27–30 laipsnių. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja tokiomis dienomis labiau rūpintis savo sveikata, o vartojantiems kai kuriuos vaistus svarbu prisiminti, kad didėja odos reakcijų saulėje rizika. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įspėjimu apie galimas fototoksines ir fotoalergines reakcijas.

Atėjus karščio bangai vieni mėgaujasi saulės voniomis, poilsiu gamtoje ir maudynėmis, o kitiems tokiame karštyje tenka dirbti. Specialistai įspėja, kad tai labai kenkia sveikatai, tad dirbdami tokiomis sąlygomis darbuotojai turi teisę reikalauti tam tikrų dalykų. Pvz., papildomų priedų prie algos, specialios darbo aprangos, kondicionierių, kurie užtikrintų reikiamą temperatūra, taip pat daugiau pertraukų ar net kito darbo laiko.

Naujausias tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar neišgeria tiek vandens, kiek rekomenduoja specialistai. Nors pažanga matoma, visuomenės sveikatos ekspertai pastebi – pasitempti dar tikrai yra kur. Vis dėlto tuos, kuriems atrodo, kad per dieną išgerti du ar net tris litrus vandens – pernelyg sunki užduotis, nuramina: dalį reikalingų skysčių galima gauti ir iš tinkamai parinkto maisto.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai primena, kad karštis, nors ir siejamas su vasaros malonumais, gali tapti išbandymu sveikatai. Skubios medicinos klinikos vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė atkreipia dėmesį, kad aukšta oro temperatūra veikia visus – tiek sveikus, tiek sergančius žmones, tačiau ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus asmenys ir tie, kurie serga širdies, kraujagyslių, onkologinėmis, endokrininėmis, plaučių ligomis ar diabetu.

Šiandien vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, trumpas lietus, perkūnija. Vėjas pietų, pietvakarių, pereinantis į vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 31–36, pajūryje 27–30 laipsnių šilumos, praneša sinoptikai. Penktadienio naktį kai kur trumpai palis, dieną lietaus tikimybė maža. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 8–13 m/s. Temperatūra naktį 10–15, dieną 20–25, pajūryje 17–19 laipsnių šilumos. Šeštadienio dieną vietomis trumpas lietus, galima perkūnija.

Su plačiomis šypsenomis ir pilnais krepšiais tautiečiai trečiadienį masiškai patraukė į paplūdimius. Džiūgauja pagaliau sulaukę tikros vasaros, kai galima pasimėgauti saulės voniomis ir gaivinančiais vandens telkiniais. Saule mėgaujasi ir Vilniaus nudistai, sakantys, kad taip degintis sveikiau. Vis tik krūmuose pastebėti ir ne visada geriausių ketinimų turintys asmenys.

Padėtis Europos Parlamente vis labiau kaista, ir ne tik dėl artėjančių derybų dėl ES biudžeto. Briuselyje esančio Paulo-Henri Spaako pastato C zonoje, kurioje įsikūrę Žaliųjų partijos, liberalų organizacijos „Atnaujinkime Europą“ ir dešiniosios Europos konservatorių ir reformistų partijos biurai, sugedo oro kondicionavimo sistema, praneša „Politico“. Tačiau rodosi, kad be oro kondicionierių likę darbuotojau bent jau nepraranda geros nuotaikos.

Šiomis dienomis Lietuvoje prognozuojami dideli karščiai, kai termometro stulpelis šoktels net iki 30 laipsnių karščio. Dėl to svarbu nepamiršti, kaip elgtis karščių metu, kad būtų išvengta sveikatos sutrikimų.  Artėjant karščiams svarbu prisiminti kelias taisykles, kurios padės jaustis gerai net kepinant saulei. Kaip elgtis per karščius? Socialiniame tinkle „Facebook“ VšĮ Rokiškio rajono ligoninė pasidalijo naudingais patarimais, kurie gali padėti išvengti nelaimių per karščius.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį, rašoma Higienos instituto pranešime spaudai. Liepos 3-ąją dieną aukščiausia temperatūra kils iki 31–36 °C, pajūryje 27–30 °C. Atsižvelgiant į tai, Higienos institutas ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Didžiąją dalį Europos vis labiau alina rekordinė karščio banga. Portugalijoje ir Ispanijoje temperatūra pasiekė net 46 laipsnius. Rekordus fiksuoja ir Britanija bei kitos šalys. Italijoje karštis pareikalavo jau dviejų gyvybių, kenčia ir gyvūnai. O Turkijoje įsiplieskė šimtai gaisrų, dėl kurių namus palikti teko jau 50 tūkstančių žmonių.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Didžiąją dalį Europos alinanti karščio banga neaplenkė ir garsiojo Berlyno zoologijos sodo.

Trečiadienį nelis. Vėjas vakarinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra dieną 25–30, pajūryje 22–24 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio dieną kai kur trumpas lietus,perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną pietų, pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 12–17, dieną 29–34, vakariniame pakraštyje 24–28 laipsniai. Penktadienį lietaus tikimybė maža. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 10–15, dieną 20–25 laipsniai.

Didžiąją Europos dalį alinant aukštai vasaros temperatūrai, Jungtinių Tautų meteorologijos ir klimato agentūra antradienį pareiškė, kad pasauliui teks susigyventi su didelio karščio laikotarpiais. Anot Pasaulio meteorologijos organizacijos, dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos ateityje karščio bangų greičiausiai sulauksime dažniau ir jos bus intensyvesnės.

Pietų Europą sukaustė neįprastai stipri karščio banga. Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje ir Turkijoje fiksuojami rekordai – kai kur termometro stulpelis perkopė 46 laipsnius šilumos, net naktimis temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių, rašo „The Guardian“. Šiuos kurortus pamėgę lietuviai dalijasi, ką tenka išgyventi kaitros epicentre.

Vasara nelepina šiluma, tad ir meteorologų prognozuojami karščiai daugelio nebaugina. Tačiau medikai pataria būti budresniems, nes Respublikinės Šiaulių ligoninės palatose, atėjus karščiams, įprastai daugėja pacientų, kurių sveikata sušlubuoja dėl karščių. Pavojus sveikatai kyla ne tik dėl karštos saulės, bet ir dėl to, kad žmonės per mažai (arba per daug) vartoja skysčių, vėsinasi nekokybiškais kondicionieriais, netinkamai maitinasi.

Šiandien lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas šiaurės vakarų, 9–14 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra 21–26 laipsniai, praneša sinoptikai. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, trečiadienį nelis. Vėjas vakarinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 10–15, dieną 25–30, pajūryje 22–24 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio dieną kai kur trumpas lietus, perkūnija.

Ant Europos nusileido mirtinas „karščio kupolas“, rašo „The Telegraph“. Dėl karščių kilo gaisrai, kai kur lydosi kelio danga, šalys skelbia įspėjimus. Karščiai jau pareikalavo aukų. Turistų pamėgtoje Ispanijos Maljorkos saloje nuo perkaitimo mirė jaunas vyras. Incidentas įvyko ketvirtadienį. 34-erių olandas su draugais išsiruošė į žygį, tačiau jo metu suklupo. „Majorca Daily Bulletin“ duomenimis, tarnybos pagalbos šauksmą gavo 14:50. Draugai bandė gaivinti vyrą, tačiau jiems nepavyko.

Kelios Balkanų šalys dėl prognozuojamos iki 41 laipsnio kaitros įspėja dėl ekstremalaus karščio. „Venkite veiklos lauke ir ruoškitės aukštoms temperatūroms, kurios gali sukelti pavojų rizikos grupės žmonių sveikatai“, – ketvirtadienį pareiškė Bosnijos meteorologijos tarnyba. Perspėjimus paskelbė ir Kroatijos bei Serbijos institucijos. „Tai pirmoji iš mažiausiai trijų birželį-rugpjūtį laukiamų karščio bangų Bosnijoje“, – sakė meteorologas Bakiras Krajinovičius.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pranešė, kad po permainingų ir vėjuotų orų, Lietuvą kitą savaitę pagaliau pasieks tikra vasaros banga – prognozuojama ne tik daugiau saulės ir sausros, bet ir vis labiau kaitinanti šiluma, kuri gali peraugti į karščius liepos mėnesį. Pasak specialistės, kitą savaitę prognozuojami sausesni ir šiltesni orai, todėl liepa turėtų prasidėti pagaliau su tikrai vasariška šiluma.

Kol Lietuvoje vasara gyventojų nelepina, Niujorke vietiniai kenčia nuo nenormalios kaitros. Termometro stulpeliai siekia net 37 laipsnius, o tai dar ne riba – valdžia perspėja, kad kai kuriose šalies dalyse temperatūra netrukus pakils iki 43 laipsnių. Pačioje Niujorko širdyje prie fontanų veržiasi ne tik vaikai – suaugusieji taip pat nesibaimina sušlapti po šalto vandens srove. Be to, parko pievos virto savotišku paplūdimiu, o vietiniai iškeitė madingus drabužius į maudymosi kostiumėlius.

Vasaros orai, didžiulės permainos ir virusai veikia gyventojus, kurie vis dažniau atsiduria ligos patale. Pasak eksperto, žmonės suserga tada, kai organizmas yra nepasiruošęs temperatūros pokyčiams, kai yra per daug atsipalaiduojama, persistengiama su saulės, šalto oro ar ledų malonumais. Jis taip pat įspėja dėl pavojų įkaitusiuose automobiliuose.

Kinijos sostinės Pekino institucijos įspėjo gyventojus dėl iki šiol karščiausios metų dienos – prognozuojama, kad termometrų stulpeliai kops iki 38 laipsnių padalos. Miesto valdžia paragino 22 mln. gyventojų mažinti veiklą lauke ir pakankamai gerti, kad išvengtų šilumos smūgio. Kiniją praėjusią vasarą vis alino ekstremalūs orai. Šalies šiaurėje tvyrojo karščio bangos, o pietuose smarkiai lijo ir kilo potvyniai.  Per juos žuvo dešimtys žmonių, tūkstančiai buvo evakuoti.

Planuojant išvyką į gamtą svarbu ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir tinkamai pasirūpinti maistu. Teisingas produktų pasirinkimas, saugus maisto laikymas ir higienos taisyklių paisymas padeda išvengti apsinuodijimų, rėmens ir kitų sveikatos problemų. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Indrė Stukienė dalijasi naudingais patarimais, kaip gamtoje saugiai laikyti ir vartoti maistą bei ką daryti, jei suvalgius pasireiškia nemalonūs simptomai.

Japoniją alina karščio banga, jau pareikalavusi žmonių gyvybių. Institucijos trečiadienį pranešė, kad įvairiose šalies vietose nuo kaitros padarinių mirė trys žmonės. Daug gyventojų dėl aukštų temperatūrų prireikė medikų pagalbos. 14 Japonijos miestų išmatuotas naujas birželio mėnesio karščio rekordas. Keliuose regionuose paskelbtas karščio pavojus. Sostinės Tokijo centrinėje dalyje termometrų stulpeliai, pasak Japonijos meteorologijos tarnybos (JMA), kopė iki 34,4 laipsnio padalos.

Klimato kaita Pietų Europoje lemia vis dažnesnes, intensyvesnes ir ilgesnes karščio bangas, kurios net kelia pavojų gyventojų sveikatai, todėl planuojant atostogas šiame regione svarbu atidžiai įvertinti vyraujančias oro sąlygas ir rizikas. Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sakė, kad, nors karščiai Pietų Europoje visada buvo įprasti reiškiniai, klimato kaita lemia jų dažnėjimą, intensyvėjimą ir trukmės ilgėjimą.

Jau prasidėjus kalendorinei vasarai ne vienas yra nusiteikęs pasitikti šilčiausius metų orus. Termometrų stulpeliams pakilus virš 25 ar net 30 laipsnių vieni saulės spindulius pasitiks prie ežerų, kiti prie jūros, o tretieji – sodybose. Vis tik visiems svarbu prisiminti, ką per tokius orus naudinga valgyti, o ko į lėkštę verčiau nesidėti ir kokių gėrimų negerti. Šia tema naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti mitybos specialistas Paulius Paulauskas.

Sostinės viešojo transporto keleiviai piktinasi, atėjus vasarai Vilniaus autobusai, troleibusai virsta tvankiais karščio spąstais, o kai kurie vairuotojai elgiasi tarsi lenktynių trasoje. Keleiviai skundžiasi neveikiančiu kondicionieriumi ir pavojingu greitu važiavimu. Viena moteris, gyvenanti Pilaitėje, anonimiškai pasiskundė, jog kamuojant dideliam karščiui Vilniaus viešajame transporte, ne visada veikia kondicionierius.

Praėjęs penktadienis Ispanijoje buvo karščiausia gegužės mėnesio diena nuo orų stebėjimų pradžios. Vidutinė temperatūra šalyje siekė daugiau kaip 24 laipsnius, pirmadienį pranešė Ispanijos meteorologijos tarnyba. Šeštadienis buvo antra šilčiausia gegužės mėnesio diena Ispanijos žemyninėje dalyje. Dalyje Andalūzijos, anot meteorologijos tarnybos, termometrų stulpeliai net viršijo 40 laipsnių padalą. Tai lėmė iš Šiaurės Afrikos atslinkęs karšto oro frontas.

Jungtinės Karalystės (JK) meteorologijos tarnyba sako, kad šiemet vasara tikriausiai bus karštesnė nei įprastai ir perspėja, kad taip pat išaugs karščio bangų rizika, rašo „The Guardian“. Tarnyba pabrėžia, kad praėjęs pavasaris buvo labiausiai saulėtas per visą šalies istoriją. Pavasaris buvo karštos vasaros pranašas Nuo kovo pradžios JK buvo užregistruotos 630 saulėtos valandos. Pavasaris taip pat buvo sausiausias per daugiau nei šimtą metų.

Lietuvos vasaros dėl klimato kaitos tampa vis šiltesnės ir ekstremalesnės, tačiau išlieka permainingos, o ateities orų pokyčiai priklausys nuo pasaulinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir gyventojų gebėjimo prisitaikyti prie kaitros kasdienybėje. Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas teigė, kad dėl ilgalaikių klimato kaitos tendencijų Lietuvoje vasaros tampa vis karštesnės.

Pietų Ispanijoje šiomis dienomis tarnybos skelbia karščio pavojų. Dalyje miestų termometro stulpeliai jau siekia kone 40 laipsnių. Jei Saulė šį pavasarį ir pagailėjo karštų spindulių Lietuvai, tai Ispanijoje jų tikrai netrūksta. Štai Kordoboje vietiniai ir turistai jau ieško pavėsio ir vandens fontanų. Pietų Ispaniją užliejo tikra karščio banga. Ir ne visi tuo džiaugiasi, mat Kordoboje karščiai sutapo su kasmetine flamenko švente. „Tai siaubinga. Karštis sutapo su švente.

Naujojoje Meksikoje mirė mašinoje paliktas vos vienerių berniukas, rašo „ABC News“. Policija skelbia, kad berniukas tikriausiai mirė nuo karščio. Skaičiuojama, kad jis įkaitusiame prižiūrėtojo automobilyje prabuvo kelias valandas. Policija incidentą vadina „labai tragišku“. Vaikas automobilyje rastas be sąmonės Anot pareigūnų atstovo Gilberto Gallegos, policija sekmadienį buvo iškviesta į namus, kur automobilyje buvo rastas vaikas be sąmonės.

Šiaurės Atlanto vandenyne pastebimas reiškinys, kuomet susikaupia neįprastas šilumos kiekis. Paprastai tai reiškia sutrikdytą natūralų oro temperatūros Europoje formavimąsi ir didelio karščio regione bangas.  Šiaurės Atlanto šilumos kaupimasis apibūdina reiškinį, kai jūros vandenyje susikaupia neįprastas šilumos kiekis. Šis perteklinis šilumos kiekis susidaro ne per kelias dienas, o kaupiasi per kelerius metus, paprastai dėl šilumos pernašos pokyčių vandenynų srovėse.

Lenkijos meteorologai skelbia, kad artėjanti 2025 metų vasara gali būti viena iš karščiausių per pastaruosius dešimtmečius. Remiantis naujausiomis ilgalaikėmis prognozėmis, šalyje tikimasi nepakeliamų karščių, tropinių naktų ir intensyvių liūčių, galinčių sukelti staigius potvynius.​ Remiantis „Fani Pogody“ pateikta informacija, vasaros metu Lietuvoje prognozuojami temperatūros šuoliai virš 34°C. Tokie karščiai ypač paveiks pietinius ir centrinės šalies regionus.

Lietuvoje antrą dieną iš eilės pagerintas šilumos rekordas – aukščiausia balandžio 18-osios temperatūra fiksuota keturiose šalies vietose. Preliminariais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Kretingoje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Tauragėje oras įkaito iki 29,1 laipsnio Celsijaus. Ankstesnis šios dienos rekordas užfiksuotas prieš 66 metus. Tuomet Šiauliuose temperatūra pakilo iki 23,1 laipsnio Celsijaus.

Artimiausiomis dienomis orai primins vasarą. Vis tik sinoptikai įspėja – užgrius nemalonus meteorologinis reiškinys. Pateikiame naujausią sinoptikų prognozę: Ketvirtadienio dieną lietaus tikimybė maža. Vėjas pietryčių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 21–26, pajūryje 18–20 laipsnių šilumos. Penktadienį be lietaus. Vėjas pietryčių, pietų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 9–14, dieną 23–28, vakariniame šalies pakraštyje 18–22 laipsniai šilumos.

Prancūzijoje praėjusią vasarą karščio aukomis tapo apie 3 700 žmonių, trys ketvirtadaliai jų – vyresni nei 75 metų amžiaus, antradienį Paryžiuje pranešė Prancūzijos sveikatos institucija.

Tyrime nustatyta, kad iki šio šimtmečio pabaigos dėl pavojingos temperatūros Europoje gali žūti 50 proc. daugiau žmonių. Prognozuojama, kad dėl intensyvaus karščio žuvusių žmonių skaičius bus daug didesnis nei dėl šaltų orų ir labiausiai paveiks Pietų Europą, rašoma „The Guardian“. Tyrėjai apskaičiavo, kad dėl „neoptimalių temperatūrų“ kasmet mirtų 8 tūkst. žmonių, o pagal karščiausią tikėtiną scenarijų, kurį jie svarstė, per metus dėl temperatūros pokyčių mirtų 80 tūkst. žmonių.

Ispanijos pakrantės mieste Valensijoje pirmadienį fiksuota karščiausia sausio diena per daugiau kaip 150 metų. Nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, termometrų stulpeliai pasiekė 26,9 laipsnio padalą – tai aukščiausias sausio mėnesio rodiklis nuo orų stebėjimų pradžios 1869 m. Ligšiolinis rekordas buvo pasiektas 2018 m. sausio 22 d. – tada išmatuota 26,6 laipsnio temperatūra.

Ėjimas į pirtis – ne tik smagi, bet ir organizmui naudinga veikla, kuria užsiima dažnas lietuvis. Kaip išskiria ekspertai, vos kelis kartus per mėnesį apsilankius pirtyje galima ne tik pagerinti psichologinę būklę, bet ir visame kūne paskatinti svarbius procesus, atsakingus už bendrą savijautą. „Švedijoje atlikti tyrimai rodo, kad pirčių nauda organizmui – itin svarbi.

Lietuviai – tikri pirties mylėtojai, tačiau žengdami į karščio ir garų pilnas patalpas daugelis nė nesusimąsto, kaip tai veikia mūsų organizmą. Apie karščio poveikį organizmui „Žinių radijo“ laidoje „Kuriam pirtį“ pasakojo biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sporto universiteto profesorius, tiriantis aplinkos veiksnių poveikį fizinei ir psichinei sveikatai, Marius Brazaitis.

Vienos šalys kenčia nuo neadekvataus 40-ies laipsnių karščio bei sausrų, kitos stebi, kaip jų namai, automobiliai skęsta prieš akis dėl potvynių pagausėjimo. Apie klimato kaitos padarinius, galimybę ištaisyti situaciją bei, kaip atrodys mūsų ateitis, pasakojo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas. Neišsemiamas klausimas, kuris daugeliui neduoda ramybės, kokią visgi bus mūsų ateitis, kai taip drastiškai vyksta oro kaita.

Nepaisant šių metų vasarą Lietuvą užplūdusių karščių, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, mažiausiai karštų dienų buvo Nidoje, Laukuvoje ir Dūkšte – vos po vieną.   LHMT duomenimis, vasarą didžiausias karštis buvo fiksuotas birželio 27–28, liepos 10–11, 16 ir rugpjūčio 25, 30 dienos.

Jonavoje pirmadienį oro temperatūrai įkaitus iki beveik 28 laipsnių, preliminariai fiksuotas rugsėjo 16-osios karščio rekordas, skelbia meteorologai. Kaip teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) „Facebook“ puslapyje, tai – 16-as šiemet aukščiausios dienos temperatūros rekordas. „Arba 17-as, jeigu skaičiuosime liepos 11-osios reikšmę, kuomet buvo pakartotas tos dienos karščio rekordas“, – teigė meteorologai.