karščiai

Po karščių įsivyrauja Lietuvos klimatui būdingi orai. Šį savaitgalį temperatūra nukris iki 20–23 laipsnių šilumos, o daugelyje rajonų vis palis. Tiesa, sekmadienį lietus turėtų trauktis. Orus Europoje lems daugiausia žemo slėgio sritys. Aukštesnio slėgio sričių beveik nebus. Saulėta bus daugiausia žemyno pietuose, didžiojoje Europos dalyje dangų pridengs įvairaus storio debesys. Labai karšta išlieka vietomis žemyno pietuose, palei Viduržemio jūrą.

Europą ir toliau kausto alinantys karščiai. Saulė negailestingai kepina Balkanus, tačiau sudėtingiausia situacija išlieka Italijoje. Ten visoje šalyje paskelbtas karščio pavojus – į ligonines patenka daugybė perkaitusių ar dehidratavusių žmonių. Visoje Italijoje – nuo šalies šiaurės iki pietų – pats aukščiausias karščio pavojus.

Lietuvoje auga karštų dienų skaičius, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Prieš kelis dešimtmečius karštis buvo gana retas reiškinys, o dabar jo sulaukiame kasmet. Ko tikėtis toliau? LHMT specialistai primena, kad karščiu laikome pavojingą meteorologinį reiškinį, kai aukščiausia oro temperatūra dieną pasiekia ne mažiau nei 30 laipsnių.  Praeityje tokia temperatūra buvo retenybė.

Po karščio bangos pirmadienį į Lietuvą sugrįžo gaivesni orai. Kai kuriems šalies rajonams kliuvo nemažai lietaus ir gali dar palyti – gyventojai realiuoju laiku dalijasi nuotraukomis, kur plaukia kamuoliniai debesys. O sinoptikai pasidalijo naujausia orų prognoze ir paaiškino kritikams, kaip jas suprasti. Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai dalijasi orų situacija iš savo gyvenamųjų vietovių. Apie 11 val. lietus sugrįžo į pagrindinę sostinės dalį.

Kinija pirmadienį pranešė, kad savaitgalį šalies šiaurės vakaruose temperatūra pasiekė 52,2 laipsnio Celsijaus. Tai – liepos vidurio rekordas šalyje. Sindziango regiono Sanbao kaime esančioje meteorologijos stotyje liepos 16 dieną 19 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku užfiksuota 52,2 laipsnio Celsijaus temperatūra, viršijusi to paties metų laikotarpio karščio rekordą, sakoma Kinijos meteorologijos administracijos pranešime.

Savaitgalis lietuviams nepagailėjo kaitrios saulės, o ne vienas po karščių skundžiasi ir saulėje nudegusia oda. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, ko šiukštu negalima daryti nusvilus odą, kitaip galite prisidaryti tik daugiau žalos nei naudos. Yra daugybė mitų, kaip galima malšinti nudegusios odos skausmą, tačiau ne visi jie veiksmingi, o kai kurie net žalingi.

Trijuose pasaulio žemynuose tvyrant nerimą keliančioms globalinio atšilimo pasekmėms, svilinantis karštis pirmadienį grasina pagerinti temperatūros rekordus ir pakurstyti gaisrus. Daliai Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalių ruošiantis istorinėms karščio bangoms, buvo paskelbti įspėjimai apie pavojų sveikatai ir evakuacijos.

Sekmadienį tik per plauką nebuvo pakartotas paros karščio rekordas, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. „Sekmadienis buvo labai karštas, tačiau iki naujo paros rekordo užfiksavimo trūko vos 0,1 laipsnio, todėl 2021 m. liepos 16 d. užfiksuotas rekordas buvo tik pakartotas. Kalvarijoje įkaito iki 34,9 °C. Beveik visoje šalyje įkaito virš 30 laipsnių, mažiausiai oras sušilo Ventėje (29,7 °C) ir Nidoje (29,9 °C)“, – feisbuke praneša tarnyba.

Itin karštą savaitgalį Lietuvoje paskendo keturi vyrai, dar du skendusieji buvo ištraukti ir perduoti medikams.  Dar vienas 39 metų vyras paskendo Švenčionių rajone, automobiliu įvažiavęs į tvenkinį. Tragiškos nelaimės įvyko Širvintų rajone, Birštono savivaldybėje, Šiauliuose ir Skuode.   Sekmadienį, apie 13.58 val.

Į Lietuvą atslenka karščių banga. Sinoptikai žada labai šiltą šeštadienį, o sekmadienį Lietuvą svilins per 30 karščio. Medikai ragina žmones saule mėgautis saikingai – laiką leidžiant gamtoje stengtis būti pavėsyje, teptis apsauginiais kremais, ir svarbiausia – gerti daug vandens. Lietuviška saulė – dar pakeliama, palyginti su alinančiais kitų Europos šalių karščiais. Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje šią savaitę temperatūra svyravo tarp 34–45 laipsnių karščio.

Kylant termometrų stulpeliams auga ir kardiovaskulinių ligų rizika. Kaip širdies ligomis sergantiems žmonėms kovoti su karščiu, plačiau pasakoja Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Tomas Vasylius. Jo patarimais ligoninė pasidalino socialiniame tinkle. Vasara tik įsibėgėja. Vienas pagrindinių iššūkių vasarą – aukšta temperatūra. Karštis ir padidėjęs oro drėgnumas gali sutrikdyti sveikatą net ir sveikiems žmonėms.

Vasara Šiaurės pusrutulyje dar tik prasidėjo, tačiau kai kurias Europos, Kinijos ir Jungtinių Valstijų dalis jau užklupo karščio banga, o šį savaitgalį numatoma rekordinė temperatūra akivaizdžiai iliustruoja šiltėjančio klimato keliamus pavojus. Daugiau nei 100 milijonų amerikiečių sulaukė perspėjimų dėl ekstremalaus karščio, o Nacionalinė meteorologijos tarnyba prognozuoja ypač pavojingas sąlygas Arizonoje, Kalifornijoje, Nevadoje ir Teksase.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pateikė naujausią šios ir kitos savaitės orų prognozę. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ ji pasidalijo platesne prognoze ir pasakė, kas laukia. Pagal dabartinius duomenis, sinoptikė turi liūdnų žinių dėl Liepos 6-osios. Pasak jos, orų permainas atnešusi žemesnio atmosferos slėgio sistema vis dar stiprėja, ypač virš Skandinavijos esantis ciklonas – jis ir vėjais pašukuos ir lietučio atneš. „Nuo savaitės vidurio ciklonai silpnės, vėjai rims.

Mažiausiai 96 žmonės mirė per pastarąsias tris dienas Indijos šiaurinėje ir rytinėje dalyse atslinkus rekordinio karščio bangai.Rytinio Indijos regiono Utar Pradešo atstovų teigimu dėl karščio bangos mirė 54 asmenys, dar 42 mirė kaimyninėje Biharo srityje, rašoma „India Times“. „The Guardian“ pažymima, kad tai yra du vieni gausiausiai apgyvendintų regionų šalyje, kuriuose savaitgalį buvo fiksuojamas ir beveik 45 °C siekiantis karštis.

„Kartu su vasara gali pasikeisti mūsų rutina. Mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje, keliaujame, vėliau einame miegoti ir neretu atveju apleidžiame šaltuoju sezonu išsiugdytus sveikatos įpročius kaip vitaminų vartojimas“, – pastebi vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, ji pataria vasarą rūpintis savo sveikata ir papildomai vartoti bent vitaminą C, kuris šiuo sezonu itin svarbus mūsų organizmui.

„Kartu su vasara gali pasikeisti mūsų rutina. Mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje, keliaujame, vėliau einame miegoti ir neretu atveju apleidžiame šaltuoju sezonu išsiugdytus sveikatos įpročius kaip vitaminų vartojimas“, – pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, ji pataria vasarą rūpintis savo sveikata ir papildomai vartoti bent vitaminą C, kuris šiuo sezonu itin svarbus mūsų organizmui, nurodoma pranešime.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis bus itin šilta – temperatūra kils net iki +29 laipsnių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena, ko svarbu nepamiršti ir ką reikia padaryti karštomis dienomis.  Meteo.lt praneša, kad ketvirtadienis bus be lietaus. Vėjas besikeičiančios krypties, 4-9 m/s. Temperatūra naktį sieks 10-15, šiauriniuose rajonuose vietomis 7-9 laipsnius šilumos. Dieną termometrų stulpeliai kils iki 24-29, pajūryje – 21-23 laipsnių.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pateikė naujausią šios ir kitos savaitės orų prognozę. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ ji pasidalijo platesne prognoze ir pasakė, kas laukia kitą savaitę. Pasak sinoptikės, kol kas sausus orus atnešęs anticiklonas taip ir laikysis virš Šiaurės Atlanto ir beveik visos Europos, blokuos drėgniems ciklonams visus kelius gaiviais ilgesniais lietumis mus palaistyti.

Kai galvojame apie būdus, kaip greitai atsivėsinti karštomis vasaros naktimis, daugelis tikrai negavoja lįsti į karštą vonią, o verčiau lenda po šaltu dušu. Tačiau vienas vonios kambario ekspertas patarė rinktis būtent karštą vonią ir perspėjo, kad jei norite per karščius išsimiegoti, nepulkite į „neveiksmingą“ šaltą dušą.

Ispanijos valdžios institucijų duomenimis, penktadienį šalies šiaurinę dalį nusiaubė daugiau kaip šimtas neteisėtai sukeltų gaisrų, o rytuose daugiau kaip savaitę siautėjusius gaisrus pavyko suvaldyti. Penktadienio popietę Astūrijos regione ir kaimyninėje Kantabrijoje toliau siautėjo 119 gaisrų, pranešė šiaurinių regionų valdžios institucijos. Iš jų 91 kilo Astūrijoje.

Europoje dėl karščių 2022 metais jau mirė mažiausiai 15 tūkst. žmonių, o tarp labiausiai nukentėjusių šalių yra Ispanija ir Vokietija, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Šių metų vasara Europoje buvo karščiausias trijų mėnesių laikotarpis nuo tada, kai buvo pradėta registruoti šiuos duomenis. Dėl neįprastai aukštos temperatūros žemyną ištiko didžiausia nuo viduramžių laikų sausra.

Gyventojai sugrįžta iš vasaros atostogų į darbus, studentai – į didžiuosius miestus studijoms. Tai reiškia, kad vėl prasidėjo spūstys, o tuo pačiu ir nelaimingų nutikimų keliuose. Prie jų ženkliai prisideda duobėti keliai – „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad situacija vis prastesnė. Šiais metais per sausio-liepos mėnesius dėl duobių keliuose jau išmokėta beveik 13 proc. didesnė suma, nei pernai dėl tos pačios priežasties per visus metus.

Didžiausia per kelis dešimtmečius sausra Ispanijoje turi vieną šalutinį efektą, dėl kurio žmonės ne skundžiasi, o džiaugiasi. Ypač archeologai. Dabar galima išvysti, kaip atrodo ispaniškasis Stounhendžas, kurį galima pamatyti tik dėl sausros. Mat įprastai jis paskendęs po vandeniu. Kelių tūkstančių metų senumo ratu pastatytų akmenų statinys iki šiol apipintas mitais. Dauguma ispanų šiemet skundžiasi ir karščiais, ir sausra. Bet archeologams ši vasara – tikras rojus.

Jau aiškėja, kokių orų galima tikėtis rugsėjo 1-ąją ir apskritai pirmosiomis rudens dienomis. O kol kas alinantiems karščiams nesitraukiant jau ne tik dienomis, bet ir naktimis, miškininkai baiminasi, kad teks uždrausti lankytojams eiti į miškus. Jau dabar miškų gaisringumas pasiekęs priešpaskutinę – ketvirtąją gaisringumo klasę. O gamtininkai baiminasi kitų dalykų – dėl karštos ir sausos vasaros gali išnykti kai kurie varliagyviai.

Lietuvą ir toliau svilina rekordiniai karščiai. Sinoptikai sako, kad tai dar ne viskas – šiandien termometrai vėl įkaitę ir veikiausiai šeštadienį bus skelbiamas dar vienas naujas rugpjūčio temperatūros rekordas. Kol sinoptikai stebi kylantį karštį, medikai vos spėja gelbėti su karščiu besigalynėjančius nelaimėlius tiek pajūryje, tiek kitose šalies vietose.

Lietuvoje pagerintas 33 metų karščio rekordas. Sinoptikai kai kuriose šalies vietose vakar fiksavo daugiau nei trisdešimt du laipsnius siekiantį karštį. Beveik tokia pati karšta rugpjūčio septynioliktoji buvo prieš trisdešimt trejus metus Varėnoje. Tuokart termometrai rodė per trisdešimt vieną šilumos. Ir tai dar ne riba – šiandienos karštis gali pranokti prieš aštuoniasdešimt devynerius metus buvusius rekordus.

Dėl rekordinės sausros džiūsta didžiosios Europos upės. Nuseko net 100 ilgiausios Prancūzijos upės Luaros kilometrų. O Dunojaus vandeniui pasiekus 25-ių ir daugiau laipsnių temperatūrą, masiškai gaišta žuvys. Palydovinėse nuotraukose matyti ir kaip per metus nuseko Reinas. Ilgiausia Prancūzijos upė šią vasarą atrodo katastrofiškai. Kone 100 jos kilometrų – visiškai išdžiūvo.

Europą ir toliau alinant karščiams, žemyne siautėja nevaldomi gaisrai ir rekordinės sausros. Štai Italijoje iki kritinio lygio nuseko didžiausias šalies ežeras Garda, o Ispanijos sostinė skęsta smoge. Madridą pasiekė Portugalijoje, už kelių šimtų kilometrų liepsnojančio gaisro dūmai. Didžiausio Italijos ežero Gardos neaplenkė šalį alinanti sausra. Ten, kur anksčiau tyvuliuodavo vanduo, dabar atsidengė pakrantės akmenys.

Karščio atnešti netikėtumai Europoje: Italijoje nukritus Po upės lygiui, žvejai surado net pusę tonos sveriančią Antrojo pasaulinio karo laikų bombą ir ją nukenksmino, o Prancūzijos druskos ūkiuose – rekordiniai pelnai. Antrojo pasaulinio karo laikų bomba, kuri Italijos kariškių akiratyje atsidūrė visiškai netikėtai. Neįprasto radinio priežastis – Italiją kamuojantys karščiai, o aptiko ją kasdien laimikio į žvejybą besileidžiantys žvejai.

Europą svilina karščio banga – Frankfurto zoologijos sode darbuotojams tenka gyvūnus laistyti vandeniu, kad šie lengviau ištvertų karštį. Šiaurės Ispanijoje dėl sausros nevaldomai plinta gaisrai. Karščio banga alina ir Prancūziją – Korsikos valdžia perspėja, kad po 25-ių dienų saloje gali nebelikti vandens. O žemyninėje šalies dalyje valdžia jau ima riboti vandens naudojimą.

Italija penktadienį ruošėsi dabartinės šalį apėmusios karščių bangos kaitriausiai dienai, paskelbusi aukščiausio lygio perspėjimus 16-oje miestų. Tuo metu šalies ugniagesiai kovojo su virtine niokojančių gamtinių gaisrų keliuose regionuose. Blogiausia padėtis prognozuojama Milane šalies šiaurėje, kur temperatūra gali pakilti iki 40 Celsijaus laipsnių. Piečiau esančioje Bolonijoje ir sostinėje Romoje laukiama iki 39 laipsnių kaitros, pranešė meteorologijos tarnybos.

Lenkijos valdžia paskelbė perspėjimus dėl kaitros, plieskiančios daugelyje šalies vietų. Vakarų Lenkijoje, netoli Poznanės esančiame Kurniko mieste užfiksuota 36,7 laipsnių Celsijaus temperatūra, o visoje šalyje gelbėtojai sulaukia daugybės pranešimų dėl gaisrų pavojaus. Ketvirtadienį šiaurės vakarų Lenkijoje užsiliepsnojo dirbamos žemės laukai netoli Mysliborkio miesto.

Karščio bangos metu kyla noras plačiai atverti langus, kad vidun patektų gaivesnis oras, tačiau  ar žinojote, kad tada į namus įsiverš karštas oras ir bus dar tvankiau? Siekdami kuo labiau atvėsinti namus, daugelis žmonių svarsto, kas geriau ‒ atidaryti ar uždaryti langus. Štai ką reikia padaryti, kad namuose būtų kuo vėsiau.

Vakarų Europą apėmusi didelė kaitros banga daug kur sukėlė žmonių sveikatai pavojingas sąlygas, taip pat skatino gamtinius gaisrus, o antradieniui prognozuojama naujų temperatūros rekordų. Jungtinės Karalystės meteorologai sako, kad dabartinis nacionalinis kaitros rekordas – 38,7 Celsijaus laipsnio – gali tapti praeitimi ir kad temperatūra gali pirmąkart pasiekti 40 laipsnių. Ekspertai perspėja, kad šie ekstremalūs orai susiję su klimato kaita ir ilgainiui taps dar dažnesni.

Karščio banga ritasi per visą Vakarų Europą ir piką turėtų pasiekti savaitės viduryje. Britanijoje paskelbtas perspėjimas dėl ekstremalaus karščio. Ispanijoje karštis jau perkopė 40 laipsnių, o Vakarų ir Pietų Europos šalyse taip pat sparčiai termometro stulpeliai kyla virš 30 laipsnių. Kaip skelbė TV3 žinios, Ispanijos pietuose jau vakar užfiksuotas 43°C karštis. Madride taip pat ne ką geriau – atokaitoje termometrai taip pat perkopė 40-ies laipsnių ribą.

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė apžvalgą, kokie mūsų laukia orai artimiausiomis savaitėmis. Prognozuojama, kad į Lietuvą šiltesni orai sugrįš jau savaitgalį ir kai kur šils iki 27 laipsnių, o daugiau šilumos Lietuvą užplūs liepos pabaigoje. Klimatologas perspėja ir gyventojus, kurie ruošiasi atostogauti Vakarų Europoje – artėja didžiulių karščių banga. Doc.

Nors daugelį džiugina vasaros metu lepinanti šiluma, kenčiantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų turėtų būti itin atsargūs. Esant aukštai temperatūrai, savijauta gali smarkiai pablogėti, todėl svarbu žinoti, kaip padėti sau ir išvengti negalavimų. Kauno klinikų gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip sergantieji šiomis ligomis turėtų rūpintis savo sveikata vasarą.

Temperatūros stulpeliui kylant vis aukščiau ir aukščiau, keturkojai ieškosi saugaus prieglobsčio nuo saulės kaitros. Daugelis nežino, kad šilumos smūgis gali tapti sunkių ir mirtinų ligų priežastimi, o atgaivinti gyvūnus tvyrant karščiams galima tikrai ne vienu būdu. Jungtinėse Amerikos Valstijose termometrų stulpeliams Viskonsino valstijoje perkopus 31 laipsnį karščio, vietos gyventoja Michelle Corbett nutarė savo augintinį atgaivinti šalto vandens srove.

Preliminariais duomenimis, šią vasarą Europos pietus užklupus karščiui žuvo tūkstančiais žmonių daugiau, nei įprastai būtų galima tikėtis. Visame Viduržemio jūros regione žmones kankino karštis, kuris intensyvėja ir kurio trukmė ilgėja, nes regionas šyla dėl klimato kaitos.

Potvyniai, karščio bangos ir gaisrai toliau alina tiek Europą ir užatlantės šalis. Turkijoje stichija pareikalavo net 27 gyvybių. Nusiaubtas Sinopo miestas Turkijos šiaurėje. Po smarkių liūčių panašus likimas ištiko net keturis Juodosios jūros pakrantės provincijų miestus. Vanduo ir purvo nuošliaužos griovė namus, tiltus ir naikino viską savo kelyje. Pavojus iškilo tūkstančiams žmonių. Dalis jų evakuojasi.

Turkiją jau devintą dieną alina aštuonias gyvybes nusinešę gaisrai. Šiąnakt liepsnos sukėlė pavojų ne tik žmonių namams, bet ir vienai šiluminei elektrinei. Iš jos teko skubiai ištuštinti itin degaus vandenilio rezervuarus. Gaisras prie elektrinės siautėjo net 11 valandų. Gaisrai kurortinius Marmario, Antalijos ir Bodrumo miestus bei jų apylinkes siaubia jau antrą savaitę. Tad išsekusiems ugniagesiams čia pagalbos ranką tiesia dešimtys savanorių.

Graikiją kamuoja didžiausia karščio banga per kone keturis dešimtmečius. Šalyje jau beveik savaitę laikosi 44-ių laipsnių karštis. Turistai negali patekti į Akropolį ir kitus istorinius objektus – jie dėl karšio uždaryti, o vietinių prašoma piko valandomis riboti kondicionierių naudojimą, kad elektros sistemos neištiktų griūtis.  Snaudžia ne tik turistams dėl karščio uždarytas Akropolis, bet ir visi Atėnai, taip pat ir kiti Graikijos miestai. Karščio banga Graikiją pasiekė prieš savaitę.

Lietuvoje dėl karščio vietomis jau lydosi asfaltas, Kanadoje temperatūra siekia 50 laipsnių, Kuveitas praneša apie net 70 laipsnių karštį. Ši vasara yra tik dar sykį praktiškai patvirtina globalaus atšilimo teoriją, o klimatologai perspėja – net jeigu per dieną pašalintume visus teršimo šaltinius, panašūs kataklizmai tęstųsi dar mažiausiai 30 metų. Birželį Lietuvoje buvo vienas po kito fiksuojami dienos karščio rekordai – dažnai ankstesnįjį pagerinant visu laipsniu ar daugiau.

Lietuvą alinantis karštis neaplenkė ir kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus su žmona Alma Adamkiene – prezidentas juokauja, kad kaip ir visi lietuviai šiomis dienomis kepa. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su V. Adamkumi, jis teigia, jog karštis vienodai paveikė visus, tačiau skųstis negali – su sveikatos pablogėjimu susidurti netenka.

Liepos 16 diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia, dar kitaip ši diena vadinama Škaplierine arba prapjovomis. Seniau, šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo paragauti savo šeimai. Etnologas Libertas Klimka sako, kad ši šventė yra religinė, nes Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti Šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Savaitės karščio bangos kulminacija. Termometrų stulpeliams vietomis stiebiantis iki 34-ių laipsnių, dalis butų ir namų virto tikromis pirtimis. Gyventojai vėsinasi kas kaip moka: bando vėdinti namus, daro skersvėjus, dedasi šaltus kompresus. Parduotuvėse jau ir kautynės dėl paskutinių ventiliatorių.  Sostinės centre gyvenančiai 88-erių metų pensininkei Vilhelminai tvankiame bute tenka traukti prieš pusamžį pagamintą ventiliatorių. Tai paskutinė viltis atvėsti.

Lietuvą užplūdus stipriems karščiams gyventojai skuba dienas leisti prie vandens telkinių. Ir nors maudynių sezonu vanduo maudymvietėse yra reguliariai tiriamas, nemalonumų išvengti pavyksta ne visuomet. Štai visai neseniai Kėdainių rajone Dvariškių karjere išsimaudę žmonės pastebėjo greitai atsiradusį bėrimą ir niežulį, tačiau vandens tyrimai rodė, kad vanduo yra švarus.

Karštą vasaros dieną vaikus atitraukti nuo išmaniųjų įrenginių padės vandens pramogos. Tačiau nebūtina kaskart keliauti prie jūros ar ežero – savame kieme galima įsirengti tikrą vandens pramogų zoną. Ekspertai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis baseinus bei atskleidžia, kaip tinkamai juos prižiūrėti, rašoma „Kesko Senukai“ pranešime žiniasklaidai.

Kai kuriuose daugiabučiuose ir per karščiausias dienas nesiliauja spirginti gyvatukai – su tokiu nepatogumu susidūrė naujienų portalo tv3.lt skaitytojas. Vyras pasakoja, kad dėl itin aukštos gyvatuko temperatūros kreipėsi į namą administruojančią įmonę, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Tuo metu specialistai sako, kad gyvatuko temperatūros apskritai keisti negalima.