kariuomenė

Lietuvos kariuomenė šeštadienį pietvakarių Lietuvoje pradės vykdyti savaitės trukmės Sausumos pajėgų informacinių veiksmų specialistų pratybas „Pasitikėjimas 2023“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybos vyks Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko, Šakių rajono savivaldybėse. Kaip skelbiama, pratybos orientuotos į pasirengimą atremti hibridines grėsmes ir treniruoti karius veikti civilinėje aplinkoje.

Kariuomenė įgyvendintų bet kurį politikų pasiūlytą šaukimo modelį, įskaitant visuotinį šaukimą, tačiau tam pasirengti reikėtų laiko ir resursų, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Manau, kad bet koks politikų sprendimas bus įgyvendintas kariuomenės. Kitas dalykas, aišku, tam, kad įgyvendintumėme, reikia turėti resursų, laiko pasirengimui ir, prieš tai, – gero įvertinimo. Klausimas, kokią forma pasirinkti, yra ne kariuomenės klausimas“, – žurnalistams penktadienį teigė generolas.

Lietuvos kariuomenė praneša, kad trečiadienį ir ketvirtadienį Kaune treniruosis kariai.  Mokymai vyks Kauno miesto prieigose, bus organizuojamos infrastruktūros apsaugos pratybos. „Pratybų metu bus naudojama pirotechnika ir garsiniai užtaisai, jos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu“, – pranešė kariuomenė. Kaip skelbiama, pratybose dalyvaus iki 100 karių iš skirtingų Lietuvos kariuomenės vienetų.

Kaune trečiadienį ir ketvirtadienį vyks kariuomenės pratybos. Jų metu mieste gali girdėtis sprogimai. „Informuojame, kad lapkričio 29-30 dienomis, Kauno mieste vyks Lietuvos kariuomenės pratybos. Pratybų metu bus naudojama pirotechnika ir garsiniai užtaisai, jos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu“, – nurodoma kariuomenės pranešime.

Įteisinti visuotinį šaukimą reikėjo pernai, dabar apie tai diskutuoti vėlu ir neadekvatu saugumo situacijai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Dėl visuotinio šaukimo mes praradome laiką. Mes galėjome priimti sprendimus jau praėjusiais metais, kaip padarėme 2014 metais atnaujindami šaukimą, ir jau 2015 metų pavasarį surengtas pirmasis šaukimas, kuris rėmėsi vien savanoriškai atėjusiais jaunuoliais“, – pirmadienį LRT televizijai sakė jis.

Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalione pirmadienį devynerių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pradėjo 270 jaunuolių. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad daugiausia į Sausumos pajėgų Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausantį padalinį atvyko jaunuoliai iš Panevėžio ir Šiaulių regionų. Pasak pranešimo, dauguma kario kelią pradedančių jaunuolių į tarnybą užsirašė savo noru arba patekę į šaukimo sąrašus pareiškė norą atlikti tarnybą pirmumo tvarka.

Rusijos plataus masto invazija trunka daugiau, nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų.

Lietuvos kariuomenė minėdama 105-ąsias atkūrimo metines Vilniuje šeštadienį surengė įspūdingą karių ir karinės technikos paradą. Konstitucijos prospektu žygiavo daugiau nei 1400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, buvo galima išvysti daugiau kaip 100 karinės technikos vienetų. Renginys prasidėjo Lietuvos Respublikos himno giedojimu ir iškilmingu valstybės vėliavos pakėlimu. Vėliau pakeltos ir pagrindinių Lietuvos kariuomenės pagrindinių rūšių vėliavos.

Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad pirmieji iš Gazos Ruožo paleisti įkaitai grįžo į Izraelio teritoriją, kur po medicininės apžiūros galės susitikti su šeimomis. „Išlaisvintiems įkaitams Izraelio teritorijoje bus atlikta pirminė medicininė apžiūra“, – sakoma kariuomenės pareiškime ir priduriama, kad į ligonines, kur susitiks su šeimos nariais, juos lydės kariai.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui perspėjant dėl Rusijos. „Mūsų žvalgai daro tokį perspektyvinį vertimą: esamuoju laikotarpiu grėsmė, vidutinio laikotarpio grėsmė ir ilgojo laikotarpio grėsmė.

Lietuvos kariuomenei ketvirtadienį minint 105-ąsias atkūrimo metines, Kaune ir Šiauliuose vyks minėjimo renginiai.  Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, Kauno įgula organizuoja minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, į kurį atžygiuos kariai iš Šv. Arkangelo Mykolo įgulos bažnyčios. Tradiciškai šios šventės metu bus keliama Vyčio Kryžiaus ordino vėliava ir dedamos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo.

Buvęs NATO generolas, dabartinis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sako, kad ginkluotės perdavimas Ukrainai yra būtinas, siekiant užsitikrinti sėkmę mūšio lauke. Visgi, pasak jo, šiuo metu karinė paramos tiekimas sulėtėjęs ir nesiekia reikiamo kiekio. Šiuos teiginius P. Pavelas išsakė įvykusio susitikimo metu su šalies ginkluotųjų pajėgų vadovais, rašo UNIAN, remdamasi Čekijos naujienų agentūros pranešimu.

Išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Būsiu realistas – su dabartiniu finansavimu 2035 metai. 2035 metais įmanoma, kad pasiektume visišką kovinį pajėgumą, bet aš esu optimistas, kad politikai tikrai supranta reikšmę, kad tą mes turime turėti, tai tas finansavimas padidės“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė generolas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savaitgalį dalyvaus Halifakso saugumo forume Kanadoje. Kaip pranešė ministerija, šeštadienį ministras pasisakys vakarinės forumo sesijos „NATO: būtina“ metu.

Kariuomenės sraigtasparnis iš Latvijos į Vilnių trečiadienį atskraidino donoro organus. Kaip pranešė kariuomenė, Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8T pasitelktas Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu. Apie 13.20 val. medikų grupė su donoriniais organais sraigtasparniu pasiekė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Vėliau kariuomenės orlaivis grįžo į postą Kaune, kur toliau tęsia budėjimą.

Rusijai užpuolus Ukrainą, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sulaukia nemažai kritikos, esą ministerija krašto gynyba ir kariuomenės finansavimu rūpinasi per lėtai ir per mažai. Kaip ir kyla klausimų dėl rezervistų rengimo, ginkluotės įsigijimo ar visuotinės karinės tarnybos. Tačiau ministras tvirtina, kad mes per daug nuvertiname savo kariuomenę ir neįvertiname to, ką padarėme. O Rusijai užpuolus Lietuvą, ginti Tėvynę su ginklu reikėtų visiems.

Pasinaudodama kritika kariuomenės vadui generolui Valdemarui Rupšiui dėl buto nuomos iš sūnaus Kremliaus propaganda siekė supriešinti Lietuvą su Ukraina, trečiadienį paskelbė Lietuvos kariuomenė. Pasak pranešimo, tokie priešiškos informacinės operacijos požymiai, pasak kariuomenės, identifikuoti spalio mėnesį.

Vokietijos Gynybos ministerija pirmadienį pranešė apie dviejų kovinių batalionių dislokavimo planus Lietuvoje. Į Lietuvą siunčiamos brigados, kuri vadinsis „Panzerbrigade 42“, pagrindą sudarys du išbandyti Vokietijos kariuomenės koviniai batalionai: 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberviechtacho mieste ir 203-iasis šarvuotasis batalionas iš Augustdorfo. Tokį sprendimą priėmė gynybos ministras Borisas Pistorius.

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pradeda aktyviąją kibernetinės gynybos pratybų „Gintarinė migla 2023“ (angl. „Amber Mist 2023“), kuriose bus kuriami įvairių kibernetinių incidentų scenarijai, dalį. Situacijų vystymui bus sukurtas „Raudonosios komandos“ incidentų centras, kurio atstovai veiks kaip piktadariai, o Kibernetinių incidentų greito reagavimo komandos („Mėlynoji“ komanda) sieks susidoroti su visais „Raudonųjų“ mestais iššūkiais.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius nori kuo greičiau Baltijos šalyse dislokuoti nuolatinę kovinę brigadą. Kaip skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“, ministro vadovaujama Gynybos ministerija planuoja dosnias premijas, kad pritrauktų tūkstančius karių. B. Pistorius nori finansinėmis premijomis ir kitomis privilegijomis pritraukti tūkstančius Bundesvero karių nuolatinei tarnybai Lietuvoje.

Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija (KAM) karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Ministerija penktadienį informavo, kad didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.

Visuomenėje vis dažniau prabylant apie tai, kad jaunimas tampa net tik fiziškai, bet ir psichologiškai silpnesnis, specialistais ir įvairiomis specialiomis psichologinėmis programomis apsiginkluoja ir kariuomenė. Ypač po to, kai pastaraisiais metais viena po kitos joje pasipylė savižudybės. Per dvejus metus, veikiausiai dėl asmeninių priežasčių, nusižudė trys kariai, dar dėl vieno mirties aplinkybių vyksta tyrimas.

Virš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vyks Lietuvos kariuomenės bei sąjungininkų sraigtasparnių treniruotė, antradienį pranešė kariuomenė. Bendros Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos Bundeswehro pratybos, per kurias skraidys sraigtasparniai, vyks spalio 30–lapkričio 19 dienomis. Anot kariuomenės, skrydžiai vyks visoje Lietuvoje, tačiau dažniausiai skrendančius sraigtasparnius galės išvysti ir girdėti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų gyventojai, jie bus atliekami žemame aukštyje.

Krašto gynyba yra visų piliečių atsakomybė, pabrėždamas rezervo svarbą sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Šeštadienį kalbėdamas Kauno karininkų ramovėje surengtoje konferencijoje A. Anušauskas teigė, jog svarbu ne tik didinti kariuomenės kovinę galią, bet ir užtikrinti jos galimybę pasitelkus rezervą per kuo trumpesnį laiką galėtų pereiti prie karo meto struktūros, kad būtų pasirengusi greitai duoti atsaką.

Vilniaus pašonėje beveik baigtos statyti didžiausios Lietuvoje kareivinės. Kariuomenės vadas, apžiūrėjęs naujas kareivines, prasitarė, kad jam net tįsta seilė, mat tai pirmos kareivinės, kuriose bus viskas, ko reikia. Kariniai miesteliai kyla ir Šilalės rajone bei Šiaulių pašonėje, bet į viršų šauna ir šių projektų kaina – nuo maždaug 170 iki 230 milijonų eurų. Netrukus paaiškės ir kiek pinigų reikės tūkstančiams vokiečių karių, kurie persikels į Lietuvą.

Iš kur gauti daugiau pinigų kariuomenei? Tokį klausimą dabar gvildena politikai. Visi sutaria, kad šiais neramiais laikais būtina stiprinti šalies gynybą, bet kainuoja ir švietimas, medicina bei kitos sritys. Prezidentūra siūlo skolintis, bet to nenori daryti Vyriausybė. Konservatoriai jau pradėjo kalbėti, kad galbūt reikėtų žmonėms įvesti naują, gynybos mokestį. Idėjos įvairios – nuo PVM tarifo didinimo iki papildomo mokesčio turtingiausiems gyventojams.

Pasipylė prezidentūros kritika Vyriausybei, kad ši atsisako numatyti galimybę skolintis gynybos reikmėms ir kad esą nesilaiko susitarimų dėl kariuomenės plėtimo.  Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ atsako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ar krašto apsaugos ministerijai reikia pareikalauti daugiau pinigų gynybos reikmėms? Reikia pasakyti, kad Seimas, Vyriausybė ir prezidentūra yra vienoje valtyje, būtų negerai, jei artėjant rinkimams visa tai taptų politinio šou dalimi.

Lietuvos kariuomenėje tarnavęs karys priekabiavo prie kariškės. Apie tai penktadienį pranešė LRT naujienų portalas. Anoniminiame laiške, kurį gavo portalas, teigiama, kad aukštesnio laipsnio karys galimai priekabiavo prie seržantės.  Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad toks priekabiavimo atvejis yra žinomas. Generalinė inspekcija buvo gavusi karės skundą, jis buvo tenkintas.

Trijų karinių miestelių statybai išleista apie 230 mln. eurų, į Rokantiškėse Vilniaus rajone baigiama įrengti miestelį kariai kelsis jau sausį, sako antradienį jame apsilankęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Visų trijų karinių miestelių vystymui išleista vidutiniškai, buvo šioks toks pabrangimas, 230 mln. eurų su PVM, visais mokesčiais. (...) Man atrodo, (pabrangimas – BNS) neviršijo 8 proc., o kainos (rinkoje – BNS) statybose svyravo iki 25 proc.

Vos spėjusį Rusijos televizijos eteryje pasirodyti atlikėją Mamutą Useinovą tiesiog prie maldos namų sulaikė Rusijos policija ir, kartu su kitais maldininkais musulmonais, išsiuntė į karinį dalinį. Vadybininku Rusijoje dirbantis vyras prieš savaitę debiutavo viename iš Rusijos „Pirmojo kanalo“ muzikinių šou, o dabar pats pranešė, kad jį, panaudojus jėgą, siunčia į frontą.

Penktadienį pasibaigus tarptautinėms karinėms pratyboms „Geležinis vilkas 2023-2“ karinė technika grįžta į Ruklą. Kaip pranešė kariuomenė, Karo policijos lydimos karinės technikos kolonos Ruklos kryptimi nuo penktadienio iki sekmadienio. Dvi savaites Gaižiūnų poligone Jonavos rajone ir Generolo Silvestro Žukausko poligone Švenčionių rajone gynybos ir puolimo operacijas atlikti treniravosi apie 3500 karių.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai pratybose Vengrijoje treniravosi atlikti objektų bei standartinių sprogmenų žvalgybą ir neutralizavimą po vandeniu itin sudėtingomis sąlygomis.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Nepriklausomas ekspertas, buvęs finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad saugumo situacijai pasikeitus dabartinio finansavimo gynybai neužtenka.

Tauragės, Jurbarko, Šilutės, Pagėgių savivaldybėse penktadienį prasideda Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų karinės pratybos. Pratybos vyks visą savaitgalį. Jose dalyvaus Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305, 307 ir 308 pėstininkų kuopos.  Pabrėžiama, kad tai – suplanuoto karinio rengimo ciklo pratybos, kurios neturi sąsajų su geopolitine situacija.

Vyriausybė nesilaiko sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros ir stebina jos nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugai kitų metų valstybės biudžete – tikina prezidento patarėjas.  Apie tai, ar iš tiesų galime papildomai skolintis, laidoje „Dienos komentaras“ atsako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros, jį taip pat stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte. Pasak jo, Vyriausybės Seimui pateikta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa neatitinka pasiektų sprendimų Valstybės gynimo taryboje.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, kuri bus įgyvendinama 2023-2030 metais. Toliau ji bus teikiama Seimui. Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, kad programoje įtvirtintos trys pagrindinės kryptys.

Sekmadienį prieš auštant kovotojų grupuotė „Hamas“ paleido daugiau raketų – žuvusių civilių ir karių skaičius Izraelyje išaugo iki daugiau kaip 700, o dar keli tūkstančiai buvo sužeisti. Izraelio kariuomenė apšaudė Pietų Libaną iš artilerijos, atsakydama į ugnį iš ten – skelbiama apie šimtus žuvusių.Tam, kad besiginanti šalis atremtų teroristų išpuolius, JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė suteikti papildomą paramą Izraeliui.

Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, ketvirtadienį atidarius didžiausias Baltijos šalyse karinės technikos remonto dirbtuves „Vilkas“, politikai ir kariuomenės vadovybė džiaugiasi, kad logistika nebėra podukros vietoje. „Šiandien mes atidarome simboliškai štai šias dirbtuves, kurios yra svarbus mūsų kariuomenės aprūpinimo elementas, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Spalio 5 d. prasideda tarptautinės karinės pratybos „Geležinis Vilkas 2023 II“. Dviejų savaičių trukmės mokymuose Gaižiūnų poligone (Jonavos r.), Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) ir jų apylinkėse treniruosis kariai iš skirtingų Lietuvos kariuomenės vienetų ir septynių kitų NATO valstybių – Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone, ketvirtadienį atidaromos didžiausios Baltijos šalyse karinės technikos remonto dirbtuvės „Vilkas“. Maždaug 4,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto teritorijoje įrengtos 22 remonto vietos. Aštuonios iš jų skirtos šarvuotai ratinei technikai, tai yra pėstininkų kovos mašinoms „Vilkas“, šešios – sunkvežimiams, po keturias – vikšrinei technikai ir visureigiams.

Lietuvos kariai baigia dalyvavimą didžiausiose NATO šalių išminuotojų pratybose Islandijoje. Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, rugsėjo 21 - spalio 4 dienomis vykstančiose pratybose „Šiaurinis iššūkis 23“ (angl. „Northern challenges 23“) treniravosi Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Povandeninių veiksmų komandos narai, Sausumos pajėgų Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai bei Specialiųjų operacijų pajėgų kariai.

Kompozitorius, prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano atskleidė, jog ruošiasi priimti TV3 laidos „Į sveikatą!“ iššūkį – įvykdyti normatyvus, kuriuos atlieka Specialiųjų operacijų pajėgų nariai Lietuvos kariuomenėje. Vyras sako, jog jo tikslas yra surinkti maksimalų šauktinių normatyvų įvertinimą – tris šimtus taškų.  Stanislavas Savickis sako, jog pradėjo sportuoti, kai prieš penkerius metus sužinojo, jog serga onkologine liga.

Indijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad 23 kariai dingo be žinios po to, kai kalnuotoje šiaurės rytų Sikimo valstijoje vieną slėnį užliejo smarkių liūčių sukeltas staigus potvynis. „Dėl staiga praslinkusio debesies virš Lhonako ežero Šiaurės Sikime Tystos upėje kilo staigus potvynis (...) 23 kariai laikomi dingusiais be žinios, o kai kurios transporto priemonės, kaip pranešama, paskendo purve“, – sakoma kariuomenės pareiškime. „Vykdomos paieškos operacijos“, – priduriama jame.

Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje. Netoli Vilniaus jau atsirado pirmasis parkas, kuriame kariuomenė pradėjo kaupti barikadas – prieštankinius ežius, vadinamuosius „drakono dantis“ ir kitas fizines kliūtis, kurios, prireikus, būtų staigiai išdėstomos pasienyje. Perkamos ir minos, kuriomis pasienis būtų užminuotas. O Vyriausybinė komisija nusprendė ir, kam bus draudžiama keliauti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas Lietuvai grėsmingas šalis.

Kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys pripažino nuomojęsis iš savo sūnaus butą, bet nesijaučia „padaręs kažkokią moralinę žalą“. „Labai džiugi naujiena, kad mes bendrai pradedam apie tai kalbėti: apie karių socialines garantijas, apie visokias išmokas, kas susiję su karių rotacija ir atitinkamai pareigų vykdymu. Dėkoju žurnalistams už šią iniciatyvą“, – žurnalistams antradienį sakė V. Rupšys.

Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje pirmadienį oficialiai atidaryta nuolatinė Lietuvos ir sąjungininkų kariams skirta modulinė stovykla „Jonas“. Naujojoje stovykloje galės įsikurti 600–800 karių. „Aš pabrėžčiau žodį „nuolatinė“. Per pastaruosius kelerius metus yra įrengtos trys nuolatinės ir viena laikina stovykla. Būtent šios nuolatinės stovyklos užtikrina mums, kaip priimančiai šaliai, kitų šalių paramą.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis atidarė pirmąjį Kyjivo Tarptautinį gynybos pramonės forumą, surengtą siekiant paskatinti daugiau kompanijų gaminti ginklus Ukrainoje. Rusijai pernai vasarį užpuolus Ukrainą, Kyjivas yra labai priklausomas nuo Vakarų pagalbos, bet taip pat siekia skatinti vidaus ginklų pramonę, be kitų dalykų, turėdamas galvoje nuogąstavimus, kad sąjungininkių parama galėtų susvyruoti.

Kariuomenės ir policijos galvos skausmu tampa prastas vaikinų ir merginų fizinis pasirengimas. Kariškiai suskaičiavo, kad tik vienas iš dešimties vaikų, baigusių mokyklą ir pakliuvusių į kariuomenę, geba išlaikyti karinio fizinio pasirengimo testą.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklose žada papildomą kūno kultūros pamoką per savaitę. Tiesa, valdininkai pastebi, kad dėl prastos vaikų fizinės būklės iš dalies atsakomybę turi prisiimti ir vaikų tėvai.