karinė tarnyba

Mianmaro chunta šeštadienį įgyvendino privalomosios karinės tarnybos įstatymą, pagal kurį visi 18–35 metų vyrai ir 18–27 metų moterys privalės atlikti mažiausiai dvejų metų karinę tarnybą. Nuo 2021-ųjų vasario, kai generolai nuvertė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybę, Mianmare tvyro neramumai, o masiniai prodemokratiniai protestai peraugo į didelio masto ginkluotą pasipriešinimą.

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) kilus nepasitenkinimui dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymo į privalomąją karinę tarnybą kviesti ir studentus, nuspręsta suburti darbo grupę. Dabartinėms pataisoms, kuriomis numatoma, kad aukštosiose mokyklose besimokantieji būtų kviečiami atlikti privalomąją tarnybą, nepritarė bene visi komiteto nariai, kurių nuomone, karinė prievolė studentams neturėtų būti privaloma.

Krašto apsaugos ministerija imasi šauktinių pertvarkos. Jais siūloma trumpinti tarnybos trukmę, žeminti šaukiamųjų amžių, studentams tarnybos atidėti nebūtų galima, tad planuojantiems studijuoti tektų arba atidėti mokslus, arba tarnybą atlikti savaitgaliais, atostogų metu.

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė įstatymui, kuriuo didinama maksimali privalomosios karinės tarnybos Rusijoje amžiaus riba, pranešė Valstybės Dūma – žemieji parlamento rūmai. „Nuo 2024 metų sausio 1 dienos į karinę tarnybą bus šaukiami piliečiai nuo 18 iki 30 metų“, – pareiškė Valstybės Dūma. Įstatymo projektui buvo pritarta iškart per antrąjį ir trečiąjį svarstymus. Anksčiau Rusijoje vienerių metų karinė tarnyba buvo privaloma vyrams nuo 18 iki 27 metų.

Lietuvos krepšinio istorija – neatsiejama nuo Lietuvos kariuomenės. Būtent kariai pirmieji šalyje pradėjo užsiimti šia sporto šaka dar 1920 metais. Praėjus šimtmečiui, artimas Lietuvos kariuomenės ryšys su krepšiniu atgimė Jurbarke. 1920-1922 metais Krašto apsaugos ministerijos sporto instruktoriaus pareigas ėjęs Karolis Dineika išleido vadovėlį „Krepšiasvydis“ ir tapo krepšinio taisyklių pradininku Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenės gretas pirmadienį papildė pirmieji šių metų karo prievolininkai, devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje pradėjo maksimalus skaičius – 415 jaunuolių, pranešė kariuomenė.  Kaip skelbiama, gerokai daugiau nei nurodytas skaičius jaunuolių išreiškė norą atlikti karo tarnybą, tad dalis į batalioną netilpusiųjų prisijungti prie Lietuvos kariuomenės galės kovo pradžioje.

Partijos turi susitarti dėl visuotinio šaukimo, o ne nustumti šį kausimą į ateitį, sako prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas anksčiau šią savaitę paskelbtus siūlymus reformuoti šauktinių sistemą.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen antradienį paskelbė prailginanti privalomąją karinę tarnybą nuo keturių mėnesių iki vienerių metų, sakydama, kad sala turi pasirengti didėjančiai Kinijos keliamai grėsmei. Demokratinis Taivanas gyvena nuolatinėje Kinijos invazijos baimėje, nes Pekinas salą laiko savo teritorijos dalimi ir grasina vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atsako į penkis dažniausiai užduodamus klausimus apie tarnybą ir primena, kad atlikti konstitucinę pareigą visada paprasčiau ir lanksčiau pasirinkus tarnybą savo noru, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Tokiu atveju net 15–30 proc. didėja išmokos, galima pasirinkti tarnybos vietą ir tarnauti kariuomenėje kartu su artimiausiais draugais ar bendraklasiais.

Jau keturis su puse mėnesių kapralas Ilja Kaminskis su kitais 11-osios aviacijos mūšių brigados kariais dalyvauja Rusijos vykdomame kariniame puolime, kuris iš lėto verčia Rytų Ukrainoje dislokuotus ukrainiečius atsitraukti. Tačiau liepos mėnesį, kaip pasakojo pats I. Kaminskis, jo kantrybė išseko. Jis atsisakė kovoti ir taip prisidėjo prie dar 77 jo brigados vyrų, atsisakančių vykdyti jiems duodamus nurodymus. „Esu morališkai pervargęs.

Atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę ir būtinybę gerinti šaukimo į kariuomenę sistemą, Latvijos Gynybos ministerija siūlys įvesti šalyje visuotinę karo tarnybą, antradienį sakė gynybos ministras Artis Pabrikas. Dabartinės sistemos galimybės jau išeikvotos, pabrėžė ministras. Visuotinį šaukimą ketinama palaipsniui įvesti per penkerius metus. 2023 metų sausio 1-ąją prasidės pirmasis šio proceso etapas, jame bus galima dalyvauti savanoriškai.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigė 800 karių, jie papildė kariuomenės aktyvųjį rezervą.  Jaunieji kariai baigė tarnybą Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų ir Juozo Vitkaus inžinerijos batalionuose, Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione bei Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Vyriausybė siūlo advokatams, antstoliams, notarams ir jų padėjėjams leisti atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokioms Teisingumo ministerijos parengtoms įstatymo pataisoms. Galutinį sprendimą dėl jų priims Seimas. Pataisomis būtų papildytas išimčių sąrašas dėl draudimo advokatams, antstoliams, notarams ir jų padėjėjams dirbti kitą darbą: būtų įrašytas leidimas  atlikti savanorišką nenuolatinę karo tarnybą.

Tina Kandelaki, įvardijama kaip viena garsiausių ir žinomiausių Vladimiro Putino televizijos propagandisčių, arši Rusijos karo Ukrainoje palaikytoja, paklausta, kodėl jos 20-metis sūnus nebuvo pašauktas į Rusijos armiją, nuo atsakymų susilaikė. Nors televizijos žvaigždė aiškiai palaiko Rusijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje, jos sūnus kare nedalyvauja ir net nėra įtrauktas į šauktinių sąrašus.

Rukloje nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo virš 440 šauktinių, pirmadienį informavo Lietuvos kariuomenė. Kariai tarnaus Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo kuopose bei Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione. Kariuomenės teigimu, daugiau nei pusė jaunuolių tarnybą pasirinko savo noru, o kiti – į šaukiamųjų sąrašą patekę karo prievolininkai – išreiškė norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka.

21-erių ūkininkas Eivinas Bidlauskas jau antrą kartą šaukiamas tarnauti į kariuomenę. Pirmąjį šaukimą vaikinas gavo pernai, bet jam pavyko pasiekti, kad tarnyba būtų atidėta metams. Šiemet gavęs antrąjį šaukimą, E. Bidlauskas susirūpino, kad, jei teks tarnauti, nukentės jo paties kurtas verslas. Portalas tv3.lt aiškinasi, kokiais atvejais šauktiniai gali prašyti atidėti tarnybą. „Valdžia skatina gyvenimą kaime, verslų kūrimą.

Chirurgo raginimas 19-metei savanorei išsioperuoti krūtinę, kad ši netrukdytų karinėje tarnyboje, nustebino ne tik merginą ir jos šeimą, bet ir karių sveikatą nuolat tikrinančius specialistus. Jų manymu, kad ir kokio dydžio krūtinę turėtų mergina, tarnyboje ji trukdyti negalėtų, o chirurgas negali liepti atlikti operacijos, tik rekomenduoti, jei yra tikras pavojus sveikatai.

Trečiadienį paskelbtas 2020 m. šauktinių sąrašas sukėlė įvairių diskusijų socialinėje erdvėje. Šiemet į sąrašus įtraukti 38 tūkstančiai jaunuolių nuo 18 iki 23 metų. Tarp jų ir aukštųjų mokyklų studentai. Tarp besipiktinančių šaukimo tvarka ir šauktinių sąrašais atsidūrė ir Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas, kuris pasidalino žinute savo „Facebook“ paskyroje.

Krašto apsaugos ministerijai sudarius šauktinių sąrašą ir pakvietus 3828 karo prievolininkus, jaunuoliai aiškinasi, kada juos pakvies į tarnybą, o kada ją galima būtų atidėti arba net būti nuo jos atleistam. Trečiadienį paskelbti šių metų karo prievolininkų sąrašai, į kuriuos įtraukti apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Nauja šiemet tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Sąrašas sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Londono „Tottenham Hotspur“ žvaigždė Sonas Heung-minas išvengs prievolės atlikti karinę tarnybą – Pietų Korėjos rinktinė Azijos žaidynių futbolo turnyro finale 2:1 (0:0) įveikė Japoniją ir tapo čempione. Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi be įvarčių, bet per pratęsimą nugalėtojams du įvarčius mušė Lee Seung-woo ir Hwangas Hee-chanas. Ueada Ayase dar sušvelnino rezultatą, bet galiausiai triumfavo Pietų Korėja.

Paskutinėse pasaulio futbolo čempionato grupių etapo rungtynėse Pietų Korėjos futbolininkai sensacingai 2:0 įveikė čempionų titulą gynusią Vokietiją ir pašalino ją iš tolimesnės kovos. Tiesa, toks pats likimas ištiko ir korėjiečius, kurie pirmenybių starte suklupo prieš Meksikos ir Švedijos rinktines. Ir nors daugelis futbolo gerbėjų po laimėtų rungtynių su Vokietija, šlovino Pietų Korėją, šios valstybės valdžios atstovai nebuvo tokie sužavėti.

Buvusi ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė siūlo, kad į kariuomenės gretas jaunuoliai stotų vos baigę mokyklą. Eksministrė nori grąžinti visuotinį šaukimą ir kasmet kario uniformomis apvilkti bent 6,5 tūkst. Lietuvos vaikinų. Vyriausybė vadovo tokia konservatorės nesužavėjo, Saulius Skvernelis atkerta, kad kariuomenės reikalais Juknevičienei reikėjo rūpintis tuomet, kai ji buvo krašto apsaugos ministre. R. Juknevičienė Seimui siūlo nuo 2024 metų gražinti visuotinį šaukimą į kariuomenę.

Estijoje karinės tarnybos vengiantiems asmenims siūloma sustabdyti vairuotojo pažymėjimo, medžiotojo arba žvejo kortelės galiojimą – tokias įstatymo pataisas ketvirtadienį posėdyje svarstys vyriausybė.

Teisingumo ministerija svarstys atsisakyti nuostatos, kad konkursuose į valstybės tarnybą pretendentams surinkus vienodą balų skaičių laimėtoją lemtų atlikta karinė tarnyba. Šis klausimas iškilo vykdant atranką į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovus. Joje trys kandidatai surinko vienodai balų, viena iš jų - moteris.

Nepaisant to, kad tiek ekonomika, tiek ir darbo užmokestis Lietuvoje toliau auga, šiemet emigracija netikėtai ūgtelėjo ketvirtadaliu. Taigi, kodėl daugiau tautiečių nutarė išvažiuoti į užsienį? Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas (LSD), šiemet nuo sausio iki liepos mėnesio iš šalies išvažiavo 27 721 asmuo, tuo metu pernai tuo pačiu laikotarpiu iš Lietuvos emigravo 20 824 žmonės.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo „Facebook“ paskyroje teigia, kad privalomosios karinės tarnybos grąžinimas paskatino iš Lietuvos emigruoti beveik 5 tūkstančius žmonių.  „Naktinės „šauktinių" reformos rezultatas: kone 5000 lietuvių emigravo baimindamiesi privalomos karinės tarnybos, kurios, kaip aiškėja, net neprireiks, nes jau susirinko pakankamas skaičius savanorių.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako tikėjęsis daugiau savanoriškai atlikti karinę tarnybą norinčių jaunuolių. „Aš tikėjausi, kad gal bus daugiau. Bet sunku pasakyti, ar tai yra daug, ar mažai. Aš manau, daugelis galvoja, kada bus pakviesti ir tikrai atliks šitą privalomąją karinę tarnybą“, – Žinių radijui sakė A.Butkevičius. Trečiadienio duomenimis, norą atlikti privalomąją karinę tarnybą šiuo metu yra pareiškę 159 asmenys.

 Per dešimt dienų sulaukta daug kaip 100 savanorių, pasiryžusių atlikti privalomąją karo tarnybą, antradienį pranešė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seime pristatydamas siūlomas naujas garantijas ir privilegijas šauktiniams. „Praėjo dešimt dienų, kai paskelbiau, kad jau galima užsirašyti, ir jau turime per 100 savanorių“, - sakė ministras. Anot jo, atlikti privalomąją karo tarnybą bus pakviesti tik apie 2 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių.

Kad ir ką manytų stipriosios lyties atstovai, istorija nemeluoja: moterys į karą verždavosi taip pat, kaip ir vyrai. Laikai keičiasi, bet mitas, kad karas – tai vyrų darbas, o moterų vieta namuose, virtuvėje, kažkodėl gyvuoja iki šiol. Stereotipas, kad moterys yra taikioji, neagresyvioji lytis, palyginti su karo kurstytojais vyrais, pasirodė esąs nepaprastai gyvybingas. Net jei istorijos faktai sako visai ką kita.

Dešimtys tūkstančių sveikų vaikinų sugeba išvengti privalomos karinės tarnybos Izraelyje, tačiau valdžia nusprendė nubausti 30-metę Janą Gorelik, kuri jau 13 metų gyvena Kanadoje. Teismas pratęsė jos suėmimą, o į teismo posėdį jį buvo atvežta lydima apsaugos, su antrankiais bei surakintomis kojomis. J. Gorelik, Kanados pilietė, suimta už vengimą nuo tarnybos Izraelio kariuomenėje, liks kalėjime. Būtent tokį sprendimą priėmė Jafo karinis teismas.

Rugsėjo 4 d. 11 val. Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašoma Krašto apsaugos ministerijos ir Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutartis dėl biudžeto lėšų panaudojimo karo tarnybą atlikusių jaunuolių darbui ir įdarbinimui subsidijuoti.

Rusijos armijai trūksta šauktinių. Generalinio štabo duomenimis, šiais metais tarnauti buvo pakviesta tik 135 tūkst. 850 vaikinų, o ne 250-300 tūkst., kaip buvo planuota, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes praktiškai daugiau nebeturime žmonių, kuriuos galėtume pašaukti į armiją“, – sakė generalinio štabo vadas Nikolajus Makarovas. Anot jo, Rusijoje karinei tarnybai tinkami tik 12 proc. 18–27 metų amžiaus vyrų.

Penktadienį, birželio 17 dieną, Lietuvos Respublikos Seime vyko Seimo darbo simuliatorius, kurį organizavo Seimo narė Agnė Bilotaitė ir Jaunieji konservatoriai. Renginyje dalyvavo apie 90 jaunųjų politinių partijų atstovų iš Lietuvos Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Valstiečių liaudininkų gretų. Taip pat nepartinių jaunimo organizacijų atstovai iš Šaulių sąjungos ir Akademinio politologų klubo.

Neseniai Seimui pateiktos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paruoštos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pataisos, kuriose numatoma, kad žmonėms, atlikusiems bazinius karinius mokymus, būtų įvestos tam tikros skatinimo priemonės, o viena jų – pirmenybė stojant į aukštąsias mokyklas.

Siūloma nustatyti 3 privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdus: 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, bazinius karinius mokymus (nuo 30 iki 90 dienų trukmės) ir jaunesniųjų karininkų vadų kursus. Tokias nuostatas siūloma įteisinti antradienį krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės Seimui pateiktame Karo prievolės įstatymo pakeitimo projekte. Pasak ministrės, pataisos parengtos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo mėnesio išaiškinimą.

Kalėdinės premijos bus mokamos tik būtinųjų karinių mokymų dalyviams ir tarnybą pradėjusiems eiliniams – tokius įsakymus pasirašė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Būtinųjų karinių mokymų dalyviai, kurių statusas prilyginamas privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, Kalėdų proga gaus Vyriausybės nustatyto dydžio šventinę premiją – 130 litų (1 MGL). Kalėdines premijas gaus 76 būtinųjų karinių mokymų dalyviai. Premijoms išmokėti skirta 9,9 tūkst. litų.

Tarnybą Lietuvos kariuomenėje lapkričio 1–ąją pradėjo šeštoji ir paskutinioji šių metų būtinųjų karinių mokymų laida. Pusšimtis jaunuolių iš visos Lietuvos 13 savaičių karybos mokysis Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, Jonavos rajone, o geriausiems iš jų bus pasiūlyta tapti profesinės karo tarnybos kariais. „Daugelis būtinųjų karinių mokymų karių turi aiškų tikslą – tapti profesinės karo tarnybos kariais.

Rusijos gynybos ministerija į karinę tarnybą pašauktiems asmenims siūlo uždrausti keliones į užsienį. Jei naujasis įstatymo projektas įsigaliotų, keliauti uždrausta būtų visiems, jaunesniems kaip 30 metų vaikinams, kurie dar nėra atlikę karinės tarnybos. Pasak gynybos ministerijos, keliauti galėtų tik tie, kurie pareigūnams pristatytų karinį pasą ar specialų leidimą. Naujasis projektas jau susilaukė kritikos lavinos.

Buvęs krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas kovo 15 d. vykusios spaudos konferencijos metu stengėsi sukritikuoti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą Karo prievolės įstatymo koncepciją, pagal kurią bus parengtas naujas Karo prievolės įstatymas. Jis pabrėžė, kad socialdemokratai yra prieš privalomos karo tarnybos grąžinimą.

Viešojo saugumo tarnybos vadas generolas Sergejus Madalovas sako, kad keblumų pratęsti vasarą buvusią pagalbą prižiūrint tvarką mieste sudaro nuo vasaros likęs įsiskolinimas tarnybos pareigūnams už dirbtus viršvalandžius, tačiau į mero prašymą būtina atsiliepti realiais darbais. Prieš kurį laiką Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, prašydamas Viešojo saugumo tarnybos pagalbos.