kariai

Jungtinių Valstijų (JAV) rotacinės pajėgos padeda atgrasyti potencialų priešininką, tikimasi, kad Lietuvoje jos liks ir po 2025-ųjų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „JAV buvimas regione yra labai svarbus siekiant atgrasyti potencialų priešininką. Lietuva yra dėkinga JAV už įsipareigojimus užtikrinti mūsų saugumą ir JAV pajėgų buvimą regione.

Būtingės naftos terminale ir jo prieigose nuo penktadienio iki sekmadienio vyks Taikos meto užduočių pratybos, skelbia Palangos savivaldybė. Šioje teritorijoje vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės Taikos meto užduočių pratybos, orientuotos į objekto apsaugą ir gynybą, kontrolės punktų įrengimą ir sužeistųjų evakuaciją.

Gelmių tyrinėtojai šeštadienį pranešė, kad aptiko Antrojo pasaulinio karo japonų transporto laivo „Montevideo Maru“, kuris buvo paleistas netoli Filipinų ir kuriame žuvo beveik 1 000 australų, nuolaužas.

Lietuvoje vieši iš okupantų nelaisvės ištrūkę Ukrainos „Azov“ pulko kariai, kurie pasakoja, kaip iki paskutinio momento gynė rusų užpultą Mariupolį. O Ukrainos karių artimieji prašo Lietuvos diplomatų pagalbos siekiant sugrąžinti Rusijos nelaisvėje esančius ukrainiečius. Jų iš viso gali būti net 10 tūkstančių. Tiesa, susigrąžinti Ukrainos gynėjus trukdo pati Rusija, mat neįtraukia jų į karo belaisvių sąrašą.

Lietuvos kariai galės treniruotis Slovakijos poligonuose ir mokymo centruose, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Tą jis pareiškė penktadienį išplatintame kariuomenės pranešime, vizito Slovakijoje metu susitikęs su šios šalies kariuomenės vadu Danieliu Zmeko. „Su Slovakijos kariuomenės vadu labai konkrečiai kalbėjome apie tai, kaip mūsų ginkluotosios pajėgos gali plėsti bendradarbiavimo spektrą.

Ukrainos ligoninėje gydomi du sužeisti lietuvių kariai, BNS patvirtino Užsienio reikalų ministerijos atstovai. „Ambasadoriaus Ukrainoje Valdemaro Sarapino žiniomis, du sužeisti lietuvių kariai yra gydomi Dnipro ligoninėje“, – BNS penktadienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė.

Pilietinis gynybos ir saugumo analizės centras „Locked N‘ Loaded“ kartu su Šarūnu Jasiukevičiumi, dar žinomu Praeities žvalgo vardu, visus neabejingus piliečius kviečia aukoti nekarinei įrangai, kuri bus skirta Ukrainoje kariaujantiems lietuviams. Nuo šiol „Locked N‘ Loaded“ iniciatyvai lėšas bus galima paaukoti ne tik paprastu bankiniu pavedimu, bet ir siunčiant SMS žinutę specialiu numeriu 1437, įrašius tekstą LNL.

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pranešė turinti apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų, o artimiausiu metu planuojama įsigyti ir daugiau karinės technikos, kurios reikės šio karinio vieneto suformavimui. „Lietuvos kariuomenė jau turi apie tris ketvirtadalius divizijai reikalingų pajėgumų, o artimiausiu metu įsigys ir kitus divizijos suformavimui ir įgalinimui reikalingus karinius pajėgumus“, – nurodoma pranešime.

Vilniuje ir netoli Vilniaus šeštadienio rytą įvyko dvi didesnės avarijos. Nemenčinėje žiedinėje sankryžoje nesuvaldytas karinis sunkvežimis įlėkė į griovį ir įsirėmė į tvorą, sunkvežimiu važiavo amerikiečiai kariai. O štai Vilniuje šiukšliavežis smarkiai suniokojo pastatą – pakilusi krano strėlė užkabino virš gatvės esančią pastato dalį. Viena avarija įvyko J. Balčikonio gatvėje Vilniuje: teko kviesti net ir ugniagesius–gelbėtojus.

Pertvarkant Lietuvos kariuomenės rezervą, per pastaruosius metus įgūdžius atnaujino dvigubai daugiau rezervistų, skaičių ketinama dvigubinti dar kartą, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  „Siekiant, kad aktyvusis kariuomenės rezervas būtų gerai parengtas imtis užduočių nedelsiant, didinamas įgūdžius atnaujinančių prievolininkų skaičius. Per pastaruosius metus įgūdžius atnaujino dvigubai daugiau rezervistų – virš 2,6 tūkstančių“, – sakoma pranešime.

Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai dalyvavo JAV pajėgų 56-osios artilerijos vadavietės organizuotose tarptautinėse pratybose „Dinamiškas frontas 2023“ Vokietijoje, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Pratybos Grafenwoehrio poligone truko iki balandžio 1-osios.  Kariai taip pat treniravosi Danijos Oksboelio poligone.

Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse perėmė Portugalijos ir Rumunijos kariai. Portugalai ir rumunai Baltijos valstybių oro erdvę saugos su aštuoniais naikintuvais F-16, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jie oro policijos misiją perėmė iš lenkų ir prancūzų. Misiją baigiantys Lenkijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16. Misijoje dalyvavo apie 150 lenkų karių.

Sąjungininkai nerimauja dėl mažėjančių amunicijos ir ginkluotės atsargų ir visa tai vyksta tuo pat metu, kai NATO prisiima vis daugiau įsipareigojimų dėl naujų atsargų ir karių rytiniame flange.

Trečiadienį į Lietuvą atvyko Portugalijos kariuomenės rotacinių pajėgų pamaina, pranešė Lietuvos kariuomenė. Apie 150 Portugalijos Jūrų pėstininkų korpuso padalinio karių kartu su Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“, Specialiųjų operacijų ir Karinių jūrų pajėgų vienetais treniruosis bendrose pratybose iki birželio mėnesio. Ketvirtadienį iš Portugalijos į Klaipėdos jūrų uostą atvyks karinė technika – visureigiai, sunkvežimiai ir kovinės valtys.

Pirmadienį Kauno mieste ir jo apylinkėse prasidės pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pratybos „Stiprus vilkas 2023“. Iki ketvirtadienio vyksiančių mokymų metu į miestą bus perkeltos kelių karinių dalinių vadavietės, jų personalas treniruosis planuoti bei vykdyti gynybos operacijas, pranešė kariuomenė.

Antradienį į Europos Sąjungos (ES) vadovaujamą karinę jūrų operaciją „Irini“ išlydėta Lietuvos karių grupė. Išlydėjimo ceremonija vyko Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje, pranešė kariuomenė.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Ukrainos karas yra tipiškai žiaurus, bet sunkiai nusakomas žodžiais. Tačiau vienas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys, kuriam kovos draugai sugalvojo šaukinį „Rašytojas“, iš tiesų tapo rašytoju: iš biuro vadybininko kariu tapęs vyras, kada tik gali, rašo dienoraštį, kuriuo sutiko pasidalinti su britų leidiniu „The Economist“.  Ši dienoraščio dalis datuojama nuo 2022 m. liepos 24-osios rugpjūčio 28-osios.

Sausumos, oro bei jūrų keliais į Lietuvą pratyboms atvyko apie 600 Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados karių, atgabenta apie 240 karinės technikos vienetų, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.  Antradienį Lietuvoje prasidės bendros Vokietijos karių ir Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Grifono žaibas“ (angl.

2023 m. vasario 25–26 d. Vilniaus rajone vyks Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 802 pėstininkų kuopos karinio rengimo pratybos. Kaip informuoja rinktinė, mokymų tikslas – treniruoti karius savanorius šalies gynybai. Pagrindiniai pratybų veiksmai vyks neapgyvendintose, miškingose vietovėse, skelbia naujienų portalas „Made In Vilnius“.  Pratybose dalyvaus apie 80 karių su ginklais.

Ketvirtadienį, minint Rusijos okupantų invazijos į Ukrainą metines, Ukrainos karių grupės Lietuvoje baigė mokymus, jiems buvo įteikti kursų baigimo pažymėjimai, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Klaipėdos rajone, Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone, 300 aktyviojo rezervo karių pradėjo pratybas. Kaip antradienį pranešė kariuomenė, šie kariai nuo praėjusios savaitės dalyvauja tris savaites trunkančiuose kartotiniuose mokymuose, kuriuose atnaujina ankstesnės tarnybos metu įgytus karybos įgūdžius. Pratybas antradienį stebėjo ir kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Nuoširdus ačiū, kad atsiliepė į šaukimą kiekvienam šiandien sutiktam rezervo kariui.

Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ir jūrų pėstininkų korpusas sekmadienį pranešė, kad surengė bendras pratybas Pietų Kinijos jūroje, išaugus įtampai su Pekinu dėl numušto įtariamo Kinijos šnipinėjimo baliono.  Japonijoje įsikūręs septintasis laivynas sekmadienį pranešė, jog lėktuvnešio „USS Nimitz“ smogiamoji grupė ir tryliktasis jūrų pėstininkų ekspedicinis dalinys atlieka „integruotas ekspedicinių smogiamųjų pajėgų operacijas“ Pietų Kinijos jūroje.

Pabradėje keičiasi JAV rotacinių pajėgų batalionas, atvyko kiek daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių, o kartu su jais ir „Abrams“ tankai, kovos mašinos, haubicos bei kita ginkluotė. Pasak Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, šios pajėgos čia dislokuotos treniruotis atgrasyti priešą, bet jei reiktų gintis, jos taip pat būtų čia. „Ši rotacija ir skiriasi nuo kitų rotacijų tuo, kad yra pasirengusi vykdyti kovinius veiksmus“, – sakė V. Rupšys.

„Telegram“ ir kituose Rusijos socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame daugiau nei dvidešimtys apsnigtame lauke stovinčių vyrų su kaukėmis ir kamufliažine apranga prašo pagalbos. „Mes esame 254-ojo pulko septintosios kuopos trečiojo bataliono pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo būrių kariai. Padėkite mums išspręsti šią situaciją, – įraše sako kariai. – Mūsų vadas davė mums įsakymą nesitraukti iš savo pozicijų. Bet jis nedavė mums jokios priedangos ar paramos.

Lietuvos kariai išvyko į ukrainiečių rengimo misiją Jungtinėje Karalystėje (JK), trečiadienį pranešė kariuomenė. Pirmoji šiais metais 18-os Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė dalyvaus su prieš Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karių mokymo operacijoje „Interflex“. Lietuva šiuose mokymuose dalyvauja nuo 2022-ųjų rudens. Kaip BNS informavo kariuomenė, tai antroji nuo praėjusių metų ir pirmoji šiemet tokia misija, ateityje planuojama siųsti dar septynias karių rotacijas.

Ukrainą remiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas anksčiau sakė, kad Lietuva Ukrainą turėtų remti ne tik finansiškai, bet ir siųsti ten karius. Apie tai pakomentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Klausimas – dėl ko? Ar dėl to, kad Ukrainai trūksta ginkluotės? Čia yra ta tema, kur mes esame tarp valstybių, kurios visais būdais bando įtikinti savo didžiuosius partnerius, kad nėra prasmės ir niekada nebuvo prasmės diskutuoti, ar čia ginamoji ginkluotė, ar puolamoji ginkluotė.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Ukrainos chirurgai ištraukė iš vieno kario kūno nesprogusią granatą. Apie šalies specialistų atliktą unikalią ir pavojingą operaciją papasakojo gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar. „Ne visi sužeidimai širdies plote yra mirtini! Karo medikai atliko nesprogusios granatos VOG ištraukimo iš kario kūno operaciją“ – savo telegramo paskyroje rašė ji. Operacija buvo atliekama kartu dalyvaujant dviem išminuotojams, kurie pridengė medikus, pasakojo Ukrainos gynybos ministerijos atstovė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvos interesas yra, jog vokiečių brigada būtų dislokuota Lietuvoje, tačiau klausimas dėl galutinio tikslo lieka atviras. „Lietuvos interesas, mano vertinimu, yra turėti Lietuvoje kaip įmanoma didesnes sąjungininkų pajėgas ir tam Lietuva pasirengusi dėti pinigus ant stalo, kurti infrastruktūrą, kuri reikalinga ir dėl to nėra jokio didelio ginčo“, – ketvirtadienį transliuotame interviu „Info TV“ sakė premjerė.

Praėjus dienai po to, kai Serbija paskelbė aukščiausią kovinės parengties lygį netoli sienos su Kosovu dislokuotoms savo pajėgoms, serbai šiaurinėje Kosovo dalyje, nepaisydami tarptautinės bendruomenės reikalavimų pašalinti anksčiau pastatytas kelių blokadas, antradienį pastatė daugiau užkardų. Naujosios užtvaros iš pakrautų sunkvežimių per naktį buvo pastatytos Mitrovicoje – šiauriniame Kosovo mieste, padalytame tarp Kosovo serbų ir etninių albanų, kurie sudaro daugumą visame Kosove.

Naujausios Baltarusijos palydovinės nuotraukos rodo naujai išraižytus miško kelius ir lėtą karinės technikos srautą link Ukrainos šiaurinės sienos.

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas sako, kad Baltarusijos pasienyje budėti nustoję kariai vėl galės būti pasitelkti į pagalbą, jei to reikalaus aplinkybės. „Pasikeitus situacijai, gali būti grįžtama prie fizinio buvimo pasienyje“, – BNS antradienį sakė viceministras.

Serbija penktadienį paprašė NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove leisti Serbijos kariams ir policijai grįžti į jų buvusią atsiskyrusią provinciją, sakė ministras. Pranešimas paskelbtas didėjant įtampai nestabilioje Kosovo šiaurėje, kur šimtai etninių serbų, pasipiktinę buvusio policijos pareigūno suėmimu, šį mėnesį pastatė kelių blokadas, dėl kurių buvo paralyžiuotas eismas per du sienos su Serbija kirtimo punktus.

Nerimą kelia žinios, kad Baltarusijos tankai permesti į poligoną netoli Lietuvos sienos, o kariai mokosi statyti pontoninius tiltus Nemune šalia Druskininkų. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nereikia krūpčioti. Saugumo ekspertai tvirtina, kad bet kokios pratybos yra akylai stebimos mūsų ir NATO sąjungininkų žvalgybų, o provokacijų reiktų tikėtis ne pratybų metu, o tada, kai tariamai niekas nevyksta.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė dvigubina rengiamų kursų Ukrainos kariams apmokyti apimtis, trečiadienį pranešė ministerija.  „Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės rengtuose kursuose per 2022 metus jau paruošta apie 500 Ukrainos kariuomenės karių. Siekiant kuo greičiau sustiprinti šalies atsparumą, mokymų tempas bus dvigubinamas – 2023 metais Lietuvos kariuomenė apmokys apie 1500 Ukrainos karių, iš jų 1100 – Lietuvoje“, – nurodoma pranešime.

Rusų televizijos „TV Rain“ naujienų vedėjo komentaras apie pagalbą rusų kariams paskatino Latvijos valdžios institucijas atšaukti nepriklausomos televizijos „TV Rain“ licenciją. Prasidėjus karui Ukrainoje garsiausio Rusijos nepriklausomo televizijos kanalo žurnalistai turėjo pasirinkimą: rizikuoti būti suimti dėl naujos viešumo politikos, nustoti rodyti reportažus arba išvykti iš šalies.

Projektas „All Eyes on Wagner“ (AEOW) paskelbė naują ataskaitą apie „Wagner“ samdinių veiklą Malyje per pirmuosius sukarintos grupės veiklos metus šalyje. Analitikai rinko informaciją iš atvirų šaltinių, žiniasklaidos pranešimų, liudininkų parodymų ir žmogaus teisių aktyvistų pasakojimų apie Rusijos samdinių nusikaltimus. Tai apima masines žudynes, prievartavimą, plėšikavimą ir civilių išpuolius, rašo Meduza.io.

Praėjus dviem mėnesiams po dešimčių tūkstančių Rusijos vyrų mobilizacijos, Kremlius pranešė, kad Vladimiras Putinas pasikvies kai kurių jų motinas ir žmonas į audienciją, kuria sieks numalšinti mobilizacijos sukeltas baimes, rašo „The Guardian“. Tačiau karių šeimų teisių gynėjai teigia, kad jie kvietimų negavo, taigi tikėtina, kad šiuo renginiu bus bandoma paslėpti realybę, jog Kremlius visiškai nepaiso savo Ukrainoje kovojančių karių.

Chersono pakraštyje plytinčiame sąvartyne tarp daugybės šiukšlių galima aptikti pėdsakų, patvirtinančių vietinių gyventojų ir sąvartyno darbuotojų pasakojimus apie tai, kas čia visai neseniai vyko.

Kitais metais į tarptautinį NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje atvyks nauja Norvegijos karių rotacija, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Šiuos karius penktadienį aplankė šalyje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Didžiuojuosi turėdamas galimybę asmeniškai padėkoti Norvegijos kariams, kurie saugojo, saugo ir saugos Lietuvą, o taip pat ir Norvegijos žmonėms už bendrystę.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi siūlymo didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti karių ir civilių skaičių. „Nustatomas maksimalus skaičius karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie priskirti atlieka tarnybą greitojo reagavimo pajėgose, NATO ir ES karinėse vadavietėse, 2023 metais iki 440 karių, aštuoniais daugiau nei šiuo metu, ir 2024 metais iki 541 kario“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuva planuoja didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti karių ir civilių skaičių. Anot prezidento Gitano Nausėdos dekreto, dalyvauti NATO tarptautinėse operacijose kitąmet gali būti siunčiama iki 440, 2024 metais – iki 541 Lietuvos kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo. Šiuo metu galiojančiame Seimo nutarime numatyti šimtu mažesni skaičiai.

Seimas supaprastino tvarką įrengti karinei infrastruktūrai, Lietuvai ruošiantis priimti daugiau NATO karių. Seimas šią savaitę priėmė Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais palengvintos krašto apsaugos tikslams reikalingų valstybinės žemės sklypų suformavimo, pertvarkymo, infrastruktūros plėtros procedūros. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad lengvatos leis trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros kūrimą.

Sirijos valstybinė žiniasklaida praneša, kad šeštadienio rytą per Izraelio antskrydžius centriniuose ir vakariniuose Sirijos pakrantės rajonuose žuvo keturi šios šalies kariai, o vienas buvo sužeistas.  „Apie 6 val. 30 min. (vietos, 5 val. 30 min. Lietuvos) laiku priešas iš Izraelio įvykdė oro ataką“, dėl kurios „žuvo keturi kariai, buvo sužeistas vienas karys ir patirta materialinių nuostolių“, – oficialiai naujienų agentūrai SANA teigė karinis šaltinis.

Lietuva kitąmet apmokys 1 tūkst. ukrainiečių karių, po antradienį Briuselyje pasibaigusio Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikimo pareiškė Krašto pasaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kitais metais mes planuojame apmokyti tūkstantį karių, šiais metais pusę tūkstančio apmokėme. Kitų metų planas – dvigubai didesnis“, – interviu LRT antradienį sakė A. Anušauskas. Pasak ministro, šalys, kurios mokys ukrainiečius, turės koordinuoti savo veiksmus. „Vis tik bus ir iššūkių.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė nutraukianti savo karių dislokavimą Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje Malyje po to, kai pašlijo santykiai sušios Afrikos šalies karine valdžia. „Galiu pranešti, kad JK kontingentas taip pat paliks... misiją anksčiau nei planuota“, – sakė ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey. „Atsakomybė už visa tai tenka Bamakui“, pridūrė jis.

Išskirtinė archeologinė ekspedicija – vokiečių karių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą, ekshumacija. Archeologai įvairiose Lietuvos vietose atkasinėja karių kapus ir palaikai pervežami į karių kapines. Vokietijos vyriausybės duomenimis, Lietuvos žemėje, įvairiose vietose, dar yra palaidota 5000 vokiečių. Siekiama, kad kapavietės nebūtų išmėtytos. Kariai neretai buvo palaidoti tiesiog gyventojų kiemuose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per parą sunaikino 650 rusų karių, skelbia UNIAN.  Taip pat pranešama, kad per pastarąją parą ukrainiečiams pavyko sunaikinti 12 tankų, 16 šarvuočių, 1 lėktuvą ir 4 sraigtasparnius.  Be to, ukrainiečiai sunaikino 45 sparnuotąsias raketas, kurias okupantai paleido Ukrainoje. Ukrainiečiai per 3 minutes rusams pridarė nuostolių už 32 mln. eurų: numušė du sraigtasparnius Ka-52 Ukrainos pajėgos sudavė galingą smūgį okupantams.