kariai

Rusijoje, Voronežo srityje, 69-erių senolis taranavo autobusą, kuriuo iš Ukrainos važiavo rusų kariai. „Autobusas, kuriuo iš Ukrainos į Ufą buvo vežami 32 kariai – samdiniai ir mobilizuotieji – užvakar pateko į avariją“, – „Telegram“ pranešė „ASTRA“. Vairuotojas žuvo vietoje, 9 kariai sužeisti „ASTRA“ duomenimis, autobusas susidūrė su automobiliu „Volga“, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Susidūrimo metu automobilis sprogo, o jo vairuotojas žuvo vietoje.

Ingrida Šimonytė pakomentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą. Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius. Tada Ingrida Šimonytė teigė, kad Macrono žodžius sudėliojo taip, kaip jam patogu.

I. Šimonytė pakomentavo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą. Tai įvyko, kai Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis su oficialiu vizitu penktadienį apsilankė Vilniuje ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė pagrindinius kariaujančios šalies poreikius.

Reaguodami į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasvarstymus apie galimą Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą, daugiau nei pusė šalies gyventojų pasisako prieš bet kokį Lietuvos pajėgų dislokavimą Rusijos invazijai besipriešinančioje šalyje, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui nepritaria, apie 15 proc.

Dalis šauktinių visais būdais bando išvengti tarnybos. Vien pernai kariuomenė išrašė 14 tūkstančių baudų jaunuoliams, kurie nepaisė raginimų pasitikrinti sveikatą, arba prisistatyti į batalioną ir atlikti tarnybą. Dėl 450 jaunuolių pradėti ikiteisminiai tyrimai, jiems gresia net baudžiamosios bylos. Tokius skaičius regintys parlamentarai griebiasi už galvos ir rėžia, kad šiuolaikinis jaunimas žino tik teises, o ne pareigas.

Lietuvos kariuomenė perspėja gyventojus nepanikuoti. Nuo Lenkijos sienos šiomis dienomis judės Vokietijos Padidinto budrumo brigada su tankais, sunkiąja ir kitokia technika. Vyks į Švenčionių rajoną, Pabradės poligoną, kur vyks pratybos. Vokietijos brigada treniruojasi, per kiek laiko, kilus karui, galėtų savo pajėgas permesti iš vienos valstybės į kitą.

Į Lietuvą pratyboms ketvirtadienį atvyksta apie 700 vokiečių karių su daugiau nei 200 karinės technikos vienetų. Lietuvai priskirtos Vokietijos Padidinto budrumo brigados (angl. enhanced Vigilance Activity Brigade, eVA) 91-ojo pėstininkų bataliono kariai atvyksta iš Lenkijos, kur dalyvavo pirmojoje pratybų „Grand Eagle 24“ dalyje, treniravosi ir vertino karinio mobilumo poreikius bei iššūkius kertant valstybių sienas. Antroji šių pratybų dalis vyks Lietuvoje.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. kovo 1 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 414 680 karių, įskaitant 920 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 6 610 Rusijos tankų (+17 per pastarąsias 24 val.

Rusija, pasak naujienų agentūros „RIA Novosti“, ketina perduoti Ukrainai per lėktuvo numušimą sausį žuvusių karių kūnus. Agentūra citavo Rusijos žmogaus teisių komisarę Tatjaną Moskalkovą, kuri teigė, kad palaiko kontaktą su Ukrainos pareigūnais dėl palaikų perdavimo, informuoja agentūra „Reuters“. Maskva kaltina Kyjivą sausį Belgorodo srityje numušus „Iljušin Il-76“ tipo lėktuvą, kuriuo skrido 74 žmonės.

Vakaruose pasigirdus svarstymams siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad tai kol kas yra ankstyva idėja, nes nemaža dalis šalių šiai iniciatyvai kategoriškai nepritaria. „Buvo diskusija apie karinių misijų galimybę Ukrainos teritorijoje, tačiau tai yra labai ankstyva idėja, kadangi nemažai valstybių – ir didelių valstybių – kategoriškai pasipriešino šitam pasiūlymui“, – trečiadienį teigė G. Nausėda.

Einant tretiesiems plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metams į Lietuvą atvykęs Ukrainos karys Aleksandras priminė, kad tolimesnė karo eiga gali išties nulemti Europos likimą. Aleksandras tvirtina, kad Europa šiuo metu susiduria su didžiausiu iššūkiu per kelis dešimtmečius ir pasidalijo svarbiausiais dalykais, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį kriziniu laikotarpiu.

Po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasakė, kad galimybės į Ukrainą siųsti Vakarų šalių karius „negalima atmesti“, Latvija pasakė neprieštaraujanti, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Vakarų kariai. „Latvija toliau analizuoja daugybę skirtingų būdų stiprinti paramą Ukrainai. Jeigu NATO sąjungininkėms pavyktų susitarti dėl karių dislokavimo Ukrainoje, Latvija svarstytų galimybę prisidėti“, – trečiadienį naujienų agentūrai dpa sakė Latvijos gynybos ministerijos atstovas.

 NATO neplanuoja siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą, antradienį teigė vienas Aljanso pareigūnas, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pareiškus, kad tokios idėjos negalima atmesti. „NATO ir sąjungininkai teikia precedento neturinčią karinę paramą Ukrainai, – sakė NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga. – Tačiau NATO kovinių pajėgų dislokavimas Ukrainoje nenumatomas.“ E. Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą. „Šiuo metu apie tai nekalbama“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) šalies visuomeniniam transliuotojui SVT kitą dieną po to, kai Stokholmui nebeliko kliūčių prisijungti prie transatlantinio karinio aljanso.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė įstatymą dėl šauktinų demobilizacijos pasibaigus tarnybos laikui. Kariai, kurių dalis kovoja fronte nuo pat karo pradžios prieš dvejus metus, dabar galės būti perkelti į atsargą, pranešė šalies žiniasklaida. Tikslūs skaičiai nebuvo pateikti. Neatmetama, kad daugelis, kuriems galėtų būti pritaikytas šis įstatymas, jau yra žuvę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos sukeltą karą iki šiol žuvo 31 000 Ukrainos karių. Tai yra pirmas kartas, kai oficialiai nurodytas žuvusių ukrainiečių karių skaičius jau dvejus metus trunkančiame kare. „Šiame kare žuvo 31 000 Ukrainos karių. Ne 300 000 ar 150 000, ar kaip ten Putinas ir jo melagių ratas sako. Bet kiekviena šių mirčių mums yra didelė netektis“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus į kapines. Jas inicijavęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius siūlo suteikti teisę Vyriausybei nustatyti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo, pažymėjimo tvarką.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu ketvirtadienį pranešė, kad rusų pajėgos grasino pulti tarptautinėje oro erdvėje patruliavimo misijas vykdžiusius prancūzų karinių oro pajėgų pilotus, tuo demonstruodamos didėjančią įtampą.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) nekilnojamojo turto vystytojai pristatė Vokietijos brigados karių ir jų šeimų apgyvendinimui projektuojamus ar statomus objektus Vilniaus ir Kauno miestuose. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės, nebenaudojama teritorija sostinėje, šalia geležinkelio, galėtų virsti kvartalu vokiečių karių šeimoms.

Avdijivkoje vyko vieni aršiausių ir kruviniausių karo mūšių. Per pastaruosius keturis mėnesius Rusijos pajėgos apgulė mažą Ukrainos miestą. Ukrainos pajėgos atkakliai gynė savo žemes ir gerokai pranoko Rusijos karius, kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad skirtingose fronto linijos vietose rusų karių buvo net 10 kartų daugiau nei ukrainiečių, skelbia portalas „Sky News“. Avdijivkos kritimas Rusijai atnešė svarbiausią pergalę mūšio lauke nuo tada, kai po devynis mėnesius trukusių įtemptų atkak...

Aiškėja, kas galėtų būti kariuomenės vado Valdemaro Rupšio įpėdinis. Ekspertai vardina būtinas asmens savybes, tai – profesionalumas, vadovavimo didžiausiems daliniams Lietuvoje patirtis, gebėjimas numatyti technologinius karybos pokyčius ir t.t. Tačiau pabrėžia, kad didžiausias trūkumas – tai, jog nei vienas iš kandidatų neturi tikro karo patirties.

Kai Pavlo Žilinas su patruliais išvažiuoja į Čerkasų gatves, vyrai dažnai stengiasi jų išvengti. Pavlo yra šaukimo į kariuomenę pareigūnas, ieškantis karių Ukrainos kariuomenei. Tačiau praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos invazijos, savanoriai į fronto liniją nebeplūsta. Dauguma tų, kurie norėjo kariauti, yra arba žuvę, arba sužeisti, arba vis dar įstrigę fronte ir laukia, kol juos pakeis naujokai.

Armėnija antradienį pareiškė, kad pietiniame Siuniko regione Azerbaidžano pajėgos nukovė du karius. „Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų daliniai netoli Nerkin Hand (kaimo) Armėnijos kovinių pozicijų kryptimi paleido ugnį iš šaulių ginklų“, – pranešime nurodė Armėnijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad žuvo du kariškiai.

Vokietijos Bundesvero brigados generolas Christianas Freudingas pasakė, kad Ukraina turi pašaukti daugiau naujų karių, kad galėtų sėkmingai atremti rusų puolimą. „Mūsų manymu, Ukrainai tikrai reikės mobilizuoti daugiau karių, vien jau dėl patiriamų aukų“, – pirmadienį paskelbtuose komentaruose žiniasklaidos organizacijai „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) teigė gynybos ministerijos padėties Ukrainoje centro vadovas. Ch.

Vos prieš kelis mėnesius grupė naujokų Ukrainos karių buvo paprasti civiliai. Dabar jie ruošiasi kovoti su Rusija – tai tikri pavyzdžiai tokios tarnybos, kokiai, pasak Didžiosios Britanijos kariuomenės vado generolo Patricko Sanderso, karo atveju turi būti pasirengusi Jungtinės Karalystės visuomenė, skelbia portalas „Sky News“. Kai kurie naujokai nežino, kaip laikyti prieštankinį ginklą, ir jį laiko ant vieno peties. Yra ir tokių, kurie po pratybų pamiršta su savimi pasiimti savo ginklą.

Sausį atnaujintame bendrame BBC Rusijos tarnybos ir nepriklausomo Rusijos naujienų portalo „Mediazona“ tyrime nurodytos Ukrainoje žuvusių Rusijos karių pavardės – jų skaičius siekia apie 41 731. Tyrime teigiama, kad tikrasis aukų skaičius yra kur kas didesnis nei nurodyta tyrime. Savanoriai, belaisviai ir privačių karinių bendrovių „naujokai“ dabar sudaro 37 proc. visų patvirtintų Rusijos aukų, o dar 12 proc.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 880 tūkstančių kariškių, praneša UNIAN. „Turime 880 tūkstančių. Turime milijoninę kariuomenę. Ir tuo pat metu turime 30 milijonų, o gal net šiek tiek daugiau, žmonių, kurie dirba. Tikslaus skaičiaus negaliu įvardyti“, – interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD sakė valstybės vadovas. Anot jo, kol kas tiksliai nežinoma, kiek ukrainiečių paliko šalį, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje.

Jau 2025 m. planuojama į privalomąją karo tarnybą pašaukti 5 tūkst. jaunuolių, patikino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pabrėžė, kad šaukiamųjų skaičius didės palaipsniui. „Nuo 2025 m., turėtų būti apie 5 tūkst. (šauktinių – ELTA). Šiais metais irgi numatomas didėjimas, tik mažesnis. Kiekvienais metais numatomas didėjimas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Karinėje stovykloje Irane vienam kariui pradėjus šaudyti į savo bendražygius, penki žmonės žuvo. Incidentas įvyko sekmadienį Kermano provincijoje, remdamasi regione tarnaujančio brigados generolo pateikta informacija pranešė valstybinė naujienų agentūra „IRNA“. Kaip teigiama pranešime, karys įžengė į karių slaugos centrą ir ėmė šaudyti. Kas paskatino į tą padaryti, kol kas neaišku. Vyriškiui pavyko pasprukti. Tokio pobūdžio incidentai Irane itin retas reiškinys.

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 21 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 376 030 rusų okupantų, iš jų 760 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Marijampoliečiai socialiniuose tinkluose išplatino neįtikėtiną vaizdo įrašą, kuris išplito kaip virusas. Vaizdo įraše matoma, kaip Marijampolėje aplink daugiabučius namus bėgioja ginkluoti kariškiai. Tai sukėlė gyventojų nerimą, pradėjo klausti vieni kitų, kas čia vyksta, nes apie jokias pratybas jie nebuvo girdėję. Lietuvos kariuomenė patvirtino, kad tokios karinės pratybos išties vyko. „Tarp daugiabučių namų vyksta karinės pratybos miesto sąlygomis.

Bundesveras viliasi, kad Lietuvoje planuojamą dislokuoti brigadą pavyks užpildyti savo noru atvykti pasiryžusiais kariais, sako Vokietijos 10-osios divizijos, kurios sudėtyje ir bus minima brigada, vadas Ruprechtas von Butleris. Iš viso į Lietuvą per artimiausius kelerius metus planuojama perkelti apie 5 tūkst. vokiečių karių. Šios brigados branduolį sudarys 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos.

Trečiadienį Vilniuje bus minimos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 33-osios metinės. Švenčiant šią sukaktį Nepriklausomybės aikštėje, esančioje prie Seimo rūmų, vidurdienį įvyks iškilminga karių rikiuotė.

Maldyvų prezidentas Mohamedas Muizzu paprašė Indijos iki kovo 15 dienos išvesti jos dislokuotas beveik 100 karių pajėgas, sekmadienį reporteriams patvirtino vyriausiasis patarėjas, augant nesutarimams su Naujuoju Deliu. Terminas buvo nustatytas sekmadienį Maldyvuose per derybas su Indijos pareigūnais, patvirtino M. Muizzu viešosios politikos sekretorius Abdulla Nazimas Ibrahimas dieną po to, kai prezidentas grįžo iš Kinijos, kur pasirašė daugybę sandorių.

Rusijos judėjimą „Put Domoj“ (rus. „Kelias namo“) iš pat pradžių sudarė prokremliškų pažiūrų moteris, kurios reikalavo, kad jų mobilizuoti vyrai ir sūnūs grįžtų iš fronto. Tačiau neseniai paskelbtame „Put Domoj“ 9 minučių vaizdo įraše viešai smerkiama Vladimiro Putino valdžia bei karas Ukrainoje.

Lietuvos kariai išvyko į dar vieną ukrainiečių rengimo misiją Jungtinėje Karalystėje (JK), penktadienį pranešė kariuomenė. Ketvirtoji 18-os Lietuvos kariuomenės instruktorių grupė dalyvaus su prieš Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karių mokymo operacijoje „Interflex“, taip pat Lietuva toliau dalyvaus ir Europos Sąjungos misijoje „EUMAM Ukraine“, kur šiemet parengs apie 1,6 tūkst. karių. Per šiuos metus Lietuvos kariuomenė iš viso planuoja parengti apie 3,5 tūkst. ukrainiečių.

Blogėjant saugumo situacijai regione, Lietuvoje į mokymus siūloma pradėti kviesti parengtojo rezervo karius iki 60 metų. Paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis parlamentarai po pateikimo pritarė atitinkamai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 98 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai. Jo iniciatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Lietuvoje yra apie 38 tūkst.

Informacija apie lietuvių vangumą ruošiantis priimti Vokietijos brigadą pateko ir į vokiečių „Der Spiegel” leidinį. Gal krašto apsaugos sistemoje yra manančių, kad jos mums nelabai reikia?  Į šį klausimą laidoje „Dienos komentaras“ atsakymo ieškojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Ar jums kažkas žinoma apie šią skandalingą istoriją? Neaišku, kiek informacija yra patikima.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kviečia kitas politines partijas susitarti dėl visuotinio jaunuolių šaukimo į kariuomenę. Nuotaikos Seime šiuo klausimu įvairios – opozicija sako, kad tai priešrinkiminiai žaidimai, skepsio netrūksta ir liberalų bei laisviečių gretose. O premjerė Ingrida Šimonytė atvira – visuotinis šaukimas reiškia ir naujus mokesčius žmonėms. Pernai liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio metinių dieną, partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos.

Profesinės karo tarnybos kariai negalės ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes, ketvirtadienį nusprendė Seimas. Už tai numatančias pataisas balsavo 78 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kuriomis, be kita to, būtų uždrausta profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus inicijavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal projektą, valstybes ar teritorijas, į kurias būtų draudžiama keliauti kariams, turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Tarptautinių misijų sąrašą siūloma papildyti sąjungininkų operacijomis Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, į jas galėtų būti siunčiama iki dešimt Lietuvos karių ir civilių. Tai numatyta Seimo nutarimo dėl karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose projekte.

Mūsų kolegos Ukrainoje lankėsi kariškių reabilitacijos centre, kur dauguma karių bando atgauti sveikatą po kruvinų kovų Bachmute. Karių istorijos – jautrios, mat daugelis niekada negrįš į rikiuotę, galbūt tik kažkada vėl galės vaikščioti. Tačiau yra ir tokių kovotojų, kurie, nepaisant to, ką jie patyrė, vis dar dega noru kovoti. Jevhenas apie pilno masto karo Ukrainoje pradžią sužinojo būdamas Europoje, ten jis dirbo vilkiko vairuotoju.

Du lenkų padalinio, kuris yra dislokuotas Baltarusijos pasienyje, kariai pateko į ligoninę, skelbiama „Onet“. Abu jie yra sunkios būklės dėl sužeidimų, kuriuos patyrė muštynių metu. Kariuomenė jau patvirtino informaciją ir paskelbė, kad vykdomas tyrimas. Incidentas Lenkijos-Baltarusijos pasienyje įvyko naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Kol kas nėra žinoma muštynių priežastis. Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama, kad du kariai susimušė – vienas iš jų neteko sąmonės.

Šauliams, kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už įsigytus ginklus ir ekipuotę. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė atitinkamai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai. Už ją balsavo 34 parlamentarai, aštuoni buvo prieš, 19 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, paprašyta Vyriausybės pateikti savo išvadą.

Minint Lietuvos kariuomenės 105-ąsias atkūrimo metines, Vilniuje lapkričio 25 d. 12 val. vyks iškilmingas karių ir karinės technikos paradas. Renginio metu Konstitucijos prospektu žygiuos daugiau nei 1400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, o Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai turės progą pamatyti daugiau nei 100 karinės technikos vienetų. Ruošiantis paradui ir jo metu bus eismo ribojimų, keisis viešojo transporto maršrutų trasos ir eismo tvarkaraščiai.

Rusija ketvirtadienį pranešė nuteisusi kalėti dar du Ukrainos karius, kovojusius Mariupolio mieste, taip toliau teisdama dešimtis į nelaisvę paimtų karių. Pernai gegužę Rusijai perėmus Mariupolio kontrolę, į nelaisvę pateko tūkstančiai ukrainiečių kovotojų, kai kurie iš jų buvo išsiųsti į Rusiją arba teisiami Maskvos remiamų teismų okupuotoje Rytų Ukrainoje.

Rusija trečiadienį pranešė nuteisusi kalėti tris Ukrainos karius, kovojusius Mariupolio mieste. Praėjusių metų gegužę kritus Mariupoliui į Rusijos pajėgų nelaisvę pateko apie 2 500 žmonių, kai kurie iš jų buvo išsiųsti į Rusiją arba okupuotus Ukrainos rytus, kad būtų teisiami. Ukrainos kariai Olehas Kolmyčevskis, Dmytro Dobrovolskis ir Oleksandras Romašinas pripažinti kaltais dėl aštuonių žmonių nužudymo Mariupolyje, pranešė Maskvos tyrimų komitetas.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gyrėsi beprotišku trijų okupantų „žygdarbiu“ ir juos apdovanojo ordinais, praneša „UNIAN“. Anot S. Šoigu, trys rusų kariai Ukrainoje per penkias dienas neva numušė 24 lėktuvus.