kariai

Krašto apsaugos ministerija penktadienį nusprendė pradėti derybas su Norvegijos vyriausybe dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų „NASAMS“ įsigijimo. „Priėmėme tokį sprendimą pradėti derybas su Norvegijos vyriausybe dėl galimo „NASAMS“ sistemų įsigijimo“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas po Gynybos resursų tarybos posėdžio. Ministro teigimu, kol kas nėra aišku, kiek šios sistemos gali kainuoti.

Šiandien vakare  į Lietuvą grįžta Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų trečioji autonominės laivo apsaugos grupė, kuri nuo 2015 m. gruodžio pradžios vykdė Pasaulio maisto programos laivo „MSM Douro“ apsaugą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. „Per beveik šešių mėnesių misijos laikotarpį Lietuvos karių saugomas laivas nuplaukė per 8 tūkst. jūrmylių ir padėjo sėkmingai nugabenti per 13 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos, skirtos Somalio žmonėms.

Keturios vidurio Europos šalys trečiadienį pareiškė, kad galėtų nuo kitų metų atsiųsti savo karių į tris Baltijos šalis, NATO nares, kai įtampa santykiuose su buvusia sovietine tų šalių šeimininke Rusija pakilo iki lygmens, neregėto nuo šaltojo karo laikų. Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija ir Slovakija nurodo, kad iki liepos, kai Varšuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, turėtų suderinti kas ketvirtį rotuojamų savo pajėgų, apie 600 karių, dislokavimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Gegužės 25 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų trečioji autonominės laivo apsaugos grupė (ALAG-3), kuri nuo 2015 m. gruodžio pradžios vykdė Pasaulio maisto programos laivo „MSM Douro“ apsaugą, sėkmingai pasiekė Džibučio jūros uostą (rytų Afrika). Tai buvo paskutinis Lietuvos karių lydėtas maršrutas šiame laive. Artimiausiomis dienomis kariai perduos laivo apsaugą Serbijos valstybės kariams ir grįš į Lietuvą. Tikimasi, kad kariai Lietuvoje bus dar šios savaitės pabaigoje.

Lietuva svarsto siųsti iki trisdešimties karinių instruktorių į Iraką, kur Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija kovoja su „Islamo valstybės“ grupuote. „Taip, mes kalbame būtent apie karinius instruktorius“, - BNS telefonu iš Gruzijos sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šiuos planus dar turės patvirtinti Seimas. Lietuvos karių siuntimas į Iraką numatytas Seimo nutarimo dėl Lietuvos karių siuntimo į tarptautines operacijas 2016 ir 2017 metais pakeitimo projekte.

Gegužės 27 – birželio 23 d. Baltijos šalyse vyks kasmetinės Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų Europoje organizuojamos tarptautinės pratybos „Saber Strike 2016“ (liet. „Kardo kirtis 2016“). Pratybos skirtos didinti pratybose dalyvaujančių šalių tarpusavio sąveiką vykdant plataus spektro karines operacijas. Jau šeštąjį kartą rengiamose šios serijos pratybose iš viso dalyvaus apie 10 tūkst.

Ir taip aukštas lietuvių pasitikėjimas policija bei kariuomene dar šiek tiek paaugo, rodo šeštadienį „Lietuvos ryte“ skelbiami visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Didžiausią pasitikėjimą visuomenė ir toliau reiškia ugniagesiams – jų vertinimas per mėnesį nepakito ir siekia 91,6 proc. Antrojoje vietoje išlieka policija, kuria pasitikintys nurodė 62,4 proc. respondentų, kovą taip teigė 61,5 proc. apklaustųjų.

Klaipėdoje šeštadienį vyks ceremonija, kurios metu į rezervą bus išlydimi pirmieji atnaujintą devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą baigę šauktiniai. Beveik pusė tūkstančio jaunųjų karių tarnybą Tėvynei atliko LDK Butigeidžio dragūnų batalione, tarp jų – 19 merginų. Per devynis mėnesius šauktiniai baigė bazinius kursus, mokėsi valdyti ginklą ir bendrųjų kovos veiksmų, vėliau specializavosi kuopose, dalyvavo bendrose karinėse pratybose su NATO sąjungininkių kariais Estijoje.

Medikai nustatė pirmadienį mirusio jaunesniojo eilinio Martyno Jurkaus mirties priežastį. Nors kariuomenės atstovai diagnozės viešai neskelbia, teigiama, kad kitiems kariams pavojaus nėra. „Kauno klinikinė ligoninė nustatė mirusio kario mirties priežastį, ją pranešė artimiesiems ir atsakingoms tarnyboms, tačiau vadovaujantis įstatymu, mirties priežastį skelbti galime tik gavus tėvų sutikimą.

VšĮ Kauno klinikinė ligoninė antradienį pranešė, kad pirmadienį iš Ruklos buvo stacionarizuoti iš viso trys kariai. „VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pirmadienį iš Ruklos buvo stacionarizuoti iš viso trys kariai. Dviem iš jų diagnozuota pūlinga angina, o trečias karys stacionarizuotas dėl viduriavimo. Antradienio rytą karių temperatūra buvo normali, nors išvakarėse karščiavimas siekė iki 38 laipsnių karčio. Visi kariai stebimi ir gydomi.

Gegužės 19 d. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) vyks prieštankinių padalinių pratybų „Medžiotojas 2016“ svečių ir žiniasklaidos diena. Jos metu dvi savaites pratybose dalyvaujantys Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Kanados, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pėstininkai ir prieštankinės kovos specialistai, remiami artilerijos ir minosvaidžių ugnies priemonių, vykdys vieną iš pratybose treniruojamų gynybinių operacijų.

Gegužės 16 dieną dešimčiai LDK Vaidoto bataliono šauktinių karių, kurie pareiškė turį abejonių dėl Ruklos įgulos valgykloje tiekiamo maisto, vakarienei pasiūlytas alternatyvus maitinimas – sausas davinys. Toks sprendimas buvo priimtas, kai grupė karių pareiškė atsisakantys valgyti valgyklos tiekiamą maistą po šiandien paskelbtos žinios apie Mokomojo pulko kario mirtį.

Sunerimę dėl žinios apie pirmadienį netikėtai mirusį karį šauktinį, keletas kartu tarnaujančių karių atsisakė pietauti. Pietauti atvykę kariai liko prie įėjimo į valgyklą ir žurnalistams teigė, kad bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės bei yra nepatenkinti, kad jų niekas neinformavo apie esamą situaciją. „Nieko negaliu įtarti, nieko negaliu kaltinti, bet matant, žinant, gyvenant čia – tai tiesiog yra baisu“, – kalbėjo vienas iš pietauti atsisakiusių karių, jaunesnysis eilinis Žilvinas.

Pirmadienio rytą Kauno infekcinėje ligoninėje mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirminiais duomenimis, 21 metų jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus mirė nuo ūmaus infekcinio susirgimo. „Yra žaibinė forma, bet neaišku, ar tai yra sepsis, ar kažkokia kita liga“, – žurnalistams sakė Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vadė pulkininkė leitenantė Jolita Siesartienė.

Lietuvos krašto apsaugos biudžetą kitąmet siūloma didinti dar 150 mln. eurų iki 725 mln. eurų. Tai numatyta Finansų ministerijos parengtame 2017 - 2019 metų valstybės biudžetų išlaidų projekte, kuris pirmadienį bus svarstomas Vyriausybės pasitarime. Šių metų biudžete gynybai skirti 575 mln. eurų, tai sudaro 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, jeigu kitąmet krašto apsaugos biudžetas sieks 725 mln. eurų, jis sudarys 1,77 proc. BVP.

Iš NATO operacijos Turkijoje „Aktyvi užtvara“ grįžo Lietuvos kariai ryšininkai, dirbę su raketinėmis oro gynybos sistemomis. Penktadienį vyko šių karių pasitikimo ceremonija, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Septyni 3-iajam NATO ryšių batalionui priskirto Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) Lietuvos kariai Turkijos pietinėje dalyje tarnavo daugiau nei keturis mėnesius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas siūlo kariuomenės kūrėjams leisti lengvatine tvarka privatizuoti butus, dėl kurių jie dabar priversti kovoti aukcionuose. Tokias pataisas registravęs A.Paulauskas pabrėžia, kad daugiau kaip prieš du dešimtmečius skirdama kariškiams ir jų šeimoms tarnybinius butus valstybė garantavo, kad likti juose gyventi galės ir pasibaigus tarnybai.

Antradienio vakarą kariuomenės poligone Švenčionių rajone, Pabradėje, per sprogimą sužaloti du šauktiniai tebegydomi Santariškių klinikose Vilniuje. Kaip BNS sakė Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Arūnas Gajauskas, vienam kariui susiūta žaizda žando srityje, kitam trečiadienį turėtų būti atliekama operacija šalinant skeveldrą iš rankos. „Yra keletas sužalojimų, bet nenorėčiau detalizuoti.

Jungtinių Amerikos Valstijų karinės oro pajėgos yra stipriausios pasaulyje. Nesunku suprasti kodėl: 39 skirtingų tipų orlaiviai yra pagaminti pagal konkrečius ir labai tikslius užsakymus, kiekvienas orlaivis turi savo misiją, kurią puikiai žino pilotai, rašo „Business Insider“. Beveik prieš mėnesį Lietuvoje imta panikuoti dėl žinios apie tai, kad  Rusijos naikintuvas SU-27 tarptautiniuose vandenyse virš Baltijos jūros „nesaugiu ir neprofesionaliu“ būdu buvo perėmęs JAV oro pajėgų žvalgybinį...

Kovo mėnesio antroje pusėje prasidėjęs Lietuvos kariuomenės žvalgų ištvermės kursas pavadinimu „Patrulio kursas“ įsibėgėjo ir artėja prie finišo tiesiosios. Šį kursą pradėjo itin motyvuoti kariuomenės žvalgai, įvairaus amžiaus, patirties karinių laipsnių, taip pat ir kitų šalių kariuomenių kariai. Šiuo metu prasidėjo jau septintoji kurso savaitė, dar vadinama testų savaite. Į šį kurso etapą, deja, pateko ne visi kursą pradėję dalyviai.

Agresyvūs Rusijos veiksmai turi būti „stebimi“ ir „atremiami“, trečiadienį pareiškė JAV armijos vadas generolas Markas Milley. „Stengiamės padrąsinti savo sąjungininkus ir atgrasyti bet kokį tolesnį agresyvų elgesį. Strateginė padėtis Rusijoje fundamentaliai skiriasi nuo tos, kuri buvo, tarkime, 2004–2005 metais“, – jis sakė per Užsienio ryšių tarybos posėdį Niujorke. „Rusija agresyviai peržengė suverenių šalių tarptautines sienas.

Apie 300 Lietuvos karių išvyksta į tarptautines karines pratybas Estijoje „Spring Storm“ („Pavasario audra“). Pirmadienį prasidėjusiuose mokymuose dalyvaus kariai iš Tauragėje, Klaipėdoje ir Panevėžyje įsikūrusių batalionų. „Į pratybas vyksta dvi sustiprintos kuopos“, - BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovas Laimonas Brazaitis. Iš viso pratybose dalyvaus beveik 6 tūkst. karių.

Nuo balandžio 27 d. įsigaliojo Karo prievolės įstatymo pataisos, pagal kurias nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys jaunuoliai nuo šiol galės sukaupti daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Kitą savaitę prasidėsiančiose Karinių oro pajėgų (KOP) organizuojamose pratybose „Taikus sakalas 2016“ bus treniruojamasi saugoti Ignalinos atominės elektrinės oro erdvę.

Vadinamasis Višegrado ketvertas, kurį sudaro Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija, sutarė nuo kitų metų siųsti rotacines pajėgas į Baltijos šalis, siekiant atgrasyti Rusiją. Apie šį įsipareigojimą paskelbta artėjant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, kur Lietuva, Latvija ir Estija siekia užsitikrinti, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną - iki tūkstančio karių.

Vakarų šalys ruošiasi dislokuoti keturis batalionus, iš viso apie 4 000 karių, Lenkijoje ir Baltijos šalyse, NATO negailint pastangų sustiprinti savo rytinį sparną, kai Rusija didina savo karinį aktyvumą, penktadienį pranešė pareigūnai. Jungtinės Valstijos tikriausiai skirs du batalionus, dar po batalioną tikriausiai skirs Vokietija ir Didžioji Britanija, rašo JAV dienraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas Amerikos ir Europos pareigūnus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalis svarsto galimybę pasiųsti karių į Lietuvą pagal NATO misiją, turinčią sustiprinti Aljanso rytinį sparną šalia Rusijos. Tačiau A. Merkel pabrėžė, kad sprendžiant dėl bet kokio dislokavimo turėtų būti siekiama vengti didinti įtampą su Maskva. „Šiuo metu iš naujo svarstome, kaip galėtume tęsti savo įsipareigojimus ir galbūt netgi juos padidinti ... kad užtikrintume visų (NATO) valstybių saugumą, ypač rytuose“, – sakė ji.

Artimiausiu metu NATO turėtų siųsti daugiau karių į valstybes, esančias prie Rusijos sienos, rašo vokiečių portalas „Spiegel“. Tai reikštų, kad Vokietija planuoja siųsti daugiau karių ir į Lietuvą. Kaip rašo portalas, Vokietija siekia dalyvauti kovoje, kuri turėtų atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos Baltijos šalyse. Pagal gautą informaciją, vokiečių kariai galėtų būti siunčiami ir į Lietuvą, tačiau tai bus nuspręsta NATO viršūnių susitikime Varšuvoje liepos mėnesį.

Kariuomenėje nėra vyrų ar moterų, yra tik kariai, bet vis tik yra ir moterų. Šiuo metu Kauno Panemunės rajone apsistojusios penkios šauktinukės, juokais kolegų vadinamos amazonėmis, kas rytą, kaip ir vaikinai, daro mankštą, nešioja trispalvę ant dešinio peties, važiuoja į šaudymus ir sprogdinimus. Kai kurios atėjo su tikslu įsidarbinti, kitos – išbandyti save, sustiprėti fiziškai ir morališkai.

Du etninių armėnų kariai žuvo vėl įsiplieskus susirėmimams tarp Azerbaidžano pajėgų ir Kalnų Karabacho separatistų, antradienį pranešė šio ginčijamo Kaukazo regiono valdžios atstovai. „Palei kontaktinę liniją tarp Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho pajėgų priešo pajėgos 80 kartų pažeidė paliaubas naudodamos visų rūšių artileriją ir šarvuotas transporto priemones“, – nurodė separatistinio regiono gynybos ministerija, pridūrusi, kad Azerbaidžano pajėgos taip pat patyrė nuostolių.

Nepaisant kelių svarbių priežasčių Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė išlieka pati galingiausia visame pasaulyje, rašo „Business Insider“ atsižvelgdamas į „Credit Suisse“ atliktą analizę. JAV kariuomenei kol kas nepakenkė nei biudžeto apkarpymai, nei karių skaičiaus sumažinimas. Nors ši supervalstybė gana užtikrintai neapleidžia pirmosios pozicijos, būtų tiesiog nepadoru, jeigu nepaminėtume dar dviejų galiūnių, kurios sparčiu tempu bando minti JAV ant kulnų. Šios šalys: Kinija ir Japonija.

Balandžio 19 d. per Kabule Afganistano sostinėje surengtą Talibano kovotojų mirtininkų išpuolį Lietuvos kariai, dalyvaujantys NATO misijos Afganistane „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support), nenukentėjo. Kariai šiuo metu yra NATO pajėgų bazėje, joje po išpuolio sustiprintas saugumo lygis. Šiuo metu Afganistane tarnauja 16 Lietuvos karių. Lietuvos kariai misijos metu moko ir teikia konsultacijas Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms.

Balandžio 16 d. daugiau nei 80 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių savanoriškai dalyvavo visoje Lietuvoje organizuojamoje Nacionalinėje miško sodinimo šventėje. Jonušo Radvilos mokomajame pulke (Jonavos r.) tarnaujantys kariai kartu su Jonavos bendruomene pasodino apie 12 tūkst. medelių sodinukų Dumsių girininkijoje. Iš viso pušaitėmis, eglaitėmis ir liepaitėmis buvo užsodinta 2,7 miško. „Puoselėti ir gražinti Lietuvos gamtą yra visų mūsų, taip pat ir karių, pareiga.

Lietuvos kariuomenė siekia sudaryti tinkamas sąlygas treniruotis Lietuvos ir atvykstantiems sąjungininkų kariams, todėl labiau karių poreikiams pritaiko šiuo metu esamą kariuomenės mokymo infrastruktūrą – plečia Lietuvos kariuomenės poligonų ir aplink juos esančių karinio mokymo teritorijų ribas ir atnaujina jų infrastruktūrą, įrengia naujus mokymo laukus, pritaiko juos naujai įsigyjamai ginkluotei.

Balandžio 17 d. baigėsi pietryčių Lietuvoje tris paras vykusios Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vertinamosios lauko taktinės pratybos „Tvirtas skydas“. Jose iš viso treniravosi apie 800 karių iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo, taip pat priešiškas pajėgas imitavusių KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ir Lietuvoje dislokuotų JAV 3-iosios divizijos 2-ojo kavalerijos pulko rotacini...

Balandžio 15 dieną startavus aktyviajam pratybų „Tvirtas skydas“ etapui, septynios karių savanorių kuopos iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovo apygardos 8-osios rinktinės išsidėstė savo atsakomybės rajonuose ir pradėjo treniruotis vykdyti joms paskirtas gynybos užduotis. Pratybose taip pat dalyvauja KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ir JAV 3-iosios divizijos 2-ojo kavalerijos pulko rotacinio vieneto kariai.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kuopos kariai baigė savaitės trukmės pasirengimo budėti NATO ypač greito reagavimo pajėgose pratybas Danijoje ir grįžo į savo dislokacijos vietą Rukloje. Kitas pasirengimo etapas karių laukia birželį, kai tarptautinių pratybų „Sabre Strike 2016“ metu bus vertinamas Lietuvos karių pasirengimas budėti šių greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje.

Prieštaringi pasieniečių ir kariuomenės pranešimai apie į Lietuvos teritoriją galėjusius įskristi sraigtasparnius iš Rusijos „suglumino“ visuomenę, sako BNS kalbinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai. „Dabar, kai viskas išėjo į viešumą, akivaizdžiai krašto apsaugos komunikavimas su visuomene yra nepakankamas, švelniai tariant“, - ketvirtadienį sakė komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Pasieniečiai galimą incidentą fiksavo antradienį.

Balandžio 14–17 d. Vilniaus, Trakų, Ukmergės, Molėtų, Švenčionių ir Ignalinos rajonų savivaldybių teritorijose vyks Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų organizuojamos vertinamosios lauko taktinės pratybos „Tvirtas skydas“. Pratybose dalyvaus apie 800 karių iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabo, Dainavos apygardos 1-osios, Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinių ir Lietuvoje dislokuoto Jungtinių Amerikos Valstijų 3-iosios divizijos 2-ojo kavalerijos pulko rotacinio kontingento.

Balandžio 11 d. Rukloje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ir pratyboms į Lietuvą atvykę Vokietijos rotacinių pajėgų kariai pristatė vieni kitiems savo kariuomenių turimą ginkluotę ir techniką, mūsų kariai supažindino sąjungininkus su jų dislokacijos ir tarnybos Lietuvoje vieta.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė pataisas dėl šauktinių kvietimo ir po 2019 metų. Pratęsti šauktinių kvietimą, kuris pernai buvo suplanuotas penkeriems metams, kovo viduryje nutarė Valstybės gynymo taryba (VGT). Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Seimas. KAM parengtu dokumentu siūloma nustatyti principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, taip pat įtvirtinti nuostatą, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet nuo 2017 metų atliks nuo 3,5 tūkst.

Lietuvos tarnybos sureagavo laiku ir tinkamai, sakė premjeras Algirdas Buktevičius, paklaustas apie galimą neteisėtą rusų išsilaipinimą Juodkrantėje.  „Negaliu (pasakoti), tai yra slapta informacija. Tarnybos sureagavo laiku ir tinkamai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas interviu portalui lrt.lt pranešė, kad Juodkrantėje per pratybas galėjo būti išsilaipinę rusų diversantai.

Trečiadienį apie 70 Tauragės rajone tarnaujančių Lietuvos kariuomenės šauktinių kreipėsi į karo medikus dėl virškinimo sutrikimų. Kariams atliekami būtini tyrimai, nustatomos negalavimo priežastys, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Iš viso Tauragės rajone įsikūrusiame Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotajame pėstininkų batalione tarnauja apie 400 privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Pirmadienį į Ruklą atvyko pirmieji šių metų šaukimo kariai. Daugiau nei 500 jaunuolių, tarp jų - penkios merginos, tarnybą atliks Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, vėliau bus perkelti į tarnybos vietas Klaipėdoje ir Vilniuje. „Mano požiūriu, jiems sekėsi įsikurti puikiai“, - BNS pirmadienį sakė Mokomojo pulko viešųjų ryšių karininkas kapitonas Gintaras Striupaitis.

Balandžio 4 d. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Rukloje pradės pirmieji šių metų šaukimo kariai. Daugiau nei 500 jaunuolių tarnybą atliks Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, vėliau bus perkelti į tarnybos vietas Klaipėdoje ir Vilniuje. Į Mokomąjį pulką šauktiniai savanoriai nuo pat pirmadienio ryto bus vežami iš šešių Regioninių karo prievolės ir komplektavimo skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.

Amerikiečių sprendimas Rytų Europoje dislokuoti papildomą šarvuotąją brigadą rodo JAV politikos reversą, kai nuo kalbų apie regiono saugumą grįžtama prie konkrečių darbų, „Žinių radijui“ sakė karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys. „Turint omenyje, kiek dabar yra dislokuota Vakarų sąjungininkų kariuomenės Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, rusų veiksmai yra neadekvačiai dideli ir neproporcingi.

Šią savaitę apie 30 Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių išvyko į Vokietijoje rengiamas tarptautines pratybas „Saber Junction 2016“ (liet. „Kardų susikirtimas 2016“). Jungtiniame tarptautinio pasiruošimo centre Hohenfelse kovo 31 d. – balandžio 24 d. vyksiančiose pratybose Lietuvos būrys veiks Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų 1-4 bataliono sudėtyje.

Stiprinant NATO sutartas atgrasymo priemones Baltijos regione bendroms pratyboms ir mokymams šiemet į Lietuvą per kelis etapus atvyks per 600 Vokietijos rotacinių pajėgų karių ir keliais šimtais karinės technikos. Kovo 30–balandžio 9 d. atvyksta pirmoji Vokietijos karių ir technikos grupė - beveik 300 Vokietijos kariuomenės Prancūzų-vokiečių brigados 291-ojo pėstininkų bataliono karių su daugiau nei 150 vienetų įvairios paskirties karinės technikos.

Lietuva planuoja nuo kitų metų kelis kartus padidinti savo indėlį į NATO greitojo reagavimo pajėgas. Seimui pateiktame svarstyti nutarime numatyta, kad kitąmet NATO greitojo reagavimo pajėgose budės iki 507 karių, o 2018 metais - 455 kariai. Krašto apsaugos ministerija informavo BNS, kad ateinančiais metais šioms pajėgoms Lietuva ketina skirti vienetus iš Karinių jūrų pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Sausumos pajėgų, taip pat logistus ir karo policininkus.