kardiologas

Ne paslaptis, kad gydytojo kardiologo darbas – įtemptas, atsakingas ir reikalaujantis nuolatinės koncentracijos. Kiekvieną dieną šios srities gydytojams tenka priimti atsakingus sprendimus gelbstint žmonių gyvybes, tad nieko nuostabaus, kad kardiologai ieško būdų, kaip atsipalaiduoti po darbo, atgauti savo energiją ir jėgas. Apie tai, kaip atrodo gydytojo kardiologo kasdienybė, kokie ritualai prieš darbą ir darbo metu yra svarbūs papasakojo gydytojas kardiologas Arnas Karužas.

Širdies infarktas – tai rimta ir gyvybei pavojinga būklė, atsirandanti, kai širdies raumens dalis negauna pakankamai deguonies dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo. Tai viena iš pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje, o jos simptomai ir pasekmės gali būti labai rimtos. Naujienų portalui tv3.lt gydytojas-kardiologas Arnas Karužas atskleidžia, kaip atpažinti pirmuosius infarkto požymius ir kaip to išvengti.

Gydytojas kardiologas diagnozuoja ir gydo širdies bei širdies kraujagyslių ligas (krūtinės angina, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, įgimtos ir įgytos širdies ydos. UAB Žaliakalnio poliklinika socialinio tinklo paskyroje pasidalino simptomais, kada vertėtų sunerimti ir kreiptis į kardiologą.

Fizinis aktyvumas yra nepamainoma dalis sveikam vaiko formavimuisi. Sportas stiprina raumenų būklę, padeda palaikyti normalų kūno svorį bei didina ištvermę. Be to, jis gerina koordinaciją ir judesių motoriką, o šie veiksniai labai svarbūs vaiko raidai, ypač jaunesniame amžiuje. Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai – gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi.

Termometro stulpeliui stipriai kilstelėjus į viršų, daugelis mėgsta ilsėtis prie vandens telkinių, mėgautis saulės voniomis, ramybės ieškoti pušų paunksnėje, kur dygsta lietuvių pamėgtos voveraitės. Vis dėlto, kaip išskiria VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims vasarą kyla nemažai iššūkių, dėl kurių jų kasdienybė gali apkarsti.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Jau kuris laikas žinoma, kad rizikos veiksniai, kurie gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas yra rūkymas, nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis, nutukimas ir t.t., bet dabar yra nustatytas dar vienas naujas rizikos veiksnys, dėl kurio rekomenduojama pasitikrinti.

Ankstyvas miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies priepuoliu, yra rimta širdies ligos forma, kuri gali turėti lemtingų pasekmių. Tai atsitinka, kai širdies raumenų dalis negauna pakankamai kraujo ir deguonies dėl kraujagyslių užsikimšimo ar susiaurėjimo. Visgi laiku atpažinus miokardo infarkto simptomus, galima išvengti šios ligos pasekmių ar net išgelbėti savo ir (ar) artimojo gyvybę.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis, deja, akivaizdu, kad šių ligų paplitimas pirmiausia siejamas su gyvenimo būdu.

Per krepšinio treniruotę Panevėžio rajone mirė jaunas vyras. Sporto salėje sukniubusį vos 23-ejų panevėžietį suskubo gaivinti draugai. Atskubėję medikai perėmė gaivinimą, tačiau visų pastangos buvo bevaisės. Prieš kelerius metus toje pačioje gimnazijos sporto salėje krepšinio varžybų metu mirė 36-erių vyras. Vos prieš kelias dienas 23 gimtadienį atšventęs panevėžietis ketvirtadienio vakarą, kaip įprastai, su bičiuliais susirinko žaisti krepšinio.

Visi žino, kad sveika mityba yra sveiko gyvenimo pagrindas, tačiau dėmesio reiktų skirti ne tik tam, ką reikia įtraukti į savo mitybos režimą. Kardiologas atskleidė populiarius maisto produktus, kurie gali atnešti daugiau žalos nei naudos jūsų širdžiai ir kraujagyslėms ir kurių reikėtų vengti. Gydytojas įspėjo, kad maistas, kuriame gausu sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus, gali pakenkti jūsų širdžiai.

Pirmadienį Lietuvą apskriejo skaudi žinia – Anglijoje regbio rungtynių metu mirė 27-erių lietuvis Artūras Rudys. Pranešama, kad po susidūrimo su kitu žaidėju jaunam vyrui sustojo širdis. Nepaisant to, kad ir aplinkiniai, ir komandos draugai teikė pagalbą, vėliau gaivinimą tęsė medikai, 27-erių lietuvio gyvybės išsaugoti nepavyko.

Klaipėdietė Ieva nebežino, ko griebtis – nors turi siuntimą, savo šešiametės dukros jau tris mėnesius negali užrašyti pas kardiologą Klaipėdos vaikų ligoninėje. Ligoninė savo ruožtu sako, kad talonai skirstomi pagal specialistų darbo krūvį, jie išduodami pagal galiojančią tvarką, tačiau nesutinka, kad užsiregistruoti pas specialistą neįmanoma net tris mėnesius, nes nėra talonų.

„Galima sakyti, kad esu širdies elektrikas, darau operacijas, kai, liaudiškai sakant, širdyje viskas trumpina“, – taip savo mylimą darbą trumpai apibūdina intervencinis kardiologas-elektrofiziologas Justinas Bacevičius. Jo įsitikinimu, dėmesys kiekvienam pacientui ir tinkamas žodis yra svarbesnis už bet kokį naują kateterį ar skalpelį. Pašnekovas apibūdina, kad jo profesija – intervencinis kardiologas – yra kažkas per vidurį tarp terapinio darbo ir chirurgijos.

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis ragina skirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikoms įvertinti ir apmąstyti, ką kiekvienas mūsų galime padaryti dėl savo sveikatos.

Klaipėdiečiai stebėjosi antradienio rytą prie Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) filialo išvydę nusidriekusią milžinišką gyvą žmonių eilę. Gyventojai susirinko tam, kad galėtų užsiregistruoti eilei patekti pas gydytoją kardiologą. Gydymo įstaiga aiškina daranti viską, kad palengvintų registracijos procesą, tačiau pripažįsta – tokios apgulties nebuvo seniai.

Naujienų portalas tv3.lt pristato naują tinklalaidę „Sveikatos DNR“, kurioje kiekvieną pirmadienį studijoje kalbėsimės apie sveikatą bei ligas. Kaip jas įveikti? Kaip gyventi su liga? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus pateiks patys geriausi specialistai, medikai bei ekspertai. Pirmojoje tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės apie infarktą.

35-erių panevėžietis kardiologas Karolis Bumblauskas, praktikuojantis intervencinę kardiologiją, apie atliekamas širdies ir kraujagyslių intervencijas galėtų kalbėti valandų valandas. Kasdien jis atlieka dešimtis intervencijų ir sako, kad nėra nieko geriau už išgelbėtą gyvybę. Panevėžietis K.Bumblauskas laiko, praleisto operacinėse, jau nebesuskaičiuoja. Jis atviras – tenka žmones operuoti ir naktimis, ir savaitgaliais, o ir naujametinę naktį yra sutikęs gelbstint pacientui gyvybę.

Kardiologas Rokas Šerpytis atrodo, kad neturėjo kito pasirinkimo, tik tapti gydytoju – nuo pat mažens dienas leisdavo ir tėčio kabinete ligoninėje, o žaislus neretai atstodavo medicininiai įrankiai. Garsaus kardiologo Prano Šerpyčio sūnus Rokas žengė tėčio pėdomis, nors iš pradžių planas buvo šiek tiek kitoks.

Daug metų kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. 2020 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė net 22 940 žmonės – beveik 10 proc. daugiau negu 2019 metais. Ir nors apie širdies ir kraujagyslių ligas, prevencines programas bei rizikos veiksnius Lietuvoje, rodos, kalbama išties nemažai, daug metų statistikos rodikliai, deja, nedžiugina.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet šalyje nusineša tūkstančius gyvybių. Tai viena dažniausių mirties priežasčių ir kardiologai sunerimę, mat šių ligų kontrolei didelę įtaką turi atsakingas pacientams paskirtų vaistų vartojimas. Tačiau pacientai neretai pamiršta išgerti medikamentus arba nepaiso gydytojų nurodymų, taip rizikuodami savo gyvybėmis. Kasmet visame pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje šios ligos sudaro net 56,1 proc.

Eidamas 58-uosius metus mirė žinomas Šiaulių kardiologas Viktoras Skromovas, pranešama Respublikinės Šiaulių ligoninės puslapyje.  „Turėjusi būti eilinė darbo diena Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojui kardiologui Viktorui Skromovui tapo paskutinė. Pacientai neteko nuoširdaus gydytojo, kolegos neteko humoro jausmą turinčio, kruopštaus, sąžiningo, aukštos kvalifikacijos specialisto, šeima – mylinčio ir rūpestingo vyro, tėčio.

Aukštas kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, bei jį dažnai lydintis padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra vienos dažniausių Lietuvoje diagnozuojamų ligų. Šių ligų gydymą specialistai vadina procesu, reikalaujančiu tiek mediko dėmesio, tiek paciento įsitraukimo, o pastarąjį kartais sudėtinga užtikrinti dėl to, kad žmones išvargina kasdienis didelio medikamentų kiekio vartojimas.

Vizitas pas kardiologą šiuo visiems įtemptu laikotarpiu drąsiai gali būti prilyginamas laimingam loterijos bilietui. Galiausiai apsilankius gydytojo kabinete, trumpą konsultacijos laiką norisi išnaudoti teisingai. O kokius klausimus reikėtų užduoti, kad vizitas būtų sėkmingas ir efektyvus? Gydytojai tvirtina, kad širdies ir kraujagyslių ligų atveju, prevencinės priemonės yra ypatingai veiksmingos.

Kiek laiko reikėtų laukti norint patekti pas tam tikrą sveikatos priežiūros specialistą, o kada jau vertėtų pasiduoti? Su naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekusi klaipėdietė sako, kad taip nerimauja jau tris mėnesius, o ir prisiskambinti poliklinikai, anot jos, niekaip nepavyksta. Gydymo įstaigos atstovai teigia problemą suprantantys ir bandantys ieškoti tinkamų sprendimų.  Su tv3.lt kalbėjusi Giedrė (vardas pakeistas – aut. past.

Medicinos mokslo pažanga, technologijų proveržis ir, žinoma, gydytojų kvalifikaciniai gabumai šiais laikais padeda išgelbėti vis daugiau žmonių gyvybių. Visgi, Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir Angiologijos Centro gydytojas kardiologas Justas Simonavičius pastebi, kad žmonių mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų vis dar išlieka viena iš didžiausių sveikatos problemų.

Statistika Lietuvoje negailestinga – kas antras lietuvis miršta nuo širdies ir kraujagyslių sukeliamų ligų. Tai patvirtina Santarų klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų profesorius kardiologas Pranas Šerpytis. Jo teigimu, statistika yra tokia, kad 56 proc. numiršta būtent nuo šių ligų. „Jei pažiūrėtume kitoje pusėje Baltijos, tai ten šių ligų yra trečdaliu mažiau. Reikia žiūrėti, kas yra ne taip. Mes turime gerinti medicininę pagalbą“, - kalbėjo profesorius.

Jau šiandien Rusijos sostinėje Maskvoje paaiškės stipriausia šio pasaulio futbolo čempionato komanda. Į kovą dėl pagrindinio turnyro trofėjaus stos Prancūzijos ir Kroatijos nacionalinės rinktinės. Emocingai vykusiame pusfinalyje kroatai per pratęsimą 2:1 palaužė anglus ir pirmą kartą šios mažos šalies istorijoje pateko į planetos pirmenybių finalą.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet gegužės 31-ąją Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir jos partneriai mini Pasaulinę dieną be tabako. 2018 m. Pasaulinės dienos be tabako šūkis – Tabakas ir širdies ligos.

Kiekvieną pavasarį į gatves išrieda vis daugiau dviračių, dažniau eidami į darbą prasilenkiame su bėgikais, Vilniaus maratonas tampa vos ne nacionaline švente, o mažesnių sportinių ir sveikatingumo iniciatyvų net nesuskaičiuosi – nuo pirtininkų klubų iki gatvės gimnastikos. VU Santariškių klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis sutinka, kad sveika gyvensena šiandien tapo beveik mados reikalu, tačiau neabejoja, kad su laiku ji taps bendros dvasinės kultūros dalimi.

Alė Sima Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologai pirmi pasaulyje širdies ritmo sutrikimo priežastį pašalino lazerio spindulių pluoštu. Vokietijos kompanija, kurios specialistai sukūrė naują technologinį sprendimą, pirmąją operaciją atlikti patikėjo Kauno klinikų širdies elektrofiziologų komandai. Naujas būdas Dauguma žino, kad širdies ritmas atkuriamas elektrošoku.

Slovėnijoje vykstančiame Europos vyrų krepšinio čempionate prasideda lemiamos kovos. Itin svarbiame ketvirtfinalio etape varžysis ir Lietuvos rinktinė, kurią palaikys trys milijonai kasdienius rūpesčius pamiršusių aistruolių. Niekas neabejoja, kad sirgalių emocijos liesis per kraštus, todėl sveikatos specialistai ragina sirgti už savo numylėtinius proto ribose. Ypač į tokį perspėjimą turėtų įsiklausyti žmonės, kurie turi tam tikrų sveikatos problemų. Juolab, kad pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Pacientai nuogąstauja, kad vaikų kardiologai nyksta kaip dinozaurai, nes eilėse tenka laukti po keturis mėnesius, o jei laiku nespėsi prisiregistruoti - ir ilgiau. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikų kardiologų Lietuvoje netrūksta. Jauna šeima, gavusi šeimos gydytojo siuntimą dvejų metų sūnų nuvesti pas vaikų kardiologą, buvo nemaloniai nustebinta sužinojusi, kad laukti konsultacijos teks apie keturis mėnesius.