karantinas

Ar turit pažįstamų, su kuriais nebendravote net ne vienus metus? Pats laikas šį ryšį atnaujinti, mat šalyje startavo akcija, raginanti žmones paskambinti trims seniai girdėtiems draugams, pažįstamiems ar giminaičiams, pasikalbėti su jais ne mažiau nei tris minutes ir paraginti juos šią iniciatyvą pratęsti. Taip esą ir sau praskaidrinsime karantino laiką, ir pradžiuginsime tuos, kas galbūt šiandien bendravimo laukia net labiau nei maisto.

Vyriausybei įgyvendinant karantino draudimų švelninimo planą, nuo šiandien lankytojams atveriami pažintiniai ir mokomieji takai, parkai bei zoologijos ir botanikos sodai, esantys atvirose lauko erdvėse. Taip pat atnaujinamos laisvalaikio pramogos atvirose erdvėse. Lankytojai negalės patekti tik į apžvalgos bokštus, kurie dėl siaurų konstrukcijų vis dar kelia grėsmę smalsuolių sveikatai. Tuo pačiu metu žinių, atradimų, istorijos, meno išsiilgusiems lietuviams atidaromi muziejai ir bibliotekos.

Karantinas švelninamas, jau pradėjo dirbti ne tik maisto, bet ir remonto ar sodo prekių parduotuvės. Šią savaitę duris atvėrė ir lauko kavinės, kirpyklos, muziejai, bibliotekos, lauko sporto aikštynai. Tačiau nepaisant atidarytų parduotuvių ir įstaigų vis dar bus ribojami klientų srautai. Taip pat visiems privaloma dėvėti apsaugines kaukes. Pasak prekybininkų, apsauginių kaukių poreikis vis dar didelis.

E. registracija į sostines mokyklas naujiems mokslo metams įsibėgėjo – iki šiol internetu jau užregistruota 9200 moksleivių prašymų, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime žiniasklaidai.  Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, atvykusių gyventi į sostinę, tėvai.

Kinijoje pastaruoju metu nebenustatant naujų užsikrėtimų koronavirusu, šalis pamažu grįžta į senąjį gyvenimą, teigia Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė. Valstybė imasi įvairių priemonių skatinti savo pastaraisiais mėnesiais kritusios ekonomikos augimą. Viena svarstomų priemonių – 2,5 dienų savaitgalis. „Kinijos lietuvių yra iki 300. Uhane, kuris buvo uždarytas ilgiausiai, mūsų trys lietuviai ištvermingai išbuvo visą karantino laiką, jie nesusirgo.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) balandžio 27 d. 7 val. duomenys. Patvirtintų ligos atvejų: 1449 Per vakar dieną patvirtinta naujų teigiamų: 11 Per vakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 2287 Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 106775 Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.

Nuo pirmadienio Lietuvoje pradeda galioti švelnesnės karantino sąlygos – su tam tikrais ribojimais dirbti leidžiama lauko kavinėms, grožio salonams, kultūros ir laisvalaikio įstaigoms, galima bus sportuoti lauke, tikintiesiems duris atvers bažnyčios. Vyriausybės sprendimu visose srityse veikla atnaujinama laikantis griežtų saugumo reikalavimų.

Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, nuo pirmadienio į darbus galės grįžti grožio specialistai. Pasak Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentės Jolantos Mačiulienės, per karantino laikotarpį susidarė klientų „kamštis“, todėl dabar visi puolė registruotis. Specialistams reikės gerai pasukti galvas, kaip juos protingai paskirstyti. J. Mačiulienės teigimu, jaučiama žmonių panika, kad tik neateitų antroji banga ir vėl visko neuždarytų.

Daugiau nei pusantro mėnesio visiškai sustojęs planinių paslaugų teikimas jau dabar kaip reikiant kelia nerimo gydytojams – įspėjama, kad karantino pasekmės sveikatai gali būti pavojingesnės nei pats COVID-19. Ypač nuogąstaujama dėl kardiovaskulinių ligų, nuo kurių ir taip miršta daugiausiai tautiečių, paūmėjimo.  Kardiologų teigimu, dabartiniai ženklai nerodo nieko gero. Anot VUL Santaros klinikų gydytojo kardiologo prof.

Nors bankai ir kitos finansų įstaigos gali atidėti paskolų mokėjimą, daliai gyventojų susikaupusios skolos per krizę gali tapti sunkiai pakeliama našta. Vienas iš būdų įveikti to pasekmes – asmeninis bankrotas, kuriuo siekiama atkurti žmogaus mokumą. Ekspertai teigia, kad finansinės problemos, su kuriomis gyventojai susiduria dabar, gali būti išspręstos, tačiau tai užtrunka.

Nors dabar pagrindinis valdžios dėmesys nukreiptas į koronaviruso COVID-19 šalyje suvaldymą, epidemiologai įspėja, kad didžiausi iššūkiai sveikatos sistemos dar tik laukia. Teigiama, kad daug rūpesčių sukels ne tik koronavirusą išgyvenusių sunkių pacientų sveikatos priežiūra, bet ir kitos karantino pasekmės.

Pandemijos įkarštyje ligonius gelbėjantiems medikams premjeras žarstėsi pažadais – skubiai padidinti atlyginimus. Planuotą algų padidinimą rudenį esą paskubino ir atlyginimai medikams turi būti didesni jau už balandį. Tačiau gydytojai stebisi, ar Vyriausybės pažadai nebuvo balandžio 1-osios pokštas, mat papildomų pinigų algoms niekas neduoda. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltę meta ligoninių vadovams.

Prasidėjusiems sodo darbams karantinas negalioja. Priešingai – daugeliui sodas tapo vienintele vieta, kurioje galima netrukdomiems pailsėti nuo karantino ribojimų. Tačiau, pasak specialistų, pirkti ir parduoti sodinukus ir daigus tapo sudėtingiau. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos pirmininkas Juozas Ravinis teigia, kad į sodus šiuo metu savaitgaliais skuba vis daugiau žmonių.

Kol darbuotojai karantinuojasi, vietoj jų biuruose ar restoranuose šeimininkauja tarakonai ir žiurkės. Kai kurios su šiais kenkėjais kariaujančios įmonės sako gaunančios kone dvigubai iškvietimų, nei buvę iki karantino. Mat atėję trumpam į darbą žmonės randa ir žiurkių sugraužtus laidus, ir tarakonus, keliaujančius iš patalpos į patalpą. Daugiau tarakonų ir žiurkių tenka naikinti ir daugiabučiuose, kur neseniai buvo užvirinti šiukšlių vamzdžiai.

Dėl koronaviruso sustojęs Lietuvos verslas skundžiasi, kad vis dar negauna taip skambiai išreklamuotos paramos iš valstybės. Verslininkai piktinasi, kad sąžiningai dirbantiems žmonėms atėjus sunkmečiui valdžia tiesiog atsuka nugarą. Tačiau premjeras atkerta, kad verslininkai patys kalti, jei sugeba kalbėti tik apie besiartinantį bankrotą. Ekonomistai tvirtina, kad tai tik iliustruoja netinkamą valdžios požiūrį į verslą, nuo kurio didžiąja dalimi ir priklauso ekonomikos stabilumas.

Balandį paprastai rengta aplinkos tvarkymo akcija „Darom“ dėl karantino šiemet perkelta į rugsėjį. Jos organizatoriai ėmėsi dvejų metų projekto, kurio tikslas nuo šiukšlių išvalyti visą Lietuvą. „Talka pavasarį nevyks. Planuojame, kad tokia talka, prie kurios esame pripratę, bus rudenį“, – BNS sakė„Darom“ projektų vadovė Ina Ingelevič.

Karantinas Lietuvoje įvestas prieš daugiau kaip mėnesį, bet iki šiol į gimtinę nepavyko sugrįžti daugybei tą padaryti siekiančių tautiečių. Įvairiuose pasaulio kampeliuose vis dar pasigirsta pagalbos prašymų iš svetur užstrigusių lietuvių. Tačiau 25-erių Augustinos Mišeikaitės istoriją galima drąsiai priskirti prie sėkmės pavyzdžių. Nors jos kelionė buvo kupina sudėtingų iššūkių ir rizikos, bet iš tolimosios Argentinos merginai vis dėlto pavyko pasiekti Lietuvą.

„Švedijos kelias“, „švedų modelis“, „švedų strategija“… turbūt daugelis jau yra girdėję šiuos žodžių junginius, kurie dažnam sukelia prieštaringus jausmus – apgailestavimą, pyktį, pavydą. Šiuo metu Švedija, pasirinkusi savitą, lyginant su likusiomis Europos šalimis, kovos su koronaviruso epidemija būdą, laikosi stebėtinai stabiliai – pagal užkrėstųjų ir mirčių skaičių 1 mln.

Šūkis „mesti pirštinę“ šiandien įgauna visai kitokią prasmę. Nes neapdairiai pasielgus, gali tekti pačiam stoti į dvikovą su pavojinguoju koronavirusu. O prasidėjus pandemijai, pastebima, kad pakeles, parkus ir parduotuvių prieigas vis dažniau nusėja dėvėtos vienkartinės kaukės ir pirštinės. Specialistai įspėja, taip elgtis negalima, mat šios atliekos laikomos pavojingomis, o virusas ant jų išlieka nuo kelių valandų iki kelių parų.

Lietuvoje nustatyta 12 naujų koronaviruso atvejų, bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 1438, sekmadienio rytą pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.  Pasveikusiais laikomi 467 asmenys (iš jų 94 medikai), mirė 41 sergantis žmogus.  Per šeštadienį ištirta 5540 ėminių, iš viso ištirta 104 tūkst. 488 ėminių.  Tyrimus dėl koronaviruso atliko 11 laboratorijų, daugiausiai – 978 ėminiai – ištirti Kauno klinikose. Neištirtų liko 804 ėminiai.

Specialistai įspėja, kad esant karantinui svarbu ne tik palaikyti fizinę formą, bet ir emocinę pusiausvyrą. Psichologai sako, kad net ir pasibaigus pandemijai, problemų susijusių su žmonių nervine sistema tik daugės. Ieškodami būdų, kaip padėti namuose įstrigusiems žmonėms išradingi lietuviai sukūrė, kaip patys sako, emocinį sporto klubą, kuriam tereikia mobiliojo telefono. Speciali programėlė jau nuskynė laurus ir tarptautinėje arenoje.

Skaičiuojant jau šeštąją karantino savaitę ištisomis paromis tautiečiai laukia ne tik įvairių siuntų, maisto produktų, bet net ir šarvojimo, kremavimo paslaugų. Dėl uždarytų sienų ir sugirežtintos laidojimo bei skrodimo tvarkos eilės prie krematoriumo ir šarvojimo salių susidarė kelioms paroms ir net savaitei į priekį. Tad dalis gyventojų laidojimo apeigas atideda lengvesniems laikams – net prašo bažnyčių, kad šios pasaugotų jų artimųjų urnas.

Po pasaulį išsimėtę lietuviai per karantiną gyvena be galo skirtingai. Yra ir tokių, kuriems pastarasis mėnuo – nesibaigiantis vakarėlis retai apgyvendintoje tropikų saloje. O štai kitiems kančia, per kurią sveiką protą tarp keturių buto sienų išlaikyti padeda sportas, dainos ar pokalbiai balkonuose bei vis neišsipildančios viltys, kad karantinas greitai baigsis. „Jeigu kokie nežinomi, tai bėga prisidenginėja, jei neturi kaukės“, – sako lietuvė Kambodžoje Erika Miselytė.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas Lietuvoje jau padarė įtaką daugeliui sričių, tarp jų – ir nekilnojamojo turto (NT). Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės ėmė daugiau domisi būstais, kurie turi savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Kai kurie ekspertai teigia, kad daryti išvadas dėl to dar anksti, tačiau pokyčių rinkoje gali būti. Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi 85-erių metų amžiaus moteris, kuri pasakoja apie nepavydėtiną padėtį karantino metu. Jau daug metų moteris gyvena viena ir šalia neturi jokių artimųjų. Joana pasakoja, kad vienu metu užpuolė visos bėdos: ėmė šlubuoti sveikata, o baimę pasėjus koronavirusui ji neturi visiškai, kas galėtų net būtiniausių vaistų parnešti. „Nebeturių vaistų nuo širdelės ir nuo skranduko nebeturiu, ten buvo toks daktarės parašytas receptas. Ir maisto visai nebeturiu.

Virusas ir karantinas atkirto Lietuvą nuo pasaulio. Čia neskrenda lėktuvai, neplaukia laivai ir turistai neturi nei galimybių, nei noro keliauti į mūsų šalį. Manoma, kad situacija nepagerės ir įsibėgėjus vasarai, žmonės bijos keliauti, valstybės nebus atvėrusios sienų, o oro bendrovės – oro kelių. Turizmo verslo atstovai gūžčioja pečiais, laukia sunki vasara, nebent vietiniai gyventojai nutartų sutaupytus eurus išleisti Lietuvos pajūryje arba Druskininkų pušynuose.

Praėjus pirmam karantino mėnesiui, specialistai jau vardija ir naujas tendencija būsto nuomos rinkoje. Čia kaip reikiant padaugėjo nuomojamų būstų pasiūla, butai pinga, nuomininkai reikalauja nemenkų keliasdešimties procentų nuolaidų, o lankstūs šeimininkai nuomos mokestį apkarpyti sutinka. Studentas Paulius karantino metu laiko veltui neleidžia – sportuoja. Tik jau ne savo bendrabutyje Kaune, o tėvų namuose Vilniuje. Paskaitoms persikėlus į internetinę erdvę, vaikinas bendrabučio atsisakė.

Fotografė Alina Ovčiarovienė stengiasi fotoaparatu užfiksuoti karantino kasdienybę, savo vaikų emocijas ir jų pamokas, vykstančias nuotoliniu būdu. Moteris, negalią pažįstanti nuo vaikystės, augina du ypatingus vaikus – pati Alina ir jos vaikai serga nervų-raumenų liga. Sunki liga moters neišdrįso parklupdyti, ji daug fotografuoja, rengia savo parodas. O jos išgyventa patirtis mums sako, kad apie savo ligą reikia kalbėti atvirai ir garsiai.

Dezinfekcinis skystis pagaliau nebe deficitas, jo jau pilni ir prekybos centrai ir spekuliantams internete jau permokėti nebereikia. Tačiau kai kurie pirkėjai kelia klausimus dėl dezinfekcinio skysčio kokybės. Štai viena šiaulietė nusipirko skysčio internetu ir nusprendė patikrinti jo stiprumą spiritometru. Moteris apstulbo, mat jo stiprumas buvo per mažas, kad galėtų sunaikinti koronavirusą. Tuo metu Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba skysčio sudėties net netikrina.

Šimtai žmonių, gyvenančių prie Lenkijos ir Vokietijos sienos, penktadienį išėjo į gatves protestuoti prieš karantino priemones, neleidžiančias jiems patekti į darbovietes kaimyninėje šalyje. Dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos abi šalys yra įvedusios reikalavimą, kad visi atvykusieji dviem savaitėms izoliuotųsi. Vis dėlto Vokietija daro išimtį žmonėms, kasdien važinėjantiems į darbą iš kaimyninių šalių. Tačiau Lenkija tokios išimties netaiko.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) balandžio 25 d. 7.00 val. duomenimis Lietuvoje užfiksuota 16 naujų viruso atvejų.  Patvirtintų ligos atvejų: 1426 Per vakar dieną patvirtinta naujų teigiamų: 16 Per vakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 7956 Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 98948 Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.

Koronaviruso židiniu tapusiame Klaipėdos hospise ir sveiki, ir užkrėsti senukai lieka gulėti, kur buvę ir toliau. Bent jau savaitgaliui. Taip nusprendė uostamiesčio valdininkai. O iki pirmadienio medikai tirs 35 čia gulinčius senukus ir tik tada spręs, perkelti juos į kitą slaugos įstaigą ar ne. Tačiau visuomenės sveikatos centro specialistus toks planas gąsdina – jie iš užkrėsto hospiso reikalauja pacientus išgabenti kuo greičiau.

Jungtinė Karalystė jau pradėjo vakcinos nuo koronaviruso tyrimus su žmonėmis. Jos sėkme neabejojantys mokslininkai tikisi vakciną sukurti iki rugsėjo. Tuo tarpu Europos Sąjungos lyderiai pagaliau sutarė steigti Bendrijos dėl ekonomikos gelbėjimo fondą. Beje, pasaulinei pandemijai neabejingi liko ir legendinės grupės „Rolling Stones“ nariai. Dūris pretenduoja tapti istoriniu, jei tik paaiškės, kad Oksfordo universiteto mokslininkų sukurta vakcina nuo koronaviruso yra veiksminga.

Jungtinėje Karalystėje prieš porą savaičių nusižudė nepilnametė, kurią tokiam žingsniui pastūmėjo karantino metu taikomi apribojimai, sako velionės tėvas. Neseniai mirusi 17-metė Mančesterio gyventoja Bethany Palmer buvo palaidota vakar, balandžio 23-iąją, dėl apribojimų su mergina galėjo atsisveikinti tik keli artimiausi šeimos nariai.

Nerimą kelianti situacija Nemenčinėje, kurioje jau šiąnakt panaikinami griežti judėjimo apribojimai. Dar vienas koronaviruso atvejis užfiksuotas Nemenčinės globos namuose ,,Senevita“, kurioje slaugoma daugiau kaip 200 senolių. Pasak sveikatos specialistų, čia koronavirusu užsikrėtė personalo darbuotoja, ji turėjo kontaktą su daugiau kaip dvidešimt įstaigos globotinių. Didėja ir mirčių statistika – nuo koronaviruso Klaipėdoje mirė dar du žmonės, abu jie priklausė rizikos grupei.

Penktadienį prie Seimo vėl rinkosi protestuotojai dėl karantino. Akcija skambiu pavadinimu „Už laisvę, stabdom karantiną“ buvo sustabdyta vos prasidėjusi. Prie Seimo penktadienį pavakare atvažiavo apie 10 automobilių. Vairuotojai kurį laiką aplink Seimą ratus suko tyliai, nesignalizuodami. Šiek tiek po 17 val. automobiliai stabtelėjo Gedimino prospekte priešais Seimo rūmus ir pradėjo be perstojo signalizuoti.

Sumaišties į gyventojų kasdienybę įnešęs ir nežinia kada pasibaigsiantis karantinas stipriai pakoregavo vestuvininkų planus – dalis jų suskubo nukelti arba visai atšaukti savo vestuves. Kai kurie specialistai atviri – tiek mažai užsakymų vasarai jie dar nėra matę. Iki gegužės 11-osios pratęsus karantiną, tebėra draudžiami masiniai susibūrimai ir šventės.

Nuotolinis mokymo organizavimas Lietuvoje sukėlė nemažai diskusijų ir išryškino svarbiausias švietimo sistemos problemas. Visgi klausimų iki šiol daugiau nei atsakymų, o nežinia kankina ir pačius edukologus, kurie neįsivaizduoja, kokia ateitis jų laukia.

Septynių lietuvių skrydį į Vokietiją sujaukė netikėtas reikalavimas oro uoste. Griežtinant kelionių sąlygas dėl koronaviruso, žmonėms tenka pasirūpinti papildomais dokumentais, kitaip jie neįleidžiami į lėktuvus. Socialiniame tinkle „Facebook“ grįžtantiems į Lietuvą tautiečiams skirtoje grupėje paviešintas svarbus perspėjimas. Savo istorija pasidalijo iš Australijos tik iš antro karto išskridusi ir dėl to nemenkų nuostolių patyrusi Toma.

Lietuvoje koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 42, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.  Papildysime.  Portalas tv3.lt primena, kad balandžio 23 d. patvirtintos dvi mirtys. Tai – 59-erių ukmergiškė, porą savaičių gydyta Santaros klinikose, ir Kretingos gyventojas gydytas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Asmuo priklausė 80–90 metų amžiaus grupei.

Sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė penktadienį spaudos konferencijoje pateikdami naujausią informaciją dėl koronaviruso šalyje suvaldymo informavo, kad Lietuvoje užfiksuotos apie dar dvi mirtys nuo COVID-19. Abu atvejai – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos gyventojus šią vasarą ragina atostogauti Lietuvoje ir taip paskatinti šalies vidaus turizmą. „Aš manau, kad šiais metais norėčiau ilsėtis Lietuvoje. Turime tiek gražių kampelių. Kviečiu tą daryti visus žmones. Tegul klesti mūsų vidaus turizmas, visi būsime tuo patenkinti“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda. Visai neseniai Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen europiečiams patarė jokių kelionių į užsienį neplanuoti bent iki rudens.

Po ketvirtadienį vykusio pokalbio telefonu su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka prezidentas Gitanas Nausėda sako neišgirdęs Baltarusijos noro, kad Lietuva šaliai padėtų kovoje su koronavirusu. Taip pat G. Nausėda sako išgirdęs A. Lukašenkos patikinimą, kad Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimas nebus skubinamas. „Aš matau, kad [Baltarusijos] požiūris į koronavirusą, kaip į grėsmę visuomenės sveikatai, yra jaučiamas ir gerokai griežtesnis negu buvo prieš kurį laiką.

Dalis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų už darbą balandžio mėnesį gavo priedus prie algos, tačiau pats laikinai ministerijai vadovaujantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, nors ir užima dviejų ministrų kėdes, teigia dirbantis už vieną algą ir be priedų. „Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje pagal patvirtintus etatus ir pagal faktiškai dirbančius darbuotojus yra didelis atotrūkis. Tai reiškia, kad praktiškai nėra ketvirtadalio darbuotojų.

Paskelbus karantiną dalis gyventojų atsisakė ne pirmo būtinumo pirkinių. Ne išimtis ir automobilių rinka. Metų pradžioje prekyba transporto priemonėmis vyko užtikrintai, tačiau visą pasaulį surakinęs karantinas automobilių pardavėjus ir kai kuriuos pirkėjus privertė sunerimti. Transporto prekybos platformos Autoplius.lt duomenimis, 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį šalyje įvyko 89,7 tūkst. automobilių sandorių – 7,3 proc. mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Nuo šiol daugiau verslų galės teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms ir apmokėtinų sąskaitų paskoloms, penktadienį Vyriausybėje pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Iki šiol buvo sistema, kad tik tos įmonės gali kreiptis lengvatinių paskolų, kurių apyvarta nukrito 60 proc. ir daugiau.

Lietuvos zoologijos sodas naująjį sezoną atidaro virtualiai, o gyvų lankytojų lauks tik nuo pirmadienio. Šis sezonas ypatingas, mat sodo laukia grandiozinė renovacija, po kurios dalies gyvūnų nebeliks, tačiau kolekciją papildys nauji ir itin egzotiški gyvi padarai. Lietuvos zoologijos sodas pasitinka jau 82-ąjį sezoną. Penktadienį suplanuotas atidarymas, tačiau kaip įprastai sodo vartai lankytojams neatsivers. Atidarymas vyks virtualiai.

Dalis šalies miestų nuo pirmadienio atveria duris dirbti privalančių tėvų vaikams. Tačiau ir tėvai, ir darželių darbuotojai įpareigojami laikytis griežtų higienos taisyklių, kad pavyktų išvengti koronaviruso plitimo vaikų priežiūros įstaigose. Vilnius ir Klaipėda nuo pirmadienio žada įgyvendinti Vyriausybės reikalavimus ir atveria darželius dirbančių tėvų vaikams, Kaunas sako dar lauksiantis detalesnių centrinės valdžios išaiškinimų.

Vyriausybei leidus nuo pirmadienio atnaujinti darbą lauko kavinėms, Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad jos galės dirbti, jei užtikrins lankytojų saugumą. Ministerijos teigimu, kavinių savininkai turės užtikrinti, kad lauke įsikūrusių kavinių staliukai nuo aplink esančių pėsčiųjų takų, gyvenamųjų namų langų, laiptinių būtų nutolę bent vieno metro atstumu, o tarp lankytojų, sėdinčių prie skirtingų staliukų, būtų užtikrintas ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas.