karantinas

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame pasidalijo tai, kas buvo aptarta pirmadienį vykusiame COVID-19 komiteto posedyje. Premjeras primena, kad galutinį sprendimą priims Vyriausybė. „Toliau vertiname situaciją bei priimame sprendimus, kurių laukia žmonės ir kuriuos priimti leidžia epidemiologinė aplinka Lietuvoje. Keli akcentai iš vakar dienos COVID-19 komiteto posėdžio.

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Airija pirmadienį pirmąkart nuo kovo 11-osios, kai koronavirusinė infekcija šalyje pareikalavo pirmųjų žmonių gyvybių, nenustatė jokių naujų pacientų mirties atvejų. Premjeras Leo Varadkaras tai pavadino „reikšmingu įvykiu“ ir socialiniame tinkle „Twitter“ pridūrė: „Tai vilties diena. Mes nugalėsime.“ Pranešimas pasirodė savaitė po to, kai Airija pradėjo švelninti prieš beveik du mėnesius įvestas karantino priemones.

Nors epidemiologai ir toliau džiaugiasi kasdien mažėjančiu sergančių asmenų skaičiumi, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga karantiną žada tęsti visą šią vasarą. Visuomenės sveikatos centras kartu su mokslininkais netrukus žada pradėti šalies populiacijos tyrimą ir išsiaiškinti, kokį gi imunitetą nuo koronaviruso per šią pandemiją sugebėjo įgyti lietuviai. „Su šampano šaudymais neskubėkim, nes pagirios gali būti labai sunkios ir sudėtingos“, – sako ministras A. Veryga.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pranešė „laikinai“ stabdanti klinikinius bandymus, per kuriuos keliose šalyse buvo tiriamas antimaliarinio preparato hidroksichlorokvino poveikis koronavirusine infekcija COVID-19 sergantiems pacientams.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Lietuvoje per parą patvirtinta 12 užsikrėtimo virusu atvejų. Pusė iš jų yra susiję su Santaros klinikomis: užsikrėtė du medikai bei keturi jų artimieji. Taip pat susirgo dar vienas Antavilių pensionato gyventojas, du žmonės užsikrėtė šeimoje, Lazdijų rajone užsikrėtė du šeimos nariai, užsiimantys gyvulių supirkinėjimu.

Nedarbas Lietuvoje praėjusią savaitę paaugo 0,1 procentiniu punktu ir pasiekė 11,7 proc. Nuo karantino pradžios oficialus nedarbo lygis išaugo 2,4 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 25 dieną šalyje buvo 200,9 tūkst. bedarbių. Praėjusią savaitę mažiausiai žmonių nuo karantino pradžios kreipėsi dėl darbo – po 1 tūkst. per dieną. Karantino piko metu – ketvirtąją jo savaitę – kreipdavosi po 1,9 tūkst. žmonių.

Pasaulį sukausčius COVID-19 pandemijai, terminas „socialinis atstumas“ tapo plačiai vartojamas. Socialinis atstumas yra pagrindinė strategija, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą. Dauguma sveikatinimo paslaugų tiekėjų jau atnaujino savo veiklas, todėl apžvelgiame, ką socialinis atstumas reiškia sporto ir sveikatinimo įstaigose.  Socialinio atstumo tikslas – apsaugoti potencialiai užsikrėtusius žmones nuo kontakto su sveikais, neužsikrėtusiais žmonėmis.

Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą su koronaviruso protrūkiu susijusią 10 mln. eurų paramos schemą kultūros ir meno institucijoms bei organizacijoms. Kaip pirmadienį pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, parama bus skiriama tiesioginėmis dotacijomis naujų produktų ir paslaugų kūrimui nuo kovo 19 iki gruodžio 31 dienos. „Schemos tikslas – padėti užtikrinti šių organizacijų veiklos tęstinumą viruso protrūkio metu ir jam pasibaigus“, – rašoma pranešime.

Specifinės rekomendacijos įstaigoms dėl rizikos grupėje esančių asmenų darbo ir aptarnavimo yra panaikintos, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Šiuose sprendimuose nebelieka išskiriamų rizikos grupių, nelieka rekomendacijų prie įėjimo kabinti informaciją su rekomendacija ir įspėjimu nesilankyti rizikos grupės žmonėms“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Švedija pirmadienį pranešė, kad šalyje mirė jau daugiau kaip 4 tūkst. naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Šalis, turinti apie 10,3 mln. gyventojų, anksčiau atsidūrė pasaulio dėmesio centre, nes prasidėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiui nustatė daug švelnesnį režimą negu daugelis kitų Europos valstybių.  Švedijos visuomenės sveikatos apsaugos agentūra nurodė užfiksavusi 33 843 patvirtintus COVID-19 atvejus ir 4 029 užsikrėtusių žmonių mirtis. Iš šių aukų 90 proc.

Nuo šios savaitės Lietuvos mokykloms suteikta galimybė pradinukus mokyti ne tik nuotoliniu būdu, o ir klasėse. Netrukus taip mokytis galės ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Tačiau tebelieka neaišku, kurios konkrečiai ugdymo įstaigos nusprendė priimti vaikus į klases, nes nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nei Lietuvos savivaldybių asociacija tokių duomenų neskelbia.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ nuo trečiadienio atnaujina reguliarius skrydžius iš Vilniaus į Norvegijos sostinę Oslą.  Skrydžiai į Sandefjordo Torpo oro uostą vyks trečiadieniais ir sekmadieniais, nurodoma Vilniaus oro uosto internetinėje svetainėje. Nuo birželio 1 dienos „Wizz Air“ atnaujins ir skrydžius iš Kauno į kitus Norvegijos miestus – Olesiundą ir Bergeną. Abu reisai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Jonas Sakalauskas sako, kad dėl šalyje paskelbto karantino jo vadovaujamas teatras galėjo netekti apie milijono eurų pajamų, tačiau tvirtina, kad atleidimų nebuvo. „Per visą šį laikotarpį teatras skaičiuoja, kad neteko, būtent dėl tų pačių neįvykusių renginių iki birželio vidurio, pusės milijono.

Nepaisant to, kad skrydžiai į Lietuvą ir iš jos jau atnaujinti keturiomis kryptimis, užsieniečiai į Lietuvą vis dar gali patekti tik su specialiu leidimu. Tokio leidimo neturintys asmenys negali būti įleisti į šalį. Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys pirmadienį Vyriausybėje priminė, kad šiuo metu užsienio piliečiai į Lietuvą gali patekti tik išimtiniais atvejais. „Estai, latviai, taip pat lenkai, kurie važiuoja darbo, verslo ar mokymosi tikslais.

„Real“ vyriausiasis treneris Zinedine'as Zidane'as pažeidė karantiną Madride. Pasak „Sport.es“, 47-ų treneris išvyko į sodybą kaimelyje, Madrido priemestyje. Šį namą jis įsigijo prieš metus. Jeigu policija įrodys, kad Z.Zidane'as pažeidė tvarką, jam teks sumokėti 1500 eurų bauda. Priminsime, kad dėl koronaviruso pandemijos yra druažiama kirsti Madrido ribas. Išlyga – ypatingai svarbūs reikalai.

Lietuvoje pamažu atslūgstant pirmajai koronaviruso bangai ir vis labiau švelninant karantiną, vasaros pradžią ketinama pažymėti trumpu masiniu koncertu. Jis bus skiriamas kaip padėka visiems asmenims, padėjusiems suvaldyti koronaviruso protrūkį šalyje. Pirmadienį, gegužės 25-ąją, prasideda Vyriausybės ir savivaldybių akcija „Ačiū, Lietuva“. Ja siekiama padėkoti visiems, kurie prisidėjo, kad pirmoji koronaviruso banga Lietuvoje būtų įveikta.  O birželio 1-ąją 17 val.

Per karantiną karštligiškai šluotos kruopos ar makaronai, kaip rodo tyrimai, taip ir liko nepaliesti kone pas pusę gyventojų. Maisto bankas ragina kaip tik dabar šiomis atsargomis pasidalinti su skurstančiaisiais. Mat per pastaruosius mėnesius prašančių paramos maistu padaugėjo maždaug tris – keturis kartus.

Nors karantinas Lietuvoje vis labiau švelninamas, tai tikrai nereiškia, kad darbo rinka šalyje atsigauna. Šiuo metu Lietuvoje bedarbių yra daugiau nei 190 tūkstančių ir baiminamasi, kad pasibaigus karantinui jų toliau daugės. Per karantino mėnesius bedarbių šalyje padaugėjo beveik 37 tūkstančiais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis ėmė daugėti darbo pasiūlymų. Tad specialistai jau ima prognozuoti, kokie darbuotojai artimiausiu metu bus paklausiausi.

Nors karantinas toliau laisvėja, nestinga klausiančių, ar esant tokiam mažam sergamumui Covid-19 infekcija šalyje išvis nereikėtų jo atšaukti ir panaikinti dar galiojančius apribojimus. Ekspertų teigimu, kova su infekcija ir per ilgai užtęstas karantinas gali kainuoti daug didesnę psichologinę, ekonominę ir sveikatos kainą. Psichologas, psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaro Chomentauskas situaciją pirmiausia siūlė vertinti pasitelkiant skaičius, o ne vien emocijas.

Karantino metu socialiniuose tinkluose tūkstančiai namuose įkalintų internautų ėmė rodyti savo kūrybiškumą ir dalyvauti įvairiuose internetiniuose iššūkiuose. Bet nors didžioji dalis jų tikrai praskaidrina nuotaiką, pasitaiko ir tokių iššūkių, kurie patraukia net policijos dėmesį. Kol daugelis pasaulio gyventojų jau pasimetė, kurią karantino savaitę išgyvena, socialiniuose tinkluose nuotaikai praskaidrinti plinta vis daugiau internetinių iššūkių. Štai vienas tokių – pagalvės iššūkis.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi jauna šeima, kuri nebeturi maisto ir atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Visą pasaulį sukausčiusi pandemija išmušė pagrindą iš po kojų milijonams žmonių. Šie du jauni žmonės taip pat pateko į sąstingį: moteris darbo jau neteko, o vyrui taip pat gresia tapti bedarbiu. Pora augina vaiką, tačiau nežino, ar artimiausiu metu dar turės virš galvos pastogę. Situacija domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva.

Karantinas – nemenkas iššūkis ir Lietuvos kariuomenei. Dėl koronaviruso grėsmės kariuomenėje su šauktiniais dirbama kitaip: dabar dalis karininkų su šauktiniais turi dirbti po 2 savaites, tad jiems neišmokami pinigai maistui, bet pervedamas kitoks priedas. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi skaitytoja teigia, kad karantino metu karininkams, kurie kareivinėse prižiūri šauktinius, iš atlyginimo išskaičiuojami maistpinigiai, kurie sudaro apie 100 eurų mėnesinių pajamų.

Karantinas keičia ne tik gyventojų elgesio įpročius, bet ir patiriamų traumų pobūdį. Pirmosiomis savaitėmis namuose uždaryti gyventojai stengėsi išlikti aktyvūs, dėl to dalis traumų iš lauko persikėlė namus. Žmonės susižaloja sportuodami, gamindami maistą namuose susižeidžia virtuvės įranga. Kaip karantino pavasaris atrodo traumatologų, chirurgų ir draudikų akimis? Kiekvieną pavasarį Lietuvos traumatologai sulaukia išaugusio pacientų srauto.

Gegužės viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo buvo atšaukti kelionių apribojimus tarp Baltijos šalių. Tad jau galima pradėti planuoti vasaros atostogas kaimyninėje Latvijoje. Kaip buvo skelbta, per pirmąjį atvirų sienų savaitgalį į šią kaimyninę šalį išvyko daugiau kaip 12 tūkst. lietuvių išvyko į Latviją. O portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja savaitgalis Latvijoje ir ką galima ten pamatyti.

Karantinas Lietuvoje gali sukelti gimstamumo bangą. Įsibėgėjus karantinui vaistininkai pastebėjo naujas tendencijas – žmonės ėmė šluoti nėštumo testus. Pasak psichiatrų, du mėnesiai karantino ir buvimo namuose skatina žmonių seksualinį gyvenimą ir intymumą. Pusę lūpų juokaujama, kad po karantino gali atsirasti nauja koronaviruso karta. O ar taip nutiks iš tikrųjų ir ar prognozės išsipildys, teks palaukti mažiausiai iki Kalėdų.

Epidemiologai mato, kad koronavirusas iš Lietuvos vis užtikrinčiau traukiasi. Tačiau užkrato aukų vis dar yra –  Covid-19 šalyje pasiglemžė dar vieną, jau 61-ąją, gyvybę. O štai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šiandien kai kuriuos į konspiracijos teorijas linkusius šalies gyventojus ramina – sąmokslo nėra, jokių žmonių per prievartą nuo koronaviruso valstybė skiepyti tikrai nesirengia.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje karantino metu gyventojai ėmė daugiau lošti internetu. Ir nors tokie rezultatai kelia nerimą, baimintis dar nereikėtų – esą lietuvių dar negalime vadinti lošėjų tauta. Kaip tik atvirkščiai, štai per karantiną kreditų bendrovės ir bankai pastebėjo, kad tautiečiai ėmė skolintis atsakingiau ir labiau skaičiuoti, kam leidžia pinigus. Visi lošimų namai užvėrė duris. Tačiau lošti internetu Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, neuždrausta.

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 11 naujų koronaviruso atvejų, visi išskyrus vieną – Vilniaus apskrityje. Jie susiję su infekcijos židiniais tapusiomis sveikatos priežiūros įstaigomis: užsikrėtė jų medikai, artimieji, kontaktą turėję asmenys.

Komentuodama naujausią epidemiologinę informaciją Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė kartu pateikė informacijos ir apie šiandien fiksuotus naujus koronaviruso infekcijos atvejus. „Šiandien gauta informacija apie dar du naujus atvejus Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (VMKL), Vidaus ligų skyriuje – susirgo darbuotojas ir pacientas.

Kol vieniems gyvūnams koronaviruso pandemija visai nė motais, kitiems – liūdnos dienos. Vieno Indonezijos zoologijos sodo darbuotojai baiminasi, kad jei nepavyks gauti lėšų maistui, dalį gyvūnų gali tekti paskersti. Rudųjų ančių šeimynėlė su visa policijos palyda kerta gatvę Maskvos centre. Vaizdelis tikrai neeilinis, nes Rusijos nacionalinei gvardijai dėl šių paukščių šeimynos net teko visoje gatvėje sustabdyti eismą. Laimė, viskas baigėsi sėkmingai, vairuotojai per daug nesupyko.

Švelnėjant karantino sąlygoms, nuo šiol bibliotekose leidžiama lankytojams atverti periodinių leidinių skaityklas, atvirus fondus. Tokį sprendimą priėmė sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, bibliotekose, archyvuose bei muziejuose turi būti užtikrinta, kad lankytojai eilėse laikytųsi mažiausiai dviejų metrų atstumo arba ga...

Nuo pirmadienio Vyriausybei leidus mokyklose atnaujinti pradinį ugdymą, o nuo kitos savaitės – ir pagrindinį bei vidurinį, daugumoje savivaldybių moksleiviai šiais mokslo metais į jas negrįš, BNS penktadienį sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

Karantino sąlygų mesti išbandymai žmones privertė ne tik likti namuose, be to, jau aišku, kad dalis renginių šiemet dėl gyventojų saugumo tiesiog neįvyks. Ne išimtis ir paskutinio skambučio šventė, kurią žadama surengti virtualiai. Tiesa, savarankiškai surengtų švenčių abiturientai ir jų tėveliai, panašu, atsisakyti neskuba.

Jungtinė Karalystė įves 14 dienų karantiną iš užsienio atvykstantiems žmonėms, penktadienį patvirtino Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Brandonas Lewisas. „Žmonės, atvykstantys į JK, turės karantinuotis“, – televizijai „Sky News“ sakė B. Lewisas ir pridūrė, kad izoliacijos laikotarpis, taip pat taikomas iš užsienio sugrįžtantiems britams, bus dvi savaitės. Sekretorius sakė, kad vyriausybė vėliau pateiks daugiau detalių apie šią tvarką.

Sostinėje plečiasi visi koronaviruso židiniai. Nauji infekcijos atvejai fiksuojami ligoninėse, prekyvietėse, daugiabučiuose. Be to sergančiųjų gretas pildo užsienyje koronavirusu užsikrėtę tolimųjų reisų vairuotojai bei su jais susiję asmenys.

Vis labiau švelnėjančios karantino sąlygos Lietuvoje pamažu leidžia pajusti įprasto gyvenimo ritmą ir sugrįžti prie anksčiau turėtos kasdienybės. Nemažai žmonių sako, kad karantinas turėjo ir teigiamų dalykų – padėjo permąstyti vertybes, kuriomis vadovaujamės gyvenime, suprasti, kas iš tiesų yra svarbiausia. Taip galvoja ir aktorė, renginių vedėja Asta Baukutė, sutikusi papasakoti, kas tapo jos karantino atradimu ir kaip gyvenimas pasikeis po jo.

Paklausta, ar šią savaitę nustatomi kiek didesni susirgimų skaičiai kelia nerimą dėl visuomenėje galinčios sparčiau išplisti infekcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Ginreta Megelinskienė ramino, kad visi atvejai kol kas yra atsekami. Vis dėlto tikroji situacija po naujausių karantino atlaisvinimų turėtų paaiškėti mažiausiai po kelių savaičių.

Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis pranešė, jog turizmo sezonas šalyje prasidės birželio 15-ąją, o tarptautinius skrydžius į šalies kurortus planuojama atnaujinti nuo liepos mėnesio. „Graikijai pavyko pažaboti koronaviruso plitimą, ir mūsų šalis tapo pavyzdžiu, kaip sveikatos apsaugos sistema turi tvarkytis su krize“, – K. Micotakis. Jis pabrėžė, jog į Graikiją atvykę užsienio turistai iškart bus tikrinami dėl koronaviruso infekcijos.

Vyriausybės valandoje Seime politikai teigė, kad visiems labai aktualu, jog būtų pristatytos karantino sąlygos. Premjero buvo klausiama: kada ir kokiomis aplinkybėmis karantinas bus nutrauktas? Politikai teiravosi, ar galima to tikėtis artimiausiu metu: šią ar kitą savaitę. „Turiu kartotis dar kartą, kad tai nėra nei mano, nei jūsų, ar mūsų politiniai sprendimai. Jei tai nuo mūsų priklausytų – tai galėtume sutarti ir nuspręsti, kad jau galime jį nutraukti dabar.

Trijose Lietuvos savivaldybėse neužfiksuotas nė vienas užsikrėtimas koronavirusu – tai Zarasai, Birštonas ir Pakruojis. Tuo metu daugiausiai susirgimų iki šiol užfiksuota Vilniaus mieste, Kaune, Klaipėdoje bei Vilniaus rajone. Kaip ketvirtadienį Vyriausybėje kalbėjo Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys, tris Lietuvos savivaldybes galima tituluoti sveikiausiomis. „Tai yra Zarasai, Birštonas ir Pakruojis, kur per visą šį laiką neužsikrėtė nė vienas gyventojas.

Po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos Lietuvoje netrukus bus leidžiami masiniai renginiai ir atviroje, ir uždaroje erdvėje. Tačiau dalyvių skaičius ir atstumas tarp jų bus stipriai apribotas. Be to, pabrėžiama, kad laipsniškas karantino švelninimas ir leidimas kas dvi savaites rengti vis didesnius masinius renginius bus atšaukiamas vos tik pastebėjus, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje blogėja.

Šią savaitę leidus plačiau atsiverti odontologų kabinetams – nuo šiol pacientai galės gauti ne tik skubiąją pagalbą, bet ir planines paslaugas. Tačiau gydytojai įspėja – visų norinčiųjų priimti negalės, o už būtinas apsaugos priemones teks susimokėti patiems. Po dviejų mėnesių pertraukos pacientai gali kiek atsipūsti – karantino metu praktiškai likę be odontologinių paslaugų jau gali pradėti planuotis vizitus.

Su nekantrumu Vyriausybės sprendimo leisti koncertus ir renginius laukusiems kultūros ir pramogų pasaulio atstovams teko nusivilti. Nors karantino švelninimo masiniams renginiams klausimas ir buvo aptartas – žalia šviesa didesniam renginių tiek lauke, tiek uždarose patalpose dalyvių kiekiui dar neįjungta. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos prašymu svarstymas nukeltas kitai savaitei.

Sostinėje toliau plečiasi koronaviruso židiniai. Dėmesio centre atsidūrė dar vienas prekybos tinklas. Šį kartą Covid-19 infekcija įsisuko „Maxima“ parduotuvėje. Koronaviruso židinys auga ir Vilniaus Santaros klinikose. Čia daugėja sergančiųjų gydytojų. Visuomenės sveikatos specialistai įtaria, kad virusą klinikose išplatino arba pacientas, arba netinkamai asmens apsaugos priemones dėvėjęs gydytojas.

Trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas išreiškė nerimą dėl policijos vykdomų reidų, kurių metu yra tikrinamas vairuotojų blaivumas bekontakčiais daugkartiniais alkotesteriais.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų apie koronaviruso krizę Lietuvoje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinta 15 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Informacija apie naujausius atvejus: * „Maximos“ darbuotoja Dvarčionyse, Vilniuje. Moteris saviizoliacijoje buvo nuo gegužės 10 dienos, kai virusas buvo nustatytas jos artimoje aplinkoje.  * Keturi Santaros klinikų darbuotojai ir du pacientai. Santaros klinikose per savaitę registruoti aštuoni darbuotojų susirgimai.

Į Lietuvą sugrįžti norintiems tautiečiams iki šiol tenka susidurti su netikėtais nemalonumais. Taip nutiko su 7 metų sūnumi ir sese automobiliu iš Jungtinės Karalystės į gimtinę vykusiai 27-erių Dovilei. Dar Vokietijos-Lenkijos pasienyje jiems teko 12 val. praleisti sunkiasvorėms transporto priemonėms skirtoje stovėjimo aikštelėje. Per Lenkijos teritoriją važiuoti leista tik nuo 19 val. vakaro. Ir kai atrodė, kad problemos jau praeityje bei 4 val.

VUL Santaros klinikose nuo gegužės 15 dienos padidėjus infekuotų pacientų srautui fiksuojami užsikrėtusiųjų koronavirusu COVID-19 medikų atvejai. Dėl to nuspręsta laikinai stabdyti dalį planinių operacijų. Klinikų administracija informuoja, kad padaliniai, kuriuose nustatyta pavojingos infekcijos židiniai, uždaromi, o užsikrėtę pacientai perkeliami į Infekcinių ligų centrą.