karantinas

Tėvą palaidoję broliai pasipiktino tuo, kad atsisveikinimo ceremonijos metu negalėjo palaikyti garbaus amžiaus motinos – tai jiems uždrausta dėl saugaus atstumo reikalavimo. Anglijoje pastarosiomis dienomis išplito šiuos jų žodžius patvirtinantis vaizdo įrašas iš Milton Keynese esančio krematoriumo, kuriame praėjusį penktadienį į paskutinę kelionę palydėtas Alanas Wrightas.

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės, kad Raseinių rajoną gali tekti uždaryti. Miestas būtų izoliuotas, jei jo gyventojai sąmoningai vengtų atlikti Covid-19 testus ir kiltų rizika, kad jie platintų virusą. Tiesa, premjeras tikisi, kad tokio žingsnio imtis neprireiks. Vyriausybė nusprendė nuo spalio 9 iki 23 dienos Raseinių rajono savivaldybėje įvesti karantiną.

Vyriausybė pritarė naujiems apribojimams dėl masinių renginių. Nuo šiol renginių organizatoriai turės įsipareigoti registruoti visus renginio dalyvius, nepriklausomai nuo jų skaičiaus.

Vyriausybė apsisprendė keisti šiuo metu galiojančią saviizoliacijos tvarką. Nuo šiol izoliuotis privalės asmenys, atvykę iš tų šalių, kur sergamumas koronavirusu yra didesnis nei Lietuvoje. Ministrų kabinetas nusprendė atsisakyti 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklio bei į paveiktų šalių sąrašą įtraukti tas šalis, kur sergamumas Covid-19 yra bent 10 proc. didesnis nei Lietuvoje. Asmenims, atvykusiems iš tokių šalių, bus privaloma izoliuotis.

Jei Vyriausybė pritars, kad Raseinių rajone turėtų būti įvestas karantinas, policija patruliuos savivaldybėje ir stebės keliaujančiųjų srautus. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad tai nereiškia, jog į miestą bus draudžiama patekti. Ministrų kabinetas trečiadienį turi apsispręsti dėl karantino įvedimo Raseinių rajone dėl itin sudėtingos Covid-19 situacijos. Vis dėlto, anot A. Verygos, pateikimas į miestą ir išvykimas iš jo nebus draudžiamas.

Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl karantino įvedimo Raseiniuose dėl itin pavojingos Covid-19 situacijos. Rajono savivaldybėje numatoma įvesti privalomą apsauginių kaukių dėvėjimą, švietimą organizuoti tik nuotoliniu būdu ir imtis kitų būtinų saugumo priemonių. Jei tam pritars ministrų kabinetas, karantinas bus įvestas nuo 2020 m. spalio 9 d. 00 val. iki spalio 23 d. 24 val.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad, nežiūrint į naujojo koronaviruso pandemiją, šalyje negalima skelbti visuotinio karantino, ir vėl palygino šią infekciją su gripu. „Artėja gripo sezonas! Kasmet nuo gripo miršta daugybė žmonių, kartais daugiau nei 100 tūkst., nepaisant vakcinų. Ar mes ruošėmės uždaryti mūsų šalį? Ne.

Paryžių nuo antradienio planuojama dalinai uždaryti. Prancūzijos vyriausybė planuoja uždaryti sostinės barus ir dėl Covid-19 plitimo skelbia aukščiausią pavojaus lygį. Toks sprendimas turėtų būti priimtas pirmadienį ir galios bent dvi savaites, rašoma BBC. Sekmadienį Prancūzija pranešė apie daugiau, kaip 12 tūkst. naujų Covid-19 atvejų. Didžiausias Prancūzijos pavojaus lygis skelbiamas tada, kai sergamumo rodiklis siekia 250 atvejų 100 tūkst.

Ispanijoje augant antrai koronaviruso bangai, nuspręsta nuo likusios šalies izoliuoti labiausiai viruso paveiktą sostinę Madridą. Be to, dalyje miesto nuspręsta ir vėl įvesti dalinį karantiną, tačiau miesto valdžia sako vyriausybę paduosianti į teismą ir nusileisti naujiems draudimams neketina. Madride esančiame Romos parke plevėsuoja dešimtys tūkstančių Ispanijos vėliavėlių. Taip čia pagerbiama daugiau nei 30 000 žmonių, kurių gyvybes nusinešė koronavirusas.

Ispanijos vyriausybė trečiadienį paskelbė nusprendusi įvesti dalinį karantiną visame Madrido mieste, po konsultacijų su 17 Ispanijos autonominių regionų, kurie yra atsakingi už pandemijos valdymą, pranešė sveikatos apsaugos ministras Salvadoras Illa. Tačiau Madrido regiono vyriausybė piktai sureagavo į naujus suvaržymus, kurie paveiks judėjimą ir susibūrimus, ir užsiminė apie galimybę kreiptis į teismus. „Padėtis Madride sudėtinga ir neraminanti“, – žurnalistams sakė S. Illa.

Daugiau nei pusė Lietuvos namų ūkių pajuto finansines pavasarį buvusio karantino pasekmes, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta apklausa. Pasak jos, 29 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo, 6 proc. prarado nuolatinį pajamų šaltinį, o trečdalis tvirtino, kad per pastarąjį pusmetį išleido dalį ar net visas santaupas. Pasak LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniosios ekonomistės Viktorijos Grybauskaitės, išaugo žmonių neapibrėžtumas dėl ateities.

Nepaisant koronaviruso pandemijos atlyginimai Lietuvoje augo. Tačiau palyginti su pernai metais šis augimas kur kas mažesnis. Specialistai pastebėjo, kad dalis įmonių šiemet išmokėjo mažiau priedų, įšaldė bazinius atlyginimus, atsisakė kai kurių papildomų naudų ir kitais būdais karpė išlaidas. Šiemet mėnesinis bazinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet kilo 70 proc. dirbančių šalies gyventojų, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ atliktas Baltijos šalių darbo rinkos tyrimas.

Kovo viduryje Lietuvoje įvestas karantinas gerokai pakoregavo Kauno senamiestyje veikusių restoranų likimus. Keletas pripažintų vietų – vis dar uždarytos, pakeitė pavadinimus ar išvis išnyko. Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasidomėjo, kaip dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos keičiasi kulinarinis šio miesto žemėlapis.

Dėl sparčiai plintančio koronaviruso Raseinių rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija penktadienį tarsis, ar siūlyti Vyriausybei įvesti lokalų karantiną. Kaip BNS penktadienį ryte sakė meras Andrius Bautronis, komisija rinksis sulaukusi naujausių duomenų iš mobiliųjų patikros punktų. „Mes ryte turime pasitarimą su gydymo įstaigų vadovais, žiūrėsime, ką turime devintai valandai iš mobilaus punkto, dešimtą valandą planuojame šaukti Ekstremaliųjų situacijų komisiją.

Daugeliui ekonomikos sektorių koronaviruso pandemijos laikotarpiu teko ir vis dar tenka susidurti su iššūkiais. Taip pat tenka ieškoti naujų verslo strategijų. Kaip šiuo laikotarpiu sekėsi žiniasklaidos sektoriui verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020“ pasakojo TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė. Anot jos, skaitmeninei transformacijai jau kelis metus daugelis ekonomikos sektorių ruošėsi iš anksto. „Tačiau atėjus karantinui ši transformacija įvyko per vieną naktį.

Šiuo metu izoliacijoje dėl COVID-19 atsidūrus vaikui ar suaugusiajam, ligos išmoka tiek pačiam asmeniui, tiek jei jis prižiūri vaiką, nėra mokama. Seimas antradienį po pateikimo pritarė šią situaciją keisiančioms įstatymo pataisoms. Jas numatyta svarstyti skubos tvarka. Po pateikimo iš 66 balsavusių parlamentarų vienbalsiai pritarta siūlomiems pakeitimams.

Lietuvoje daugėjant susirgimo koronavirusu atvejų, dalis įmonių ima baimintis, kad pasikartos pavasarį skelbtas karantinas. Kaip lrt.lt komentavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis, verslas labiausiai iš valdžios tikisi aiškumo, kokių veiksmų valstybė imsis, kad būtų galima iš anksto numatyti veiksmus ir „nebūtų panikos“. „Ne viena įmonė ir asociacija klausė, ar bus karantinas, jau yra datos tam tikros.

Ne vieną kartą viešumoje pasigirdę svarstymai dėl neva netikslios ar net klastojamos susirgimų COVID-19 ir mirčių statistikos, kaip aiškėja, gali būti ne visiškai iš piršto laužti. Su pirmąją pandemijos banga skaudžiausiai susidūrusios savivaldybės atstovai neslepia, kad su Covid-19 diagnoze laidojami asmenys ne visada būdavo sulaukę teigiamų ligos testų. Tiesa, pati ligoninė tokius atvejus griežtai neigia. Ministerija gi patvirtina, kad karantino metu tokia tvarka išties galiojusi.

Jungtinės Karalystės vyriausybė penktadienį perspėjo, kad gali vėl paskelbti karantiną visoje Anglijoje, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją, pažymėdama, kad dėl COVID-19 į ligonines patenkančių pacientų skaičius per aštuonias dienas išauga dvigubai.

Anglijoje koronaviruso plitimui pasiekus dvigubai didesnius tempus, jį stabdyti norima visoje šalyje įvedant tam tikrus ribojimus – nusitaikyta į verslą, neatsiejamą su žmonių judėjimu. Pasigirdo siūlymų įvesti ir dviejų savaičių visuotinį karantiną. Ketvirtadienį pranešta, jog šalyje užregistruoti daugiau kaip 3300 nauji ligos atvejai, kurių skaičius pastaruoju metu dvigubėja kas 7-8 dienas.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Teatralai šaukiasi pagalbos ir Kultūros ministerijos dėmesio. Nors spektakliai po karantino grįžta į scenas, tačiau išlieka baimė dėl viruso grėsmės – nors vienam aktoriui pajutus simptomus, gali griūti visa teatro veikla, o tai reiškia ir neuždirbtus pinigus. Menininkai bijo atsidurti aklavietėje, kai teks atleidinėti aktorius, ar uždaryti teatrus apskritai. Kultūros ministras aiškina, kad visos rekomendacijos pateiktos, o taip pat ieškoma lėšų ir teatrams gelbėti.

Prancūzijoje stebimas augantis koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkis, tačiau bus siekiama išvengti bet kokio naujo karantino visos šalies mastu, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Jeanas Castexas. Prancūzijoje „aiškiai prastėja“ situacija dėl COVID-19, kurio plitimo „intensyvumas nesumažėjo“ ir kuris „vis dar bus su mumis kelis mėnesius“, sakė J. Castexas per televiziją.

Tūkstančiai migrantų pabėgo iš Graikijos Lesbo saloje esančios ir dėl COVID-19 uždarytos stovyklos, kurią nusiaubė gaisrai, trečiadienį pranešė pareigūnai. Morijos stovykloje ir aplink ją antisanitarinėmis sąlygomis gyveno maždaug 12,5 tūkst. žmonių, nors stovykla buvo pritaikyta priimti mažiau nei 2,8 tūkst. žmonių. Vienam stovyklos gyventojui somaliečiui testais nustačius COVID-19, pastarąją savaitę stovykloje buvo įvesti papildomi suvaržymai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) rugsėjo pabaigoje žada pristatyti naują programėlę, skirtą koronaviruso stebėsenai ir kontrolei. Už 19 tūkst. eurų programėlę kuria informacinių techologijų kompanija „Dizaino kryptis“. „Programėlė dabar testuojama ir tikimės, kad ji bus paleista rugsėjo pabaigoje.

Covid-19 infekciją skirtingos Lietuvos savivaldybės suvaldė nevienodai. Vienose susirgimai siekia šimtus, kitose – vienetus. Už Covid-19 suvaldymą atsakingi savivaldybių darbuotojai portalui tv3.lt atvirai pasakoja, kas įtemptu metu buvo sudėtinga ir kokios pagalbos pritrūko.  Didžiausias susirgimų skaičius per visą pandemijos laikotarpį tenka Vilniaus miestui. Ten iš viso sirgo 845 asmenys, šiuo metu serga 352. Kauno mieste iš viso užfiksuoti 349 atvejai, šiuo metu serga 203 asmenys.

Dėl pandemijos sparčiausiai krenta viešbučių, restoranų darbuotojų atlyginimai. Tokią išvadą šiandien skelbia statistikos departamentas, kuris nuolat stebi kaip COVID-19 sukeltas karantinas paveikė skirtingų verslo šakų algas. Tačiau yra ir didelė žmonių grupė, kam algos didėja. Kaip keičiasi Lietuvos gyventojų atlyginimai, ar artimiausiu metu galima tikėtis algos padidėjimo? „Karantinas pajamas pakeitė, ypatingai tas karantino periodas, nes žmonės išsigando.

Šalies naktiniai klubai ir barai toliau galės ūžti iki paryčių. Valdžia nesiryžo trumpinti jų darbo laiko, nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apie tokius užmojus kalba jau kelias savaites. Naktinių klubų savininkai ministro idėjas deda į šuns dienas ir tikina, kad ministras nori sužlugdyti verslą. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis pareiškė – bus ribojamas ne darbo laikas, o lankytojų skaičius, dėvimos kaukės, klubinėtojai turės laikytis saugaus atstumo.

Kalėdų seneliai mokykoje jau kremta mokslus, kaip šiemet saugiai per šventes bendrauti su vaikais. Kalėdų seneliai ne tik išbando veido kaukes ir skydus, bet ir naują dovanų įteikimo būdą. Londone Linksmybių ministerijos vadovas sveikina į mokyklos suolus susėdusius Kalėdų senelius. Kadangi pasaulyje dar siaučia koronavirusas, šiemet Kalėdų seneliai laikosi saugaus atstumo.

Agnei Kerėžaitei (25) drąsos ir užsispyrimo netrūksta. Vos baigusi mokyklą mergina bandė įsidarbinti padavėja, tačiau sulaukė atsakymo, kad šiam darbui ji netinka. Šiandien Agnė kviečia į nuosavą kavinę „Coffe Circus/Piano“, kurią atidarė dar nepasibaigus karantinui. Kavinę mergina atidarė vos prieš 3 mėnesius. Įrenginėjo ją karantino metu ir tikina, kad karantinas jai išėjo į naudą. Nereikėjo skubėti kuo greičiau įsirengti ir atsidaryti.

Preliminariais duomenimis, per praėjusią parą nustatyti 48 nauji koronaviruso atvejai, informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Šio ryto preliminariais duomenimis, susirgusiųjų skaičius per parą išaugo iki 48. Jeigu paskaičiuotumėme rugpjūčio mėnesio vidurkį, kiek kiekvieną dieną serga, tai tas vidurkis kiekvienos dienos sudaro apie 25 atvejus“, – LRT radijui penktadienį sakė NVSC atstovė.

Koronaviruso krizė darė didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai. Visgi Lietuvos ekonomikai beveik pavyko išvengti ekonominio šoko – ūkio smukimas čia buvo vienas mažiausių Europos sąjungoje (ES). „Eurostato“ duomenimis, Lietuvos ekonomikos smukimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių ES valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio laikotarpiu smuko 5,1 proc., palyginti su pirmaisiais trimis šių metų mėnesiais.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Maždaug tūkstantis po karantino atsigaunančių smulkių ir vidutinių įmonių jau tris savaites nesulaukia pinigų, skirtų subsidijuoti iš prastovų grįžusių darbuotojų atlyginimus. Kaip portalui 15min.lt teigė paramos pinigus dalinanti Užimtumo tarnyba, lėšų nespėjama padalinti ir dėl per didelio darbo krūvio, ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų.

Naujų koronaviruso atvejų daugėjant, ką tik iš atostogų grįžęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prakalbo apie griežtesnes priemones – privalomą kaukių dėvėjimą renginiuose lauke. O štai epidemiologams didžiausią nerimą kelia koronaviruso židinys Kauno senamiestyje ,,Adform kiemelyje“, kur jau po praėjusią savaitę vykusio renginio užsikrėtė net 34 žmonės. Sutariama ir dėl to, kad artimiausiu metu sergančiųjų Covid-19 daugėja ir tik daugės.

Panašu, kad pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pirkėjai rinkdamiesi būstą vietoje butų dažniau ėmė dairytis į namus. Pasak specialistų, tai lėmė keletas priežasčių, viena jų – ta pati koronaviruso pandemija. Žmonės pamatė, kad namai reikalingi ne tik nakvynei, bet ir darbui ar laisvalaikiui. Atokesnėse vietose namus dabar galima įsigyti ir už kelis tūkstančius eurų. Registrų centras skelbia, kad šiemet šiemet visoje šalyje įregistruota per 17 tūkst. butų pardavimų – 15 proc.

Dėl apsauginių veido kaukių nedėvėjimo praėjusią parą nubausti du žmonės. Policijos departamento atstovė spaudai Revita Janavičiūtė trečiadienį informavo BNS, kad piniginės baudos skirtos prekybos centre Vilniuje ir Šilutėje esančiame bare kaukių nedėvėjusiems žmonėms. Jiems skirta po pusę minimalios baudos – 250 eurų. Dėl saviizoliacijos pažeidimų nubausti trys žmonės, policijos duomenimis, visiems jiems protokolus surašė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Seimo nariai per praėjusį pusmetį parlamentinių lėšų netaupė – taškė jas į kairę ir į dešinę. Per praėjusį pusmetį parlamentarai išleido daugiau nei pusę milijono eurų. Nors per tą pusmetį buvo trys mėnesiai karantino, bet atsirado politikų, kurie sugebėjo panaudoti didžiąją dalį pinigų. Lietuvoje paskelbus karantiną daugelis gyventojų dirbo namuose ir sutaupė pinigų, bet politikų kanceliarinės išlaidos tuo metu nemažėjo, nors susitikimai su rinkėjais buvo apriboti.

Nors 2020-ieji ir įpusėjo, tačiau daugelį kankina nežinia, kaip pasibaigs ir kokių staigmenų dar atneš šie neramūs metai. Naujienų portalui tv3.lt garsi astrologė ir būrėja Vaiva Budraitytė atskleidė, kas Lietuvos laukia ateityje ir ar pasirodys antroji koronaviruso banga. Pasak Vaivos, pirmiausia reiktų aptarti susidariusią astrologinę padėtį: „Reikėtų priminti, kad šių metų visų astrologų 2020-ųjų prognozė Lietuvai buvo, švelniai tariant, nelabai tiksli.

Nors buvo tikimasi, kad šią vasarą Lietuvoje bus dienų, kai šalyje nebus fiksuota naujų Covid-19 atvejų, tokia diena Lietuvoje dar neišaušo. Priešingai, sveikatos ministras dėl blogėjančios situacijos Lietuvoje ir vis augančių naujų užsikrėtimo atvejų kiekio sutrumpino savo atostogas. Koks Lietuvoje tikėtinas koronaviruso suvaldymo scenarijus, ar galimas dar vienas karantinas, pokalbis naujienų portalo tv3.lt studijoje su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

Likus dienai iki privalomo kaukių dėvėjimo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikslino, kur nosį, burną reikės dengti, o kur ne.  Daugėja ir šalių, iš kurių grįžus teks izoliuotis. Be to, pastebima, kad žmonės iš parduotuvių puolė šluoti kaukes, todėl TV3 Žinios pasidomėjo, kiek šiuo metu kainuoja apsauginės kaukės ar respiratoriai.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad prievolė dėvėti apsaugines kaukes visur grįžtų tik įvedus karantiną. Tiesa, šis neprivalo būti skelbiamas šalies mastu, o gali apsiriboti pavienių miestų ar objektų izoliavimu.  Tačiau ministras ramina, kad kol kas prielaidų izoliuoti atskirus Lietuvos miestus ar vietoves nemato. „Tokių atvejų gali būti nebūtinai valstybės lygiu, bet gali būti lokalūs karantinai skelbiami.

Grįžta privalomos veido kaukės: nuo šeštadienio jas visiems dėvėti būtina uždarose viešose vietose, parduotuvėse, autobusuose, prekybos centruose. Tokį sprendimą priėmė Vyriausybė. Tiesa, kaukių nebūtina dėvėti kavinėse, restoranuose, valgyklose bei ten, kur ji gali trukdyti gauti paslaugą. Augant Covid-19 atvejų skaičiui grįžta ne tik asmens apsaugos priemonės, bet ir Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris po pokalbio su Prezidentu sutrumpino savo atostogas.

Smulkusis ir vidutinis verslas su nerimu laukia, ar šalį pasieks antroji Covid-19 banga. Verslininkai tikisi, kad, jei Lietuvoje vėl tektų skelbti karantiną, jų veikla nebūtų apribota taip, kaip šį pavasarį. Ir nors pripažįsta po karantino sulaukę Vyriausybės skirtų išmokų bent kiek atgaivinti verslą, prekybininkai griežia dantį, kad skirtos sumos – gerokai per mažos ir skirtos tik pasireklamuoti prieš rinkimus.

Situacija dėl koronaviruso Lietuvoje ir visame pasaulyje keičiasi dramatiškai, taip teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė. Lietuvoje ir visame pasaulyje didėjant susirgimų skaičiui, Vyriausybė jau ėmėsi priemonių. Nuo šeštadienio grąžina privalomas kaukes uždarose viešose vietose. R. Lingienė prakalbo apie kitas priemones, kurios gali  būti taikomos Lietuvoje, kad koronavirusas neplistų.

Lietuvoje aktyviai plinta Covid-19, nerimą kelia tai, kad vis daugiau fiksuojama atvejų, kai nėra aišku, kur ir kada žmonės užsikrėtė. Veikiausiai tai reiškia, kad viruso nešiotojai ir toliau platina užkratą. Jau šį trečiadienį Vyriausybė apsispręs, kur ir kada žmonės privalomai turėtų dėvėti kaukes. Kokie dar ribojimai laukia Lietuvoje ir ar grįšime prie karantino, pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadove Rolanda Lingiene.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino, kad nuo šeštadienio šalyje vėl privaloma dėvėti apsaugines kaukes uždarose patalpose. Veidą dengti bus būtina prekybos vietose, viešajame transporte ir kitose uždarose erdvėse.  Šį sprendimą ministrų kabinetas priėmė, norėdamas suvaldyti pastaruoju metu augantį Covid-19 plitimą šalyje. „Aš pasiruošęs įvesti privalomumą dėvėti kaukes, įsigaliotų nuo šeštadienio.

Vasara – vestuvių metas, tačiau šiemet šis sezonas buvo gerokai pakoreguotas visiems baimę kėlusio koronaviruso. Nemaža dalis būsimų jaunavedžių vestuves nukėlė į kitus metus. Visgi vestuvių planuotoja tikina, kad verslui didelės įtakos tai nepadarė. Jau įpusėjus karantinui socialiniuose tinkluose buvo galima aptikti ne vieną sunerimusių būsimų nuotakų diskusiją apie tai, ar vasarą planuojamos vestuvės bus nukeliamos, ar ne.