karantinas

Vyriausybė penktadienį patvirtino Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais ruošiasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą, bet dar prireiks Seimo sprendimo. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeig karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas.  Įsigalėjus koronaviruso omikron atmainai užsikrėtimų skaičius pastaruoju metu šoktelėjo į viršų.

Europoje vis labiau įsisukanti omikron atmaina kelia nerimą ir Lietuvai. Ekspertai prognozuoja, kad šį mėnesį išvysime tokius užsikrėtimo koronavirusu skaičius, kokių dar nebuvome regėję. Tačiau ar dėl to laukia dar vienas užsidarymas ir visuotinis karantinas, išlieka atviras klausimas. Po savaitgalio ir didžiųjų metų švenčių šią savaitę į viršų šoktelėję užsikrėtimai COVID-19 rodo viena – Lietuvoje jau stebimas omikron atmainos plitimas.

Dvi savaites griežtame karantine gyvenę olandų antivakseriai neištvėrė ir keli tūkstančiai protestuotojų išėjo į Amsterdamo gatves nepaisydami, kad masiniai susirinkimai draudžiami. Pareigūnai ėmė griežtai varyti protestuotojus iš gatvės, riaušių policija prieš riaušininkus panaudojo ir šunis. Keli tūkstančiai antivakserių ir karantino apribojimų priešininkų Amsterdamo Muziejaus aikštę užplūdo tuo metu, kai viešose vietose draudžiama susitikti daugiau nei dviem asmenims.

Sekmadienį, nepaisydami draudimo susirinkti, į Amsterdamo gatves išėjo daugiatūkstantinė minia protestuotojų. Žmonės išreiškė nepasitenkinimą dėl Nyderlanduose sugriežtintų ribojimų dėl koronaviruso. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Vidmantas Purlys. Šį savaitgalį matėme, kad Nyderlanduose žmonės išėjo į gatves protestuodami prieš suvaržymus.

Bene daugiausia aistrų 2021-aisiais sukėlė skiepai nuo koronaviruso, o įvedus galimybių pasą ir suskirsčius žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius kilo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas iš abiejų pusių. Paskiepyti žmonės nenorinčius vakcinuotis kritikavo ir toliau kritikuoja, o neskiepyti dar aršiau puolė ginti savo teisių kai kur įžvelgdami net ir nebūtas sąmokslo teorijas.

Visame pasaulyje sparčiai plintant koronaviruso omikron atmainai apie griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones kalba ir Lietuva. Nors galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas, Vyriausybė jau pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Be to, vis dažniau pasigirsta kalbos apie karantino įvedimą.

Susirgimai naująja omikron atmaina gali ir nebūti tokie sunkūs, tačiau tam patvirtinti vis dar labai trūksta duomenų, konstatuoja specialistai. Negana to, jie pastebi, kad esama ir prieštaringų duomenų, kurie taip optimistiškai nenuteikia. Kaip bebūtų, sutinkama, kad dar sausį omikron taps dominuojančia atmaina ir nuvilnijus gruodžio šventėms neišvengiamai padidins sergančiųjų skaičių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad, jei prireiktų karantino, jis būtų griežtas, bet trumpas. Griežčiausi ribojimai įsigaliotų, kai reanimacijose būtų užimta 240 lovų. Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė sako, kad karantinas būtų visuotinis ir įtrauktų ir pasiskiepijusius asmenis, nes nauja omikron atmaina keičia žaidimo taisykles.

Jeigu dėl naujos COVID-19 atmainos plitimo reikėtų šalyje įvesti karantiną ir stabdyti dalį verslo, Vyriausybė kompensuotų jo nuostolius, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tam yra suplanuota lėšų biudžete, kad jeigu kartais to reikėtų, tam lėšų yra“, – pirmadienį LRT sakė ji. Vyriausybės vadovės teigimu, tam biudžete rezervuota iki 300 mln. eurų.

Jei Lietuvoje blogėtų epidemiologinė situacija ir dėl to prireiktų įvesti karantiną, jis truktų apie tris savaites, būtų taikomas nuotolinis ugdymas, judėjimo ribojimai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Visas mokymasis ir ugdymas grįžtų į nuotolinį režimą, būtų ribojamas judėjimas, galbūt net tarp savivaldybių. Na, tikėkimės, kad šito nereikės. Mums dar trūksta informacijos, kaip galų gale elgsis naujoji viruso atmaina“, – LRT pirmadienį sakė A. Dulkys.

Nors sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad kol kas COVID-19 situacija šalyje išlieka stabili, jau rengiami planai, kaip galėtų atrodyti naujas šalies lokdaunas. Be kita ko, kai kurie nauji ribojimai jau gali laukti artimiausiu metu, dar nepriartėjus prie juodžiausio scenarijaus ribos. Jau nuo gruodžio 28 d. įsigaliosiantys galimybių paso pakeitimai – jo galiojimo termino pasiskiepijus įvedimus ir taikymas vaikams nuo 12 m. – dar ne viskas.

NBA ir krepšininkų asociacija yra arti susitarimo dėl karantino periodo sutrumpinimo. Dabar įprastas periodas yra dešimt dienų, o norima susitarti, jog krepšininkas galėtų grįžti į aikštę po šešių dienų, jeigu atitiks dar neskelbiamus reikalavimus. Dabar tik vakcinuoti krepšininkai gali sutrumpinti savo karantino periodą, jeigu pateikia du neigiamus testus, kurių atlikimo laikas skiriasi bent 24 valandomis.

Praėjusią parą nustatyti 1581 naujas COVID-19 atvejų, mirė 21 žmogus, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.  17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė devyni 70-79 metų žmonės, po keturis – 80-89 ir 90-99 amžiaus grupėms priklausiusius žmones, po du – 50-59 ir 60-69 metų asmenis. Pilnai paskiepyti buvo keturi iš mirusiųjų iš jų: po du priklausė 70-79 ir 80-89 metų amžiaus grupėms. Iš 7,2 tūkst.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija perspėja apie artėjančią omikron atmainos susirgimų audrą. Šalys ir toliau skuba imtis prevencinių priemonių. Jungtinės Valstijos skelbia, kad paštu amerikiečiams išsiųs 500 milijonų nemokamų greitųjų testų. Izraelis pirmasis pasaulyje įveda jau ketvirtą skiepo dozę, o Portugalija tapo naujausia Europos šalimi, kuri dėl omikron įveda suvaržymus per Kalėdas. Niujorke prie koronaviruso testavimo punktų didžiulės eilės.

Staigus koronaviruso omikron atmainos plitimas kelia nerimą ir verčia sukti galvą, ar prieš naujų susirgimų bangą pavyks atsilaikyti neįvedus griežto karantino. Ekspertai sutinka, kad toks scenarijus tikrai nėra neįmanomas, o kai kurių ribojimų siūloma imtis jau dabar. Tai, kad anksčiau ar vėliau omikron atmaina išplis ir Lietuvoje, specialistams nekelia daug abejonių. Vis tik daug didesnį rūpestį skatina atmainos mutacijos, kurios virusą daro dar staigiau plintančiu.

Lietuvoje atsirandant vis daugiau koronaviruso omikron atmainos atvejų, sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sako, kad Vyriausybė apie griežtą karantiną dar nesvarsto. Pokalbis su viceministre – TV3 žinių „Dienos komentare“. Matome, kad plintant omikron atmainai, kai kurios valstybės užsidaro. Ko imtis ketiname mes? Sakote, kad apie karantiną dar nesvarstoma, bet visko gali būti.

Nyderlanduose Kalėdų laikotarpiui įvedamas karantinas, vyriausybei siekiant sustabdyti koronaviruso omikron atmainos plitimą, šeštadienio vakare pareiškė ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) Visos nebūtiniausiomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės, restoranai, barai, kino teatrai, muziejai ir teatrai turi būti uždaryti nuo sekmadienio iki sausio 14 dienos, o mokyklos turi užsidaryti bent iki sausio 9-osios, paskelbė jis.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį pranešė, kad bendrovės „Johnson & Johnson's“ vakcina nuo COVID-19 gali būti naudojama stiprinamajam skiepui, praėjus dviem mėnesiams po pirmosios dozės arba pasiskiepijus kitomis iRNR tipo vakcinomis.

Finansų ministerija ir Europos investicijų fondas (EIF) paskelbė apie naują paramą Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms iš Europos garantijų fondo (EGF). Garantijų sutartys su penkiais Lietuvos finansų tarpininkais leis paskirstyti papildomus 364 mln. eurų įmonėms, patyrusioms ekonominių sunkumų dėl COVID-19 pandemijos.

TV3 projekto „Videoshotas“ dalyvis dalinasi kiek neįprasta karantinine žvejyba savo bute. Linksmame ir net kiek ironiškame vaizdo įraše vyras pasakoja, kad šiandien jis žvejos namuose, nes vandens telkinius yra sukaustęs ledas. „Nors ir vandens telkinys nėra didelis, šiandien išbandysiu laimę jame“, – vaizdo įraše kalba žvejo aprangą vilkintis vyras. Netrukus jis iš tikrųjų į savo akvariumą įleidžia guminuką, kuriuo greit susidomi ten plaukiojančios žuvytės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ginčą dėl programėlės „Karantinas“, pirmadienį pranešė kreipęsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apaugos ministerijos (NVSC) skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtas.

...

Nyderlandams penktadienį griežtinant dėl COVID-19 pandemijos įvestą dalinį karantiną ir anksčiau uždarant parduotuves, barus ir restoranus, policija ruošiasi naujiems protestams prieš įvestus suvaržymus.  Apie griežtinamą karantiną, per kurį mokyklos dirbs toliau, ministras pirmininkas Markas Rutte turėtų pranešti per spaudos konferenciją 18 val. Grinvičo ( 20 val. Lietuvos) laiku, pranešė vietos žiniasklaida.

Nors neimunizuotų asmenų gyvenimas šalyje ir taip yra stipriai apribotas, neatmetama galimybė ribojimus dar labiau griežtinti, jei pandeminė situacija blogėtų. Kitos Europos šalys jau dabar imasi griežtesnių priemonių prieš neskiepytus asmenis ar net skelbia visuotinį uždarymą.

Slovakija nuo ketvirtadienio dėl paaštrėjusios koronaviruso pandemijos laikysis dalinio karantino – šalyje nedirbs maitinimo įstaigos ir parduotuvės, išskyrus pačias būtiniausias, bet mokyklose pamokos bus tęsiamos, trečiadienį pranešė vyriausybė. Neskaitant kai kurių išimčių, žmonėms nebus leidžiama iš namų išeiti nuo 1 val. iki 5 valandos. 5,4 mln. gyventojų turinčioje Slovakijoje sergamumo COVID-19 rodikliai yra vieni blogiausių pasaulyje.

Slovakijai užfiksavus naują sergamumo koronavirusine infekcija rekordą, šalies vyriausybė trečiadienį svarsto galimybę įvesti visuotinį karantiną užkrato plitimu suvaldyti.   Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad naujų COVID-19 atvejų paros prieaugis pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopė 10 tūkst. atvejų žymą. Per praėjusią parą šalyje buvo nustatyta 10 315 naujų užsikrėtimo atvejų.

Nekyla abejonių, jog didžiausias COVID-19 pandemijos krūvis tenka sveikatos apsaugos sistemai. Dėl būtinybės apsaugoti ją nuo perdegimo, sutriko paslaugų teikimas pacientams, sergantiems tiek onkologinėmis, tiek kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Daugelyje šalių vėžio prevencijos programos buvo priskirtos prie nebūtinųjų paslaugų ir pristabdytos ar net visiškai sustojo, o tai turėjo reikšmingos įtakos ankstyvajai vėžio diagnostikai.

Europos šalims įvedant vis naujus ir griežtesnius suvaržymus dėl koronaviruso, per senajį žemyną ritasi didžiulė protestų banga. Austrijoje prieš prasidėjusį visuotinį karantiną į gatves protestuoti išėjo 40 tūkst. žmonių. Nyderlanduose nepatenkinti gyventojai neramumus kelia jau trečią naktį iš eilės. Riaušėmis baigėsi ir prieš suvaržymus surengtas protestas Europos sostine tituluojamame Briuselyje.

Sveikatos apsaugos ministerija parengė veiksmų planą – ką teks daryti, jei Lietuvoje ims pildytis juodžiausias scenarijus – reanimacijoje kovidinių pacientų skaičius pasieks kritinę ribą. Ministras Arūnas Dulkys prabyla ne tik apie gresiančius suvaržymus, bet ir galimą karantiną. Renginių organizatoriai dėl to nerimauja.

Karantino režimas Lietuvoje, Vyriausybės sprendimu, galėtų būti įvedamas pasiekus kritinį – 240 – COVID-19 gydymui skirtų lovų reanimacijoje užpildymą. Vis dėlto šalies ligoninių vadovai, nors nesiryžta prognozuoti, ar šio sezono COVID-19 pikas jau praeityje, sako, kad situacija stabili ir karantino gali pavykti išvengti. Vyriausybė yra nustačiusi du etapus dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.

Karantinas nuo koronaviruso nepasiskiepijusiems žmonėms. Būtent tokį žingsnį žengė Austrija ir tai ji padarė pirmoji pasaulyje. Nuo šiol neskiepyti žmonės Austrijoje iš namų gali išeiti tik į darbą, pas medikus ar tam, kad apsipirktų, o policija gali bet kada patikrinti turi teisę žmogus būti viešose vietose, ar ne. Austrija ir vėl grįžta prie karantino. Tiesa, šįkart ribojimai įvedami tik nepasiskiepijusiems ir koronavirusu nepersirgusiems šalies gyventojams.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad reikia dėti visas įmanomas pastangas, siekiant išvengti karantino. „Turime visomis jėgomis stengtis neįvedinėti tokio karantino jokiomis apimtimis“, – pirmadienį po partijų lyderių susitikimo Prezidentūroje sakė ji. A. Armonaitė teigė, kad bet kokie veiklos ribojimai apsunktų ir ekonomiką, ir visuomenės psichikos sveikatą.

Austrijoje smarkiai padidėjus sergamumui koronavirusine infekcija, kancleris Alexander'is Schallenbergas sekmadienį paskelbė, jog pirmadienį prasidės visoje šalyje galiosiantis karantinas nepasiskiepijusiesiems nuo COVID-19. Austrijoje jau pasiskiepijo apie 65 proc. iš beveik 9 mln. gyventojų ir šis rodiklis yra mažesnis už Europos Sąjungos (ES) 67 proc. vidurkį. Tuo tarpu per parą nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičiai šią savaitę pasiekė rekordinį lygį. „Padėtis yra rimta.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui dėl galimybių paso (GP) galiojimo laiko keitimo. Siūloma, kad po pilnos vakcinacijos jis galiotų 7 mėnesius. Taip pat būtų atsisakyta testavimo greitaisiais antigeno testais. SAM šias priemones įsigalioti siūlo nuo gruodžio 1 d. Tam dar pirmadienį turi galutinai pritarti Vyriausybė.

Svarstydama pluoštą naujų ribojimų dėl COVID-19 Vyriausybė neatmeta ir karantino galimybės. Jo galėtų prireikti, jei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) lovų užimtumas viršytų 240. Siūlymuose ministrų kabinetui aiškėja, ir kokios priemonės jo metu būtų taikomos.  Viliamasi, kad siūlomos naujos priemonės galėtų sulėtinti viruso plitimą visuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad nors sergančiųjų COVID-19 šalyje daugėja, tačiau per tris savaites stabilizavosi pacientų esančių ligoninių reanimacijose skaičius, todėl naujas karantinas galėtų būti įvestas tik augant gydymo įstaigų užimtumui.

Nors pastarosiomis dienomis naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai neperkopė 3 tūkst., specialistai įspėja neapsigauti – tikrasis naujo šuolio mastas gali pasimatyti jau netrukus. Be kita ko, neatmetama, kad be griežtesnių ribojimų greičiausiai išsisukti nepavyks. Nors pandemijos pagreitis, dar prieš ilgąjį savaitgalį buvęs vienaženklis, deja, vėl tapo dviženklis, savaitinė naujų atvejų dinamika atskirose savivaldybėse teikia vilčių – šiuo metu didesnėje šalies dalyje pandemija slopsta.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį priėmė naują maitinimo organizavimo sostinės mokyklose ir darželiuose tvarką. Nustatyta ne tik tai, kaip teikiamas nemokamas maitinimas karantino metu, bet ir tai, kad bent vienas karštas patiekalas pietų metu turi būti augalinės kilmės.

Estija svarsto galimybę įvesti naujų suvaržymų dėl koronaviruso prie tų, kurie įsigaliojo prieš dieną, tačiau sieks išvengti visuotinio karantino, panašaus į tą, kurį įvedė kaimyninė Latvija, kad stabdytų greitą viruso plitimą. Sveikatos apsaugos ministras Tanelis Kiikas estų žiniasklaidos atstovams sakė, kad vyriausybė tarsis dėl papildomų suvaržymų įvedimo, ypač tų, kuriais būtų siekiama pagreitinti vakcinacijos tempus šioje nedidelėje 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 21 566 testus patvirtinti 2 932 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 26 anksčiau užsikrėtę žmonės, o bendras pandemijos aukų skaičius šalyje viršijo 3 000, šeštadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie rekordiškai daug naujų užsikrėtimo atvejų – 3 133 – ir 25 pacientų mirtį. Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis paaugo iki 1 605,9 atvejo 100 tūkst.

Kaimyninėje Latvijoje ketvirtadienį prasideda keturias savaites truksiantis griežtas karantinas. Pirmas toks visoje Europoje pastaraisiais mėnesiais. Latviai šiuo metu pirmauja Europos Sąjungoje pagal naujų susirgimų skaičių. Estai taip pat svarsto imtis latvių pavyzdžio. Dar visai neseniai pagal naujų susirgimų koronavirusu skaičių Europoje pirmavome mes – lietuviai.

Keturis mėnesius – tiek laiko iš namų išeiti nebegalės nuo koronaviruso nepasiskiepiję Maskvos senjorai. Nauji Covido atvejai ir jo atnešamos mirtys Rusijoje muša rekordus, tad šalis įveda daugiau ribojimų. Namo siunčiami darbuotojai, plečiama privaloma vakcinacija. Dėl nevaldomo pandemijos plitimo ir perpildytų ligoninių sostinės meras kaltę verčia nenorintiems skiepytis rusams. Maskva grįžta prie suvaržymų. Šalyje vien paskutinę parą koronavirusas nusinešė 1028 gyvybes. Tai naujas rekordas.

Šalyje siautėjant koronavirusui, Latvija nusprendė įvesti karantino padėtį. Valdžios teigimu, prasta epidemiologinė situacija susiklostė dėl menko vakcinacijos lygio. Tačiau juk ir Lietuvoje skiepijimo rodikliai nėra pakankami, o aukštas sergamumas ir COVID-19 pasiglemžtų gyvybių skaičius vis labiau liūdina. Ar Lietuvai derėtų sekti Latvijos pėdomis ir įvesti karantiną, svarstė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Latvijoje sparčiai augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, šalies vyriausybė skelbia karantiną. Nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms uždaromos visos parduotuvės, stabdomos pamokos ir įvedama komendanto valanda. Šalies premjeras dėl įvedamų ribojimų kaltę verčia skiepytis nenorintiems latviams ir atsiprašo tų, kuriems su skiepu dabar beveik mėnesį teks sedėti namuose. Į Latviją sugrįžta karantinas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad žmonių nenoras skiepyti turi ribas, tad šiuo metu, kai vakcinų, premjerės žodžiais, „yra sočiai“, nėra būtinybės kompensuoti darbuotojų testavimo biudžeto lėšomis. Vyriausybės vadovė, prisimindama praėjusius metus, kai po Vėlinių į viršų šoko užsikrėtimų koronavirusu skaičiai, išreiškė susirūpinimą dėl ilgojo savaitgalio. Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kad nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų patys.

Kaimyninė Latvija įveda karantiną, tačiau Lietuvoje apie tai dar anksti kalbėti, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė tikisi, kad Seimas antradienį pritars mokamui darbuotojų testavimui, o tai bus viena iš priemonių, kuri padės stabilizuoti augančius koronaviruso skaičius. „Lietuva šiuo metu yra viena iš tų šalių, kur ribojimai yra švelnūs. Lyginant su Italija, ta pačia kaimynine Latvija, daugeliu kitų valstybių.

Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms – iki lapkričio 15-osios – įvedamas karantinas, pirmadienio vakarą pranešė premjeras Krišjanis Karinis. Jo metu dauguma parduotuvių, pramogų vietų ir mokyklos bus uždarytos. Sprendimą antradienį dar turi patvirtinti vyriausybė. K. Karinis sakė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Latvijoje paskiepytų nuo koronaviruso gyventojų dalis yra pernelyg maža.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečia vakcinos dozė nebus privaloma, kaip ir pirmosios dvi dozės nėra. Vyriausybės vadovė akcentavo, kad išaugusį atvejų skaičių lėmė viruso plitimas tarp vaikų ir paauglių. I. Šimonytės teigimu, riziką kelia tai, jei užsikrėtę vaikai lanko nepasiskiepijusius artimuosius.