karantinas

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį viena žyme pamažino koronaviruso pandemijos pavojų nuo didžiausio, pareiškusi, kad sumažėjęs COVID-19 atvejų skaičius sumažino grėsmę Nacionalinei sveikatos tarnybai. Nuo sausio šalyje buvo įvestas didžiausias 5-to laipsnio pavojus, skelbiantis apie „didelę sveikatos apsaugos tarnybų perkrovimo riziką“ ir būtinybę „ypač griežtai“ laikytis fizinio atstumo.

Pavargę nuo karantino žmonės vis labiau piktinasi, kad ribojimai neatlaisvinami. Kaip Lietuvoje kova su virusu atrodo iš šalies? Ko mums derėtų pasimokyti iš kitų valstybių? Apie tai – pokalbis su valdymo reformų ekspertu, šiuo metu dirbančiu Ukrainoje, Dovydu Vitkausku. Jūs gyvenate Ukrainoje. Kiek teko girdėti, jūs galite vaikščioti ir į barus, ir į restoranus. Mes gyvename griežtame karantine.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė pratęsti dabartinius suvaržymus dėl COVID-19 iki kovo pabaigos, taip pat liepė sutrumpinti maitinimo įstaigų darbo laiką iki 18 val. ir sugriežtino kai kuriuos kitus ribojimus. „Turime nutraukti užkrečiamumo grandines, todėl esame priversti įvesti naujus apribojimus“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir pridūrė, kad koronavirusas ir toliau sparčiai plinta šalyje.

 Lietuvoje veikiančių privačių baseinų valdytojai prašo Vyriausybės leisti atnaujinti veiklą. Ketvirtadienį jie išplatino kreipimąsi, prašydami panaikinti baseinų veiklai taikomus ribojimus, teigdami, kad jie yra pertekliniai. Anot pranešimo, kreipimąsi į Vyriausybę pasirašė baseinų „Plaukimo šeima“, „Impuls“, „Sveikame kūne sveika siela“, „Sporto infrastruktūra“, „Plaukimo klubas“, „Klaipėdos baseinas“ ir „Plaukimo mokykla“ valdytojai.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu siekia net 16,4 proc. ir yra vienas didžiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Nerimą dėl ateities kelia ir nesibaigianti koronaviruso pandemija, dėl kurios dalis įmonių buvo priverstos pristabdyti ar galutinai nutraukti savo veiklą. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Nuo ketvirtadienio, vasario 25 dienos, įsigalioja su kaukėmis ir gyventojų judėjimu susiję karantino pakeitimai. Nuo šiandienos gyventojams atvirose erdvėse neprivalomos apsauginės kaukės, jei aplink nėra žmonių. Taip pat gyventojai gali laisvai judėti tarp visų žiedinių savivaldybių. Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos 24 val.

Vyriausybė nusprendė panaikinti reikalavimą dėvėti apsaugines kaukes ir kitus veido uždangalus lauke, atviroje erdvėje. Užtat patalpose žmonės raginami dėvėti medicinines kaukes ir respiratorius. Vaistinių ir prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad apsauginių kaukių, o ypač respiratorių, pardavimai augo jau anksčiau, duris atvėrus kirpykloms grožio salonams. Tačiau tikina, šių prekių nepritrūks, kainų kelti irgi neketina.

Jau nuo rytojaus vaikštant lauke nebereikės dėvėti kaukių, jei aplink nėra arti svetimų žmonių. Taip pat žmonės vyriausybė leidžia važinėti tarp greta esančių miestų ir rajonų savivaldybių. Tačiau kitus judėjimo ribojimus Vyriausybė pratęsė iki kovo vidurio, o bendrą karantiną – mėnesiui, iki balandžio. Ingrida Šimonytė aiškina, kad atlaisvinti karantino gniaužtų neleidžia augantys sergamumo rodikliai ir svarsto, kad Lietuva „įstrigo“ situacijoje.

Po trečiadienį pasirodžiusios informacijos apie tai, kad prie jūros atklystančių pajūrio gyventojų judėjimą kontroliuos pareigūnai, policija suskubo raminti žmones. Nors judėjimo srautų didėjimas matomas, ribojimų imtis nežadama. Klaipėdos apskrities policija savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo ramina visuomenę.

Vyriausybei trečiadienį dar vienam mėnesiui – iki balandžio pratęsus karantiną bei leidus judėti tarp šešių didmiesčių ir jų rajonų, verslo atstovai sako karantino tęsinio laukę, bet pasigenda diskusijų, kaip galės saugiai grįžti į normalią veiklą.  Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pareiškė, kad karantino tęsimui tapus rutina, reikia ieškoti galimybių verslui, ypač smulkiam, saugiai grįžti į ekonominę veiklą.

Nuo rytojaus kaukės atvirose erdvėse, esant didesniam nei 2 metrų atstumui nuo kito asmens, nebėra privalomos. Anot premjerės Ingridos Šimonytės, ekspertų siūlytą medicininių kaukių ir respiratorių privalomumą nuspręsta palikti kaip rekomendaciją, tačiau dėl būtinybės juos naudoti atskirų sričių darbuotojams spręs sveikatos apsaugos ministras.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad negerėjanti Covid-19 situacija Lietuvoje verčia atidėti pradinukų grąžinimą į klases. Jos teigimu, atvėrus mokyklas, kils rizika, kad virusas plis dar sparčiau. „Su pradiniu ugdymu situacija yra galbūt šiek tiek keblesnė todėl, kad vaikus į mokyklas norėtume grąžinti kaip įmanoma greičiau. Bet jūs patys puikiai matote, kad ne vienas atvejis dabar veikiančiose šveitimo įstaigose yra nustatomas, kalbu apie darželius.

Vyriausybei priėmus sprendimą pratęsti karantiną ir esamus ribojimus dėl praktikos egzaminų, jie „Regitroje“ kol kas nebus atnaujinami. Šiuo metu praktikos egzaminų vykdymas sustabdytas iki kovo 31 d., tačiau ši data gali keistis Vyriausybei priėmus atskirus sprendimus dėl karantino sąlygų švelninimo. Atsižvelgiant į tai, kad situacija gali pasikeisti, kaip ir iki šiol, egzaminai bus atšaukiami etapais. Klientams daryti nieko nereikia, nes šis procesas vyksta automatiškai.

Vyriausybė planuoja inicijuoti kelių visuomenės grupių testavimą ir kovo viduryje svarstyti platesnius judėjimo atlaisvinimus, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad ryškesnių karantino atlaisvinimų, susijusių su gyventojų judėjimu ir laisvalaikiu, galime tikėtis, kai bus išplėstas asmenų testavimas ir vakcinavimas. Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pratęsė karantiną iki balandžio pradžios, o judėjimo ribojimus – iki kovo 15 dienos 24 val. „Prieš savaitę mes visi tikėjomės ir aš pati tikėjausi, kad galėsime priimti daugiau veiklų atlaisvinančių sprendimų.

Gyventojų judėjimo tarp savivaldybių ribojamas pratęsiamas iki kovo vidurio. Tačiau gyventojams bus leidžiama laisvai judėti žiedinėse savivaldybėse. Tokius sprendimus trečiadienį posėdyje priėmė ministrų kabinetas. Nuspręsta, kad gyventojų judėjimas tarp savivaldybių bus ribojamas iki kovo 15 dienos 24 val.

Vyriausybė trečiadienį pritarė karantino švelninimams dėl kaukių dėvėjimo lauke. Kaip numatoma nutarime, jų nebereikės viešose atvirose erdvėse, išskyrus atvejus, kai nepavyksta išlaikyti 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Pasikeitimai įsigalioja nuo ketvirtadienio, vasario 25-osios.

Karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki kovo 31 dienos imtinai. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė ministrų kabinetas. Kartu nuspręsta atsisakyti apsauginių kaukių atvirose erdvėse ir švelninti gyventojų judėjimo ribojimą. Kaip posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu nemažėja naujų susirgimų Covid-19 skaičius.

Karantino metu savaitgaliais pajūryje užfiksuotos minios žmonių pareigūnams kelia nerimą. Artėjančiam savaitgaliui jau planuojama sustiprinta judėjimo kontrolė ir patikra pajūrio zonose. Jeigu situacija ir toliau nesikeis, pareigūnai įspėja ir apie galimas dar griežtesnes priemones – stovėjimo aikštelių vietų mažinimą arba net ir vietinių gyventojų judėjimo kai kuriose viešosiose vietose ribojimą.

Vyriausybė trečiadienį sprendžia, kokiomis sąlygomis ir kuriam laikui bus pratęstas karantinas. Vienas iš siūlymų – kaukių su kai kuriomis išimtis nebereikėtų dėvėti būnant lauke. Taip pat kol kas nesiimama įvesti medicininių kaukių ir respiratorių prievolės, nors ekspertų taryba antradienį siūlė kitaip. Kaip rašoma Sveikatos apsaugo ministerijos parengtame nutarime, būtų taikomi švelnesni apribojimai dėl kaukių dėvėjimo.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar karantiną Lietuvoje pratęsti iki kovo 31 dienos. Taip pat bus svarstomi karantino pakeitimai dėl apsauginių kaukių dėvėjimo ir gyventojų judėjimo ribojimo. Kaip rašoma Sveikatos apsaugo ministerijos parengtame nutarime, karantinas būtų tęsiamas iki kovo 31 dienos 24 val. dienos, taip pat būtų taikomi švelnesni apribojimai dėl kaukių dėvėjimo.

Ministrų kabinetas trečiadienį sprendžia, kuriam laikui pratęsti karantiną. Taip pat Vyriausybė svarstys Ekspertų tarybos siūlymus keisti kaukių dėvėjimo tvarką. Karantinas Lietuvoje šiuo metu galioja iki vasario 28 dienos. Antradienį Ekspertų taryba Vyriausybei rekomendavo pratęsti karantiną, tačiau konkretaus laikotarpio nenurodė.

Nors koronavirusas iš Lietuvos dar nesitraukia ir toliau nusineša gyvybes viena po kitos, bet Lietuvos pajūryje – masė žmonių. Pareigūnai įspėja gyventojus, kad laikytųsi karantino reikalavimų, nesibūriuotų, laikytųsi saugaus atstumo ir devėtų veido kaukes. Savaitgalį naujienų portalo tv3.lt skaitytoja užfiksavo, kaip lietuvaičiai masiškai vaikšto po Klaipėdos paplūdimius.

Neseniai Lietuvą apskriejo Statitikos departamento žinia, kad Lietuvoje esą prasideda trečioji koronaviruso plitimo banga. Antradienį apie nerimą keliančius ženklus prezidentūroje prabilo ir Sveikatos tarybos ekspertai. Bet ar tikrai į Lietuvą ateina trečioji koronaviruso banga? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo profesorius Saulius Čaplinskas ir duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl karantino pratęsimo, taip pat svarstys Ekspertų tarybos siūlymus dėl kaukių dėvėjimo tvarkos pakeitimo. Kaip BNS informavo premjerės Ingridos Šimonytės atstovė Rasa Jakilaitienė, Ministrų kabinetas „apsispręs dėl karantino tęsimo trukmės ir sąlygų, o taip pat apsvarstys pasiūlymus dėl kaukių dėvėjimo“. Šiuo metu karantinas Lietuvoje galioja iki vasario 28 dienos.

Lietuvoje tęsiasi vakcinavimo nuo koronaviruso procesas, tačiau mitų ir abejonių kyla nemažai. Mokslininkai pažymi, kad gyventojų norą skiepytis gali paveikti ir laisvėjantys karantino ribojimai, o abejonių dėl vakcinų efektyvumo kyla ir tų gyventojų tarpe, kurie sutiktų priimti skiepą. Antradienį susitikusi Sveikatos ekspertų taryba nusprendė teikti siūlymą Vyriausybei dėl karantino pratęsimo.

Pasaulinę pandemiją sukėlusio koronaviruso vakcinas transportuojančios biofarmacijos logistikos bendrovės „World Courier“ viceprezidentas Šiaurės, Centrinės Europos bei Baltijos šalims sako, kad įmonė patirtį tokioms itin sudėtingoms logistinėms operacijoms kaupė ir ruošėsi pastaruosius 30 metų.

Nepageidaujamos reakcijos į „AstraZeneca“ vakciną beveik nesiskiria nuo kitų vakcinų sukeliamų reakcijų, BNS sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė. „Kaip ir kitos vakcinos, „AstraZeneca“ sukelia labai panašius nepageidaujamus poveikius. Tai, pavyzdžiui, skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas“, – aiškino Vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.

Lietuvoje tęsiasi vakcinavimo nuo koronaviruso procesas, tačiau mitų ir abejonių kyla nemažai. Mokslininkai pažymi, kad gyventojų norą skiepytis gali paveikti ir laisvėjantys karantino ribojimai, o abejonių dėl vakcinų efektyvumo kyla ir tų gyventojų tarpe, kurie sutiktų priimti skiepą.

Prie Vyriausybės veikianti ekspertų taryba siūlo tęsti karantiną. Kol kas sutariama, kad viena savaite apsiriboti neišeis. „Vakar ekspertų taryboje diskutavome dėl karantino sąlygų pratęsimo ir visa ekspertų taryba vienbalsiai pritarė, kad karantinas kaip tokia priemonė turėtų būti pratęsta“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė viešosios įstaigos Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

Po jau kurį laiką vykusių diskusijų Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės pagaliau rado sutarimą dėl kaukių dėvėjimo lauke. Nuspręsta, kad jos reikėtų tik tada, jei neišeina išlaikyti 2 metrų atstumo. Taip pat siūloma dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Kaip pranešė LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, peržvelgus naujausią literatūrą, rekomendacijas ir įvertinus epidemiologinę šalies situaciją rasti bendri sprendimai.

Lietuvoje daugėjant paskiepytų ir persirgusių koronavirusu žmonių, Prezidentūra prakalbo apie galimybę Lietuvoje diegti imuniteto pasą. Sveikatos ekspertai pritaria tokiam siūlymui, tačiau pažymi, kad pirmiausia reikia apie tai kaip apie medicininį klausimą, o ne socialinį. Profesoriaus Kęstučio Petrikonio teigimu, imuniteto pasas ir vakcinavimo sertifikatas yra skirtingos sąvokos. Pasak jo, paskiepijimas nesuteikia išimtinės teisės vakciną gavusiam piliečiui.

Sveikatos ekspertų taryba antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė naujausius duomenis apie koronaviruso pandemijos eigą. Prezidentūros teigimu, nors užsikrėtimų kritimas sulėtėjo, nereikėtų daryti skubotų išvadų. Prezidentas taip pat mano, kad prasminga diskutuoti apie imuniteto paso diegimą Lietuvoje. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, susitikimo metu aptartos trys temos. Pirmiausia, apžvelgta pandemijos situacija ir naujausios tendencijos.

Dėl koronaviruso pandemijos du kartus Lietuvoje įvestas karantinas, kurio metu buvo uždaryta arba apribota ne maisto prekių parduotuvių veikla, išskirtinai daug naujų pirkėjų internetinėse parduotuvėse nepriviliojo. Kasmet Europos Komisijos (EK) sudaromo Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatai rodo, kad pernai internetu apsipirkimo tikslais naudojosi 58,8 proc.

Ekstremaliomis darbo sąlygomis pandemijos metu padarę klaidą ir net sukėlę sunkių padarinių pacientui medikai būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks siūlymas, įvertinus signalus iš medikų bendruomenės, pateiktas įregistruotu įstatymo projektu. Visgi jau dabar ne visi tokią idėją sutinka palankiai, mat įžvelgia rizikų, kad taip bus sudarytos sąlygos medikų aplaidumui pateisinti.

Įkvėpus sportiniam automobiliui iš sniego Ramygaloje prie kelio išdygo dar viena ratuota sniego skulptūra: policijos automobilis, besmegenis, vaizduojantis policininką, su greitį ribojančia lazdele ir sniego trikojis. Idėjos sumanytojai džiaugiasi, kad į tokį žaismingą policijos postą sureagavo ir vairuotojai, iškart puolė mažinti greitį. Panevėžio rajono gyventojai ir toliau stebina kūrybiškumu.

Lietuvoje prasideda trečioji koronaviruso banga, tokią žinią šiandien išplatino Lietuvos statistikos departamentas. Mat COVID-19 sergamumo rodikliai vėl pradėjo augti. Mokslininkai ir epidemiologai išvadų daryti neskuba: viliasi, kad pablogėjimas laikinas, tačiau tuo pačiu neatmeta galimybės, kad daugiau Lietuvos gyventojų nustojo paisyti karantino taisyklių. Nors dauguma žmonių laukia kito karantino švelninimo etapo, panašu, kad įvykių scenarijus gali pasisukti ir visiškai priešinga linkme.

Po nuotolinio mokymosi į mokyklą vaikai atėjo kaip į šventę. Sostinėje į Kunigaikščio Gedimino progimnaziją kontaktiniam ugdymui sugrįžo apie 600 ką tik ištestuotų pradinukų. Moksleiviai pro mokyklos duris žengė tarsi rugsėjo pirmąją – su gėlėmis ir pakilios nuotaikos. Epidemiologai ragina visiškai neatsipalaiduoti ir kol kas masiškai mokyklų neatidarinėti, mat uždarose patalpose kyla didelė rizika užsikrėsti koronavirusu.

Pirmadienį vykusiame Lietuvos Valstiečių Žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės posėdyje Ramūnas Karbauskis pažėrė kritikos ministrų kabinetui, kad šie, jo teigimu, vėl sugriežtins karantiną – priešingai nei tai daro kitos Europos valstybės. „Žiūrint į dabartines tendencijas, Europoje situacija pradeda blogėti, Lietuvoje taip pat negerėja. Turime priimti sprendimus ir leisti saugiai veikti įstaigoms, tai daro visi. Mes čia Lietuvoje bandome visus laikyti uždarytus.

Dėl pandemijos išaugusio nedarbo pasekmes šiemet labiausiai jaus vyresni žmonės, jaunimas ir moterys, teigia Užimtumo tarnyba.  Papildoma kliūtis, apsunkinanti dalies jų grįžimą į darbo rinką, gali tapti skaitmeninių įgūdžių stoka, skelbiama Lietuvos užimtumo 2020 metų tendencijų ir ateities prognozių leidinyje. „Netolygus darbo rinkos atsigavimas, priklausomai nuo regiono ir ekonominės veiklos –  šių metų rinkos ypatumas.

Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė tikina, kad jau šiandien, pirmadienį, bus pateiktas siūlymas švelninti judėjimo tarp savivaldybių ribojimus. Ji tikina, kad po kiekvieno atlaisvinimo savaitę yra stebimos pasekmės, ar situacija leidžia toliau švelninti karantiną, ar vis dėlto reikėtų susilaikyti. Tuo tarpu psichologai skambina pavojaus varpais – ribojimai itin neigiamai paveikia psichinę gyventojų būklę ir specialistai įžvelgia tik žalą.

Pastarosiomis savaitėmis vis labiau kalbama, kada bus atlaisvinti karantino ribojimai, kada galėsime vėl laisvai keliauti po savo šalį, kada vaikai grįš į mokyklas ir kada visi verslai atvers savo duris. Kol kas Vyriausybė neskuba laisvinti ribojimų, bet miestai turi savo požiūrį.

Profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad komunikacija yra silpniausia atsako į pandemijos dalis, o tai rodo ir diskusijos apie vakcinas. Konservatorė Paulė Kuzmickienė stebisi tokiais profesoriaus žodžiais ir mano, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) šioje vietoje nepadaro savo darbo.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką, pirmadienį įsigaliojo reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis. Vežėjų teigimu, šis sprendimas gali įnešti chaoso, nes per mažai yra laiko pasiruošti pokyčiams. Taip pat vežėjai nesupranta, kodėl būtent dabar, kai mažėja koronavirusu sergančių žmonių skaičiai, griežtinama izoliacijos tvarka.

Praėjusią savaitę dėl karantino reikalavimų pažeidimų policija nubaudė 1 531 žmogų, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.  „Visą vasarį panašiai, pirmą savaitę pusantro tūkstančio, antrą savaitę 1,4 tūkst. ir dabar vėl pusantro tūkstančio“, – sakė R. Matonis.  Pasak jo, daugiausiai – 1048 – administracinių nusižengimų protokolų surašyta už daugiau kaip vieno namų ūkio kontaktus.

Premjerė Ingrida Šimonytė užsiminė, kad karantinas ir po vasario 28 d. bus pratęstas, tačiau gali būti atlaisvinti kai kurie ribojimai. Jei užsikrėtimų dinamika išliks panaši, pasak premjerės, galėsime įžengti į karantino C2 scenarijų. Naujienų portalas tv3.lt primena, kokia atlaisvinimai laukia šiame karantino etape.

Nors gyventojai yra raginami laikytis karantino sąlygų ir nesibūriuoti, Klaipėdoje prie jūros sekmadienį susirinko minios žmonių. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja atsiuntė keletą nuotrauką, kuriose užfiksuota, kiek žmonių susirinko prie jūros. Lietuva įžengė į C scenarijų Ministrų kabinetas visai neseniai patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą planą, kaip etapais išeisime iš karantino.

Per karantiną ketvirtą mėnesį negalintys dirbti barų ir restoranų darbuotojai ir vadovai nebeištvėrė. Jie reikalauja kitą mėnesį jau leisti aptarnauti klientus bent lauke. Kartu jie skundžiasi, kad vėluoja vyriausybės pažadėtos paramos pinigai. Štai taip per karantiną ištuštėjusiame Vilniaus centre šeštadienį protestavo čia įsikūrusių barų, kavinių, restoranų, klubų vadovai ir darbuotojai šalia savo darbo vietų.

Kaimyninė Lenkija įspėja, kad jau kovoja su trečiąją koronaviruso banga. Tuo metu britiškoji atmaina įsisiautėja Čekijoje ir Slovakijoje. Pastarosios ligoninės ties griūties riba, tad savo medikus ten jau siunčia Austrija, Lenkija, Vengrija. Tuo metu Rusija skelbia patvirtinusi trečiąją vakciną nuo koronaviruso. Čekijoje siautėjanti britiškoji koronaviruso atmaina keičia valdžios planus dėl karantino švelninimo.