kapinės

Alytaus rajono savivaldybė informuoja, kad Griškonių kapinėse, Butrimonių seniūnijoje, po Žolinės buvo išardyti ir pasisavinti tvoros segmentai. Šiuo metu Alytaus rajono savivaldybė prašo gyventojų pagalbos.  Vagystė kapinėse Gal kas nors matėte įtartinai besidarbavusius ilgapirščius? Prašoma apie tai informuoti Alytaus rajono savivaldybės specialistę Jolantą Balčiuvienę tel.: +370 315 65 034, +370 607 77 151 arba el. p. jolanta.balciuviene@arsa.

Laikinai uždrausta lankyti Amenės rajono Papilės I piliakalnį ir jame esančias kapines. Kaip socialiniuose tinkluose pranešė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti saugumą ir išvengti galimų nelaimių. Laikinai draudžiama lankyti kapines Teritorija šiuo metu aptverta stop juosta, apie draudimą lankytis kapinėse įspėja ir pakabinti įspėjamieji ženklai.

Praūžusi audra Lietuvoje nuo sekmadienio vakaro siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, ugniagesiai visoje šalyje daugiau nei tūkstantį kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių. Nuo stipraus ir gūsingo vėjo virto medžiai kapinėse, daužė antkapius ir paminklus. Nukentėjo ir Panevėžio kapinės – Šilaičiuose ir Kristaus Karaliaus kapinės Ramygalos gatvėje.

Portalo „Kas vyksta Kaune” skaitytojai toliau dalinasi informacija po audros dėl stipraus vėjo nulūžusius medžius. Šį kartą nuotraukos pasiekė iš Šančiuose, Juozapavičiaus prospekte esančių kapinių, kuriose matomi išvartyti ilgamečiai medžiai. „Gal dar artimieji nematė, bet vaizdas tai baisus, pasidalinkite”, – pranešė skaitytoja Jolanta. Primename, kad Lietuvą talžė smarki audra.

Lietuvoje pirmadienį tęsiantis audrai, Vilniaus kapines prižiūrinti aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ ragina gyventojus šią savaitę nevykti lankyti artimųjų kapų. „Vėjas kapinėse prilaužė šakų ir išvartė medžių. Šiuo metu dirbame, kad kuo operatyviau pašalintume audros padarinius. Deja, matome, kad kai kurie antkapiai buvo apgadinti.

Istorinėse sostinės Našlaičių kapinėse – išvartyti paminklai, o mirusiųjų amžino poilsio vieta nuklota medžio skiedrų paklote. Vilniečiai piktinasi miesto valdžios aplaidumu – esą vieta, kur prieš šešerius metus buvo rasti partizanų vado Adolfo Ramanausko Vanago palaikai ne tik neprižiūrima, bet ir niokojama. Miesto valdžia atkerta, esą kapines prižiūri uoliai. Pro Našlaičių kapines vilnietė Skirmantė eina kaskart, kai susiruošia aplankyti mirusiųjų artimųjų kapus Antakalnio kapinėse.

Kėdainių rajone – beprecedentis atvejis. Prieš keletą dienų Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Kėdainių rajono kapinėse tyčia žalojami medžiai. Įvykio vietoje lankėsi ir aplinkosaugininkai, ir seniūnijos atstovai. Informacija perduota savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Jei įtarimai pasitvirtins, o pažeidėjas bus nustatytas – jam grės piniginė bauda, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės ant Tauro kalno. Sovietmečiu likvidavus kapines teritorija buvo žinoma kaip parkas šalia Vilniaus santuokų rūmų. Rekonstruotas ir dabar šios vietos istoriją ir tikrąją paskirtį su dabartiniais bendruomenės poreikiais subtiliai suliejantis parkas jau atvertas visuomenės lankymui.

Vilniaus kapinėse išaiškintas beveik trejus metus trukęs detektyvas – rasta vieta, kur palaidota pirmoji Lietuvos egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Jos atminimui pastatytas bei atidengtas 700 kilogramų sveriantis sarkofago formos paminklas, kuris ir pažymi ilgai ieškotą mokslininkės amžinojo poilsio vietą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė pasakoja neįtikėtiną kapavietės atradimo istoriją.

Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovams pavyko išsiaiškinti iki tol net giminėms nežinomą žymios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės(1885–1941) palaidojimo vietą Vilniaus Saulės kapinėse.

Nedidelio Smilgių miestelio Panevėžio rajone gyventojai tvirtina, kad mirusiųjų amžinojo poilsio vietą paukščiai pavertė savo tvartu. Vietiniai sako nebežinantys, kaip kovoti su kapinėse lizdus susisukusiais ir tiesiai ant paminklų gausiai dergiančiais paukščiais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vos įėjus per pagrindinius vartus į Smilgių kapines, į akis krinta gausiai apdergti antkapiai, paminklai.

Panevėžio Šilaičių kapinėse Anapilin iškeliavusių artimųjų kapavietes lankiusi panevėžietė atkreipė dėmesį į netoliese esančius apleistus ir neprižiūrimus kapus – ant jų moteris uždega žvakeles, nors amžinojo poilsio ten atgulę svetimi. Panevėžietė Angelė pasakojo, kad atvykus į Šilaičių kapines jos žvilgsnis visad užkliūva už apleistų kapaviečių. Kai kuriose įsmeigtos lentelės su užrašu – „Netvarkoma kapavietė“ . „Nors tai ir ne mano artimųjų kapai, bet jaučiu pareigą bent uždengti žvakutę.

Sekmadienį, naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ „Facebook“ grupėje, skaitytoja pasidalijo pamatytu vaizdu: vairuotoja apgadino svetimą kapavietę ir pasišalino iš įvykio vietos. „Šiandien Karmėlavos kapinėse buvau liudininkė, kai vairuotoja kliudė kapavietės nuotraukoje bortelį, dalį numušė, tas atsiklijavo, patį kampą išvis nudaužė, tikrai suprato, kad kliudė, bet nė nemirktelėjusi nuvažiavo.

Prieš Motinos dieną ramybę Vilniaus Liepynės kapinėse sudrumstė skandalas. Artimųjų kapus lankę ir gėles palaistę žmonės, jau po paros augalus rado beveik pranykusius. Paaiškėjo, kad į tik ką kapinėse pastatytas talpas savivaldybės įmonė „Grinda“ pripylė sūraus vandens, skirto plauti gatves, tad visi, kas sėmė vandenį ir laistė augalus, po paros rado juos išdžiuvusius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Sostinės Liepynės kapinėse besiilsinčių žmonių ramybę drumsčia Vilniaus savivaldybės ir du dešimtmečius kapines prižiūrėjusios privačios įmonės konfliktas. O štai kenčia dėl to mirusiųjų artimieji, likę be aiškios informacijos, kas už ką atsakingas, o svarbiausia – likę be vandens. Įmonė, iki šiol tiekusi vandenį lankytojų reikmėms, uždraudė naudotis vandens gręžiniu kapinėse. Tad nusiplauti rankas ar įmerkti vieną kitą gėlės žiedą lankytojai gali nebent atsinešę savo vandens.

Seimas svarstys grupės parlamentarų inicijuotas pataisas, kurios leistų perkelti sovietų karių kapus. Vienas pataisų iniciatorių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius sako, kad reikia leisti iš miestų centrų perkelti ir perlaidoti karius, nes „ramybės vieta turi būti ne miesto centre, tačiau kapinėse“. Pataisos yra parengtos reaguojant į Šiaulių miesto savivaldybės prašymą. Šiauliečiai savivaldybės surengtos apklausos metu pasisakė už tai, jog Šv.

Druskininkuose sovietinės armijos karių kapinėse balta spalva išteptas paminklas.    Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį apie 9 val. 30 min. pastebėta, kad V. Kudirkos gatvėje esančiose antrojo pasaulinio karo sovietų armijos karių kapinėse išteptas paminklas.   Ant jo buvo užpilta neaiškios kilmės baltos spalvos medžiagos.  Pradėtas tyrimas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo.

Prie Kėdainių miesto Kauno gatvės kapinių specialiai įrengta atliekų duobė virsta tikru galvos skausmu – čia pastaruoju metu vis įsiplieskia ugnis. Vieną didesnių gaisrų jau teko gesinti ir ugniagesiams gelbėtojams, mat baimintasi, kad ugnis gali persimesti į čia pat esantį pušyną.

Lietuvoje vis dažniau kažkas vykdo išpuolius prieš įvairius žydų objektus, kapines ar paminklus. Vienoje interneto grupėje patriotais besidedantys, tačiau kartu ir Hitlerį garbinantys žmonės paskelbė konkursą – pakvietė išniekinti kuo daugiau žydų kapų ir paminklų. Vėliau paskelbė ir nugalėtoją, kuris dažais išpaišė žydų antkapius Gargžduose. O kaip prizą jam pažadėjo nacių laikų durklą.

Pirmadienio rytą Vilniuje rasti žmogaus kaulai. Kaip pranešė Policijos departamentas, žmogaus kaukolė ir kaulų fragmentai apie 10.25 val. rasti Kairėnų kapinėse, prie šiukšlių konteinerių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Grupė parlamentarų siūlo Seimui priimti įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos karių palaikus į kapines. Jas inicijavęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius siūlo suteikti teisę Vyriausybei nustatyti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos įamžinimo, pažymėjimo tvarką.

Šią savaitę pradėjus tirpti sniegui ir toliau vyraujant gausiems krituliams, apsemtos Kartenos miestelio kapinės. Miestelio seniūnė Arūnė Putvinienė sako, kad vietos gyventojai kol kas su situacija bando tvarkytis savarankiškai, tačiau neatmeta galimybės ateityje dėl vandens nutekėjimo sistemų įrengimo kreiptis pagalbos ir į Kretingos rajono savivaldybę.   „Tokia situacija nutiko pirmą kartą. Kadangi ištirpo labai daug sniego, visas vanduo nuo kalno subėgo į kapines.

Panevėžyje šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių planuojama statyti kolumbariumą, pranešė savivaldybė. Šiems darbams atlikti jau parengtas techninis projektas. Tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienės gatvės esančiame 1,6 hektaro plote planuojama įrengti 115 sekcijų, sudarančių kolumbariumą.

Panevėžyje šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių planuojama statyti kolumbariumą, pranešė savivaldybė. Šiems darbams atlikti jau parengtas techninis projektas.  Tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienės gatvės esančiame 1,6 hektaro plote planuojama įrengti 115 sekcijų, sudarančių kolumbariumą.

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, pokyčiai paliečia ir mirusiųjų atminimo įamžinimo temą. Tad nenustebkite, jei ateityje ant kone kiekvieno antkapio pamatysite nedidelę lentelę su QR kodu – tokias galite išvysti jau dabar. Tokią atminimo įamžinimo paslaugą siūlantys kauniečiai papasakojo, kokią informaciją galima sutalpinti nedideliame kode.

„Netvarkoma kapavietė“ – lentelės su tokiu užrašu išdygo ant apleistų kapų Panevėžio miestui priklausančiose kapinėse. Savivaldybė taip siekia atkreipti užmirštų kapaviečių šeimininkų dėmesį. Specialiomis lentelėmis pažymėtas kapavietes komisija kelerius metus stebės, fotografuos. Ir jei niekas šių kapų taip ir neaplankys, užmirštos kapavietės bus perleistos kitiems, kad ir visiškai svetimiems žmonėms. Neretas žmogus apleidžia artimųjų kapus ir jais nepasirūpina.

Šiauliuose kyla nesutarimas dėl centrinėje miesto aikštėje esančių sovietinių kapų. Vieni nori, kad okupantų palaikai būtų kuo greičiau perkelti į nuolatines kapines, o ne būtų centre, kaip propagandos simbolis. Tiesa, meras tikina, kad skubėti nereikia, mat nėra aiškumo įstatymuose ir tvarkoje. Kultūros departamentas atšauna, kad karių perkėlimui į kitas kapines kliūčių nėra, ir tik savivaldybė turi pati nuspręsti ir imtis veiksmų.

Nijolė piktinasi, kad Rokantiškių kapinėse negali prieiti prie vyro kapo. Pašnekovė TV3 Žinioms pasakoja, kad kapinėse atlikus kelių asfaltavimo darbus, prie kapaviečių liko užverstos trinkelės – asfalto danga liko aukščiau nei pačios kapavietės, dėl to po jomis dar gali pradėti tekėti vanduo. Vilniaus savivaldybės atstovė teigia, kad iki pavasario ši problema bus išspręsta.

Prabėgus Vėlinėms kapines prižiūrinčios įmonės raitojasi rankoves ir žvakių kalnus į atliekų surinkimo vietas veža net ir naktimis, mat kapinių atliekų konteineriai pildosi akimirksniu. Taip buvo jau visą mėnesį iki Mirusiųjų pagerbimo dienos ir taip bus dar mažiausiai dvi savaites. Tvarkytojai skaičiuoja – bent Vilniaus kapinėse šiemet šiukšlių kone penkis kartus daugiau nei buvo pernai tuo pačiu laiku.

Lapkričio 13 d. pradės veikti speciali Šiluvos kapavietė, kurioje bus laidojami iki 22-os nėštumo savaitės Kauno ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Tai pirma bendra tokiems kūdikiams skirta Kauno ligoninių kapavietė, kuri bus nuolat pildoma. Šiluvos kapinėse po didžiule liepa pirmiausiai bus palaidotos urnos su 2020-2023 m. mirusių kūdikių palaikais. Iki tol urnos buvo saugomos Kauno klinikų ir LSMU Kauno ligoninės koplyčiose.

Prie Karmėlavos per Vėlines gėlių puokštes pardavinėjantis vyras buvo paskelbęs akciją – jo puokštės neturėjo kainos, vyras iš žmonių prašė mokėti tiek, kiek pirkėjas išgali. „Prekiauju dirbtinų gėlių puokštėmis Karmėlavoje, prie kapinių. Noriu padaryti šiandien tokią akciją – parduodu puokštes už tiek, kiek žmonėms ne gaila mokėti už jas. Pas mane kaip tyčia niekas nestoja.

Kasmet po Vėlinių prie kapinių lieka kalnai šiukšlių. Atliekų tvarkytojai tikina šiukšles neretai išvežantys papildomai, bet pažymi, kad gyventojai taip pat turėtų būti atsakingi ir pasirūpinti atliekų rūšiavimu. Spalis ir lapkritis atliekų tvarkytojams – pats darbymetis. Pasak „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorės Dianos Lubės, šiais mėnesiais iš kapinių išvežama daugiau atliekų nei gegužės–rugsėjo mėnesiais kartu sudėjus.

Trys didieji Lietuvos miestai per tris šių metų ketvirčius palaidojo 91 vienišą ar nenustatytos tapatybės žmogų. Vilniuje palaidoti 58, Klaipėdoje – 21, o Kaune – 12 tokių žmonių. Praėjusiais metais sostinėje tuo pačiu metu buvo palaidoti taip pat 58 žmonės, Klaipėdoje – 25, o Kaune – 20. Nei Kaune, nei uostamiestyje neatpažintų asmenų nebuvo palaidota, tik vieniši asmenys arba tie, kuriuos laidoti atsisakė artimieji. Tuo metu Vilniuje palaidoti penki neatpažinti mirusieji.

Lapkričio 2-ą dieną minimos Vėlinės – ypatinga diena, kurią daugelis žmonių visame pasaulyje įprasmina atmindami savo mirusius artimuosius. Tai metas, kai žmonės gali prisiminti tuos, kurių jau nebėra. Apie tai, kuo ši diena ypatinga, tv3.lt naujienų portalui pasakoja etnologė Eglė Valentė.

Artėja kapinių lankymo laikas – jei planuojate ieškoti kokio nors konkretaus kapo, nesvarbu, kokio senumo ir kurioje pasaulio vietoje, prieš imantis šios veiklos reikėtų apsvarstyti keletą labai svarbių dalykų. Kapinės yra pagarbos vieta ir yra tam tikrų dalykų, kurių lankydamiesi kapinėse niekada neturėtumėte daryti. Štai keletas dalykų, kurių niekada nederėtų daryti lankantis kapinėse, rašo allaboutgrave.com.

Kapų draudimą siūlančios bendrovės sako, kad ši paslauga yra netipiška ir reta, vis dėlto kasmet apsidraudusių kapavietes padaugėja penktadaliu-šeštadaliu, tačiau įmonės neskelbia, kiek tokių sutarčių yra pasirašyta.  Kapinių prižiūrėtojai sako, kad dažniau šiuo nišiniu draudimu pasirūpina gyventojai, daugiau lėšų investuojantys į kapavietes. Jos draudžiamos nuo audrų, vandalizmo, vagysčių, gaisro.

Nors artėjančios Vėlinės – metas prisiminti ir pagerbti artimuosius, tačiau prasidėję pirmieji šalčiai neišvengiamai priverčia susimąstyti ir apie tai, kaip kapus paruošti vėsiajam sezonui. „Iki“ augalų skyriaus darbuotojos Vestos Paukštelo teigimu, tereikia žinoti kelias taisykles, kokius nebrangius augalus rinktis ir kaip pasirūpinti skintomis gėlėmis. Tuomet kapavietės gražios ir tvarkingos be didelių išlaidų bei pastangų išliks ilgiau.

Į kapines artimųjų kapų lankyti skubantys žmonės kviečiami prisiminti ir apleistus kapus. Šiemet net keliuose miestuose dalinamos nemokamos žvakelės, kad Vėlinių naktį liepsnelės suplazdėtų ir ant nelankomų kapų. Gyventojai sako pastebintys, kad tokių kapų daugėja, tad atvirauja, kad ne tik žvakeles ant jų uždega, bet ir piktžoles nurauna.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kaunietė Greta Girdžiūtė-Kazlauskienė užsiima vaikų ir kitų įspūdingų švenčių dekoravimu bei organizavimu, tačiau šiais metais nusprendė imtis ir naujos veiklos – kapų puokščių kūrimo, kurias Greta pardavinėja Kaune, Karmėlavos kapinėse  penkias dienas – nuo sekmadienio iki pat lapkričio 2 dienos. Greta pasakoja, kad tai pirmieji metai, kai ji nusprendė pradėti gaminti ir dekoruoti kapų puokštes. „Šiais metais norėjosi kažko išskirtinio. Kadangi patys turime nemažai kapų.

„Kadangi artėja Vėlinės, savaitgalį lankiau mirusių artimųjų kapus, sutvarkiau, į vazoną susodinau gėles, bet praeidama pro kitus kapus negalėjau nepastebėti vieno dalyko“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Evelina iš Klaipėdos. Sutvarkyti kapų vykstu dar prieš Vėlines, kad tądien galėčiau atėjusi tik uždegti žvakelę, pasimelsti ir prisiminti artimuosius, ramiai pabūti prie kapelių, su artimaisiais pasidalinti prisiminimais apie išėjusius.

Tradiciškai artėjant Vėlinėms, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai sulaukia jų globojamų senjorų prašymų padėti nuvykti į kapines, kur ilsisi jų artimieji ir padėti sutvarkyti kapus: sugrėbti lapus, uždegti žvakeles ir tiesiog pabūti kartu. Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos Raudonasis Kryžius pasidalino įrašu, kuriame skelbiama, kad savanoriai padėjo senjorams aplankyti kapus. Pagalba senjorams „Šiauliuose savanoriai suskubo į pagalbą Šiaulių tremtinių bendruomenei.

Nenumaldomai artėja dienos, kai daugybė lietuvių trauks lankyti artimųjų kapų. Kaip ir einant į bet kokią kitą vietą, kapinėse reikėtų laikytis tam tikrų etiketo taisyklių – peržengus jas gali tekti raudonuoti iš gėdos prieš aplinkinius ir pačius save. Kapinės – mirusiųjų amžinojo poilsio vieta, tad čia reikėtų laikytis rimties. Naujienų portalui tv3.lt „Memorus“ kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė pasakojo, kokių etiketo taisyklių laikytis lankant kapines ir ko jose šiukštu nedaryti.

Pasak prekybininkų, prekiaujančių kapų gėlėmis ir žvakėmis, per pastaruosius keletą metų vis labiau ryškėja tendencija, kad žmonės perka mažiau, bet kokybiškesnes prekes, o kapų puošyba tampa subtilesnė, rašome pranešime žiniasklaidai.  Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusios parduotuvės „Dirbtinė gėlė“ vadybininkė Laima Dargenienė dirba šioje srityje beveik tris dešimtmečius, todėl gali įvertinti pokyčius iš daugelio metų perspektyvos.

Išėjusių artimųjų ir žvakių ant jų kapų uždegimo tradicijos neatsiejamos nuo Vėlinių minėjimo, tačiau retas pagalvoja, kad po visko kapinėse lieka milžiniški įvairių atliekų kiekiai. Aplinkosaugininkai primena, kaip saugant aplinką galima pagerbti artimuosius. Aplinką tausojantys Vėlinių atributai: Nedekoruokime plastikinėmis gėlėmis, krepšeliais, vainikais: vėliau šias puošmenas bus sunku išrūšiuoti. Kai kurios plastiko atliekos yra sunkiai perdirbamos, net jei yra išrūšiuotos.

Pranešama, kad Vilniuje prieš Visų šventųjų dieną ir Vėlines bus įvedami eismo organizavimo pakeitimai, taip pat keisis ir viešojo transporto maršrutai, kai kurie autobusai kursuos dažniau, kitų maršrutai keisis. JUDU –  Susisiekimo paslaugos socialiniuose tinkluose pranešė, kad, kaip ir kasmet, artėjant metui, kai daugybė žmonių vyksta lankyti kapų, įvedami pakeitimai.

Per Vėlines žvakių šviesa nušviestos kapinės neretai apnuogina liūdną tiesą – dalis kapų taip ir lieka niekieno neaplankyti. Socialinę akciją vykdantys laidojimo namai „Tylos namai“ kviečia pagerbti mirusiuosius ir atminimo žvakeles padėti ant apleistų, pamirštų kapų. Šia proga spalio 29–lapkričio 2 d. prie laidojimo namų ir dviejų Kauno bažnyčių bus nemokamai dalinamos šventintos žvakutės, vyks šv. mišios už pamirštus mirusiuosius, praneša portalas Kas vyksta Kaune.

Sutvarkyti kapai parodo mūsų požiūrį į mirusius, vaizdas už kapinių tvoros – į gyvuosius, kuriems tenka ne tik matyti, bet ir sutvarkyti iš kapinių išneštas bei išmestas atliekas. Artėjant lapkričiui, Visų šventųjų ir mirusiųjų atminimo dienoms, kapų atliekų kiekiai milžiniškai išauga. Smarkiai padaugėja darbo ir atliekų tvarkytojams, skubantiems ne tik ištuštinti greitai prisipildančius konteinerius, bet ir sutvarkyti į atliekų tvarkymo įrenginius atvežtas kapų atliekas.

Jau visai čia pat Visų šventųjų diena ir Vėlinės, kai gyventojai tradiciškai vyksta aplankyti artimųjų kapaviečių. Vis dėlto, kasmet fiksuojami atvejai, kai gyventojai randa suniokotus kapus ar sugadintus paminklus. Dažniausiai kapavietes nuniokoja didelis vėjas bei piktavaliai asmenys, o vidutinė suma padarytai žalai padengti siekia apie 650 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per Vėlines dauguma Lietuvos gyventojų ant artimųjų kapo uždega žvakes. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pataria kaip pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu bei ką daryti, kad žvakė degtų ilgiau. Nestatykite žvakių arti viena kitos, nes pastačius per arti – vaškas tirps nevienodai.   Stabilumas.  Pastatomos žvakės esant 10 laipsnių nuolydžiui, neturi apvirsti.  Kiti objektai šalia. Įsitikinkite, kad žvakės liepsnelė negali pasiekti šalia esančių objektų (pvz.