kam

Sostinės rotušėje ketvirtadienį prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė Baltijos karinė konferencija. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos organizuojamoje konferencijoje bus aptariami aktualūs saugumo ir gynybos klausimai. Ministerijos teigimu, šių metų renginio tema – NATO atgrasymo ir gynybos pozicijos stiprinimas tiek karinėje, tiek strateginėje perspektyvoje.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kovo 14 dieną palydėti du rusų orlaiviai: degalų lėktuvas IL-78M ir reaktyvinis lėktuvas AN-148. Kovo 17 dieną NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo rusų keleivinį lėktuvą TU-134, du naikintuvus SU-27 bei krovininį lėktuvą AN-12. Dauguma šių orlaivių tarptautine oro erdve skrido be skrydžio plano, su įjun...

Metų pradžioje krašto apsaugos ministras su trenksmu pristatė planuojamą šauktinių pertvarką, tada buvo siūloma privalomąją karo tarnybą trumpinti iki pusės metų, gausiai įtraukti studentus. Tiesa, šios idėjos sulaukė nemažai kritikos, vienas pagrindinių priekaištų, kad apie tai nebuvo iš anksto kalbėta. Kritika nutilo, bet planuojamos reformos atšaukti neketinama. Dabar apie ją diskutuojama mažose grupėse ir pripažįstama, kad daugiausiai iššūkių kels studentai.

Belgija ir Slovėnija trečiadienį pasirašė notą ir oficialiai prisijungė prie Lietuvos vadovaujamų Europos Sąjungos (ES) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Sveikiname Belgiją ir Slovėniją prisijungus prie šios kibernetinio saugumo iniciatyvos. Prasidėjus karui Ukrainoje priešiška kibernetinė veikla dar labiau išaugo. Tokiais laikais mūsų bendros pastangos mažinti didėjančias grėsmes yra labai svarbios.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius. Ministrai kalbėjosi apie Berlyno pajėgumų didinimą Lietuvoje. Vokietija nėra tikra ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, mano, kad tai  turi spręsti NATO. Lietuva sako, kad su mūsų saugumu juokauti nereikėtų.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad ruošiamas naujas paramos Ukrainai paketas. Apie tai jis informavo Lietuvoje viešintį Ukrainos gynybos ministro pirmąjį pavaduotoją generolą leitenantą Oleksandrą Pavliuką, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. „Pamokos, išmoktos Ukrainoje, padeda mums tikslingai vystyti savo karinius pajėgumus.

Atnaujinus bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę, krašto apsaugai šiemet papildomai skirta 97,5 mln. eurų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. Taip siekiama užtikrinanti, jog šiais metais krašto apsaugos reikmėms tektų ne mažiau kaip 2,52 proc. BVP. Anot pranešimo, Vyriausybės nutarimu trečiadienį Krašto apsaugos ministerijai (KAM) iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų papildomai skirta 97 mln. 548 tūkst. eurų įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti.

Kai kurių šalių valstybiniame sektoriuje uždraudus naudoti socialiniu tinklu „TikTok“, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai sako tokiems apribojimams pagrindo kol kas nematantys, bet naudotis šia programėlė nerekomenduoja.

Pertvarkant privalomosios karo tarnybos sistemą siekiama, kad iki 2030 metų aktyvusis rezervas padidėtų iki maždaug 47 tūkst., teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Iki 2030-ųjų metų siekiame padvigubinti ir aktyviojo rezervo karių skaičių, kuris šiuo metu yra beveik 26000, skaičius padidėtų iki apytiksliai 47 000. Skaičiai pamatuoti, jie atitinka kariuomenės poreikius“, – antradienį paskelbtame pranešime spaudai sakė KAM Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius pulkininkas Ramū...

Krašto apsaugos viceministre paskirta Greta Monika Tučkutė, ji bus atsakinga už krašto apsaugos sistemos įsigijimų sritį, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ji pareigas pradės eiti penktadienį. G. M. Tučkutė pažymėjo, kad sieks užtikrinti sklandų ir skaidrų įsigijimų projektų tęstinumą, atliepiant Lietuvos kariuomenės poreikius, kariuomenės ginkluotės modernizavimą ir inovatyvių sprendimų įgyvendinimą, skatinant Lietuvos pramonės dalyvavimą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šią savaitę pasiūlė palengvinti privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kai vystoma sąjungininkams priimti skirta karinė infrastruktūra. Kaip rašoma įstatymų projektų paketo aiškinamajame rašte, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytos žemės paėmimo procedūros yra per ilgos ir gali užtrukti iki trejų metų.

Vyriausybei diskutuojant dėl naujo šauktinių modelio, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siekia atsisakyti galimybės atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), tačiau tam tikros išimtys išliktų. Tai reiškia, kad tarnybą turėtų atlikti, pavyzdžiui ir studentai. „Vienas iš svarbiausių siūlomo modelio pakeitimų – PPKT nebūtų atidedama.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas matytų poreikį už kibernetinį saugumą atsakingam viceministrui, o į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo Lauryno Kasčiūno siūlymą skirti atskirą viceministrą rezistencijai atsako, kad ši sritimi jau rūpinamasi.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį sudarė šių metų šauktinių sąrašą. „Galiu konstatuoti, kad sąrašas jau yra sudarytas ir aš jį pasirašiau. Tie 32 tūkst. jaunuolių yra įrašyti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Devynis mėnesius trunkančiai tarnybai iš viso bus pašaukti daugiau nei 3,8 tūkst. žmonių. Dalis jų bus iš šio sąrašo, dar kiti – ateisiantys tarnauti savanoriškai.

Krašto apsaugos ministerija žada nuoseklią tolesnę karinę paramą Ukrainai 2023-iaisiais, tam nustatytos šešios pagrindinės nuoseklios paramos kryptys, antradienį pranešė ministerija. Pasak KAM, svarbi Lietuvos karinės paramos Ukrainai dalis šiemet bus įsigijimai, įskaitant ir įnašą į tarptautinį paramos Ukrainai fondą, skirtą sunkiosios ginkluotės pirkimams finansuoti.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko politinėje komandoje – pokyčiai. Su krašto apsaugos sistema po dvejų metų darbo atsisveikina viceministro pareigas ėjęs Vilius Semeška. Viceministras traukiasi iš pareigų dėl kitų veiklos planų, rašoma pranešime spaudai. Tačiau neoficialiai kalbama, kad Krašto apsaugos ministerijoje praėjusią savaitę įvyko stiprus konfliktas tarp ministro A. Anušausko ir viceministro V. Semeškos.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė dvigubina rengiamų kursų Ukrainos kariams apmokyti apimtis, trečiadienį pranešė ministerija.  „Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės rengtuose kursuose per 2022 metus jau paruošta apie 500 Ukrainos kariuomenės karių. Siekiant kuo greičiau sustiprinti šalies atsparumą, mokymų tempas bus dvigubinamas – 2023 metais Lietuvos kariuomenė apmokys apie 1500 Ukrainos karių, iš jų 1100 – Lietuvoje“, – nurodoma pranešime.

Margiris Abukevičius penktadienį pranešė palikęs krašto apsaugos viceministro pareigas ir išvykstantis dirbti gynybos patarėju Lietuvos ambasadoje Japonijoje. „Prieš porą savaičių atsisveikinau su politine komanda ir grįžau į ten, iš kur atėjau – į  valstybės tarnybą“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė jis. „Kita stotelė – Japonija. Nuo sausio pradėsiu eiti gynybos patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Tokijuje.

Lietuvos kariuomenė už beveik 32 mln. eurų perka karinės paskirties visureigių „Mercedes-Benz“, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Įsigijamo transporto priemonių kiekio ministerija pranešime neįvardijo. Sutartį dėl visureigių pirkimo šią savaitę pasirašė Gynybos resursų agentūra. Visureigius pristatys bendrovė „Veho Lietuva“. „Prieš šešerius metus iš Nyderlandų kariuomenės įsigyti „Mercedes-Benz“ GD 290 pasiteisino ir buvo sėkmingai naudojami Lietuvos kariuomenės.

Pastaruoju metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse stiprinusios Lenkijos karinės oro pajėgos lieka Lietuvoje ir perima iš Vengrijos misijos vadovavimą, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Lenkams talkinti atvyksta Prancūzijos kariai, kurie stiprins misiją su pirmą kartą Lietuvoje dislokuojamais galingiausiais savo šalies naikintuvais.

Užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai turi dirbti, kad Lietuvoje būtų fiziškai dislokuota visa Vokietijos karinė brigada, o ne jos elementai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

Aktyvusis rezervas bus formuojamas sparčiau, kariai bus priskirti konkretiems kariniams vienetams, rezervinei brigadai bus perkama ginkluotė, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ji teigia siekianti, jog po trejų metų aktyvųjį rezervą sudarytų 36 tūkst. karių, o parengtasis rezervas priartėtų prie 120 tūkstančių.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) atrinko būsimą Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovą, jį šiuo metu tikrina institucijos. „Šiuo metu pretendentą tikrina atitinkamos institucijos dėl jo atitikimo pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, kuriems būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, – BNS nurodė ministerija.  Iki kol jam bus išduotas šis leidimas, KAM nurodo negalinti pateikti informacijos apie pretendentą.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) paraginta su vokiečiais suderinti karių dislokavimo datas, atsižvelgiant į Lietuvoje įrengiamos karinės infrastruktūros planus. Tokį sprendimą trečiadienį uždarame posėdyje priėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). „NSGK vieningai priėmė sprendimą, įpareigojantį, raginantį Krašto apsaugos ministeriją tą infrastruktūros įgyvendinimo planą susieti su vokiečių brigados dislokavimo planu.

Šaulių sąjungos finansavimas kitąmet turėtų augti beveik ketvirčiu milijono eurų, už skiriamas lėšas bus perkami ginklai, karinė ekipuotė ir įranga. Šaulių sąjungai kitų metų valstybės biudžeto projekte pirmąkart numatyta atskira asignavimų eilutė, planuojama skirti 7 mln. 238 tūkst. eurų. Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šiemet organizacijos finansavimas, lyginant su 2021-aisiais, jau buvo patrigubintas ir pasiekė 7 mln.

Lietuva Ukrainai perduos savaeigių minosvaidžių ir šarvuotų automobilių bei kitos reikalingos įrangos, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Lietuva tęsia ir tęs paramą Ukrainai: perduosime Ukrainos kariuomenei žieminių drabužių ir žiemai reikalingos įrangos, skirsime papildomų lėšų kitų metų materialinei paramai, teiksime 120 mm minosvaidžius ant 113 platformos, šarvuotus automobilius, termovizorius, dronus, kitą įrangą“, – po Briuselyje vykusio susitikimo sakė krašto apsaugo...

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova išvadino Lietuvos Vyriausybę „iškrypėliais“. Tokia žinutė trečiadienį vakare atsirado jos „Telegram“ kanale. „Lietuvos Vyriausybė nusprendė skirti Ukrainai 2,9 mln. eurų, kurie liko Afganistano stabilizavimo proceso rėmimo fonde. Tokį sprendimą galėjo priimti tik iškrypėliai“, – pareiškė M. Zacharova.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pasirašė sutartį dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo iš Lenkijos įmonės. Už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, jos bus perduotos Ukrainai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį su Lenkijos įmone pasirašys sutartį dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo. Kaip teigia KAM, už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, jos bus perduotos Ukrainai. Viceministras Vilius Semeška yra sakęs, jog iš Lenkijos bus nupirkti du pilni komplektai, sudarantys paleidimo sistemą ir 37 vienetus skraidančių šaudmenų, vadinamųjų dronų kamikadzių.

Išlaidos gynybai šiemet didės dar 148 mln. eurų, už juos bus perkami kariniai visureigiai, „Himars“ raketų sistema, radarai, amunicija. Vyriausybė trečiadienį patvirtino šį lėšų skyrimą – papildomas finansavimas biudžete suplanuotas Finansų ministerijai atnaujinus bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę, kadangi bendras finansavimas gynybai susietas su šiuo rodikliu. Šiuo metu numatyta gynybai skirti 2,52 proc. BVP.

Ukrainą iš viso jau pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113, svarstant tolesnę karinę paramą reikės konsultuotis su NATO sąjungininkais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dėl karinės paramos Ukrainai – Lietuva kaip rėmė, taip ir rems. Priminsiu, kad vos prieš tris dienas Ukrainą pasiekė mūsų šarvuočiai, kuriuos mes išsiuntėme, ir dabar jau 50 šarvuočių M113 Ukrainai yra perduoti“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Rugsėjo 19–25 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo patruliuoti palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusijos Federacija (RF) ir Baltarusija bei atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių.

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška vizito į Pietų Korėją metu su kolega Shinu Beomchulu (Šinu Beomčulu) aptarė tarpvyriausybinės sutarties sudarymo ir ginkluotės įsigijimo galimybes, ketvirtadienį pranešė ministerija. Taip pat su rytų Azijos šalies viceministru buvo aptartas dvišalis Lietuvos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje. „Mūsų geopolitinė padėtis iš dalies panaši.

Dar pusšimtis šarvuotų kovinės paramos visureigių (JLTV) Lietuvą pasieks lapkritį, trečiadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. „50 vienetų iš 200 užsakytų pagal sutartį į Lietuvą bus pargabenta lapkričio pradžioje“, – įraše „Facebook“ teigė viceministras. Anot jo, Gynybos resursų agentūros atstovai Jungtinėse Valstijose dalyvauja šios karinės technikos apžiūroje ir priėmime.

Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos pradėjo organizuoti 35 komplektų bepiločių orlaivių sistemų pirkimo procedūras, rašoma pranešime spaudai. Planuojama įsigyti 26 komplektus „mini“ tipo ir 9 komplektus „small“ tipo bepiločių orlaivių sistemų. „Šių sistemų įsigijimas leis reikšmingai pagerinti Lietuvos kariuomenės žvalgybos galimybes.

Euroatlantinė bendruomenė turi išlaikyti savo paramą Ukrainai, nes vienintelis sprendimas užtikrinti regiono saugumą yra Ukrainos pergalė prieš Rusiją, sako krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su Lietuvoje viešinčiu visuomeniniu Ukrainos prezidento patarėju Oleksijumi Arestovyčiumi. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė A. Anušauskas. „Susitikome. Pokalbis su Ukrainos prezidento administracijos patarėju Oleksijum Arestovičium buvo ilgas ir įdomus. Turiu pasakyti, kad Lietuvos paramą vertina kaip esminę ir itin svarbią, nors žinoma kalbėjom apie viską“, – „Facebook“ rašo ministras.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) atlieka vidinį tyrimą dėl neblaivios vairavusios darbuotojos. Kaip BNS informavo ministerija, ji eina vieno ministerijos departamento direktoriaus pareigas. „Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes pradėtas tyrimas. Taip pat norime pabrėžti, kad Krašto apsaugos ministerija taiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus savo darbuotojams“, – BNS nurodė ministerija. Kaip skelbė šalies policija, sekmadienį, 9 val.

Vokietijos ir Izraelio gamintojams pėstininkų kovos mašinose „Vilkas“ įdiegus techninius ir programinius atnaujinimus šią techniką bus galima naudoti be apribojimo, paskutinių šarvuočių tikimasi sulaukti kitų metų viduryje. Apie tai krašto apsaugos sistemos atstovai paskelbė antradienį surengę turą Pabradės poligone Švenčionių rajone, kur pristatė perkamų mašinų projekto eigą.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę kilo septynis kartus: šešis iš jų palydėti Rusijos orlaivių ir kartą dėl Latvijoje nukritusio lėktuvo, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Praėjusį antradienį NATO naikintuvai atpažino du Rusijos šturmo lėktuvus SU-35 ir transporto lėktuvą AN-72, skridusius iš Rusijos pagrindinės dalies ir į ją grįžusius.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pranešė ankstinanti automatinių šautuvų G-36 perdavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Anot ministerijos pranešimo, Lietuvos kariuomenė artimiausiu metu perduos 500 ginklų, o likusių 1187 ginklų perdavimą planuojama pradėti šių metų gruodį. VSAT prašymą dėl ginklų pateikė šių metų birželį. Ginklai įsigyti už lėšas, kurios Krašto apsaugos ministerijai skirtos ginklams VSAT pirkti.

Neformaliame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime Prahoje dauguma valstybių išreiškė palaikymą karinio mokymo misijos Ukrainos kariams steigimui, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad mokymo misija, jos dalis ar vienas iš modelių galėtų vykti ir Lietuvoje.  „Lietuva, žinoma, įsipareigoja prisidėti prie šios ES misijos, tuo pačiu suteikdama reikalingą personalą ir patalpas mokymams“, – pranešime teigė jis.

Pradedami Lietuvos įsigyto minų medžiojimo ir paieškos bei gelbėjimo laivo atstatymo darbai, laivas turėtų būti parengtas tarnybai per dvejus metus. Kaip antradienį informavo laivą iš Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos įsigijusi Krašto apsaugos ministerija, laivas HMS „Quorn“ pasiekė JK įmonės „Harland & Wolff Group“ doką Devono grafystės Appledore miestelyje. Jis oficialiai perduotas Lietuvos kariuomenės nuosavybei ir atstatymo darbams.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę dukart kilo palydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Ketvirtadienį NATO naikintuvai atpažino naikintuvą „Su-24“ ir keleivinį „Tu-134“, skridusios iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstravo, kaip dronai pritaikomi krašto gynybai. Dronų gamintojai pasakojo, kokie orlaiviai reikalingi Lietuvos kariuomenei: rodė ir žvalgybinius dronus, ir kamikadzes.  Dronai gali būti gaminami čia pat, Lietuvoje. Gamintojai pristatė visiškai naujus modelius ir tuos orlaivius, kurie jau parduodami užsienio šalims, įskaitant Europos valstybes ir Ukrainą.

NATO naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Trečiadienį Aljanso naikintuvai atpažino Rusijos transporto lėktuvą IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš pagrindinės šalies dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.

Demonstruojant NATO sąjungininkų solidarumą ir vienybę, savaitgalį į Klaipėdos uostą atplaukia Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis laivas „USS Kearsarge“. Pirmadienį bus surengta laivo pasveikinimo ceremonija, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jos metu metu JAV laivo vadą kapitoną Thomas F. Fosterį sveikins padėkos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.

Lietuvoje pradedamos trijų naujų karinių miestelių statybos, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Jau gautas statybų leidimas kariniam miesteliui Šilalės rajone, o artimiausiu metu statybos prasidės ir Vilniaus rajone bei Šiauliuose. Naujų karinių miestelių statybos bus vykdomos siekiant gerinti bei plėsti Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, skelbia ministerija. Anot KAM, bendra sutarta trijų sutarčių vertė yra apie 168 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) Lietuvoje budintiems NATO naikintuvams ketino nupirkti galbūt Rusijoje pagamintą įrangą, tačiau žiniasklaidai ėmus domėtis įsigijimu pirkimą atšaukė. Apie tai skelbia portalas „Lietuvos rytas“.  KAM pernai buvo paskelbusi pirkimą ir atrinkusi laimėtoją – bendrovę „Baltijos tiekimas“, iš kurios ketinta pirkti mobiliųjų įtampos dažnių keitiklius, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove.