kalba

 Kultūros ministerija nori panaikinti savivaldybėms perduotą funkciją kontroliuoti, ar valstybinė kalba vartojama taisyklingai, ir įsteigti teritorinius Valstybinės kalbos inspekcijos padalinius, kurie tikrintų, kaip savivaldybėse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Kai kuriose savivaldybėse deramai nekontroliuojama, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, nes kalbos tvarkytojai daugiausia laiko skiria merijų dokumentų kalbai redaguoti“,...

 Richardas Jonaitis, LRT Opus laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Bet kurios kalbos pagrindus galima išmokti vos per dvi dienas, o pačios kalbos, kad būtų galima susikalbėti, – per savaitę, tikina pirmojo Lietuvoje „Sėkmės universiteto“ įkūrėjas sėkmės mokytojas Algirdas Karalius. Jo teigimu, tokie rezultatai atrodo nerealūs, nes mokyklose suformuoti įgūdžiai yra klaidingi ir neatitinka realių žmonių mokymosi gebėjimų.

 Su spagečiais, vamzdeliais ar vermišeliu makaroniška kalba neturi nieko bendra, sako LRT kalbininkai. Anot jų, tai yra kalba, prikaišiota makaronizmų (pranc. macaronisme) – svetimos kalbos žodžių arba posakių, kuriuos kalbėtojas nepakeistu pavidalu įterpia į kalbą. Norint sukurti komiškumo efektą, puikiai tinka makaroniškas stilius, pavyzdžiui: „Šitas projektas man buvo toks challenge, bet viską padariau brilliant.

„Aš – Monika Lewinsky, nepaisant to, jog man daug kas ne kartą patarė pasikeisti vardą“ , – šitaip moteris prisistatė didžiulei auditorijai žurnalo „Forbes“ konferencijų salėje, rašoma dailymail.co.uk. Pirmadienį vyko pirmasis viešas susitikimas su į itin glaudžius santykius su tuometiniu JAV prezidentu Billu Klintonu įsivėlusia M.Lewinsky. „Per vieną naktį iš visiškai privataus asmens tapau viešu ir pažemintu. Buvau, ko gero, pirmasis žmogus, kurio reputacija buvo šitaip sutrypta.

2014 m. spalio 3 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete rengiama konferencija „Kalbos profesijų ateitis“ (Filologijos fakulteto konferencijų centras, 92 aud.). Konferencijos pradžia – 9 val. Konferencijoje bus gvildenamos trys pagrindinės temos: kintantis vertėjo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje ir su tuo susiję vertėjų rengimo uždaviniai; vertimo technologijų pažangos poveikis vertimo rinkai globaliame pasaulyje; kalbos profesijų įvairovė ir pasirengimas kalbų studijoms.

Rugsėjo 27 d., šeštadienį, 15 val. Vilniaus M. Daukšos vidurinėje mokykloje (Antakalnio g. 120) vyks Konfucijaus instituto dienos šventė ir bus atidaryta Vilniaus universiteto Konfucijaus klasė. Tai pirmasis Lietuvoje kinų kalbos centras vidurinėje mokykloje. VU Konfucijaus institutas jau kelerius metus glaudžiai bendradarbiauja su M. Daukšos vidurine mokykla. Joje dėstoma kinų kalba, supažindinama su kinų kultūra, vyksta kinų meno pamokos, dažni kultūriniai renginiai.

Prieš dvejus metus Benas McMahonas pabudo po savaitę trukusios komos, į kurią nugrimzdo po baisios avarijos. Šeimos ir gydytojų džiaugsmą netrukus papildė ir didžiulė nuostaba – vaikinas galėjo kalbėti ir rašyti tik kiniškai, rašo dailymail.co.uk. Melburne, Australijoje gyvenantis vaikinas tvirtino, kad jis tai darė nesąmoningai. “Tai buvo kalba, kuria tiesiog prakalbau ir tai man atrodė labai naturalu”, - pasakojo B. McMahonas.

Į saulėtąją Atlanto vandenyno skalaujamą Gran Kanarijos salą plūsta šimtai lietuvių. To priežastis – ne atostogos, o pasaulio krepšinio čempionatas. Būtent salos sostinėje Las Palme Lietuvos rinktinė kovoja dėl kelialapio į kitą pirmenybių etapą. Kuriozai spaudos konferencijoje Po pirmųjų čempionato rungtynių apsilankius spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Pietų Korėjos vyriausiasis treneris Jaehakas Yoo, strategas atsivedė kartu su savimi vertėją, nes prisipažino nemokęs anglų kalbos.

Įdarbinimo specialistams teigiant, kad darbo rinkoje yra graibstomi specialistai, mokantys ne tik pačias populiariausias anglų ir rusų užsienio kalbas, universitetai siūlo naujas studijų galimybes lingvistikos srityje. Šiuo metu ir ateityje dvi ir daugiau kalbų mokantys specialistai turės puikias galimybes įsidarbinti, drąsiai tvirtina darbuotojų atrankos agentūros „Alliance for Recruitment” partneris Andrius Francas.

Į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) rugpjūčio mėnesio pradžioje suvažiavo beveik 60 studentų iš įvairiausių pasaulio šalių, kad pramoktų lietuvių kalbos. Į Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) organizuojamus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus šiemet atvyko studentų iš Ukrainos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Armėnijos, Uzbekistano, Kinijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) liepos 21 – rugpjūčio 16 dienomis vyks intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, kurie į Kauną sukvies ir pasaulio lietuvius, ir užsienio šalių piliečius mokytis lietuvių kalbos bei geriau pažinti kraštą. „Šiais metais į Lietuvą pasaulio lietuvius kvietė sugrįžti Lietuvos dainų šventė, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas.

„Pardon, entschuldigen Sie bitte, sorry“, – semiotikos profesorius Peteris Stockingeris, neseniai viešėjęs Kauno technologijos universitete (KTU), luktelėti sutarto interviu paprašė trimis kalbomis. Tarptautinio semiotikos instituto (ISI) „Naujųjų humanitarinių mokslų“ kongreso aplinkoje daugiakalbystė nenustebino – čia pranešimus skaitė per 100 mokslininkų iš 17 pasaulio šalių.

Pagaliau. Po visą dieną trukusios kelionės, truputį pavargę, truputį susinervinę, nes prie bagažo išdavimo konvejerio pamiršome atsiimti vaikišką vežimėlį, o paskui valandą jo reikėjo ieškoti oro uoste ir aiškintis su menkai angliškai kalbančiais darbuotojais, bet kupini visokeriopų lūkesčių žengiame pro oro uosto duris. Už jų rikiuojasi taksi automobiliai, štai vienas jau laisvas ir moja mums. Prieiname, duodame lapelį su draugo užrašytais nurodymais, kur mus vežti.

Mūsų pasaulis toks didelis, kad daugumai sunku suvokti, kaip iš tiesų jis atrodo. Visoje planetoje gyvena apie 7 milijardai žmonių, tad peržvelgę bet kokią statistiką, tiesiog pasimetame skaičiuose. Įsivaizduokime, kad pasaulyje gyvena tik 100 žmonių. Kaip tuomet atrodytų mūsų planeta vertinant ją iš įvairiausių pozicijų? Kiekviename žemyne gyventų: 11 žmonių Europoje, 5 – Šiaurės Amerikoje, 9 – Pietų Amerikoje, 15 – Afrikoje, 60 – Azijoje.

Kol nemaža dalis lietuvaičių vos tik baigę studijas kraunasi lagaminus ir skrenda žinių semtis į užsienio universitetus, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos sulaukia ne ką mažiau atvykėlių. Vieni jų apsilanko vos pusmečiui, kiti pasilieka net ir visam laikui. Vienas tokių, beveik metus Kaune mokslus kremtantis turkas Anil Tüzünler.

Lina Smolskienė, LRT radijo laida „Ryto allegro“, LRT.lt Išmokti bet kurią kalbą nesudėtinga, svarbiausia tai daryti įdomiai ir nesėdėti prie nuobodžių pratimų, sako poliglotas, filosofijos mokslų daktaras Gediminas Degėsys. „Visuomet klausausi dainų, bandau išsiversti, suprasti. Pamažu prisijaukinu kalbą, vis daugiau sužinau, pabandau ištarti žodį, paskui – žodžių junginį, paskui – sakinį“, – pasakoja jis.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kasmet gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Jai paminėti sostinėje vyko daug renginių, Prezidentūroje apdovanoti Nacionalinio diktanto nugalėtojai, Katedros aikštėje atidaryta paroda apie laisvę. Numalšinus 1863 metų sukilimą, carinė valdžia uždraudė lietuvišką raštą lotyniškais rašmenimis. Rašyti lietuviškus žodžius reikalauta rusiškais rašmenimis – kirilica.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus. Iškilmingoje ceremonijoje apdovanoti 15 konkurso finalininkų iš visos Lietuvos, taip pat pasveikintos aktyviausiai konkurse dalyvavusios klasės. Renginio dalyviai, prisijundami prie Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo, skaitė lietuvių grožinės literatūros pradininko kūrybą.

Stebint viešus kivirčus Lietuvoje, kartais atrodo, kad čia vyksta trys milijonai karų. Kartais priežastys, lemiančios karus, kone absurdiškos: pavyzdžiui, lenkiški gatvių pavadinimai įvardijami kaip grėsmė lietuvių kalbai, o kur dar meilė arba neapykanta – tai ES, tai Rusijai, tai Amerikai, tai kam tik nori. Kad karai, o ypač prieš įsivaizduojamas grėsmės, skurdina Lietuvą, čia vis dar neatrasta mintis.

Prancūzijos visuomenė turėjo daugiau laiko vystytis, todėl yra atviresnė pasauliui, naujoms idėjoms. Lietuviai daug metų buvo priversti kovoti už išlikimą, savo kalbos ir kultūros išsaugojimą. Tai ir yra didžiausias šių dviejų tautų skirtumas, teigia Prancūzijos ambasadorė Lietuvai Maryse Berniau. Kauno technologijos universitete (KTU) simboliškai atidariusi Prancūzų kultūros centrą, M. Berniau tarp lietuvių ir prancūzų mato daugiau panašumų nei skirtumų.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Baigdama savo kadenciją, prezidentė Dalia Grybauskaitė gerokai paankstino  metinio pranešimo datą Seime. Pernai ji pranešimą skaitė birželio 11-ąją, o šiemet kovo – 27-ąją. Nenuostabu, kad iškart buvo pradėta svarstyti, jog pranešimas bus gerų savo darbų rinkinys rinkimams. Skeptikams buvo lema nusivilti.

Lietuvos Respublikos prezidentė ketvirtadienį skaitė metinį pranešimą šalies Seime. Politologai Marius Laurinavičius ir Vladimiras Laučius LRT televizijos laidoje teigė, kad tai buvo geriausias pranešimas per visą Lietuvos prezidentų istoriją. „Sudėlioti akcentai lygiaverčiai įvairioms sritims. Buvo galima tikėtis, kad skirs dėmesį šalies gynybai. Tie nuogąstavimai prieš pranešimą, kad jai gali pritrūkti savikritikos ir bus daug rinkiminių triukų, tai ji paneigė.

LRT.lt Praėjusią savaitę 11,5 tūkst. 6–10 klasių moksleivių iš Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklų kompiuterį bandė prakalbinti lietuviškai – dalyvavo nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ar toks gausus dalyvių susidomėjimas (paskutinius keletą metų iki šiol konkurse dalyvaudavo apie 8-8,5 tūkst.

Užsienyje jau pabuvoję gali pasakyti, kurie iš čia išvardytų dalykų yra tiesa. Ko gero, šį sąrašą dar būtų galima pildyti ir jis nesibaigtų – juk kiekvieno patirtis ir poreikiai skirtingi.

Šiandien viešoje erdvėje yra organizuojama pačių įvairiausių rinkimų: talentingiausiųjų, drąsiausiųjų, geriausiai dainuojančiųjų ar šokančiųjų, skaniausiai gaminančiųjų, gražiausiųjų, seksualiausiųjų ir kitokių -iausiųjų. Kandidatai pelnyti vieną ar kitą titulą – gerai visiems iš televizijos ekrano, teatro scenos, filmų kadrų, laikraščių puslapių ar interneto pažįstami žmonės, didesnio ar mažesnio kalibro tikros ir vadinamosios žvaigždės.

Lietuvoje vieši buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis, kuris ketvirtadienį dalyvaus konferencijoje, skirtoje Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dvidešimtmečiui. „Panoramos“ žurnalistams jis sakė, kad Lietuva ir Lenkija turėtų dėmesį skirti rimtoms regiono problemoms, o ne smulkiems keblumams. A. Kwasniewskio nuomone, ženklai dviem kalbomis Europoje įprasti. „Galiu pasakyti, kad per dvidešimt bendradarbiavimo metų prezidentu buvau dešimt metų.

Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, paneigė Vakarų nuogąstavimus, kad čia atgimė nacionalizmas, kuris yra nepakantus kitoms mūsų šalyje gyvenančioms tautinėms grupėms. Dabar Lietuva susilaukia vis didesnio dėmesio šiuo klausimu. Tai kas gi pasikeitė? Akivaizdu, kad pasikeitė ne tiek pati situacija, bet požiūris į ją. Tiksliau pasakius, net ne pasikeitė, bet tik įgavo viešas formas.

Gražiausių praėjusių metų lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą laimėjo 13 įmonių iš daugiau kaip 13 tūkst. juridinių asmenų pavadinimų, įregistruotų 2013 metais.

JAV mokslininkai nustatė, kad žmonės paprastai renkasi draugus pagal tai, ar tų žmonių balsas yra panašus į jų pačių. Tyrimo autorių straipsnis  Tokią išvadą tyrėjai priėjo analizuodami kelių dešimčių vyrų ir moterų bei jų draugų ir draugių balso tembro ypatumus.

„Tad tegul ponas Šliužas ten nuvažiuoja su Putino propaganda, kad Europos Sąjunga yra blogis, ir apstulbę ukrainiečiai gal susivoks, nepadarys klaidos, atsuks Europai nugarą. O ponai Panka ir Šliužas atsiims raudonosios žvaigždės ordinus iš paties kunigaikščio Murzos rankų. Nusigręžę nuo Europos šypsosimės ir lankstysimės Kremliaus kurantams“, – tokie žodžiai nuskambėjo iš europarlamentaro konservatoriaus lūpų Vytauto Landsbergio vasario 16-ąją.

Ketvirtadienį Konstituciniame Teisme (KT) rengiamas viešas posėdis dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose. Į KT kreipėsi teisingumo ministras Juozas Bernatonis, prašydamas išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 metų spalio 21 dienos nutarimo nuostatas, susijusias su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos piliečio pase.

Žemėlapiai gali būti labai galingas įrankis pažinti pasaulį ir suprasti, kaip jis veikia. Tiesa, jie rodo tik tai, ko jų paprašome. Visas jų rinkinys ne tik sudomins, bet ir pagilins jūsų žinias apie pasaulį, nes kiekvienas čia gali rasti ką nors įdomaus, rašo Maxas Fisheris savo Washingtonpost.com bloge. 21. Kokią Meksikos teritorijos dalį kontroliuoja narkotikų karteliai? Žemėlapis parodo, kokią dalį Meksikos teritorijos kontroliuoja narkotikų karteliai.

Davidas Cameronas planuoja atimti pašalpas iš tų, kurie nemoka šnekėti angliškai. Siekiant sumažinti išlaidas, kurias valstybė patiria išmokėdama pašalpas, ministras pirmininkas užsimojo nebespausdinti pašalpų teikimo dokumentų kitomis kalbomis ir neleisti naudotis valstybės apmokamais vertėjais. Pasak portalo Daily Mail, tai būtų motyvacija naujiems atvykėliams, pavyzdžiui bulgarams ar rumunams, mokytis anglų kalbos bei sutaupytų pinigus išleidžiamus vertėjams.

Kaip mokomės kalbų? Pateikiame kalbų mokymosi teorijų apžvalgą bei šių teorijų kritiką. Kaip mokomės naujos kalbos Egzistuoja keletas kalbos mokymosi teorijų. Pirmaisiais gyvenimo metais žmogaus smegenys vystosi labai sparčiai. Mokantis kalbėti ir suprasti kalbą, vyksta daugybė įdomių dalykų. Šiame straipsnyje aptarsime keletą labiausiai psicholingvistikoje įsigalėjusių teorijų, aiškinančių, kaip mes mokomės kalbų.

Ar skiriasi vyrų ir moterų kalba? Dabar, kai tik kas (o dažniausiai moterys) prabyla apie lyčių reikalus, labai dažnai garsiau ar ne taip garsiai suskamba feminizmo gaidelė. Ne išimtis ir pokalbio analizė. Žodinį bendravimą tyrinėję autoriai dažną vyrų ir moterų nesusikalbėjimą aiškina tik moteris gožiančiu vyrų dominavimu.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvių kalbos padėtis informacinėje erdvėje po truputį gerėja, bet dar reikia daug nuveikti, kad mūsų kalba išliktų ir netaptų buitine, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Anot jos, nunykusios arba buitinės kalbos likimas gali laukti visų kalbų, kurių nebus globalioje informacinėje erdvėje.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) registruotame Tautinių mažumų įstatymo projekte Seimo teisininkai įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai. Vertindami LLRA atstovė Ritos Tamašunienės registruotą įstatymo projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai tvirtina, kad Konstitucijai gali prieštarauti projekto nuostata, jog teritorijose, kur kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartotojama tos tauti...

Sakoma, jog vaikai yra mūsų ateitis. Taip pat sakoma, jog ji yra miglota, tačiau kupina humoro. Tai įrodo mūsų septintokų rašinėlių ištraukos... Mieli tėveliai, ar ir Jūs savo vaikų rašinėliuose randate panašių kūrybinių minčių? Aš tik mažas taškelis daugiamilijardiniame pasaulyje, lyg mažytis užtėkštas rašalo lašelis ant didžiulio gaublio. Aš esu pasaulyje kaip mikroorganizmas. Laikau save jau nebesubrendėle. Kai dar nėjau į 7 klasę, jaučiausi mažesnio rango nei dabar. Kai augi, auga ir protas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lietuvos moksleivių sąjungos projekto „Kalbą kuriu AŠ" iniciatyvine grupe aptarė lietuvių kalbos svarbą, jos išsaugojimo būtinybę ir vartojimo kultūrą. Prezidentė prisijungė prie moksleivių inicijuotos akcijos ir paragino visus lietuvius trumpąsias žinutes, įrašus socialiniuose tinkluose ir kitus tekstus rašyti gimtąja kalba su visais diakritiniais ženklais.

Keturiolikmetė Nirmala Toppo yra pramoninio miestelio Rourkela (Odishos valstija, Indija) herojė – ji įkalbino į gyvenvietę atėjusius dramblius sugrįžti atgal į miškus, rašo odditycentral.com. Jauna katalikė teigia, kad pradėjo kalbėtis su drambliais, kai nuo storaodžių gyvūnų žuvo jos motina. N. Toppo teigia, kad ji mokosi tam tikros technikos, kuri padeda nuginti tokius gyvūnus. Technika susideda iš tam tikrų maldų ir kalbėjimosi su drambliais.

Europos pilietis ir jo teisės bei pareigos – populiari, bet daugeliui vis dar sunkiai įkandama tema. Lietuvis, kuris yra ir Europos pilietis, vienais Europos Sąjungos aspektais – galimybe laisvai keliauti Šengeno erdvėje – džiaugiasi, kitais – imigrantų judėjimu, gresiančiu euro įvedimu – skundžiasi. Vis tik ES daugeliui atrodo toks tolimas, sudėtingas ir painus mechanizmas, kad papildomai nė neverta juo domėtis, ar dalyvauti jo kūrime.

Leidykla „Išmintis“ pristato naujieną – vaikų kalbos lavinimui skirtą knygą „Mama, tėti, padėk man kalbėti“. Leidinyje pristatomas praktines rekomendacijas ir konkrečius pratimus pritaikyti vaikų ugdymui galės ir tėvai, ir ugdymo įstaigose dirbantys specialistai. Tik gimęs vaikas auga, keičiasi ir ugdosi kiekvieną dieną. Todėl svarbu pradėti jį lavinti nuo gimimo.

Mes nelinkę per susimąstyti, kodėl katės miauksi, o šunys loja. Tačiau patikėkite, mes tikrai nuvertiname kai kuriuos gyvūnų komunikavimo būdus. Žinoma, nebandome įtikinti, kad ondatra gali staiga prabilti kinų kalba, o varlė netikėtai pradės deklamuoti Schakespeare'ą, tačiau gyvūnai tikrai gali jus nustebinti, rašoma portale listverse.com.   1. Katės miauksi tik žmonėms Katės nenaudoja mums įprasto miauksėjimo bendraudamos tarpusavyje.

Beveik metus muzikinių atradimų tinklaraštį pildę autoriai, ilgą laiką vakarėlius rengę didžėjai, intriguojančios muzikos prodiuseris ir žodžio akrobatas apjungė bendras idėjas ir pristato bendrą kūrinį, kurį pačių išrasta kalba pavadino „Musculina Maschina“. Autorių sąrašas ilgas, tačiau nesunkiai išrūšiuojamas: „Neue Scheisse“, Ophex ir Mesijus. Dainos balsas ir idėjinė grandis, „slemmeisteris“ Mesijus deklaravo: „tekstas - ne angliškas, bet visiems suprantamas.

Anglija.lt ir Anglų Kalbos Klubas Londone tęsia straipsnių seriją apie anglų kalbos mokymasį. Tai patarimai, mintys ir pasiūlymai, kaip greičiau ir lengviau išmokti angliškai. Beveik kiekvienas mokinys, atkeliavęs į Klubą, teiraujasi, kiek valandų per savaitę jam reikėtų skirti anglų kalbos mokymuisi.

Už nuopelnus plėtojant japonų kalbos studijas, santykius tarp Lietuvos ir Japonijos Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centrui skirtas Japonijos užsienio reikalų ministro padėkos raštas. L. e. p. VU rektoriui prof. Jūrui Baniui jį įteikė Japonijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė J. E. Kazuko Shiraishi. VU Orientalistikos centro direktorius prof.

Viskas, kas nėra tiesiogiai susiję su Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbu, dažniausiai nepasiekia Lietuvos žmonių akių. Prezidentės laisvalaikį gaubia paslapties šydas. Tačiau šįkart, kelionės į Jungtinėse Valstijose vykusią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją metu, Prezidentė pasirodė iš visiškai kitos pusės – kaip turistė. Prezidentė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino filmuotą medžiagą iš savo trumpo pasižvalgymo po Niujorką.

Prie Vyriausybės pastato pirmadienio popietę surengtas nedidelis piketas, kuriame dalyvavo vos keturi vyresnio amžiaus žmonės. Susirinkusieji balsas.lt tvirtino, kad Vyriausybėje yra svarstomi klausimai, susiję su lenkiškų rašmenų rašymu Lietuvoje. „Norime tiesiog pasakyti, kad Lietuvoje privaloma vartoti valstybinę kalbą. Nors tą norima pakeisti, tačiau negalima pasiduoti tam tikrų jėgų spaudimui. Norime, kad tokia pozicija būtų išgirsta“, – beveik choru pareiškė susirinkusieji.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Emigrantui susirasti darbą Prancūzijoje – nesudėtinga, valstybė sumoka trečdalį buto nuomos kainos, skiria stipendiją studijoms, o po šių atsiveria dar platesnės galimybės, sako 27 metų vilnietė Skaistė Čičėnaitė-Glantenet. „Valstybė labai rūpinasi užsieniečiais, skiria stipendijas, pašalpas, apmoka dalį būsto nuomos kainų. Nuo pat mano atvykimo čia 2009-aisiais, aš nuolat studijuoju, bet nemoku už mokslus. Lietuvoje tai būtų neįmanoma“, – pasakoja moteris.