kalba

Teisingai suprasti vienam kitą – bene pati sunkiausia žmonių tarpusavio bendravimo dalis. Ypač specifinėje aplinkoje, pvz., biuruose ar bankuose, kur „komandinis darbas“ ar operatyvus apsikeitimas informacija – daugumoje situacijų vieninteliai lemiami veiksniai. Todėl tai, kad žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių, mokyklų ar geografinių regionų, likimo suvesti į vieną aplinką, privalo išmokti kalbėti viena kalba – vienas svarbesnių gero vadovo uždavinių.

Jungtinių Tautų susitikime dalyvavęs Indijos ministras netyčia perskaitė ne savo, o kolegos iš Portugalijos kalbą. Šis nutikimas sukėlė pagrindinės šalie opozicinės partijos pasipiktinimą. Anot partijos lyderio Venkaiah Naidu, premjeras Krishna „neturi moralinės teisės“ likti poste po to, kai užtraukė „gėdą“ savo šaliai, praneša BBC. Indijos premjeras šeštadienį maždaug 3 minutes skaitė ne tą kalbą, kol jo nenutraukė kitas pareigūnas.

Nors vis daugiau lietuvaičių skuba mokytis užsienio kalbų, kad galėtų kuo sėkmingiau siekti karjeros, studijuoti ar dirbti svečiose šalyse, Lietuvoje gyvenantys ar tik viešintys užsieniečiai ne mažiau stropiai mokosi vienos seniausių Europoje kalbų – lietuvių. Peržvelgus lietuvių kalbos užsieniečiams kursų kainas, susidaro įspūdis, kad labai brangindami savo kalbą, ją „pabranginome“ ir užsieniečiams, nes vieno lygio kursų kaina skritingose mokyklose svyruoja nuo 700 iki 1500 litų. Balsas.

Lietuvių kalbos teisės pamintos. Visuomenei nerūpi kalbos ir tautos likimas. Negerbiama, užteršta visokio galo skoliniais mūsų kalba sparčiai degraduoja ir perniek eina normintojų pastangos išlaikyti ją gryną ir nepakitusią. Neribota laisvė, demokratija pavertė kalbą vien tik komunikacijos įrankiu, kalbėti viešai šiandien leidžiama bet kam ir bet kaip – nelankant specialių kalbos kursų, nepaisant norminės tarties ir kirčiavimo reikalavimų, nematant reikalo duoti tekstus peržiūrėti redaktoriui.

Dažnai puolame piktintis, viešumoje išgirdę keiksmus liejantis iš nepilnamečių ar asocialių asmenų lūpų, o dar labiau dėmesį patraukia solidų kostiumą vilkintis vyriškis, iš kurio lūpų pasipila „tarptautinių“ žodžių monologas. Sunku būtų rasti žmogų, kuris nė karto gyvenime nėra nusikeikęs, juolab, kad dažnas mintyse „komplimentais“ apdalijame kaimynus, įkyrius pažįstamus ir šiaip kuo „prasikaltusius“ žmones.

Vokietijoje nušauta iš Šilutės krašto kilusi Laura Valančiūtė (29 m.) – atstumto mylimojo pavydo ir keršto auka. Taip baigėsi dar viena meilės pasaka, kurios pagrindinė herojė – užsienyje savo laimės ieškojusi lietuvė. Turkas nenorėjo paleisti Laura Valančiūtė Vokietijoje gyveno apie 12 metų. Studijavo ekonomiką, o pastaruoju metu dirbo Kelno rinkos tyrimų institute. Anot draugų ir kolegų, miela ir linksma lietuvė atrodė esanti laiminga.

„Jeigu pagrindinė sutuoktinio meilės kalba yra fizinis prisilietimas, jam nėra nieko svarbiau, kaip būti apkabintam tada, kai verkia“ − Garis Čapmanas. Praėjusiąją straipsnio dalį galite rasti čia. Praeitoje dalyje aptarėme paslaugumo sąvoką. Paslaugūs žmonės turi pasisekimą santykiuose, jie yra mylimi žmonių, juos gerbia. Paslaugumas yra savotiškas ginklas, padedantis pagerinti santykius su antrąja puse.

„Buvimas šalia sutuoktinio kritišku jam metu yra pati didžiausia dovana, kurią galite duot“ – Garis Čapmanas. Praėjusiąją dalį galite perskaityti čia. Praeitoje dalyje apžvelgėme antrąją meilės kalbą, ne mažiau svarbią už pirmąją, t.y. laiko leidimą kartu. Svarbiausia šios kalbos dalis yra nuoširdus buvimas kartu, domėjimasis kitu asmeniu. Šioje dalyje aptarsime dar vieną meilės kalbą, jau trečiąją. Šįsyk – dovanos gavimas.

Vieno iš WikiLeaks įkūrėjų ir vyriausiojo redaktoriaus, žurnalisto, programuotojo ir aktyvisto Juliano Assange'o kalba, pasakyta Oslo Laisvės forume 2010 m. balandį. WikiLeaks yra 2006 m. veiklą pradėjusi pasaulinė tinklinė organizacija viešinanti ir analizuojanti informaciją, turinčią politinės ir visuomeninės reikšmės.

„Mes pamirštame, kad santuoka yra santykiai, o ne projektas, kurį reikia įgyvendinti, ar problema, kurią reikia išspręsti“ − Garis Čapmanas Antrąją dalį rasite čia. Praeitoje dalyje apžvelgėme pirmąją ir vieną svarbiausių meilės kalbų − palaikymo žodžius. Išskyrėme tuos žodžius į padrąsinančius, malonius bei nuolankius žodžius. Turinys buvo labai vertingas ir praktiškas. Šioje dalyje aptarsime antrąją meilės kalbą, ne mažiau svarbią už pirmąją, t.y. laiko leidimą kartu.

„Aš galiu būti gyvas komplimentu du mėnesius“ – Markas Tvenas Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia. Praeitoje dalyje trumpai apžvelgėme pagrindinę santykių problemą – skirtingas meilės kalbas – bei nustatėme, kad yra penkios pagrindinės meilės kalbos. Supratome, kad išmokę jas, galėsime stipriai pagerinti santykius su savo antrąja puse. Šioje dalyje pristatysime pirmąją ir vieną svarbiausių meilės kalbų – palaikymo žodžius.

Premjero Andriaus Kubiliaus kalba, pasakyta šeštadienį, lapkričio 20 d. įvykusiame XVI Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime. „Brangūs bendražygiai, Šiandien susirinkome čia simboliniu metu. Šiomis dienomis sukanka du metai, kai laimėję Seimo rinkimus, nepabijojome prisiimti sunkios atsakomybės naštos.

Vienas Naujosios Zelandijos ministras parlamente perskaitė dvejų metų senumo kalbą, praneša agentūra AFP. Dešimt minučių imigracijos ministras Džonatanas Kolemanas (Jonathan Coleman) kalbėjo apie vyriausybės mokesčių politikos privalumus, o deputatai nustebę klausėsi. Tik baigęs savo pranešimą Dž. Kolemanas suprato perkaitęs 2008-aisiais parašytą finansų ministro Piterio Dano (Peter Dunne) kalbą. Ją jam per klaidą į rankas įbruko vienas darbuotojas. Dž.

Jau nieko nestebina didėjantys išvykusųjų į užsienį laimės ieškoti skaičiai, bet ryškėja nauja tendencija – lietuviai vis dažniau kartu išsiveža ir savo vaikus. Regionuose esančių švietimo įstaigų duomenimis, kasmet iš išvykusiųjų su tėvais į užsienį mokinių būtų galima sudaryti vieną vidutinio dydžio klasę.

Nors baletmeisteris „Vilniaus baleto“ vadovas Jurijus Smoriginas kuria itin kultūringus baleto pastatymus, jo pasisakymai tiesioginiame TV3 televizijos eteryje projekto „Šok su manimi“ metu toli gražų neprimena kultūringo žmogaus kalbos. Niekam nebe paslaptis, jog ypač dažnai J. Smorigino keliai susikerta su šokių projekto vedėju Vytautu Šapranausku, nevengiančiu pašiepti šokių specialisto.

Jeigu premjerui Kubiliui Lietuvos Respublika leido ramiai vaikščioti Lietuvos (vis dar) miestelio gatvėmis, kurios jau pavadintos ir lenkiškai, tai kodėl „Respublika“ man, savo žurnalistui, kurio gyslomis neramiai teka ir nemaža dalis lenkiško kraujo, turėtų neleisti vienintelį kartą savo rašinuką pavadinti lenkiškai? Jeigu neleistų, galėčiau pasakyti: „Tai kvailystė, ponai“. Ir toks pasakymas reikštų tą patį, ką ir šio rašinio pavadinimas.

Lietuvių kalbos instituto darbuotojos D. Mikulėnienės teigimu, nereikia bijoti, kad tarmės išnyks – jos ne nyksta, bet vystosi į naujus tarmių variantus.Anot jos, tarmiškai dažniausiai šneka vyresnio amžiaus žmonės, tačiau savo krašto šnektos nesigėdija ir jaunimas. Specialistės teigimu, jau praėjo laikai, kai mokyklose buvo mokoma tik bendrinės kalbos, o tarmiškumas buvo laikomas prastuoliškumo ženklu.

Neseniai spaudoje pasirodė informacija apie tai, kad vienas Pasaulio krepšinio čempionato žiūrovas pasipiktino varžybų komentatoriaus kalbos kultūros žiniomis ir suskubo apie netinkamą televizijos eteriui kalbą pranešti valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK). Varžybų aistruolis piktinosi, kad varžybų komentatorius vartoja priešdėlinius veiksmažodžius „nukrito“, „nugriuvo“, kurie yra nusižiūrėti iš rusų kalbos.

Ryšium su LR svarstomu Švietimo įstatymo projektu keli mokyklų su lenkų dėstomąja kalba tėvų komitetų pirmininkai nusiuntė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms institucijoms laiškus, kuriuose ypač pabrėžiama, kad jokiu būdu neturi būti tobulinamas ir didinamas lietuvių kalbos ir literatūros mokymo lygis, kad viskas turi likti kaip buvę ir nieko nereikia keisti.

Šalčininkų autobusų parko direktorius Edgaras Obločinskis, kurio bendrovė autobusų maršrutus nurodo lietuvių ir lenkų kalbomis, neišsisuks nuo 450 Lt baudos.

Šiandien, kaip ir vakar, taip ir rytoj kalbų ateitis aiški. Ilgainiui jos suvienodės, gal kalbėsime viena bendra pasaulio kalba, nes taip nustatys dideli ponai. Egomaniakai (ir idiotai) su savo vieno pasaulio teorija be sienų. Bet ne tik jie griauna kalbos sieną. Manau, didžiausias kalbos priešas esame – mes - su savo brutalumu linksniuojant ar tiesiog kirčiuojant žodį iš motinos Rusijos paveldėta tarme. Žinoma, naujausių technologijų įtaka duoda savo vaisių.

Rusijos URM paskelbė eilinį pranešimą. Jis nusipelno dėmesio. URM atstovas spaudai Andrejus Nesterenka apkaltino mūsų šalies vadovę Dalią Grybauskaitę „bandymu spekuliuoti mūsų bendros istorijos klausimais". Rusijos URM neįtiko šalies vadovės žodžiai apie pokario partizanus.

Ledi svetainėje ir kekšė miegamajame. Daugumai vyrų į šią frazę sutelpa jų moters idealas. Gaila, bet kartais nepasiklysti tarp šių dviejų kambarių tikrai nelengva. Kaip būti ledi svetainėje – viskas aišku. Užteks užsisegti ne pernelyg trumpą sijoną ir niekada nesupainioti, iš kurios pusės dedama šakutė, o iš kurios – peilis. Bet vis dėlto kaip gerai išauklėtai merginai virsti kekše vos pravėrus miegamojo duris? Tinklinės kojinės ir supermini, deja, ne visada padeda.

Marijampolės darbo biržos Jaunimo darbo centre (Vilkaviškio g. 2/Kauno g.3 , Marijampolė) pradėjo veikti anglų kalbos klubas. Šiandien norintiesiems sėkmingai integruotis darbo rinkoje galioja reikalavimas mokėti savo gimtąją kalbą ir mažiausiai dar dvi užsienio kalbas. Geriausias būdas išmokti kalbėti užsienio kalba – bendrauti su savo bendraamžiais neformaliojo aplinkoje.

Implantavę specialius elektrodus į „uždaryto viduje sindromo“ (angl. locked-in syndrome) paveikto žmogaus smegenis, mokslininkai pademonstravo sistemą neuronų signalams perduoti belaidžiu būdu į kalbos sintezatorių. Minties konvertavimo į kalbą procesas trunka apie 50 milisekundžių - tiek pat laiko savo mintis reikšdamas žodžiais užtrunka ir neparalyžiuotas neurologiškai sveikas žmogus.

Minint Rusijos agresijos prieš Čečėniją 15-ąsias metines, penktadienį Seime rengiama apskritojo stalo konferencija "Čečėnų kalbos likimas". Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės kvietimu Vilniuje viešintys svečiai iš Turkijos, Prancūzijos ir Lenkijos reiškia susirūpinimą čečėnų kalbos išlikimu ir Čečėnijoje, ir tarp užsienyje gyvenančių čečėnų.

Kalbantis varnėnas pasirodys filme. Jis ne tik moka kalbėti, tačiau puikiai pamėgdžioja mobiliojo ryšio telefonų melodijas bei geba skristi 40 metrų per valandą greičiu. Jo pasirodymas mėlynuosiuose ekranuose planuojamas 2010 metais. Varnėną Arnį mokė paukščių treneris Lloyd'as Buck'as. Jo teigimu, paukštis jau turi 30 žodžių „žodyną“, praneša Daily Telegraph.

Lapkričio 7 d. Vilniaus rotušėje pasidedančios Kasmetinės Lietuvos inovacijų konferencijos „InnoLithuania 2007” metu vyks Lietuvos jaunųjų dizainerių netradicinių idėjų paroda. Vienas įdomiausių ir šmaikščiausių šios parodos eksponatų yra Lietuvos instituto užsakymu pagamintų penkių suvenyrų „...FROM LITHUANIA“ rinkinys.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „apturėti“ nevartotinas reikšme „turėti, patirti“.      ...