kaita

Nepriklausomybės lietuvių ir jų tėvų kartas šiandien jungia bent jau „The Beatles“ ar „Led Zeppelin“. Vis dėlto ateina karta, kuri bus labiausiai atitrūkusi nuo kitų, ir ji žada pakeisti pasaulio ekonomikos veidą. Apie ryškius skirtumus tarp šiandienių kartų pradėta kalbėti tada, kai įvyko technologinė revoliucija ir kompiuteris su internetu namie tapo tokiu pačiu savaime suvokiamu dalyku kaip šaldytuvas.

Užsienio diplomatinėse atstovybėse balsavę Lietuvos piliečiai rezultatų Europos Parlamento rinkimuose nepakeitė. Nedideliu skirtumu konservatorių sąraše prieš Laimą Liuciją Andrikienę pirmavęs Algirdas Saudargas po papildomų balsų suskaičiavimo savo vietos bendrapartietei neužleido. Vyriausioji rinkimų komisija šeštadienį paskelbė iki šiol nesuskaičiuotus maždaug 2,5 tūkst. balsų iš 3 diplomatinių atstovybių.

Mokslininkai jau kuris laikas kalba apie klimato kaitą ir tai, kaip ji paveiks ne tik žmones, bet ir visą gamtą. Reikia pripažinti, jog mums prie klimato kaitos prisitaikyti bus lengviau, kad ir ką ji atneštų, nors prognozės tikrai nežada lengvo gyvenimo. Tačiau pastaruoju metu kalbama apie gyvūnų prisitaikymą prie kintančio klimato ir svarstoma, ar vis dėlto jiems pavyks išgyventi tai, ką yra paruošusi klimato kaita.

Klimato kaita vis labiau veržiasi į mūsų gyvenimus ir žada juos pakeisti. Daugeliu atveju pasikeitęs klimatas sukels nepatogumų, nes pasaulyje daugės ekstremalių gamtos reiškinių, kurie kels problemų visai ekosistemai ir jos išlikimui. Mokslininkai, suprasdami grėsmę, ieško įvairių būdų kaip švelninti klimato kaitą ir gyventi prisitaikant prie jos.

Klimato kaita ir jos sukeltos gamtos anomalijos – vienas iš svarbiausių iššūkių žmonijai. Tačiau jis gali tapti politinių bei ekonominių interesų ginklu galingųjų rankose. Vida Tavorienė Mokslininkai kol kas nesutaria, kokios yra esminės vykstančių gamtos pokyčių priežastys. Vieni tvirtina, kad klimato kaitą sukėlė žmonių veikla. Kiti daro prielaidą, kad tam daugiausia įtakos turi Saulės aktyvumas.

Mokslininkai kalbėdami apie klimato kaitą neapsiriboja vienu scenarijumi, nes viskas priklauso nuo to, kaip greitai ir kokių veiksmų imsimės, kad sušvelnintume jau dabar matomus klimato kaitos padarinius. Dažniausiai aptariami du scenarijai: pirmasis – jei nieko nekeisime, antrasis – jei imsimės pradėsime veikti jau šiandien.

Klimato kaita yra visuotinė problema, svarbiausius sprendimus dėl jos mažinimo priima politikai, valstybės institucijos. Bet nuo klimato šiltėjimo kenčiame visi. Dėl šiltėjančios atmosferos tirpstantys ledynai, kylantis vandenynų lygis, dažnėjantys siaubingi taifūnai, audros, visa naikinančios sausros ir didelės liūtys, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys – su tokiais reiškiniais vis dažniau susiduria žmonija. Tačiau kiekvienas iš mūsų galime daug padaryti, kad sumažintume klimato kaitą.

Londono mokslininkų tyrimai parodė dar vieną neigiamą globalios klimato kaitos rezultatą. Specialistai nustatė, kad dėl temperatūros pakilimo plinta kenkėjai, naikinantys žemės ūkio kultūras. Jie palaipsniui persikrausto iš tropikų į vidutinių platumų klimato sritis, kur anksčiau niekada nebuvo sutinkami.

Gyvūnų migracija įprastas reiškinys, tačiau dabar jai gana stipriai įtaką daro klimato kaita. Gyvūnai migruoja, nes jų gyvenamoji zona atšyla ir jie ieško patogesnės vietos, taip išsikeldami į šaltesnes ar kalnuotas vietoves. Paukščiai, viena iš gyvūnų rūšių, kurios migracija į šiltus kraštus, vyksta natūraliai. Tačiau dėl klimato kaitos ir jie susiduria su problemomis.

Euro panikos nėra: vos 8 proc. ketinančių įsigyti būstą gyventojų mano, jog euro įvedimas turės įtakos būsto kainoms, rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa*. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur sudaroma daugiausiai būsto sandorių, taip manančių dar mažiau – vos 3 proc.

Nuosavas automobilis yra neįkainojamas turtas, nes jis sutaupo mūsų laiką, kai reikia iš taško A nuvykti į tašką B. Tačiau taip išnaudodami visus jo privalumus mes nesusimąstome apie tai, kokią žalą darome gamtai. Juk automobilių skaičius vis auga, oro užterštumas didėja, o klimato kaita darosi vis akivaizdesnė. Laikas keisti savo vairavimo įpročius Mes visi galime rinktis kokiu būdu vykti į darbą.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos ataskaitoje patvirtinta, jog žmogus ženkliai prisideda prie klimato pokyčių. Būtent todėl jam tenka didžiausia atsakomybė kovojant su neprognozuojamus gamtos pokyčius žadančiu klimato atšilimu. Šią problemą spręsti bandoma precedentų neturinčiomis Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos derybose. JT bendroji klimato kaitos konvencija buvo pirmasis politinis atsakas į augantį suvokimą, kad yra ryšys tarp žmonių sukeliamos taršos ir klimato pokyčių.

Klimatas keitėsi visais laikais: ledynmečiai ir atšilimai formavo mūsų planetos veidą milijonus metų. Tačiau šiomis dienomis kalbame apie naują fenomeną – žmogaus veiklos sąlygotą klimato kaitą. 2013 metų rudenį Tarpvyriausybinės klimato kaitos taryba parengė ataskaitą, kurioje teigiama, kad žmogaus indėlis į klimato atšilimą – esminis.

Klimato kaita – viena didžiausių šių dienų grėsmių tiek gamtai, tiek pasaulio ekonomikai. Norėdami sustabdyti gamtoje vykstančius reiškinius, tuo turime rūpintis visi – pradedant kiekvienu žmogumi, baigiant verslu ir politikais. Būtent todėl, tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie mūsų šalies įsipareigojimus ir galimybes kuriant mažiau taršią ekonomiką ir švaresnį pasaulį.

Vyriausybei siūlant įvesti automobilių mokestį ir taip gauti pajamų pensijoms kompensuoti, premjeras teigia, kad anksčiau šiam mokesčiui nepritarė, nes jis buvo siūlomas naktinės mokesčių reformos metu, kuri esą ir taip sumažino gyventojų pajamas. Tuo metu prieš metus, argumentuodamas, kodėl netikslinga įvesti automobilių mokestį, A.Butkevičius naktinės mokesčių reformos neminėjo, o savo poziciją grindė kitais argumentais.

Yra keletas scenarijų, kaip klimatas mūsų šalyje gali pakisti per artimiausius 100 metų. Jei tikėtume blogiausiuoju, per šimtmetį vidutinė temperatūra Lietuvoje pakils keturiais laipsniais, žiemos dienomis termometro stulpelis nekris žemiau nulio, o vasarą dažnės karščio bangos – laikysis daugiau nei 30 laipsnių karštis. Taip teigia klimatologas Justinas Kilpys.

Žinių ekonomikos įmonių 2013 konkurso finalininkas, „App Camp“ vadovas Tomas Martūnas pripažino, kad darbuotojų naudojimasis mobiliosiomis technologijomis ne tik didina darbo našumą, bet kartais gali ir sunaudoti papildomas laiko sąnaudas. Vis dėlto darbdavys leisdamas darbuotojams naudotis išmaniaisiais įrenginiais dažniau išlošia, nei pralaimi.

Nauja „Maxima Latvija“ vadove paskirta „Maxima XX“ tinklo valdymo centro vadovė Latvijos pilietė Jelena Kondrašova, kuri nuo šios savaitės pakeis praėjusią savaitę iš posto atleistą lietuvį Gintarą Jasinską. Apie bendrovės akcininkų sprendimą pirmadienį pranešė „Maxima grupė“. J.Kondrašova „Maxima grupėje“ dirba nuo 2000 metų. „Jelena (Kondrašova - BNS) yra reikli, atsakinga, tačiau tuo pačiu ir labai žmogiška vadovė.

Iki šiol „Bitės“ generalinio direktoriaus pareigas ėjusį Chrisą Robbinsą keičia iki 2012 m. įmonei vadovavęs Fredas Hrenchukas. Šiuo metu jis taip pat yra bendrovių „Bitė Latvija“ ir „Bitė Group“ vadovas, teigiama bendrovės pranešime spaudai.  Apie savo sprendimą palikti įmonę jis įmonę informavo vasaros pabaigoje. „Bitėje“ dirbau su stipria komanda, o situacija rinkoje buvo palanki pokyčiams.

Kompanija, pramynusi mažų kainų ir nesvetingo aptarnavimo oro kelionėse takus, susiprato – jos strategija ilgainiui turės keistis, rašo businessinsider.com. Airijoje įkurta bendrovė metų metus didžiavosi galinti keleivius skraidinti pigiau grybo bei nekreipti dėmesio į elementariausias šių užgaidas.

Spalio pradžia Lietuvoje paprastai maloni, mus džiuginanti vis tirštėjančiomis lapų spalvomis, dar neiškeliavusia šiluma. Švystelėjus saulei, žieduose dar kopinėja bitės ir kamanės. Ant nukritusių vaisių maitinasi vapsvos, ore suplazda drugiai. Ką tik skrido žąsys. Iš šiaurės jų pulkeliai plaukia dangumi labai aukštai. Atrodė, kad paukščiai skubėjo. Gali būti, kad ten, tolimose jų perimvietėse, jau sidabruoja šarma. Tačiau pas mus žąsys laikosi ilgai, iki lapkričio vidurio.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stokholme Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija žada paskelbti griežčiausią iki šiol perspėjimą dėl klimato pokyčių, jų padarinių ir galimybių juos paveikti. Ši organizacija, kuriai 2007 metais buvo skirta Nobelio taikos premija, vienija tūkstančius mokslininkų ir, kaip tikimasi, penktadienį baigs svarstyti dokumentą.

Indrė Urbaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vis dažniau pasikartojančios karštos dienos rodo, kokie vyksta klimato pokyčiai, teigia Vilniaus universiteto (VU) profesorius klimatologas Arūnas Bukantis. Anot jo, nuo 1990 metų Lietuvoje karštų dienų per vasarą pasitaiko keliskart daugiau nei anksčiau. „Mūsų duomenimis, nuo 1990 m. karštų dienų ėmė sparčiai daugėti ir dabar jų užfiksuojama kartais net po 10–15 per vasarą.

Rugpjūčio 8-ąją Gruzija paminėjo 2008-ųjų karinio konflikto su Rusija ir 2003-iaisiais vykusios Rožių revoliucijos metines. Net praėjus penkeriems metams Rusija ir Gruzija nesiliauja kaltinusios viena kitą pradėjus konfliktą, o Gruzija šiuo metu bando spręsti ir vidaus politikos nesklandumus. Linkęs derėtis Minint penktąsias rugpjūčio karo Kaukaze metines, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, kad ne kartą mėgino išvengti karo veiksmų, bet Rusijos vadovai atmesdavo jo pasiūlymus.

Niekas nenuginčys, kad per kelis dešimtmečius darbas biure smarkiai pasikeitė. Tačiau kartais supainiojame, kurie dalykai darbovietėse pasirodė visai neseniai, o mados, kurios yra naujos – visai ne tokios. Taip pat yra dalykų, kurie niekada nebepasirodys mūsų biuruose. „Financial Times“ pateikia sąrašą biuro ypatybių tam, kad galėtume susigaudyti biurų istorijos raidoje. Mados, kurios nėra naujos Darbas iš kavinės. Ši nesena mada siekia net 350 metų.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t. y. kas penktas (18,3 proc.) šalies gyventojas buvo vaikas. Palyginti su 2012 m. pradžia, vaikų skaičius sumažėjo 12,5 tūkst. (2,2 proc.). 2013 m. pradžioje Lietuvoje buvo 279 tūkst. berniukų, kurie sudarė 20,4 procento visų vyrų, ir 264,8 tūkst. mergaičių, kurios sudarė 16,5 procento visų moterų. Berniukų buvo 14,2 tūkst.

Kritikuojamos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos, niekaip nesutariama dėl šeimos koncepcijos, dažniau prabylama apie galimybes auginti vaikus vienalytėse šeimose ir daugeliu kitų šeimos politikos klausimų nėra bendros nuomonės ar strategijos – kartais net ten, kur ji būtina. „Į tai, kad kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, ir kokiais reakcijas sukelia jūsų minimos temos, žiūriu kaip mūsų demokratijos mokymosi kelią. Deja, jame gausu įvairių emocijų ir tam tikrų skaudulių, baimių.

Kauno oro uosto direktoriaus kėdę kovo 15 dieną palieka Povilas Ugianskis. Buvęs įmonės „Vakoil“ vadovas Kauno oro uosto direktoriaus pareigas ėjo nuo praėjusių metų lapkričio. Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys patvirtino, kad P. Ugianskis traukiasi iš pareigų savo noru. Laikinasis direktorius bus paskelbtas iki P. Ugianskio atsistatydinimo, tačiau naujo konkurso data kol kas nėra aiški.

Irma Janauskaitė, Marija Gabrienė, Reda Gilytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vertinti vadovo kompetenciją, o ne lojalumą valdžiai žadėjusi naujoji Vyriausybė šio pažado, panašu, ne itin laikysis. Jau paskelbta, kad keisis Vilniaus oro uosto vadovas. Anot ekspertų, labai gali būti, kad lėks ir kitų valstybės įmonių vadų galvos. Buvę valstybei pavaldūs darbuotojai pastebi, kad naujoji valdžia norimiems kandidatams kurpia net specialius konkursų reikalavimus.

Prieš ketverius metus, 2008 metų lapkričio 17–ąją, pradėjęs savo veiklą Seimas (jo valdančiąją koaliciją anuo metu sudarė konservatoriai, dvejopi liberalai bei „prisikėlusieji“) trečiadienį baigė kadenciją, paskutinio posėdžio metu balsuodamas dėl naujojo Seimo sudėties. Per minėtą balsavimą vos neprieita iki muštynių, tačiau išsiskirstė parlamentarai apsikeisdami bučiniais ir meiliais žodeliais.

Nors prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo sugrįžęs Jonas Kazlauskas ir supranta, kad vyksta kartų kaita, savo principui – „rinktinėje žaidžia stipriausi lietuviai, neatsižvelgiant į jų amžių“ – nusižengti neketina. Rugsėjo 30 d. J. Kazlauskas pasirašė sutartį su Lietuvos krepšinio federacija ir buvo paskelbtas naujuoju Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu. Šiame poste patyręs 57-erių metų strategas pakeitė nuo 2010-ųjų su rinktine dirbusį Kęstutį Kemzūrą.

Vilniaus „Lietuvos ryto" klubo ir trenerio Aleksandro Džikičiaus keliai skiriasi. Penktadienį kontraktas su serbu nutrauktas abipusiu susitarimu. Sostinės komandą treniruos Darius Maskoliūnas, iki šiol buvęs A. Džikičiaus asistentas. Kitas A. Džikičiaus pagalbininkas Srdjanas Flajsas irgi palieka „Lietuvos rytą“. „Taip, kaip pastaruoju metu žaidė mūsų komanda, netenkino nei klubo vadovų, nei sirgalių, nei rėmėjų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės manymu, teisėjų rotacija turi vykti, tačiau visuotinė teisėjų rotacija būtų per daug sudėtingas procesas, kuris daug kainuotų valstybei, ir dabar kadencijų principu vykdoma rotacija yra optimaliausias variantas. „Esu už rotaciją, už kadencijų įvedimą, bet visuotinė rotacija turbūt būtų labai sudėtinga, nes tai būtų labai brangu permetinėti iš regiono į regioną teisėjus, todėl kadencijos yra turbūt racionalu.

Penkiolika metų Juozo Miltinio dramos teatrui vadovavęs aktorius Rimantas Teresas nuo šiol Darbo biržos duris varstys ne tam, kad geriau įsijaustų į bedarbio vaidmenį. Skandalais pastaruoju garsėjančio Panevėžio teatro kolektyvas netekęs amo – direktorius Romualdas Vikšraitis savo pirmtaką, buvusį ilgametį įstaigos vadovą atleido iš darbo už pravaikštas.

Garsusis Antikos gydytojas Hipokratas rašė apie įvairius oro pasikeitimų sukeliamus negalavimus. Visi mes daugiau ar mažiau reaguojame į orus ar sezonų permainas. Į langą barbenantis lietus ar netikėtai spustelėjęs šaltukas gali turėti įtakos tiek fizinei tiek psichologinei savijautai ir sveikatai. Pastebėta, jog rimtos psichinės ligos žmones dažniausiai užklumpa po įvairių gamtos negandų. Vėjuotos dienos skatina susijaudinimą, jautrumą, nerimą, depresiją.

Dvidešimt nepriklausomybės metų – gana ilgas laiko tarpas, kad būtų galima apžvelgti, kiek toli per tuos metus mes nuėjome ir kurlink ėjome. Taip, daug kas jaučiasi apvilti, nesulaukę to puikaus gyvenimo, kokio tikėjosi žengdami į nepriklausomybę. Mūsų valstybės raida per tuos du dešimtmečius buvo gana prieštaringa.

Klimato pokyčiai keičia Himalajų veidą, o kopti į Everesto viršukalnę tampa vis pavojingiau, įspėja žymiausi pasaulio alpinistai. Nepalietis šerpas Apa, į Everestą įkopęs 21 kartą, teigia esantis sunerimęs dėl sniego stokos ant aukščiausio pasaulio kalno. „1989 metais, kai pirmą kartą kopiau į Everestą, ten buvo daugybė sniego ir ledo, o dabar ten daugiausia plika uola. Dėl to kyla daugiau akmenų griūčių, kurios kelia pavojų alpinistams“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Rusijoje nuo šių metų rudens bus taikomas tik vasaros laikas, kuris paskutinį spalio sekmadienį nebus keičiamas į žiemos laiką elektros energijos taupymo sumetimais, antradienį pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. D. Medvedevas pridūrė, kad laiko keitimas, Rusijoje taikomas nuo 1981 metų, žmonėms gali sukelti "stresą ir ligas". Vasaros laikas keičiamas į žiemos laiką elektros energijos taupymo sumetimais visose Europos šalyse, išskyrus Islandiją.

Vieno didžiausių pasaulyje socialinių tinklų „Twitter" atlikti tyrimai išanalizavo milijonus žinučių, parašytų per praėjusius porą metų. Išvada: žmonės laimingiausi būna vos nubudę, po to jų nuotaika vis smunka žemyn prieš vėl pasitaisydama artėjant vidurnakčiui. Tyrime dalyvavo 2,54 milijonai vartotojų, iš viso peržiūrėta daugiau nei milijardas „Twitter" žinučių  iš 84 pasaulio šalių.

Žurnalas „Newsweek“ pateikia moterų padėties pasaulyje vertinimą. Anot „Newsweek“, teigiamų permainų galima pastebėti ne tiek ir mažai. Moterys užima aukščiausius politinius postus Brazilijoje, Tailande, Kosta Rikoje ar Australijoje. Šiuo metu moteris vadovauja ir Tarptautiniam Valiutos Fondui. Praeitais metais moteris laimėjo Nobelio ekonomikos premiją, Kinijoje jos tampa milijardierėmis, Silikono Slėnyje – technologijų novatorėmis, Ganoje – teisininkėmis.

Energetikos viceministro Romo Švedo atsistatydinimą Seimo Pirmininkė sieja su tuo, jog naujų strateginių projektų įgyvendinimui reikalingi kiti asmenys. Trečiadienio rytą interviu „Žinių radijui“ I. Degutienė sakė, kad viceministrų kaita nėra retas reiškinys, tad ir R. Švedo pasitraukimo atvejo nesureikšmino. Kita vertus, R. Švedą Seimo Pirmininkė apibūdino kaip kompetentingą pareigūną. „Šiuo konkrečiu atveju man gaila, kad viceministras R. Švedas pats savo noru kažkodėl pasitraukė.

Specialistai parengė metodiką, kaip per šimtmetį dėl klimato kaitos pasikeis Panevėžio rajonas ir ūkininkų veikla. Šias rekomendacijas Panevėžio rajonas turės pirmasis šalyje, jomis galės naudotis ir kitos savivaldybės, praneša LTV „Panorama“. Ūkininkai sako jau seniai jaučiantys klimato pokyčius – dėl pastarųjų dviejų ekstremalių žiemų nukentėjo derlius. „Besniegės tos žiemos, iš pradžių sniego būna, paskui nuleidžia.

Artėjant dar vienam Jungtinių Tautų viršūnių susitikimui, kai diskusijos dėl kovos su klimato kaita vėl persikels į didžiąją areną, šįkart Meksikoje, Kankune, ir taip ambicingiausius tikslus pasiryžusios prisiimti Europos Sąjungos (ES) pareigūnai greitų sprendimų dėl dar didesnio savo indėlio nežada. Praėjusių metų gruodį Kopenhagoje nepavyko susitarti dėl išmetamųjų dujų kiekio mažinimo.

Per vasarą mūsų akys priprato prie žalios spalvos. Atrodė, kad toks vaizdas liks visam laikui, kad mes visada regėsime tik gaiviai žalią žolę, žalius lapus. Tačiau vargu ar suprastume gamtą, jei ji imtų ir nepasikeistų. Tuo labiau jeigu mūsų nepaliestų akiai mielų rudens spalvų paletės. Rudens spalvos ypatingos, kiekvienam krašte kitokios, o jų derinys, kuriamas gamtos, ilgainiui tampa atpažinimo ženklu.

Jau net keturiose Silvijos Peleckienės knygose – subtilus novelečių pasaulis. Pradėjusi savo kūrybinį kelią memuarine eseistika, beje, taipogi gerokai nustebinusia iki tol neliesta tematika – Rytprūsių našlaičių drama („Sugriautų namų vaikai“. – Klaipėda: Rytas, 1995), Šiauliuose gyvenanti autorė daugiau kaip dešimt metų neišduoda žanro, dėl kurio nesutaria ne vienas literatūros žinovas.

Kokybės taryba patvirtino dvyliktojo Nacionalinio kokybės prizo konkurso rezultatus. Šiais metais Nacionalinį kokybės prizą savo įmonių kategorijose laimėjo bendrovės „Mars Lietuva“, „Molesta“ ir „Kaita“, informuoja Ūkio ministerija. UAB „Mars Lietuva“ yra viena iš didžiausiųjų maisto pramonės įmonių Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje, jos pagrindinė veikla – maisto gyvūnams augintiniams gamyba ir „Mars“ produkcijos, gaminamos kitose korporacijai priklausančiose gamyklose, didmeninė prekyba.