kainos

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai aktyviai naudojosi gegužės „Anekdotas, o ne kaina“ mėnesio pasiūlymais, kurie populiarias ir žinomų prekių ženklų prekes leidžia įsigyti už itin mažą kaina. Juokingos kainos „Maximos“ pirkėjams gegužę padėjo sutaupyti daugiau nei 3,2 mln. eurų. Į prekių vežimus pirkėjai gausiai krovė įvairius gėrimus, ekologišką saulėgrąžų aliejų, vaflinius batonėlius, šašlykus ir kt.

Cepelinai arba didžkukuliai yra vienas iš populiariausių patiekalų, kuriuos maitinimo įstaigose užsisako tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, norintys susipažinti su mūsų virtuve. Prasidedant vasarai ir planuojant vasaros keliones, pravartu žinoti, kurių miestų kavinėse cepelinų galima paragauti pigiau, mat ne kiekvienas turi laiko ir įgūdžių jiems gaminti.

Nuo liepos „Vilniaus vandenys“ klientams taikys atnaujintus mėnesinio mokesčio įkainius. Butų ir individualių namų gyventojai mokės 5 euro centais daugiau, o bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos mažės 3 euro centais, praneša bendrovė. Mėnesiniu mokesčiu ji vadina geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina. Mokestis daugeliui didėja 6,25–7,57 proc.

Įprasta manyti, kad daugelis dalykų didžiuosiuose miestuose ir ypač sostinėje yra brangesni. Iš dalies taip ir yra, tačiau būtent kebabai šią taisyklę paneigia. Šiuo metu vienas kebabas lavaše su vištiena arba kiauliena, išsineštinai visoje Lietuvoje kainuoja vidutiniškai 4,82 euro, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Kebabų kainos gerokai skiriasi Vilniuje šio turkiško patiekalo kainuoja svyruoja apie 4,7 euro, Kaune – 5,24 euro, o Klaipėdoje – 5,62 euro.

Kaina ta pati, pakuotė identiška, bet produkto kiekis mažesnis – pirkėjai dažnai tik įsigiję prekę pastebi, kad už tą pačią kainą įsigijo mažesnį kiekį, rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.  Seimo Audito komiteto vicepirmininkė, Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė kreipiasi į Laisvės partijos deleguotą teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, ragindama imtis teisėkūros iniciatyvos, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo tokio klaidinimo.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu, nukrito 5,0 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas dešimtą mėnesį iš eilės. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 8,4 proc. pigesnė nei pernai balandį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 1,5 proc. (euro zonos – 2,6 proc., kitoms – 0,7 proc.

Prancūzija sugalvojo, kaip užkirsti kelią pirkėjų mulkinimui. Šalis neseniai žengė svarbų žingsnį kovoje su „shrinkflation“ ir įpareigojo nuo liepos 1 d. visus produktus, kurių pakuotė ar parduodamas kiekis mažinami, atitinkamai ženklinti. „Shrinkflation“ – sunkiai į lietuvių kalbą verčiamas terminas, kuris reiškia, kad vartotojas moka tą pačią kainą, tačiau už mažesnę produkto pakuotę. Taip vartotojas gali nepastebėti, kad prekė iš tikrųjų pabrango.

Energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad beveik dešimtadaliu mažės visuomeninė elektros kaina. Tačiau nepriklausomi elektros tiekėjai savo kainų mažinti nežada. Piginti dujų reguliuotojas tvirtina taip pat neturįs galimybių. O žmonės džiaugiasi pasirinkę garantinį tiekimą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietė Valentina – garantinio elektros tiekimo klientė.

Ant prekystalių – lietuviškos braškės. Už jų kilogramą teks pakloti ir kelioliką eurų. Tačiau augintojai tikina, kad pirmosios braškės visada brangiausios, nes užauginti pačias ankstyviausias kainuoja daugiausia. Juolab, kad šiemet kai kurie augintojai dėl permainingų orų skaičiuoja praradę kone pusę ar dar daugiau būsimo derliaus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kupiškio rajone šiltnamiuose braškes auginantis Andrius Dilinda kol kas skina po vieną kitą kilogramą uogų.

Lietuviai mėgsta paburnoti, kaip mūsų šalyje viskas brangu ar bent jau nuolat brangsta. Tačiau jeigu tikėsime britų atliktu tyrimu, Lietuvos sostinė jiems yra pigiausia vieta praleisti savaitgalį. Tai rodo kasmetinis „Miesto kainų barometras“, kuri jau 17-ą kartą atliko Jungtinės Karalystės paštas, angliškai vadinamas tiesiog „Post Office“. Anglakalbėje žiniasklaidoje cituojamas tyrimas parodė, kad anglams pigiausia yra kelioms dienoms ištrūkti į Rytų Europą.

Kėdainių rajono Kunionių kaime savo braškių ūkyje besidarbuojantys Sigita ir Nerijus Žilinskai skina pirmąsias uogas. Uogų jau užtenka ne tik sau pavalgyti, bet ir pardavimui. Tiesa, kol kas braškių paragauti tenka tik ištikimiausiems klientams, o didesnius kiekius ūkininkai planuoja skinti artimiausiomis dienomis. Žilinskai šiltnamiuose uogas augina beveik dvi dešimtis metų.

Sugrįžus šiltajam sezonui, daugeliui lietuvių saulės akiniai tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Vis tik už šį aksesuarą neretai tenka pakloti ir 100 ar daugiau eurų. Pardavėjai įvardijo, kad saulės akinių kainos gali skirtis 50 ar 100 kartų ir siekti 19 ar viršyti 1,5 tūkst. eurų. Jie aiškino, kad tokių akinių galima rasti ir už kelis eurus, tačiau tikėtina, kad jie visiškai neapsaugos akių nuo saulės, o tik dar labiau joms pakenks.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad, lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, šilumos kaina Lietuvoje vidutiniškai sumažėjo 17,5 proc, o tolimesnis mažėjimas numatomas ir šiemet.Reguliuotojo teigimu, gamtinių dujų kainos turėtų laikytis panašiame lygyje ir siekti 30 eurų už megavatvalandę. Visuomeninė elektros kaina, VERT skaičiavimais, nuo liepos mažės 8–12 proc. Ketvirtadienį tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ paskelbė, kad šiluma šiuo šildymo sezonu buvo 16 proc.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos, tiek neįskaitant rafinuotų naftos produktų, šių metų balandį nesikeitė, praneša Valstybinė duomenų agentūra. Skelbiama, kad kainoms didžiausios įtakos turėjo chemikalų ir chemijos produktų kainų padidėjimas (1,4 proc.) bei elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (1,9 proc.). Agentūros duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,1 proc.

Gegužės 7-ąją Malmėje, Švedijoje nugriaudės tarptautinio dainų konkurso „Eurovizija“ pirmasis pusfinalis. Savo jėgas scenoje išbandys šalių atstovai, kurie kovos dėl vietos finale. Jau prieš pirmąsias generalines repeticijas prie arenos susibūrė nemažai policijos pajėgų, buvo užtvertas kelias.  Nors daugelį miesto gatvių puošia spalvingi „Eurovizijos“ plakatai, kasmetinę muzikos šventę šiemet gaubia skundai dėl Izraelio dalyvavimo vykstant karui Gazos ruože.

Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas kovą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 7,8 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti duomenys. Kovas buvo vienuoliktas iš eilės gamintojų kainų metinio smukimo mėnuo, daugiausia dėl bazinio poveikio, kurį sukėlė energijos kainų šuolis po Rusijos invazijos į Ukrainą.  Vien tik energijos kainos šiemet kovą buvo 20 proc. mažesnės nei prieš metus.

Kainos Lietuvoje vėl stiebiasi aukštyn. Žmonės piktinasi, kad po praėjusių metų kainų šoko nebegali atsigauti ir maistas kainuoja vis brangiau. Brangsta ir degalai. Anot ekonomistų, bendras infliacijos lygis dėl atpigusios energetikos visus metus turėtų išlikti neaukštas, tačiau maisto pigimo ragina nesitikėti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Šiauliečiai piktinasi, kad palepinti skrandžius kainuoja vis brangiau, nors statistikai įrodinėja, kad maistas dabar yra beveik 2 proc.

Dalis gyventojų turi sklypus ar sodybas, kurių reguliariai neprižiūri, nes ten lankosi retai, pavyzdžiui, tik vasaros savaitgaliais. Visgi neprižiūrėta žolė gali prišaukti nemalonumų. Už per ilgą veją jums priklausančioje teritorijoje gresia baudos iki 600 eurų. O, jeigu baudos neišgąsdina ir žolė toliau nėra prižiūrima, jūsų sklypas gali būti paskelbtas nenaudojamu, dėl ko gali pakilti žemės mokestis.

Išankstinė metinė infliacija balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu – siekė 0,4 procento.  Išankstinė mėnesio – balandį, palyginti su kovu – infliacija siekė 0,2 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė vidutinė metinė infliacija, statistikų teigimu, vasarį siekė 3,8 procento. Per metus labiausiai – 18,1 proc. – brango socialinė apsauga, 12,4 proc. – farmacijos gaminiai, 10,5 proc. – medicinos paslaugos, 9,9 proc. – valgyklų, viešojo maitinimo paslaugos.

Daugelis užsienyje gyvenančių arba ten besilankančių lietuvių žino pigių naujų drabužių tinklą „Primark“. Jį valdanti bendrovė neseniai atidarė dar vieną parduotuvę Lenkijoje ir toliau tęsia plėtrą Europoje. Planuoja atidaryti dar daugiau parduotuvių „Associated British Foods“, kuriai ir priklauso prekybos tinklas „Primark“, naujausioje veiklos ataskaitoje už pastarąjį pusmetį, pranešama apie tolesnę parduotuvių plėtrą.

Lietuviai tapo priklausomi nuo akcijų. Net 8 iš 10 pirkėjų perka tą prekę, kuriai taikoma akcija. Tą parodė „Swedbanko“ tyrimas. Pamatę užrašą „akcija“, žmonės puola pirkti, net jei daiktas nereikalingas, save nuteikdami, kad kada nors prireiks. Psichologai sako, kad pirkdamas akcinę prekę, žmogus jaučia malonumą, manydamas, kad sutaupė, o taip išsivysto priklausomybė. Tačiau lazda turi du galus, sako kainas stebintys ekspertai.

Degalų kainos Lietuvoje vėl ūgtelėjo, o benzinas po pusmečio pertraukos vėl tapo brangesnis už dyzeliną. Pasak ekonomistų, tai lėmė ir pasaulyje išaugęs degalų poreikis, ir sėkmingos ukrainiečių atakos prieš rusų naftos bazes, ir nerimas dėl kaistančio karo Artimuosiuose Rytuose. Tiesa, į Irano smūgius Izraeliui rinkos nesureagavo ir naftos kainos į viršų nešovė.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta: pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Pagalbinis apvaisinimas moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl eilės procedūrų jos kūne, bet finansiškai tai didelis iššūkis, ypač neturinčioms sutuoktinio. Kadangi Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas vienišoms moterims neleidžiamas, jos priverstos ieškoti pagalbos užsienyje ir kai kuriais atvejais net skristi į kaimynines šalis kas kelias dienas.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą kainavo mažiau, rodo ketvirtadienį paskelbta kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su vasariu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis pigo 6,6 proc. (4,52 euro), palyginti su 2023-ųjų kovu, buvo 18,6 proc. (14,65 euro) pigesnis. Stebimų pigiausių prekių krepšelis vėl pigo po to, kai du mėnesius buvo fiksuotas jo brangimas. Portalo pricer.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Po kilusio skandalo dėl vienuoliktokų tarpinio patikrinimo atsistatydina švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Atleisti iš pareigų ministras premjerės prašė ir prieš tris savaites, tačiau Šimonytė atsistatydinimo pareiškimo nepasirašė. Šįkart ministras rėžia atvirai – kaltina Šimonytės komandą, kad ji daugiau trukdė jam dirbti, nei padėjo. Po tokių kaltinimų premjerė atkerta Jakštui, kad baudžiavos Vyriausybėje nėra.

Lietuvos šokolado gamintojai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais šokoladiniai saldėsiai gali brangti 40–50 procentų. O ekonomistai aiškina, kad kakavos pupelių kainų šuolį lėmė stipriai pasaulyje išaugusi kakavos pupelių ir šokolado paklausa, kuriai išpildyti nepakanka esamų kakavmedžių augintojų ūkių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Šokoladiniai saldumynai – plytelės, saldainiai, batonėliai, pastaruoju metu brango, ir, panašu, brangs dar labiau.

Populiarėjantys kūdikio lyti atskleidžiantys vakarėliai lietuviams gali atsieiti tūkstančius eurų, nes norima  vis labiau išsiskiriančios vakarėlio kulminacijos.

Naujausias finansų ekspertų tyrimas rodo, kad ketvirtadalis nuo 40-ies iki 60-ies metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vienu metu remia ir savo pilnamečius vaikus, ir tėvus. Pasak ekonomistų, tokia situacija nėra normali, nes vyriausiems šalies dirbantiesiems nelengva ir patiems išgyventi, sunku gauti didesnį atlyginimą, šlubuoja sveikata, trūksta anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo žinių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nedraugiškos skyrybos gali gerokai paploninti sutuoktinių pinigines. Skyrybų advokatas paaiškina, kaip sutaupyti nervų, sveikatos ir skyryboms neišleisti daugiau, negu turima turto. Išskiria, kokie ginčai dažniausiai kainuoja visą sukauptą turtą.

Lietuvoje sustojo kainų augimas: vidutinė prekių ir paslaugų metinė infliacija nukrito iki beveik nulio. Tik gyventojų tai neguodžia, nes kainos, pasak eknomistų, nusistovėjo aukštos. Kaip bebūtų, prieš Velykas lietuvaičiai nusiteikę paišlaidauti: vardija, kiek planuoja šiemet išleisti šventiniam stalui. Daugiau  apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvoje įsibėgėja Velykinė prekyba.

Tradicijos keičiasi: šiais metais Velykų margučius ir šventinį stalą lietuviai vis dažniau keičia į poilsį SPA centruose ir jūros pakrantėje. Palangos apgyvendinimo vietų užimtumas artėjantį savaitgalį siekia 70 proc. – tai didžiausias užimtumas per šių metų šventines dienas. Tuo tarpu poilsiautojai nebijo kai kur pakilusių kainų, pakloja nuo keliasdešimt eurų iki tūkstančio eurų.

Velykos šiemet bus itin malonios – anot sinoptikų, orai šalyje įšils iki 20-ies, o gal net ir daugiau laipsnių. Tad dalis gyventojų jau reikalauja baigti ir šildymo sezoną. Taip tikisi sutaupyti pinigų. Tačiau kiti dar baiminasi atšalimo ir šildymo sezono baigti nesutinka. Šilumininkai baigti šildyti namus dar neplanuoja ir ragina palaukti bent iki balandžio vidurio. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vestuvių planuotoja Erika Semaško jau nebeprisimena, kada paskutinį kartą organizavo tradicines vestuves, esą žmonių pageidavimai stipriai pasikeitė. Taigi šiuolaikinės vestuvės stebina net visko mačiusius planuotojus. Tačiau ji pamini, kad nebūtina vestuvėms išleisti keliasdešimt tūkstančių eurų, kad šventė būtų graži, įmanoma sutilpti į keliskart mažesnes sumas.  Vestuvių ceremonija, pasak renginių planuotojos, jau kurį laiką yra rečiau organizuojama bažnyčioje.

Artėja Velykos ir netrukus lietuviai plūstels į parduotuves pirkti maisto velykiniam gardėsių stalui ruošti. Tačiau veikiausiai nepamirš ir savo mažųjų smaližių. Labiausiai lietuvius nustebino „Kinder Surprise Maxi“ šokoladinio kiaušinio kaina, kuri kai kuriuose prekybos centruose siekia 21 eurą. O kai kurie jau nuleido kainą iki 16 eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Pasipiktinę tokia „Kinderio“ kaina, lietuviai nuotraukas ėmė siųsti į kainų palyginimo portalą.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos šių metų vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo 0,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 2,1 proc.  Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (14,2 proc.) bei rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (5,2 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 3,4 proc.

Pigiausių maisto produktų krepšelis skirtinguose Lietuvos prekybos tinkluose vasario 27–kovo 9 dienomis brango 1–31 proc., rodo antradienį paskelbta kainas stebinčio portalo pricer.lt atlikto netikėto kainų palyginimo analizė. Pasak portalo, per beveik dvi savaites pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis labiausiai brango „Lidl“ – 31,3 proc. (arba 15,69 euro) iki 71,22 euro, „Maximoje“ – 10,7 proc. (6,08 euro) iki 62,79 euro, „Iki“ – 4 proc.

Tik prasidėjus 2024 metams lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms Lietuvoje buvo panaikintas ir grąžintas 21 proc. Restoranų tinklai anksčiau įspėjo, kad kainos stipriai kils, dalis kavinių bankrutuos. Anot jų atstovų, taip ir įvyko. Pašnekovų spėjimu, 80 proc. maitinimo įstaigų Lietuvoje šiuo metu dirba nuostolingai. Jie neslėpė, kad pastebimas ir klientų skaičiaus sumažėjimas. Dalis kavinių tinklų kainas jau pakėlė ir stengsis toliau nebekelti.

Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ne tik prie valstybės institucijų ar įmonių, bet ir prie daugiabučių ir privačių namų turi būti iškeltos valstybinės Lietuvos vėliavos. To nepadariusiems grės baudos. Vėliavos turi būti iškeltos ir nuleistos tikslią valandą, pagamintos iš specialios medžiagos ir negali būti nublukusios. Pardavėjai įvardijo, kiek tokios vėliavos kainuoja ir kiek įprastai joms išleidžia lietuviai.

Elektros rinkos reguliuotojas ragina elektros tiekėjus grąžinti iš gyventojų ir įmonių surinktas baudas už sutarčių nutraukimą. Tačiau ne visi tiekėjai rengiasi tai daryti. Štai vienas elektros pardavėjas jau laukia klientų skundų, kuriuos žada patenkinti. Kiti grąžinti pinigų kategoriškai nesutinka ir iš klientų surinktas baudas pasiryžę laikyti, nebent grąžinti privers teismai.

Keliaujant į tolimesnes šalis dažnai susiduriama su klaidingu įspūdžiu, jog tai per brangu ir neįkandama. Jauna keliautoja Ugnė Rakauskaitė pasakoja, kad dažnai finansiškai labiau apsimoka keliauti į tolimesnes šalis nei po Europą. Ji taip pat pataria, kaip išvengti apgavysčių keliaujant, ir kokiems iššūkiams pasiruošti. Jos manymu, stereotipiška galvoti, jog kelionės į tolimesnes šalis kituose žemynuose yra daug brangesnės ir neįkandamos.

Per vasarį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai šovė beveik procentu į viršų. Dėl to metinė infliacija nusistovėjo ties 1 procento riba. Ekonomistai tai vadina gera tendencija. Esą visi ženklai rodo, kad šiemet gyventojų perkamoji galia kils, nes algos augs greičiau nei kainos. Tiesa, restoranai ir kavinės skudžiasi, kad netekus PVM lengvatos maitinimo sektorius susiduria su sunkumais, žmonės mažiau perka išbrangusius patiekalus.

Lietuvoje vidutinė alga į rankas viršija 1300 eurų, skelbia naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika. Per 2023-iuosius šalies gyventojų atlyginimai vidutiniškai ūgtelėjo dešimtadaliu: į rankas žmonės gauna 120 eurų daugiau. Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet algos augs kukliau nei pernai.  Algas kelia kasmet Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas pasakoja, kad čia plušantiems darbuotojams atlyginimus kelia kasmet.

Jau eina aštuntas mėnesis, kaip Lietuvos vairuotojai savo transporto priemonėse turi vežiotis naujos sudėties vaistinėles, kitaip grės baudos. Naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkiniai fizinėse ir internetinėse vaistinėse kainuoja nuo 25 iki 49 eurų. Vis tik norintiems vaistinėles pasipildyti atskirai pirktomis priemonėmis tenka mokėti daugiau. Pavyzdžiui, turniketas kainuoja apie 15 eurų, o jų reikia dviejų, tad vien jiems gali reikėti išleisti 30 ar daugiau eurų.

Dar praėjusių metų pabaigoje visi kainas sekantys ir ekonominius dėsnius išmanantys specialistai aiškino, kad ekonomika traukiasi, mažės žmonių perkamoji galia ir dėl to maisto kainos – kris. Bet šiandien, praėjus beveik dviem naujų metų mėnesiams skaičiai rodo ką kitą. Kodėl maistas brangsta domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad yra nerimą keliančių tendencijų, nes sausio mėnesį vietoje laukto kainų mažėjimo pastebimas kilimas.

Visuomeninė elektros kaina, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę buitiniai vartotojai, nuo balandžio mažės 2-3,2 proc., arba 0,44–0,47 cento už kilovatvalandę (kWh).  Naujus tarifus trečiadienj patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).   Pakoregavus pirmajam pusmečiui anksčiau nustatytus „Ignitis“ tarifus elektros kaina vidutinės įtampos tinkluose mažės 3,2 proc. (0,473 cento) iki 14,301 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 2,05 proc.

Lenkijos ūkininkams blokuojant autostradas, Lietuvos ūkininkai taip pat skundžiasi, kad nebeapsimoka auginti javų. Grūdų supirkimo kainos krito į rekordines žemumas. Tačiau pirkėjai priekaištauja, kad atpigę grūdai neatsispindi duonos kainose. Ekonomistai aiškina, kad grūdai sudaro nedidelę dalį galutinėje duonos kainoje, tad apie drastišką duonos pigimą ragina net nesvajoti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Išankstinis pasiruošimas vestuvėms nestebina, tad kodėl turėtų stebinti pasiruošimas savo laidotuvėms? Taip retoriškai klausia vienų laidojimo namų vadovė ir pastebi, kad šią paslaugą renkasi ir iš anksto už ją susimoka vis daugiau lietuvių. Pasak specialistų, tam reikia pasirašyti sutartį ne tik su įmone, bet ir žmogumi (pvz., artimuoju), kuris bus įpareigotas rūpintis laidotuvėmis ir kitais reikalais po velionio mirties.