kaina

Pastaruoju metu sparčiai mažėjanti pieno supirkimo kaina gali grįžti į 2020 metų lygį, prognozuoja Latvijos pieno gamintojų kooperatyvo „Piena logistika“ valdybos pirmininkas Agris Ludriksonis. 2022 metų lapkritį vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje pasiekė rekordinį 49 centų už litrą lygį, o šių metų sausį ji krito maždaug 40 procentų.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje sausį siekia 9,23 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,8 proc. mažiau nei gruodį, bet 22,3 proc. daugiau nei pernai sausį (7,55 cento), rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų už sausio šilumą mažiausiai mokės Vilniaus, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Sausį šiluma sostinėje kainavo 7,87 cento (7,1 proc. mažiau nei gruodį), Šiauliuose – 8,84 cento (0,2 proc.

Benzinas Lietuvoje per savaitę atpigo vidutiniškai vienu centu, dyzelinio kuro kaina nesikeitė, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Gruodžio 26–sausio 2 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,48 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,65 euro. Nuo gruodžio pradžios benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 11, dyzelino – 10 centų, benzinas nuo rugpjūčio pabaigos vis dar kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Naftos kainoms nukritus į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai sako, kad kainos šiemet gali svyruoti, tačiau į karo pradžioje buvusias aukštumas sugrįžti neturėtų.   Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nepaisant galimų svyravimų ilguoju laikotarpiu naftos kainos turėtų siekti 60-80 JAV dolerių už barelį.

Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 264,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 17 proc. daugiau nei lapkritį, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, paskutinio praėjusių metų mėnesio pradžioje šąlant orams gyventojai ir verslas vartojo daugiau elektros, o rinkos kainos kilo, tačiau šventinis laikotarpis bei šiltesnės dienos sumažino ir vartojimą, ir kainas.

Baltijos šalių mažmeninė degalų rinka Rusijos karo Ukrainoje fone šiais metais pasižymėjo dideliais kainų svyravimais, jų spartus augimas fiksuotas iki vasaros pradžios, o lėtesnio mažėjimo tendencijos – antroje metų pusėje. Per metus kainos pakilo visose trijose valstybėse, visgi Lietuvoje degalai pabrango mažiausiai.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „Arvi ir ko“ šią savaitę nepavykus parduoti už 3,6 mln. eurų pradinę kainą, ji mažinama ketvirtadaliu – iki 2,9 mln. eurų, skelbia portalas e. varžytynės. Už 2,9 mln. eurų pradinę kainą bendrovę bus bandoma parduoti aukcione sausio 18–19 dienomis. Kaina mažinama jau antrą kartą – gruodžio pradžioje paskelbus pirmą aukcioną, ji siekė 4,5 mln. eurų. Nei pirmojo, nei antrojo aukciono metu nė vieno pasiūlymo nesulaukta.

Švelnios žiemos Europoje paskutinėmis metų dienomis sąlygomis mažėjanti gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF pasiekė 77 eurus už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiausią lygį nuo vasario 21-osios, prieš prasidedant karui Ukrainoje, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – per 75 proc.

Šiais laikais grožis nemažai daliai žmonių yra labai svarbus, tad turintys finansinių galimybių gyventojai yra pasirengę mokėti už įvairiausias procedūras, palengvinančias rūpinimosi išvaizda kasdienybę. Daugeliui grožio procedūrų, tokių kaip plaukų dažymas, manikiūras, įvairios injekcijos kainuoja nemažai, o ir norint palaikyti aukštus standartus į šias procedūras tenka vaikščioti reguliariai.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 39 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 22  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 16–22 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 243,5 euro, arba 39 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 398 euro.  LEA teigimu, elektros kainos mažėjo pirmą kartą po iki šiol šešias savaites trukusio augimo.

Artėjant magiškiausiam metų laikotarpiui į darbą kimba ir Kalėdų seneliai. Jų paslaugas užsisako tiek darželiai, tiek mokyklos, tiek įmonės, tiek privatūs klientai, o kai kuriuos Kalėdų senius tenka rezervuoti net metus prieš. Kalėdines programas siūlančios bendrovės ir privatūs asmenys pasidalino savo programų įvairove: magai, elfai, Snieguolės ar net Hario Poterio veikėjai, fokusai, eksperimentai ir žaidimai. Kai kurie į šventes gali atvykti gyvai, kiti – pasveikinti virtualiu skambučiu.

Jau kurį laiką žmonės yra skatinami investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, siekiant tiek sutaupyti, tiek prisidėti prie ekologijos. Tačiau dėl neapdairaus ir neatsakingo įmonių darbo nuosava elektrinė gali tapti nuostolingu galvos skausmu ir taip atgrasyti kitus nuo šios investicijos. Į žurnalistus kreipęsis „Elektrum Lietuva“ klientas papasakojo, kad nuosavą saulės elektrinę nusprendė įsirengti siekdamas prisidėti prie gamtos tausojimo.

Benzinas Lietuvoje per savaitę atpigo vidutiniškai trimis, dyzelinis kuras – keturiais centais, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Gruodžio 5–12 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,56 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,71 euro. Gruodį benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 5, dyzelino – 7 centais, benzinas 17 savaitę iš eilės kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį siekia 9,5 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,3 proc. daugiau nei lapkritį ir 42 proc. daugiau nei pernai gruodį, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Skaičiavimai atlikti atsižvelgus į tai, kad pernai gruodį šilumai buvo taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), o šiemet jis yra nulinis.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina lapkričio mėnesį buvo 20 proc. didesnė nei spalį ir siekė 226,63 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,09 iki 549,91 euro už MWh, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą paskatino 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat 11 proc.

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama mažinti garantinio tiekimo kainą buitiniams vartotojams bei griežtinti nepriklausomų elektros tiekėjų priežiūrą, rašoma pranešime spaudai.

Kinijoje valdžiai nusprendus dar sušvelninti griežtas COVID-19 valdymo priemones ir įsigaliojus Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) bei Australijos suderintoms rusiškos naftos kainų „luboms“, naftos kainos pasaulio rinkose pirmadienį gerokai pakilo. „Brent“ rūšies naftos kaina nuo sesijos pradžios iki maždaug vidurdienio Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku pakilo 2,6 proc. iki 87,83 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies nafta pabrango 2,8 proc. iki 82,22 JAV dolerio už barelį.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo trečdaliu iki 350 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 28–gruodžio 4 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad visoje Europoje auga elektros paklausa, kurią turi padengti brangios šiluminės elektrinės.

Į klausimą, ar Vilnius yra brangus miestas, atsakė nekilnojamojo turto ekspertas Tomas Grižas. Anot jo, Europoje esame tikrai nebe pigus miestas, o galbūt ir viena iš brangesnių sostinių. Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“. „Taip, žiūrėjau įvairių nekilnojamojo turto agentūrų, ne tik Lietuvos ir Baltijos šalių pateikiamą statistiką, tai, aišku, nuo vidurkio, kuris yra, tarkim, Milane ir Barselonoje.

Kalėdinių lempučių entuziastas, kuris savo namus išpuošė 10 tūkst. LED lempučių, sako, kad jo sąskaitos už elektrą yra stebėtinai mažos. 32 metų Andrew Waltersas jau penkerius metus savo ekstravagantiškomis dekoracijomis skleidžia šventinę nuotaiką Stilingtone, netoli Stoktono, praneša „Teesside Live“. Padedamas Tysaido regiono įmonių, jis per pastarąsias penkias savaites savo namus nuo viršaus iki apačios papuošė daugiau nei 10 tūkst.

Po daugelio metų šiemet jau kurį laiką dyzelinas Lietuvoje yra brangesnis už benziną, nors šio akcizas – didesnis. Specialistai neslepia, kad degalų kainų kritimo greitu metu tikėtis neverta, esą didesnė tikimybė, kad jos tik kils. Tačiau jas lemia ne tik karas, bet ir neapgalvotas sprendimas išpopuliarinti dyzelinius automobilius, kai dėl ekologijos nebuvo investuota į dyzelino gamybą.

„Nord Pool“ biržoje trijų Baltijos šalių zonose vidutinė paros elektros kaina antradienį  sieks 380,85 euro už megavatvalandę (MWh), arba 0,38 euro už kilovatvalandę (kWh), rodo kitos paros prekybos biržoje (angl. day-ahead) duomenys. Palyginti su pirmadieniu (272,75 euro), antradienį elektra brangsta beveik 40 procentų.   Tai didžiausia vidutinė paros elektros kaina nuo rugsėjo 30 dienos, kai Lietuvoje ir Latvijoje ji siekė 415,16 euro, o Estijoje – 376,44 euro už MW.

„Ir štai pagaliau artėja Kalėdos! Nežinau, kaip jūs, bet aš nelaukdama Kūčių vakaro skubu mėgautis kūčiukais. Oi kaip aš juos mėgstu. Tik va šiemet jie jau tapo prabangos preke“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Karolina iš Vilniaus. Aną dieną užėjau į šalia namų esančią parduotuvę ir vos nenugriuvau – pasirodo, kūčiukai parduotuvėje kainuoja 3 eurus! Negaliu patikėti, kad paprastas maišelis su eiliniais kūčiukais (ne kokiais sveikuoliškais ir super miltų), šiemet atsieis 3 eurus.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų pradžios mokės 0,57–1,02 euro (su PVM) už kubinį metrą daugiau.

ES energetikos ministrams ketvirtadienį nepavyko susitarti dėl dujų didmeninių kainų viršutinės ribos, kuria siekiama sušvelninti energijos krizę Europoje, o vieningą sprendimą priimti sutrukdė dideli nesutarimai dėl pradinio pasiūlymo, kurį daugelis pavadino tiesiog nevykusiu „pokštu“.  Ministrai dabar susitiks pirmoje gruodžio pusėje, kad pamėgintų dar kartą įveikti nesutarimus, pranešė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela.

Ministerijoms planuojant papildomai remti periodinių leidinių pristatymą ne tik kaimuose, bet ir miestuose, išskyrus šešis didžiausius, vis dar neaišku, kokie tarifai bus taikomi ir kokia kaštų dalis kompensuojama. Susisiekimo ministerija teigia, kad dėl tarifų dar deramasi su leidėjais, tuo metu Seimo Ekonomikos komitetas sako, kad reikia greitesnio sprendimo. Leidėjai, be to, perspėja, kad tarifų kėlimas yra pražūtingas.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį paaugo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 552,8 euro – 5 proc. daugiau nei rugsėjį ir 47,5 proc. daugiau nei pernai spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, augo 0,4 proc. iki 417,9 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Internautai piktinasi žinomais Lietuvos restoranais. Pasirodo, populiarūs kavinių tinklai pardavinėja šiek tiek pakeistą ar net tokį patį maistą prisidengę naujais kavinių pavadinimais. Sutampa tiek adresai, tiek kontaktai, skiriasi tik kainos. Žmonės naujų restoranų neranda, nes jie – virtualūs. Tačiau atstovai ramina, kad tai – ne suktas planas, o nauja strategija. Iš pradžių žmonės pasipiktino „Čili pizza“ gudrybe iš tos pačios virtuvės pristatyti maistą kitų kavinių vardu.

Ne paslaptis, kad plonos moteriškos pėdkelnės, kai kurių vadinamos „nailoninėmis“ pėdkelnėmis, nėra itin pigus pirkinys, nors neretai suplyšta po pirmo nešiojimo. Prasčiausios kokybės pėdkelnių galima rasti ir iki 2 eurų, ieškant praktiškesnių – virš 10 eurų, tačiau kai kur gali tekti pakloti 40 eurų ir daugiau. Vis dėlto moterims šios prekės reikia nuolatos ir prekyba jomis niekada nestoja.

Tiek benzino, tiek ir dyzelino mažmeninės kainos per pastarąją savaitę nukrito visose trijose Baltijos valstybėse, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai Lietuvoje, o brangiausi Estijoje. Vidutinė 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę sumažėjo nuo 1,689 euro iki 1,659 euro, Rygoje – nuo 1,814 iki 1,774 euro, Taline – nuo 1,879 iki 1,839 euro.

Daugeliui žmonių anksčiau ar vėliau tenka susidurti su krematoriumų ar laidojimo namų paslaugomis. Pasak jų tiekėjų, paslaugų kainos nekito 5 metus, bet dujoms ir elektrai nepingant gali būti, kad laidojimo paslaugų kainas teks kelti. Krematoriumų atstovai atskleidė, kiek kainuoja kremavimas ir kaip tvarkomasi su 4 ar net 5 kartais pabrangusia energija.

Pirkėjai, kurie prekybos centrų savitarnos kasose naudoja gudrybę ir už brangius vaisius ir daržoves moka mažiau sulaukė rimto įspėjimo – dėl tokių veiksmų gali kilti didelės problemos. Australijos teisininkai teigia, kad visi, kurie gudrauja ir savitarnos kasose brangesnius produktus įveda kaip pigesnius, gali atsidurti teisme ir sulaukti kaltinimų sukčiavimu, jei bus pagauti, rašo thesun.co.uk. Įspėjimas buvo paskelbtas po to, kai viena moteris parašė į news.com.

Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 47 proc. iki 189 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė dėl Europoje užpildytų gamtinių dujų saugyklų sumažėjusi jų kaina, didesnis gyventojų ir verslo taupymas, išaugusi vėjo generacija bei pilnėjantys hidroelektrinių rezervuarai Skandinavijoje, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. „Visą spalio mėnesį stebėjome iš lėto besileidžiančias elektros kainas Lietuvoje.

Velso princesė su princu Williamu lankėsi Skarbore, kur vizito metu bendravo su karališkosios šeimos gerbėjais, pasipuošusi mažiau nei 2 eurus kainuojančiais auskarais. Karališkoji pora vyko į Jorkšyro pajūrio miestą, kur pradėjo teikti finansavimą jaunimo psichikos sveikata besirūpinančioms organizacijoms, rašo mirror.co.uk. Kai jiedu apsilankė „The Street“ bendruomenės centre, kuris padeda vietos organizacijoms augti ir plėtoti savo veiklą, juos pasitiko minia džiugiai nusiteikusių gerbėjų.

Dėl kasmetinių priežiūros darbų šią savaitę neveikiant Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai Baltijos jūroje „NordBalt“, rinkos dalyviai prognozuoja, kad elektra Lietuvoje turėtų kiek brangti arba jos kaina išliks panaši į pastarojo meto lygį.     „Iš Švedijos vis tiek gauname pigesnės elektros energijos, tai „NordBalt“ jungtis mums labai svarbi.

Artėjant šventiniam laikotarpiui ir metų pabaigai arenos pildosi žaibiškai. Vien pagrindinėje Kauno arenoje suplanuoti 44 renginiai, daugiau nei pusė – gruodį, o tvarkaraštis pildosi ir toliau. Didžiųjų Lietuvos arenų atstovai įvardijo, kokie šiais metais vyksiantys renginiai sulaukė daugiausia dėmesio, kurie laikotarpiai arenoms yra labiausiai užimti ir nuo ko priklauso arenų kaina. Pasirodo, trečiame pagal dydį Lietuvos mieste 6,5 tūkst. žiūrovų talpinanti arena atsieina mažiau nei 8 tūkst.

Anksčiau ar vėliau daugeliui vairuotojų aktualus tampa automobilio remontas, jo kokybė ir kaina. Vis tik svarbu nepamiršti, kad už nekokybišką autoserviso paslaugą gyventojai gali reikalauti grąžinti pinigus, atlyginti žalą ar nemokamai perdaryti.

Garantinio elektros tiekimo paslaugos kaina lapkritį, palyginti su spaliu, mažėja 27,7 cento ir kainuos 36 centus už kilovatvalandę (su PVM), pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pritaikius valstybės nuo liepos mokamą 9 centų kompensaciją, garantinis tiekimas lapkritį vartotojams, pasirinkusiems vienos laiko zonos standartinį tarifą, kainuos 27 centus už kilovatvalandę. ESO duomenimis, garantinio elektros tiekimo paslauga lapkritį bus tiekiama maždaug 63 tūkst. buitinių vartotojų.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 3 proc., dujos Europoje pigo beveik 17 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Elektros megavatvalandė (MWh) Lietuvoje spalio 21–27 dienomis vidutiniškai kainavo 174,7 euro, arba 3 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 179,6 euro. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje – augo 3 proc., iki 170,2 euro už MWh. Lenkijoje praėjusią savaitę elektros kaina mažėjo 3 proc.

Seimui leidus geriamojo vandens kainas nustatyti atsižvelgiant į elektros ir dujų kainų pokyčius, tris didžiausius šalies geriamojo vandens tiekėjus vienijančios asociacijos „Vandens jėga“ vadovas sako, kad vandens tarifas vartotojams nuo sausio turėtų didėti 50-60 centų už kubą.  „Vienam šeimos ūkiui tai reikštų maždaug 1,5-2,4 euro didesnes sąskaitas už vandenį“, – pranešime sakė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vandens tiekimo bendroves vienijančios asociacijos vadovas Marius Švaikauskas.

Sparčiai augančios maisto ir kitų prekių kainos pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti – net 4 iš 5 visada ieško akcijų. Ne tik prekes, bet ir pačią parduotuvę žmonės renkasi pagal tai, kokios akcijos yra taikomos. Vartotojų teisių specialistai ragina klientus neprarasti budrumo. Mat pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai bando gudrauti – vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti.

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo vienu centu, tačiau jis išlieka pigiausias Baltijos šalyse, o dyzelinis kuras brango maždaug keturiais centais, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Benzino litras spalio 10–17 dienomis šalyje vidutiniškai kainavo 1,70 euro (1 centu mažiau nei prieš savaitę), o dyzelinis kuras – 1,91 euro (4 centais daugiau). LEA duomenimis, degalai Lietuvoje buvo pigiausi Baltijos šalyse.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina paaugo po trijų mėnesių iš eilės mažėjimo – rugsėjį ji siekė 526,6 euro už toną ir buvo 2,9 proc. didesnė nei rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį mažėjo 3,2 proc. iki 416,2 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju - pieno supirkimo kaina augo 55,4 procento.

Europos Komisijos (EK) pasiūlymas laikinai nustatyti dinaminę kainų ribą sandoriams TTF biržoje būtų naudingas dujų vartotojams Lietuvoje, sako elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ valdybos narys, verslo klientų ir plėtros vadovas Haroldas Nausėda. Pasak jo, tiek vamzdynais, tiek laivais į Lietuvą atkeliaujančių dujų įsigijimas yra susietas su TTF indeksu (Nyderlandų dujų indeksas), o pastarąjį formuoja TTF birža.

Sumažėjus gamtinių dujų kainai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 203 eurus už megavatvalandę (MWh) – 3 proc. mažiau nei prieš savaitę.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina spalio 10-16 dienomis siekė 202 eurus, o Estijoje – 179 eurus, pranešė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, visoje Europoje pigesnę elektrą daugiausia lėmė nukritusios dujų kainos.

Komercinių patalpų nuomos verslas dėl išaugusių energijos kaštų šiuo metu išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį. Prekybos centrų atstovai sako, kad tenka ieškoti įvairių būdų, kurie padėtų sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas, tokiu būdu palengvinant nuomininkams tenkančią finansinę naštą.

Šalies kelius skalauja ruduo, o kartu prisideda dar vienas rūpestis vairuotojams – metas atnaujinti vaistinėlę. Vaistinių tinklai tikina, kad automobilio vaistinėlės papildymas atsieis iki 40 eurų, bet neatmeta, kad kainos greitu metu gali kilti. Pašnekovai ragina nedelsti ir įsigyti vaistinėles iš anksto. Taip pat įspėja ieškančius pigesnių alternatyvų – nesertifikuoti pirmosios pagalbos rinkiniai gali būti nesaugūs. Siekis atnaujinti automobilių vaistinėles kartą jau nepasiteisino.

Lietuvos bankas (LB) netrukus ketina skelbti maždaug 40–50 mln. eurų banko pastatų sostinės Žirmūnų mikrorajone rekonstrukcijos rangovo konkursą. Atnaujinus pastatus čia įsikurs centrinio banko pagrindinė būstinė.   LB valdyba pritarė centrinio banko pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimui, penktadienį pranešė bankas. Pasak jo, 40 proc.

Besitęsiant karui Ukrainoje užsienio šalys stengiasi toliau finansiškai remti ukrainiečius, tačiau kol kas išeina atvirkščiai. Už naftą, dyzeliną, anglį ir gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) valstybės Rusijai sumoka tris kartus daugiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.