kaina

 Lietuvos kurortai pradėjo lenktynes, kuris didesne suma apmokestins poilsiautojus. Palangos tarybai nusprendus kitą vasarą už įvažiavimą rinkti 5 eurus, Neringa prabilo net apie 50: esą iki tiek galėtų pakilti vadinamasis ekologinis mokestis poilsiautojams. Svečiai piktinasi, kad kurortai nebežino, kaip pinigautis. „Čia labai drastiškai, labai drastiškai tas sugalvota.

Vėlinės yra itin intensyvus metas gėlių ir žvakių pardavėjams. Pelnas užtikrintas, nes artimųjų kapus lankantys žmonės vis tiek pirks. Tačiau šie metai išskirtiniai, nes turime pirmas Vėlines, kai Lietuvoje jau įvestas euras. O tai, kaip rodo patirtis, jau pabrangino daugelį prekių ir paslaugų.

 Turto bankas bankrutuojančiai Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG) ir bendrovei „Žalgirio sporto arena“ pervedė 5,6 mln. eurų už buvusius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, kurie bus pertvarkyti į modernų kongresų centrą. „Su pardavėjais atsiskaitėme penktadienį“, - BNS patvirtino Turto banko vadovas Vaidotas Aleksius. Lėšų Sporto rūmų įsigijimo sandoriui Vyriausybė skyrė iš Finansų ministerijos šiemet sutaupytų lėšų.

Kad ir kaip atrodytų keista ir paradoksalu, tačiau tie, kurie turi pasiskolinę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, tikrai turėtų laukti infliacijos. Šiuo metu pinigai, kurie „guli kojinėje“ ir niekur nedirba ne tik nepraranda vertės bet ir dėl neigiamos infliacijos arba kitaip defliacijos įgauna didesnę vertę. Tai vyksta nepaisant Europos centrinio banko (ECB) titaniškų pastangų įsukti ekonomiką.

Ar dažnai eidami apsipirkti pasiimate daugkartinį pirkinių krepšį? Galbūt atsinešate iš namų ir tvarkingus plonuosius plastikinius maišelius? Plastiko pakuotės – viena dažniausių buitinių atliekų, iškeliaujančių į šiukšlynus ir užteršiančių aplinką. Ilgai nesuyranti medžiaga kaupiasi ir naikina gyvąją gamtą, todėl pirkėjai skatinami plastikinių maišelių vartoti mažiau.

 Antradienį prie Seimo mitingavę ūkininkai reikalavo valdžios didinti žaliavinio pieno supirkimo kainas, kurios, anot jų, yra keliskart mažesnės nei Vakarų Europoje. Mitingą, kuriame dalyvavo apie 100 žmonių, surengė kaimo bendruomenė „Prie Raudonės pilies“. „Šiandien pieno kainos žemdirbiams yra aktualiausios. Žmonės melžia karves už dyką, dirba darbą, bet negauna pinigų. Supirkimo kaina yra pati žemiausia Europoje. Tas Rusijos embargas, kur pasakojama, kad jis kaltas, tai yra netiesa.

Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai perka iš smulkiųjų šalies gamintojų ir prekybininkų, yra galimybė pasiderėti dėl kainos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Šią priežastį įvardijo daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų. Antra dažniausiai minėta priežastis, kurią nurodė 50 proc. apklausos dalyvių – smulkieji vietos gamintojai ir prekybininkai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį.

Prieš metus į Klaipėdos uostą atplaukęs suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ Lietuvai suteikė galimybių tapti naujų energetikos technologijų centru Baltijos jūros regione, sako energetikos ministras „Terminalo atsiradimas Lietuvai pirmiausiai davė energetinį saugumą. Antra, davė konkurenciją, kas sumažina dujų kainas ir dėl to mūsų kainos yra tarp pačių geriausių kainų Europoje.

Komercinių bankų lūkesčiai dėl būsto kainų keičiasi – dar prieš metus bankai tikėjosi, kad būstas, ypač naujos statybos, brangs, o šių metų rudenį atliktoje apklausoje neliko nė vieno banko, besitikinčio būsto brangimo. „Naujų statybų gausa, ypač Vilniuje, veikia kaip kainas stabilizuojantis veiksnys, o pakankamai subalansuotą nekilnojamojo turto rinkos plėtrą atspindi ir pasikeitę bankų lūkesčiai.

Tikriausiai visiems, kas naudojasi internetu, nepatinka, kai įsijungus kokį „YouTube“ vaizdelį pirma reikia peržiūrėti reklamą, arba viduryje įrašo apačioje iššoka kokia reklama. Netrukus tai gali pasikeisti: pasaulio interneto vaizdo įrašų gigantė „YouTube“ nusprendė pasiūlyti vaizdelių žiūrovams galimybę susimokėti ir nematyti reklamų. Dar prieš kelerius metus vaizdelius „YouTube“ žiūrėjome be reklamų, bet už viską anksčiau ar vėliau reikia mokėti.

Jeigu jūs gyvenate pirmame ar antrame aukšte ir į savo daugiabučio liftą nesate įkėlęs nė kojos, tai dar nereiškia, kad už jį jums neteks mokėti. Mat visi butų savininkai – bendraturčiai, tad pasirodo ir už liftą reikia mokėti  visiems. Naujojo mokesčio sulaukė ne tik klaipėdiečiai – savo sąskaitas atidžiau turėtų pasitikrinti visų šalies daugiabučių gyventojai. Pasirodo, jokių klaidų nėra. Dar rugpjūtį vyriausybės nutarimu įtvirtinta, kad patalpų savininkai visi lygūs.

Kiekvienas metų laikas turi savo liūto dalį išlaidoms būstui. Analitikai teigia, kad vasarą didžiausią pinigų sumą vartotojai paprastai skiria elektros energijos išlaidoms padengti. Vidutiniškai vienas namų ūkis praėjusią vasarą elektros sąskaitoms apmokėti skyrė po 13 eurų per mėnesį ir tai buvo mažiausia suma per pastarojo penkmečio vasaros laiką. „Praėjusią liepą, pirmą kartą po atominės elektrinės uždarymo, vienas namų ūkis apmokėti elektros sąskaitai išleido vidutiniškai 12,94 eurų.

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje šoktelėjo į viršų 13 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį šiais metais. Tuo metu Estijoje kaina susitraukė beveik trečdaliu. Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę paaugo iki 73,34 EUR/MWh ir buvo didžiausia šiemet. Tokį kainos augimą daugiausia lėmė sumažėję importo pajėgumai – elektros energijos kiekis, importuotas iš Estijos, Rusijos ir Baltarusijos, buvo mažiausias šiemet.

 Spalio 15 dieną Lietuvos išleistos euroobligacijų emisijos, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų, atkreipė tarptautinių finansų rinkų ir ekspertų dėmesį, kaip mūsų šalies visų laikų didžiausia, pigiausia ir ilgiausiam laikotarpiui rinkoje pasiskolinta suma.

Statistikai, stebintys 100 prekių ir paslaugų kainas, rugsėjo mėnesį fiksavo didelius daržovių ir vaisių kainų pokyčius, tuo tarpo kitų prekių ir paslaugų kainų svyravimai buvo mažesni. Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį žaliosios vynuogės atpigo 17,5 proc., plautos morkos – 14,5 proc., obuoliai – 9 proc., svogūnai – 7,3 proc., burokėliai – 6,4 proc., tuo tarpu pomidorai ir bananai pabrango atitinkamai 19,4 proc. ir 6,6 procento.

Vėstant orams, didžiuosiuose Lietuvos miestuose planuojama pradėti šildymo sezoną: Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje jis prasidės šią savaitę. Kaip BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Arvydas Darulis, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir ligoninėse šildymą planuojama įjungti nuo penktadienio. Kada šildymo sezonas bus pradėtas ir gyventojams, kol kas nenuspręsta.

 Momentas, kai Baltijos valstybės ištrūks iš buvusios Sovietų Sąjungos energetinės erdvės nenumaldomai artėja, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prašneko apie 2,5 mlrd. litų praradimus, kuriuos esą dėl to teks patirti Maskvai. Panašu, kad ši sąskaita gali būti pateikta Baltijos šalims, praneša žiniasklaida. „Taip, tokios kalbos yra, ir net yra padaryta studija, kurioje kalbama apie šiek tiek mažesnius skaičius, negu paminėjo dabartinis Rusijos prezidentas.

 Sausra šiemet išdžiovino ne tik bulves, morkas ar grybus. Ant lazdyno riešutų gal ir daug – bet viduje reikalai prasti. Branduoliai dėl drėgmės trūkumo gerokai mažesni negu įprastai. O turguose, mugėse ant prekystalių suberti riešutai dar ir brangesni negu pernai. Už kilogramą prašoma nuo pusketvirto euro. „O kainos lyginant, jeigu verčiant, eurais biški brangiau negu litais. Nes būdavo 10–11 litų tokiu laiku, o dabar jeigu eurais paverti, tai apie 12–13“, - pasakoja užkalbinta moteris.

Nuo ketvirtadienio įsigaliojus 15 eurų dydžio neformalaus ugdymo krepšeliui, užregistruota daugiau nei 21 tūkst. mokinių, kurių lankomus būrelius finansuos valstybė. Taip pat jau užregistruotos 1568 programos, kurioms krepšelis galės būti panaudojamas, registracija vyksta toliau, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Valstybė tikisi, kad tikslinis finansavimas būreliams padidins popamokinės veiklos įvairovę ir prieinamumą, priartins juos prie vaiko gyvenamosios vietos ir pritrauks 20 proc.

 Tūkstančiams porų Lietuvoje naujagimis yra didžiausia svajonė. Kiek tiksliai šalyje yra nevaisingų porų, niekas nežino, tačiau jų gali būti apie 50 tūkstančių. Taigi, į kategoriją patenka iki penktadalio visų potencialių tėvų. Priežastys – nesveikas gyvenimo būdas, ligos, o svarbiausia – vėlyvas nėštumo planavimas. „Susiduriu su tokiom šeimom, kur moteris yra maždaug 40-ies ir ji tik dabar pradeda galvoti apie nėštumą.

Keliaujant užsisakyti viešbutį internetu daug kam jau įprastas dalykas. Nemažai keliaujančiųjų vis dažniau renkasi ne tik viešbučius, bet ir butus. Tiesa, visai neseniai, prieš pora savaičių, nuoma per „Air B N B" sistemą amerikiečiui baigėsi liūdnai. Ispanijoje, Madride apsistojęs devyniolikmetis išsigandęs paskambino į Ameriką mamai, kad buto savininkas jį užrakino kambaryje ir ketina išprievartauti.

 Sekmadienio popietę atsiranda ne vienas, norintis laiką praleisti sostinės blusturgyje. Tokio tipo apsipirkimo vietos pastaruoju metu tapo ypač populiarios. Nostalgiškai nusiteikę žmonės čia randa ir rūbų, ir žaislų, ir senovinių smulkmenų. „Žmonės tampa sąmoningi. Vietoje to, kad išmesti, jie galvoja parduoti, iškeisti, padovanoti ir kitas žinoma, kad stilius, o trečias – ekonominė klasė. Žmonės randa tokių dalykų, kad reiktų daug pinigų išleisti. Taip pat ir socialinis reiškinys.

 Miunchene jau šurmuliuoja milijonus lankytojų pritraukiantis, didžiausias pasaulyje alaus festivalis - „Oktoberfest“. 182-asis „Oktoberfestas“ skelbiamas pradėtu, kai Miuncheno meras atidaro pirmąją statinę alaus ir pripildo pirmuosius bokalus. Nuotaika Miunchene prieš 16 dienų truksiantį festivalį neabejotinai šventiška, tačiau dabar Miunchenas – vienas iš Europos migrantų krizės židinių. Čia glaudžiasi daugiau nei 20 tūkstančių atvykėlių, daugiausia musulmonų.

 Nuo spalio savivaldybėse įsigaliojus 15 eurų dydžio neformalaus ugdymo krepšeliui, mažinti kainų būreliai nebus įpareigoti, tačiau problemą turėtų išspręsti pati rinka, mano švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Rinka yra visagalė: jei tėvai neprotestuos prieš kainos nepasikeitimą atsiradus krepšeliui, tai taip ir liks (...). Jei atsinešame savo 15 eurų, vadinasi, mokame jums mažiau 15 eurų. Jei nesutinka mažinti, praktiškai kito kelio nėra, reikia atsiimti vaikus.

 Vienas šildymo sezono mėnuo lietuvio piniginei kainuoja vidutiniškai 16 proc. jo atlyginimo. Ir beveik 40 proc. pensijos. Bet štai kokias geras naujienas skelbia Rusijos dujų gigantė „Gazprom“. Esą kitus ir dar kitus metus dujas pardavinės už pačią mažiausią bet kada buvusią kainą. Rusiškų dujų kaina krenta, nes ji pririšta prie naftos kainos, o ši – rekordiškai nusmukusi ir smunka toliau. Lietuva 2013 m. dar mokėjo 500 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų.

 Mūsų vyriausybė nekalba apie problemą iš esmės, ką mes gydome, slogą ar vėžį, ketvirtadienį „Žinių radijuje“ klausė Šešėlinis socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys.   „Tas tūkstantis, kas dabar yra, yra slogos gydymas iš principo. <...> Praėjusiais metais pabėgėlių buvo 60 mln. visame pasaulyje, o vien dėl Sirijos konflikto – 5 mln., sėdi prie valčių, taip sakant, 2 mln.“, - laidoje „Prieštarauju!“ – teigė R. Dagys.

 Vieninga, gerai išvystyta ir konkurencijos principais pagrįsta energetikos rinka leistų Europai nelikti pažeidžiamai ir ateityje užtikrintų pigiausią bei saugiausią energijos tiekimą, – šią poziciją Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete išsakė europarlamentaras Petras Auštrevičius. Užsienio reikalų komitete buvo aptariamos Europos energetinės sąjungos perspektyvos.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kitų metų biudžete prašo numatyti 5,5 mln. eurų pabėgėliams perkelti. Preliminariai planuojama, kad pirmieji 95 pabėgėliai Lietuvą pasiektų kitų metų sausį. „2016 metais perkėlimo išlaidoms reikėtų 5,5 mln. eurų, nes europiniai pinigai ateina tik po to“, - trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

Nuo rugsėjo pirmosios kai kuriuose valdiškuose darželiuose kaip ant mielių ėmė kilti rinkliavos – prašoma krapštyti po keliasdešimt eurų. Pasipiktinę tėvai aiškina, kad jų reikalaujama supirkti švaros priemonių: tualetinio popieriaus, šiukšlių maišų ar net finansiškai prisidėti prie pelėsio naikinimo. Tėvelių pinigų prašoma ir stogų ar langų remontui. Tuo tarpu Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos pirmininkė Tatjana Dvilevič įsitikinusi - rinkliavų prireikia ir dėl pačių tėvelių norų.

Ne tik tėvynės ilgesys į Lietuvą parvilioja emigrantus – jie skuba lankytis pas gydytojus. O nusiskundimai – lyg didžiausias medicinos vadovėlis. Vasarą ir prieš didžiąsias metų šventes Lietuvos medikai atokvėpio neturi: emigrantai čia grįžta pas odontologus, šeimos gydytojus, parveža gydyti vaikus, lanko visas grožio procedūras. Medikai sako, kad kartais emigrantai ir bando gydytis toje šalyje, kur dirba, bet paskui vėl varsto duris čia.

Taupios kupiškėnės kova su vietos komunalininkais prieš visuotinę rinkliavą už šiukšles virto tikru karu. Pensininkė, pasiryžusi taupyti kuklų šeimos biudžetą, į sąvartyną pati vežioja šiukšles ir piktinasi, kad komunalininkai vis tiek verčia mokėti už atliekų surinkimą. Moteris aiškina, kad taip nuo seno atliekas rūšiuoja ne tik ji, o ir visa šeima.

Vasarai pašykštėjus lietaus, nyksta daržovių derlius. Ūkininkai skundžiasi – esą morkų, moliūgų ir kopūstų lysvės primena Sacharos dykumą. O vandens net nėra iš kur paimti, mat šuliniai išsekę, upeliai vos sruvena. Jau dabar visos lietuviškos daržovės yra gerokai pabrangusios – štai, pavyzdžiui, už morkas gali tekti mokėti net pusantro karto daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad dėl sausros šiųmetis derlius bus gerokai mažesnis, o kainos ir toliau šoks į viršų.

Šių metų pabaigoje pradėsiančios veikti jungtys su Švedija ir Lenkija padės užtikrinti stabilų ir sklandų elektros energijos srautą į Lietuvą ir iš jos. Taip anksčiau energetine sala vadinta šalis taps elektros tranzito valstybe. Tačiau dėl šios priežasties jungčių įtaka kainų mažėjimui gali ir nebūti tokia didelė, kokios tikimasi.

Mokyklinio amžiaus vaikų turintys gyventojai dabar dažniausiai skaičiuoja, kiek gi atsieis rugsėjo pirmoji. Parduotuvės tikina, kad kainos nesikandžioja, bent jau nuo pernai beveik niekas nepabrango, tačiau pirkėjai sako, kad mokslo metų pradžiai tenka gerokai pakratyti piniginę. Kad kai kurios prekės pabrango, patvirtina ir prekybininkai. Štai didžiausio tinklo „Maximos" skaičiavimu, simbolinė pilna mokinio kuprinė pabrango euru. Euras po euro, ir šeimos piniginė sparčiai tuštėja.

 Darbo grupei nusprendus skelbti naują konkursą Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymui, ankstesniuose konkursuose geriausiai įvertintų projektų architektai laukia naujų sąlygų. Premjero sudarytai darbo grupei, kuri koordinuoja aikštės sutvarkymo klausimus, vadovaujantis Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus sako, kad naujajame konkurse numatytos finansavimo lubos. „Maksimum 2 mln. eurų - tai yra lubos“, - BNS ketvirtadienį sakė R.Vaitkus.

 Rekordiškai smukus naftos kainai, degalų kainos Lietuvos degalinėse sumažėjo tik simboliškai. Gyventojai piktinasi, kad nuo jų lupamas devintas kailis – esą degalų kainoms jokie rinkos dėsniai negalioja.  Seimo narys Stasys Brundza šalies degalinėms ir vienintelei naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ nori užkurti pirtį. Parlamentaras piktinasi, kodėl nuo birželio mėnesio krentant naftos kainai, benzinas ar dyzelinas Lietuvoje atpigo tik simboliškai.

Kai didieji šalies miestai apsisprendė mokėti šimto eurų kompensacijas į privačius darželius savo vaikus vedančioms šeimoms, kai kurie darželiai ėmė ir pakėlė kainas. Į privačius darželius savo atžalas leidžiantys tėvai ne juokais sunerimo – tarsi perkūnas iš giedro dangaus vieniems darželio paslaugos staiga pabrango penkiolika, kitiems – dvidešimt, tretiems – net trisdešimt eurų.

Kodėl naftos kainų kritimas nedaro didesnės įtakos degalų kainų mažėjimui Lietuvos degalinėse? „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ parlamentaras Stasys Brunza priminė, kad jau ne kartą siūlė įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę: „Dar 2008 metais kreipiausi į tuometinį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir pateikiau siūlymą, kad degalų kainodarą Lietuvoje turėtų kontroliuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

 Visus šunis, kates ir šeškus greitai bus privaloma registruoti ir ženklinti mikroschemomis. Susimokėti už tai teks patiems savininkams. Kai kurie gyvūnus turintys asmenys tvirtina, kad ženklinimo tema jiems žinoma ir jų augintiniai jau registruoti. Kiti pripažįsta gyvūnų neženklinantys mikroschemomis, o ir apie laukiančias permainas negirdėję.    „Iš tikrųjų, tai naujovė. Neteko susidurti, patys „nečipavom“, tai ir nesusidūrėm. Priverstiniai dalykai turbūt niekada gerai.

Energetikos sektoriaus dalyvių požiūriu, jau šiemet Lietuvos elektros rinkoje tikimasi mažesnių elektros kainų. Tačiau kainas lems tai, kiek Švedijos vyriausybė subsidijuos elektros gamybą, "Verslo žinios". "Verslo žinių" apklausti ekspertai sutaria, kad šių metų pabaigoje, vėliausiai kitų metų pradžioje per "Nord Balt" atitekėjusi elektros energija įprastas, "Nord Pool Spot" (NPS) prekybos sistemos Lietuvos zonoje vyraujančias kainas vidutiniškai sumažins 13-15 procentų, tačiau visiškai neaišku...

Iki naujų mokslo metų likus vos keletui savaičių, iki šiol būsto nuomai nesusiradę studentai kimba į paieškas. Liepą pastebėtas didžiausias šiemet susidomėjimas nuomojamais butais, ne prastesnės prognozės numatomos ir rugpjūčiui. Kur ir už kokią sumą šiuo metu studentai gali apsigyventi, analizuojama įvertinus nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistiką ir publikuojamus skelbimus.

Vaikystėje mergaitės svajoja ne tik apie tai, kokią nuotakos suknelę vilkės per savo vestuves, bet ir apie mylimojo įteiktą žiedą, papuošiantį jų pirštus. Šias garsias moteriškes, neabejotinai, nustebino jų mylimieji, sužadėtuvių žiedams nepagailėję kelių šimtų tūkstančių ar net milijonų JAV dolerių.  Princesė Diana (317 tūkstančių JAV dolerių) Žiedas kurį Velso princesei įteikė princas Charlesas, tapo šeimos relikvija.

Per keletą metų aukso kaina nukrito keliasdešimt procentų. Kai pasaulio investuotojai atsikrato auksu, nes jis jokios naudos jiems neatneša, tik pinga, kaipgi elgiasi lietuviai? Vos vienas kitas lombardas Vilniuje  šiomis dienomis parduoda auksą. Supirkti superka visi, bet norėdami įsigyti aukso laužo, sulauksite atsakymo – ne, aukso nėra. Teigiama, kad ir žmonių, norinčių  parduoti aukso dirbinius, žymiai sumažėjo.

Šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms nuo kitų metų pradžios ketinama įvesti akcizą, tačiau buitiniai vartotojai bei paramą ir labdarą gaunančios organizacijos nuo šio mokesčio bus atleistos. Vyriausybė trečiadienį pritarė tai numatančioms Akcizų įstatymo pataisoms ir teiks jas svarstyti Seimui. Pataisas parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, apmokestinus akcizais gamtines dujas valstybės biudžetas papildomai gautų apie 3,1 mln. eurų pajamų. „Poveikis būtų minimalus.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ dalį SGD laivo nuomos kaštų ketina dengti iš planuojamos 300 mln. eurų paskolos. Pasak energetikos ministro, tokiu būdu nuo kitų metų terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų sumažėti 15-20 mln. eurų per metus, o pinigai būtų susigrąžinami per ilgesnį laikotarpį. Rokas Masiulis BNS teigė, kad nusprendus dalį terminalo kaštų dengti paskolos lėšomis, nuo kitų metų būtų galima iki 25 proc. - maždaug 20 mln.

 Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai aiškinasi, ar viena privati bendrovė teisėtai Vilniaus mieste išsinuomojo 1,4 ha valstybės žemės sklypą, kurio rinkos kaina yra didesnė kaip 300 000 eurų. STT pareigūnai turi duomenų, leidžiančių manyti, kad verslo bendrovė nuomos teises į šį sklypą įgijo sukčiaudama.

 Nedosnia šių metų liepa skundžiasi šalies bitininkai, mat didysis medunešis dėl prastos vasaros šiemet net trečdaliu menkesnis. Paprastai po Žolinės didįjį medsukį įsukdavę bitininkai jį baigė net dviem savaitėm ankščiau. Medaus kopinėjimui trukdė ne tik lietingi, bet ir vėsūs orai. „Lietus išplauna nektarą iš žiedų ir bitės nieko neveikia, sėdi avily, o vėjuotas oras irgi kai kuriems augalams, kur žiedai atviresni, vėjas išpučia“, - pasakoja bitininkas Renaldas Puronas.

 Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad prieš įvedant eurą gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, klydo nedaug – maždaug 10 procentų. Tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo. Gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas eurais, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainas sumažėjo.

 Prisitaikymas prie šiais metais įvestos vieningos ES valiutos daugeliui mažų ir vidutinių įmonių nebuvo finansiškai skausmingas. Su euro įvedimu susiję pakeitimai keturioms iš dešimties įmonių nepareikalavo jokios finansinės injekcijos, o daugelio likusių smulkiųjų verslininkų išlaidos siekė tiek, kiek ir buvo planuota. 20 proc. mažų ir vidutinių įmonių šiam tikslui investavo iki 290 eurų, o 29 proc. – nuo 291 iki 1450 eurų.