justinas marcinkevičius

Simono Wiesenthalio centro vadovas Efraimas Zuroffas piktinasi Vilniaus valdžios sprendimu leisti kovo 11-osios eitynes. Reikalaujama renginį uždrausti. Tokią poziciją S.Wiesenthalio centras išreiškė neseniai išplatintame pranešime. Vilniaus savivaldybės sprendimas leisti eitynes Gedimino prospektu pavadintas klaidingu. Esą miesto valdžia leidžia viešai skleisti tautinio nepakantumo ir antisemitizmo idėjas.

Profsąjungos šeštadienį nerengs planuoto mitingo prie Vyriausybės. Mitingas atšauktas, nes profsąjungos nenori organizuoti nesankcionuoto renginio. Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį anuliavo visus išduotus leidimus viešiesiems renginiams. Mitingo organizatorė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) tokį sprendimą priėmė penktadienį per skubiai sušauktą valdybos posėdį.

Penktadienį, 11–15 val. – atvirų durų valandomis Seime, parodų galerijos lankytojai kviečiami pasirašyti užuojautų knygoje, skirtoje vasario 16-ąją mirusiam poetui, dramaturgui, visuomenės veikėjui Justinui Marcinkevičiui atminti. Seimo parodų galerijoje eksponuojama nuotraukų paroda „Vasario 16-osios minėjimų istorija 1919–1940 metais“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.

Lietuva atsisveikina su nacionaliniu poetu Justinu Marcinkevičiumi. Šiandien ir rytoj Lietuvoje paskelbtas gedulas. „Dideli žmonės neišeina, tik persikelia į kitą būties vietą“, – sako mintimis apie J. Marcinkevičių pasidaliję filosofas Arvydas Juozaitis ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Arvydas Juozaitis: „Justinas Marcinkevičius – Lietuvos amžinybės balsas“ – Ką prarado Lietuva, Anapilin išėjus J. Marcinkevičiui? – Lietuva nieko neprarado, ji, ką turėjo, tą ir turi.

Išgirdęs apie prezidentės Dalios Grybauskaitės jam pareikštą nepasitikėjimą ūkio ministras Dainius Kreivys tyli, o premjeras Andrius Kubilius kasdien garsiai jį gina. Jau anksčiau A.Kubilius yra pareiškęs, kad visiškai pasitiki D.Kreiviu ir kad ministras ant dviejų kėdžių šiuo metu nesėdi. Girdėdama tokius premjero patikinimus D.Grybauskaitė vakar įžvelgė, kad jos kritiką dėl skaidrumo, dėl politinio darbo kokybės visam ministrų kabinetui „susisiurbia“ pirmiausia Vyriausybės vadovas.

Šį sekmadienį, vasario 20-ąją, antroji TV3 projekto „Chorų karai“ laida bus dedikuota anapilin išėjusiam poetui Justinui Marcinkevičiui. Septyni chorai specialiai ruošia dainą „Tai gražiai mane augino“. Jos žodžius sukūrė J. Marcinkevičius.

Šiandien Lietuva neteko poeto, dramaturgo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus. Kalbinami jo artimi draugai, kolegos ir bendražygiai pažymėjo, kad tai ne vien intelektualų, menininkų bendruomenės , o visos Lietuvos netektis.

Praėjusią savaitę Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje poetui Justinui Marcinkevičiui buvo atlikta operacija, per ją buvo pašalinti nuo sunkios galvos traumos užsilikę kraujo išsiliejimai. Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė pirmadienį „Respublikai“ sakė, kad po operacijos ligonis atsigauna neblogai, yra sąmoningas. Jam nebereikia kvėpavimo aparato.

Jau visą mėnesį Lietuva laukia viltingų naujienų iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės apie poeto Justino Marcinkevičiaus sveikatą. Pirmadienį Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė „Respubliką“ patikino, kad ligonis jaučiasi ne blogiau kaip praėjusią savaitę, tačiau apie pagerėjimą kalbėti dar anksti.

Lietuvos žmonių linkėjimai poetui Justinui Marcinkevičiui kuo greičiau pasveikti pradėjo pildytis – prieš Kalėdas pagaliau sulaukėme viltingos naujienos, kad poeto būklė nors lėtai, bet po truputį eina geryn. Vakar Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė patikino, kad ligonis iš tiesų jau yra sąmoningas, tai reiškia, kad jis supranta tiek gydytojų, tiek jį lankančių artimųjų žodžius ir vykdo jų prašymus (paspaudžia ranką, atsimerkia ir pan.

Po patirtos traumos ir operacijos poetas J. Marcinkevičiaus atgavo sąmonę, bet jo būklė lieka stabiliai sunki ir jis toliau gydomas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimacijoje. J. Marcinkevičius buvo operuotas, jam sutvirtinti kaklo slanksteliai.

Jau savaitę po patirtos traumos ligoninėje gydomas poetas Justinas Marcinkevičius yra stabilios, bet labai sunkios būklės. Rašytoją gydantys Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai tolimesnio J. Marcinkevičiaus gijimo prognozuoti neiryžo, rašo 15 min.lt. Į ligoninę dėl kaklo slankstelio lūžio ir galvos smegenų traumos jis pateko gruodžio 7 d. ir buvo operuotas.

Žinomas poetas Justinas Marcinkevičius šiuo metu gydomas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Vyrui skubios medikų pagalbos prireikė po to, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu lūžo kaklo slankstelis. Medikai poetui atliko operaciją. Poeto žmona Genovaitė Marcinkevičienė naujienų portalui Balsas.lt sakė: „Sunku atsakyti, kaip šiuo metu jaučiasi mano vyras, nes situacija keitėsi kas minutę.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama Nacionalinės premijos laureatą, iškilų poetą Justiną Marcinkevičių garbingo 80 metų jubiliejaus proga, pažymi, kad rašytojo kūryba tapo gyvenimo tikrove ir neatskiriama tautinio atgimimo dalimi. "Itin svarbu, kad Jūsų įsipareigojimas tautai neliko vien knygose, o tapo aktyvia visuomenine veikla, neatskiriama tautinio atgimimo dalimi.

Kultūros žurnalas „Santara“, Lietuvos dailės muziejus ir bendrovė „DPA programinė įranga“ kviečia vasario 25 d., ketvirtadienį, 17 val. į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) rengiamą kultūros vakarą „Dedikacija Justinui Marcinkevičiui“. Vakare dalyvaus Justinas Marcinkevičius, jo kūrybos įžvalgomis dalinsis profesorė Viktorija Daujotytė.

Pavadinimas truputi įžūlokas religijos atžvilgiu, juk negano to, kad gyvenime vaidiname dievus (turiu omeny, manymą pažabojus gamtos stichijas, žaidimą kitų žmonių gyvenimais ir pan.), tai dabar dar ir kunigų prievoles bandau savintis. Tačiau susidariau prielaidą (kiekvienam asmeniškai spręsti teisinga ar ne), kad išpažintis tik formalumas, atliekamas vykdant religijos nustatytas prievoles, kiek kiekvienas tiki jų tikrumu, taip pat spręsti kiekvienam individualiai.

Antradienį staiga mirė ilgametis Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Vilhelmas Vaičekauskas, pranešė Kauno valstybinis dramos teatras. V. Vaičekauskas gimė 1936 metais Padubysy, Jurbarko rajone. 1957-1960 metais mokėsi J.Gruodžio Muzikos mokykloje Dramos skyriuje, dėstytojai A. Mackevičius, K. Jūrašūnas, A. Gabrėnas.

Prarasta karta, beviltiška visuomenė...Tokių ar panašių epitetų lietuvių tautos atžvilgiu iš pačių lietuvių pastaruoju metu galima prisiklausyti apsčiai. Dalinai su tais praradimais, beviltiškumais galima sutikti. Tačiau būtina išsiaiškinti ir išaiškinti to priežastis. Juk pati iš savęs tauta nėra beviltiška. Kitaip nebūtume turėję progos ir galimybės švęsti Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo. Šiemet minėsime Baltijos kelio dvidešimtmetį.

Liepos 6 d. simboliškai atidaromas garsiausias ir prieštaringiausiai vertinamas pastarojo dešimtmečio statinys - Vilniaus Žemutinė pilis (Valdovų rūmai). Tačiau visuomenės beveik nepastebėtas liko birželio viduryje šmėstelėjęs Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimas, kad speciali darbo grupė iki liepos 31 d. turi nuspręsti, ar verta Vilniuje ant Tauro kalno statyti Tautos namus, apie kuriuos prieš šimtą metų svajojo patriarchas Jonas Basanavičius ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlioni...

Premjero sudaryta speciali darbo grupė, vadovaujama Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio, iki liepos 31-osios turės pateikti pasiūlymus dėl Tautos namų Vilniuje ant Tauro kalno projekto įgyvendinimo tikslingumo. 2007-ųjų vasario 16-ąją būsimųjų Tautos namų vietą ant sostinės Tauro kalno paženklino paminklinis akmuo, skirtas visą šimtmetį brandintai Tautos namų idėjai. "Tauta atstato Valdovų rūmus, tačiau pati neturi ne rūmų, o bent jau namų.

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.

Į Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo rėmėjų rankas penktadienį pateks jubiliejinė knyga "Su gerumu į ateitį". Leidinyje, skirtame Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo dešimtmečiui, pasakojama apie fondo įkūrimą, nuveiktus darbus, pagrindinius projektus, akcijas, konkursus, šventes. Pamąstymais apie gerumą, labdarą dalijasi iškilios asmenybės: Prezidentas Valdas Adamkus, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, poetas Justinas Marcinkevičius.

Seime parengta peticija, kurios autoriai siūlo iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę. I. Smetonienė teigia peticijos pasirodymo laukusi.

Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti jubiliejinė 10-oji Vilniaus knygų mugė bei kartu rengiama Baltijos knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu primins, kuo šie metai Lietuvai išskirtiniai. PROGRAMA Vasario 12 d., ketvirtadienis, Tūkstantis ir dešimt metų 10:00 Konferencijų salė 5.1 Atidarymas.

Š.m. sausio 23 d.įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo organizuotas visuomenės susitikimas su LR Švietimo ir mokslo ministru p. G. Steponavičiumi. Susitikimo metu vyko diskusija dėl ketinamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos principų ir krypčių. Buvo aptartos Seimui pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekto pagrindinės nuostatos. Pasibaigus susitikimui įvykusiame Klubo narių pasitarime buvo išsamiai aptarti susitikimo rezultatai.

Penktadienį tūkstančiai įtūžių, šūviai, šauksmai, dujos, dūmai, dūžtantys Seimo langų stiklai ir vištų kiaušiniai pasivogė visų mūsų dėmesį, ir mes likome nepastebėję kito, visai atvirkščio, įvykio. Tą dieną Dailės muziejuje buvo teikiamas Santarvės ordinas pirmajam Baltijos šalių žmogui, įveikusiam aukščiausią pasaulio kalną - Everestą, žemės stogu vadinamą, Lietuvos vėliavas iškėlusiam visų kontinentų aukščiausiose viršukalnėse, Vladui Vitkauskui. Ką padarysi – Santarvė yra tyli.

Žvaigždžių Lietuvoje buvo ir anksčiau, kai ji dar nesirgo ta prakeikta „žvaigždžių liga“. Tik tada žvaigždės buvo kitokios. Jos kabėjo ant krūtinių, buvos įsegtos į dangaus skliautą ir antpečius ar pritvirtintos prie labai nemalonių geležinių tvorų vartų. Dabar žvaigždės žiba jau tik iš televizorių ekranų ir dangaus. Nei vienų, nei kitų suskaičiuoti neįmanoma.

Daugelis „Respublikos“ ketvirtadienio pokalbių herojų neslėpė svarbiausių dvasinių vertybių gavę iš šeimos, ypač motinos. Net šviesaus atminimo kardinolas Vincentas Sladkevičius kažkada „Respublikai“ yra prisipažinęs, kad tokį, koks jis yra, kildina iš motulės. Yra etatų, kuriuos užimantis žmogus tampa moraliniu autoritetu. Poetas Justinas Marcinkevičius etato neturi. Jis yra tiesiog Justinas Marcinkevičius.

Praėjusį savaitgalį po ilgos pertraukos į vieną salę vėl susirinko Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatai. Jautriu žodžiu į visus kreipėsi poetas, vienas Sąjūdžio pradininkų Justinas Marcinkevičius, kalbėjo Sąjūdžio politiniai bei ideologiniai lyderiai Vytautas Landsbergis ir Romualdas Ozolas, kiti Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatai iš visos Lietuvos.

Vilniuje šeštadienį rengiamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamojo suvažiavimo 20-mečio minėjimas. Susirinkusiuosius sveikins prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras ir Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas Antanas Terleckas, poetas Justinas Marcinkevičius, svečiai iš kaimyninių Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos.

Vilniuje šeštadienį rengiamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) steigiamojo suvažiavimo 20-mečio minėjimas. Susirinkusiuosius sveikins prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras ir Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvęs disidentas Antanas Terleckas, poetas Justinas Marcinkevičius, svečiai iš kaimyninių Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos.

Lietuvos visuomenininkai nepraranda vilčių, kad Nobelio premija vieną dieną atiteks ir lietuviui. Taikos Nobelis prognozuojamas Valdui Adamkui ir Vytautui Landsbergiui, perspektyvos sulaukti įvertinimo ekonomikos, medicinos, chemijos ir fizikos srityse vertinamos gana skeptiškai, o literatūros Nobelio premiją verčiausiais gauti vadinami Justinas Marcinkevičius ir Tomas Venclova.

Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų. Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.

Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė ketvirtadienį įteikė LR Prezidentui ir Seime įregistravo peticiją, kurioje siūloma paklausti Konstitucinio teismo, ar Lisabonos sutarties ratifikavimas be referendumo ir pati sutartis atitinka Konstituciją. Ketvirtadienį įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinės grupės susitikimas su LR Prezidentu j.e. Valdu Adamkumi. Šio susitikimo metu LPS Iniciatyvinė grupė Prezidentui įteikė peticijos tekstą.

Šviesaus atminimo akademiko Eduardo Vilko dėka Lietuvos nepriklausomybės upės - Sąjūdžio gimtadienį valstybė švęs rytoj, o ne kurią nors kitą dieną, rašo „Respublika“. „Birželio 3-ioji man vis dar yra kažkoks neįtikėtinas virsmas. Visi tada lakstėme, matėme, kad reikia ką nors daryti. Tai reikalai eina, tai, velnias griebtų, stringa“, - šiandien Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) gimimo išvakares prisimena verslininkas, o tuomet - vienas LPS iniciatyvinės grupės narių Zigmas Vaišvila.

Sekmadienio pavakare Vilniaus Universitete paskelbti lietuviškąja Nobelio premija vadinamos Nacionalinės pažangos premijos laureatai. Iškilmingos ceremonijos metu buvo įteiktos trys 70 tūkst. Lt vertės premijos mokslo, partnerystės ir kultūros srityse. Mokslo pažangos premiją už svarų indėlį plėtojant puslaidininkių fiziką Lietuvoje gavo akademikas profesorius habilituotas daktaras J. Požela ir profesorius habilituotas daktaras A. Žukauskas.

Algimanto Baltakio dienoraščių anonsas buvo lyg viltingas pažadas maloniai savaitei su knyga. Nes Baltakis – mano jaunystės poetas. „Velnio tiltą“ mokėjau mintinai. O ir vėliau: „Aš viskа, viskа pamiršau...“ „Hiperbolės“ išpopuliarintą tekstą žodžio neieškantis poetas jau vadina „sklerotikų himnu“. Algimantas Baltakis (Dž. Barysaitės nuotr.) Malonu jį sutikti, persimesti vienu kitu žodeliu ir traukti toliau – su naujausiu anekdotu iš rašytojų gyvenimo ar ką tik gimusiu kalambūru.

Šį šeštadienį sužinosime, koks yra gražiausias lietuviškas žodis ir kas Lietuvoje raštingiausias. Tai paaiškės pasibaigus Nacionalinio diktanto finaliniam turui, kuriame dalyvaus per 60 pirmąjį etapą įveikusių konkurso dalyvių. Konkursą tiesiogiai transliuos LTV2 ir Lietuvos radijas. Į Nacionalinio diktanto finalinį turą pateko 65 geriausiai pirmajame etape pasirodę dalyviai iš visos Lietuvos. Jie diktante padarė ne daugiau kaip vieną klaidą.

Pasibaigus beveik dvi savaites trukusiems gražiausio lietuviško žodžio rinkimams paaiškėjo, kad „Balsas.lt” skaitytojams gražiausias žodis - Lietuva. Gražiausią žodį rinko apie 200 „Balsas.lt” skaitytojų.

Jau beveik pusmetį vykstanti kūrybinė „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ akcija „Haiku Vilniui“ susilaukė milžiniško populiarumo ir tarp vilniečių, ir tarp miesto svečių.Praėjusių metų rugpjūtį prasidėjusios akcijos rengėjus iš karto užplūdo gausybė japoniškų trieilių. „Per šešis mėnesius sulaukėme daugiau nei 5000 haiku, o tai maždaug 30 trieilių per dieną“, – džiaugėsi dalyvių kūrybiškumu „Haiku Vilniui“ koordinatorė Indrė Viltrakytė.

„Metai, ačiū Dievui, buvo geri” - žodžiai, kuriais žymus lietuvis poetas, dramaturgas, septyniolikos poezijos rinkinių autorius Justinas Marcinkevičius dėkojo ne tik Dievui, bet ir likimui, vertindamas 2007-uosius, nes šiuos metus sakėsi išgyvenęs nekamuojamas didelių ligų, o taip pat sveiki buvę ir jo artimieji. Šiuo atžvilgiu praėjusiais metais pasigyrė ir per juos nė karto nesirgęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

Auga nauja rašytojų ir skaitytojų karta, bet rašytojas Justinas Marcinkevičius buvo ir lieka neginčijamas autoritetas plačiausiai auditorijai, teigia savaitraštis "Veidas". Su literatūros klasiku kalbėjosi Valė Čeplevičiūtė. Praėjusiame "Veido" numeryje išspausdintos apklausos rezultatai liudija, kad materialinė gerovė Lietuvoje didėja, žmonės neblogai vertina savo gyvenimą ir neįžvelgia grėsmių ateityje.

Ketvirtadienį S. Daukanto aikštėje įvyko oficiali dainų šventės - šįkart pavadintos "Būties ratu" - atidarymo ceremonija - šventę atidarė Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus.„Dainuodami lietuviai tampa artimesni, atlaidesni, dvasiškai šiltesni ir labiau pasitikintys šalia esančiu žmogumi.

Gražiausios pavasario šventės – Velykų – išvakarėse, Didįjį penktadienį, Lietuvos televizija kviečia prisiminti tikėjimo šviesuolius – prieš dvejus metus Amžinybėn iškeliavusį Popiežių Joną Paulių II (1920 – 2005) ir monsinjorą Kazimierą Vasiliauską (1922-2001), kuriam per šias Velykas būtų suėję 85-eri.„Nekarūnuotasis Kazimieras“ – taip vadinsis monsinjoro Vasiliausko atminimui skirta speciali Lietuvos televizijos laida, kuri prasidės balandžio 6 dieną 21.10 val.

Kovo 11-oji – diena, kai galime džiaugtis ir didžiuotis, kad esame visi kartu ir čia, Lietuvoje. Lietuvos radijas ir televizija kviečia švęsti Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir pajusti jos nuotaiką koncerte „Šaukiu aš Lietuvą“.Kovo 11-ąją LTV klipais bus pristatyta paskutinioji vertybė iš Nacionalinių vertybių sąrašo – Sąjūdis. Kovo 11-ąją pagimdęs Sąjūdis ir bus pagrindinė koncerto tema.

Artėjančių savivaldos rinkimų trimitai jau gaudžia, tačiau politinis gyvenimas primena užpelkėjusį užutekį. Nusibodę politikai neturi ką pasakyti visuomenei, visuomenei – atgrasus yra bergždžias socialinės infliacijos nuvertintų politikų barškėjimas ir saldžialiežuvavimas prieš rinkimus. Politinėje rinkoje nėra idėjų, kurios pakeltų žmonių dvasią, sugrąžintų tikėjimą ateitimi, įkvėptų visuomenę prasmingai veiklai ir visaverčiam gyvenimui savame krašte.

Viešai kalbėti apie politikos kaip tokios marinimo ir nykimo požymius dar prieš 5–8 metus buvo ne ką prasmingiau nei trankyti galvą į sieną. Problema beveik niekam tada neatrodė aktuali ar bręstanti ir tikra. Apie vidaus politinį–partinį gyvenimą iš jo dalyvių ir analitikų dažniausiai išgirsdavome tik tai, kad jis vyksta, kad viskas maždaug normalu, statistiškai suvokiama bei dėsninga ir kad viskas būsią gerai.

Visai neseniai Rašytojų sąjungos leidykla Pauliaus Širvio lyrikos gerbėjams pateikė tikrą dovaną. Pasirodė poeto bičiulio, rašytojo ir kino scenaristo Rimanto Šavelio prisiminimų knyga “Geriu žalią tylą”. Rimantas Šavelis yra išleidęs ne vieną apysakų ir apsakymų rinkinį, keletą romanų (“Dievo avinėlis”, “Tadas Blinda”), sukūręs scenarijus kino filmams, kuriuos statė garsiausi Lietuvos režisieriai.

Lietuvoje jau seniai vyksta diskusija apie Lietuvos ir Rusijos santykius: kaip turėtume laikytis Rusijos atžvilgiu, svarstoma, kodėl rusų tautybės asmenys vertinami palankiausiai. “Omni laiko” skaitytojams pateikiame ir kitos pusės nuomonę - mūsų skaitytojams jau žinomo Viktoro Olžyčiaus straipsnį, kuris buvo publikuotas naujienų portale “Regnum.ru”. Apie tai, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai per pastarąjį pusmetį blogėja, nėra ko net kalbėti.