justinas marcinkevičius

Siekdami Vilniuje, Karoliniškėse, įamžinti poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą, visuomenininkai nuo praėjusių metų vasaros surinko beveik 40 tūkst. eurų. „Renkame lėšas toliau, vietą kaip ir turime išsirinkę, nusižiūrėję – rudenį ten atsodinome obelų sodą. Tai yra vieta Vilniuje, Karoliniškėse.

„Tokie kūriniai yra nemirtingi“, – sostinėje šeštadienį koliažinę operą „Mažvydas“ apibendrino gausus būrys žiūrovų. Vienas didžiausių ansamblio „Lietuva“ projektų po anšlaginio turo darkart sugrįžo į Vilniaus „Compensa“ koncertų salę. Sėkmingą įvertinimą pelniusi drama pagal Justiną Marcinkevičių sutraukė ir žinomus šalies istorikus bei garbius svečius, tarp kurių – į renginį atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana.

Poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą Druskininkuose įamžins giedančio paukščio skulptūra. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio projektas užėmė antrą vietą Lietuvos rašytojų sąjungos skelbtame konkurse. Nors konkursas buvo skelbtas įamžinti poeto atminimą Vilniuje, Druskininkų savivaldybė jį pasirinko įrengti kurorte.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė žmones kviečia išrinkti vieną labiausiai patinkantį Justino Marcinkevičiaus atminimo įamžinimo Širvintose idėjinį modelį. Balsavimas vyks nuo spalio 19 dienos iki lapkričio 2 dienos.  „Skelbiamas balsavimas!" – socialiniame tinkle ​​​​​„​​​​​​Facebook“ rašo Živilė Pinskuvienė.

Visuomenėje nėra aiškios pozicijos dėl paminklo poetui Justinui Marcinkevičiui statybos Vilniuje, rodo LRT užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis – 36 proc. – apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų mano, kad Vilniuje reikėtų pastatyti paminklą šiam poetui, ir beveik toks pats respondentų skaičius – 33 proc. – tokio paminklo statybai nei pritaria, nei nepritaria, mano, kad šį klausimą geriau palikti spręsti ateities kartoms.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako nematantis būtinybės rašytojo Justino Marcinkevičiaus įamžinimo klausimą spręsti nacionaliniu mastu, nes tai savivaldybės funkcija.

Rašytojų sąjungos valdyba gali svarstyti pasiūlymus dėl poeto Justino Marcinkevičiaus statymo kituose miestuose, ne Vilniuje, bet tai – tik viena iš idėjų, sako įstaigos pirmininkė Birutė Augustinienė. „Kaip žinote, į mus kreipėsi Druskininkų meras, kreipėsi Širvintų merė, Kretinga galvoja apie paminklą Justinui Marcinkevičiui.

Netylant diskusijoms dėl paminklo poeto Justinui Marcinkevičiui Vilniuje, panašu, kad sostinė nedega dideliu noru įamžinti šio poeto atminimą. Pasiryžimą statyti paminklą rodo kiti miestai ir tai būtų jau trečias atvejus per pastaruosius metus, kai Vilniuje turėjęs atsirasti paminklas pastatomas kituose šalies miestuose.

Visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam paminklui, kuriuo būtų įamžintas poetas Justinas Marcinkevičius. Tačiau Visuomenėje atsinaujino diskusijos dėl J. Marcinkevičiaus asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos. Tuo metu Širvintų merė skelbia, kad yra ieškomas kūrybininkas, kuris padėtų įamžinti poeto atminimą. Socialiniame tinkle „Facebook“ Širvintų merė Živilė Pinskuvienė teigė, kad šiuo metu skelbiama kūrybininko paieška.

Lenkija skelbia, kad 100 „Wagner“ samdinių juda link Suvalkų koridoriaus. Lietuva ramina, kad yra pasiruošusi, bet pripažįsta, kad Baltarusijoje esantys Prigožino samdiniai – didelė grėsmė. Jeigu „Wagner“ galiausiai peržengtų į NATO teritoriją, ar tai reikštų, kad Rusija užpuolė Aljansą? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį paragino skirti daugiau laiko diskusijoms dėl poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimo tam, kad pavyktų rasti „optimalų sprendimą“. „Aš šiame etape pasisakyčiau už tai, kad diskusija tęstųsi, nes nėra vienos tokios dominuojančios nuomonės“, – Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam paminklui, kuriuo būtų įamžintas poetas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Justinas Marcinkevičius. Lėšų rinkimą organizuojančios viešosios įstaigos „Basos mamos“ atstovė, buvusi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sako, kad per šešias iniciatyvos dienas jau surinkta 8 tūkst. eurų, lygiagrečiai ieškoma vietos, kuriame galėtų būti pastatytas paminklas.

Tautos dainius ar konformistas? Sąjūdžio idealas ar prisitaikėlis? Didis poetas ar sovietinis veikėjas? Lietuvoje laužoma ne viena ietis, ar Justinui Marcinkevičiui reikia statyti paminklą ir kokia jo vieta mūsų istorinėje atmintyje.  Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Jūratė Važgauskaitė.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Justino Marcinkevičiaus įamžinimo klausimas turėtų būti oresnis, rašytojas nusipelnė įamžinimo. „Sunku įsivaizduoti Lietuvos atgimimą, visą Sąjūdį, visą tą pakilimą be Justino Marcinkevičiaus. Jis visą laiką yra su mumis, nežinau, ką galėčiau ir bepridurti.

„Justinui Marcinkevičiui vietos Vilniuje nėra? Širvintose ir širvintiškių širdyse – tikrai yra. Ir daug,“ – teigia Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, kuri jau šiandieniniame Tarybos posėdyje ketina kreiptis pritarimo į Tarybos narius paminklą poetui pastatyti ne kur kitur, o Širvintose. Politikė retoriškai klausia, ko mus moko pastarųjų metų Vilnius? Ir piktinasi, kad sostinės pamokos – rietenos, purvo pylimas, susiskaldymas.

Poetas Justinas Marcinkevičius yra vertas atminimo Vilniuje, tačiau diskusijos dėl to šiuo metu nėra svarbiausias valstybės reikalas, sako pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis. „Justinas yra vertas, dera jį pagerbti, prisiminti, aš pats jį dažnai prisimenu ir pagalvoju apie jo tam tikrą likimą – savotišką, keistą“, – trečiadienį LRT televizijai sakė V. Landsbergis, paklaustas, ar šiuo metu poetui reikėtų paminklo Vilniuje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atmetė kritiką Lietuvos poetui Justinui Marcinkevičiui, pareiškęs, kad tai yra vienas garsiausių šalies poetų, o kritiškos diskusijos apie jo atminimą skaudina rašytojo artimuosius. Taip jis kalbėjo tęsiantis ginčams dėl to, ar reikėtų Vilniuje statyti J. Marcinkevičiui paminklą. „J. Marcinkevičius sau pasistatė tokį paminklą, kad jau joks XXI amžiaus ideologinis inkvizitorius jo nebenugriaus.

Vladimiras Putinas pirmą kartą po „Wagner“ maišto susitiko su Aliaksandru Lukašenka. Ir išrėžė ne vieną kaltinimą, daugiausia kliuvo Lenkijai. Kremliaus diktatorius svaičioja, kad lenkai ketina okupuoti vakarinę Ukrainos dalį ir planuoja pulti Baltarusiją. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Jūratė Važgauskaitė ir Vilmantas Venckūnas. Laidoje taip pat aptartos diskusijos dėl paminklo Justinui Marcinkevičiui.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako nepritariantis iniciatyvai sostinės skvere pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui, argumentuodamas, kad kuriant miesto viešąsias erdves reikia pagalvoti ir apie ateities kartas. „Jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti, aš vadovaujuosi tokiu noru, tokia taisykle ir kitų paminklų atvejais.

Visuomenė ėmė laužyti ietis dėl Rašytojų sąjungos noro pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui. Dalis žmonių rašytoją vadina sovietiniu dainiumi, o kiti laikosi nuomonės, kad J. Marcinkevičius buvo tikras patriotas. „Aš tai tikrai gerbiu Marcinkevičių, nors esu rusų kalbos mokytoja, mokėmės universitete. Aš gerbiu, už“, – sako Vilniuje kalbinta praeivė.

Vilniuje planuojama statyti paminklą prieš daugiau nei dešimtmetį mirusiam rašytojui, nacionalinės premijos laureatui Justinui Marcinkevičiui, tvarkyti jo vardu pavadintą skverą. Lietuvos rašytojų sąjunga šią savaitę paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui ir skvero sutvarkymo darbų konkursą. Šis skveras yra greta Rašytojų sąjungos būstinės K. Sirvydo gatvėje. Reikalavimuose nurodyta, kad darbų kaina negalės viršyti 280 tūkst.

Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ komanda pasirašė kontraktą su NCAA žaidusiu Justinu Marcinkevičiumi. 24 metų 203 cm ūgio puolėjas Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) rungtyniavo pastaruosius keturis sezonus. Praėjusiame sezone jis per mačą vidutiniška rinkdavo 10,5 taško, atkovodavo 8,6 kamuolio ir atlikdavo 1,2 perdavimo.

Poezijos gerbėjas, literatūriškai pasakojantis apie grybavimą ir dešrelių kepimą. Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtina muzikoje mylintis visus žanrus – nuo operos iki repo, o literatūroje – nuo „Buratino nuotykių“ iki Ernesto Hemingvėjaus. Portalas tv3.lt tęsia (ne)rimtų interviu ciklą su kandidatais į prezidentus. Jeigu jums reikėtų įsivaizduoti tobulą savaitgalį, kaip jūs jį praleistumėte? Tobulas savaitgalis? Oooo, tai būtų laimė... Visų pirma, tai priklausytų nuo metų laiko.

Birželio 2 d. įvyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šį brandos egzaminą šiais metais laikė daugiau kaip 30,5 tūkst. abiturientų. Vieni jų laikė mokyklinį, kiti – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Visiems kandidatams buvo pateiktos keturios užduotys – dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio – iš kurių vieną jie ir rinkosi atlikti.

„Šilutės“ komandos Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalo ketverte nėra, tačiau jos puolėjas Evaldas Džiaugys Jonavą paliks ne tuščiomis. 196 cm ūgio lengvasis krašto puolėjas triumfavo NKL „Oro karaliaus“ konkurse. „Pirmą kartą laimėjau, todėl labai smagu turėti pirmą tokį laimėjimą. Daug ruoštis nereikėjo, maždaug kažką buvau sumąstęs. Daugiausiai viskas buvo sugalvota vietoje“, – po triumfo tinklalapiui „nklyga.lt“ pasakojo konkurso nugalėtojas.

Kauno „Žalgiris“ oficialiai pradėjo pasiruošimą naujajam sezonui. Pirmadienį į rytinę treniruotę „Žalgirio“ arenoje susirinko net 14 krepšininkų, tačiau tik trys jų yra tikri dėl vietos komandoje. Kol dauguma žalgiriečių atstovauja įvairių šalių nacionalinėms rinktinėms, Martynas Pocius, Vytenis Lipkevičius ir Edgaras Ulanovas sezonui ruošiasi su „Žalgirio“ jaunimo ekipos nariais.

 Mums kelia susirūpinimą, kad naujai išrinkti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, kurių daugumą sudaro Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai, prieštaringai pasisako dėl lietuvių kalbos vartojimo Vilniaus mieste.

Legendinis kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis pusiau juokais, pusiau rimtai sako, kad viskas jau praeityje, o jis – visiškai niekam negabus. Aktorius kuklus, bet atviras ir nuoširdus, atvirai sako: „Visi aktoriai, taip pat ir aš, esame garbėtroškos. Ir tai nepagydoma“. Kai susitinkame aktoriaus namuose, jis rūšiuoja nuotraukas ir dienoraščius, sako, norėjęs padaryti archyvą, tačiau supratęs, kad savo gyvenimo į lentynėles sudėlioti nepavyks – visko būta tiek daug.

Mirė garsaus Lietuvos poeto, dramaturgo Justino Marcinkevičiaus žmona Genovaitė Marcinkevičienė, praneša LRT radijas. Su ja bus galima atsisveikinti Vilniuje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, nuo ketvirtadienio 16 val. LRT.lt primena, kad garsus rašytojas J. Marcinkevičius po sunkios traumos mirė 2011-aisiais.

Po Justino Marcinkevičiaus mirties (2011 m. vasario 16 d.) ant jo rašomojo stalo liko naujų eilėraščių pluoštas. Taip pat buvo užrašų sąsiuvinių ir aplankų su rankraščiais. Iš šio palikimo parinkti nauji, anksčiau eilėraščių rinkiniuose neskelbti, Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai ir sudėti į eilėraščių rinkinį „Iš natūros“ (sudarė Valentinas Sventickas, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Visgi literatūros palikimo sąvokos archyvinis skambesys netinka šiai knyga apibūdinti.

„Liūdni slibinai“ savo penktąjį gimtadienį ketina audringai švęsti dešimtyje Lietuvos miestų. Šį rudenį pirmojo savo jubiliejaus proga geriausios 2012 metų grupės titulą pelnę atlikėjai surengs koncertinį turą „5 kartus ralio!“. Brandos amžių pasiekę „Liūdni slibinai“ šventiniuose koncertuose prisimins ryškiausius savo pirmojo penkmečio kūrinius, atvedusius į liūdną šlovę.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) teiks LMA tikrojo nario, rašytojo Justino Marcinkevičiaus (1930-2011) vardinę premiją. Apie tai žurnalistams užsiminė LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas. Kokios mokslo srities darbų autoriams, kas kiek metų bus teikiama J. Marcinkevičiaus premija ir kokio ji bus dydžio, LMA dar neskelbia. Už nuopelnus literatūros mokslo srityje LMA teikia Vinco Krėvės-Mickevičiaus premiją, o už nuopelnus kalbotyros srityje - Kazimiero Būgos premiją.

Ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti 2007–2011 metais deklaruoja išleidusios 43,8 mln. litų, o kiek dar buvo nedeklaruotų išlaidų – neaišku. Iš jų 4,9 mln. litų išleista žmonėms, kurie išėjo dirbti į Lietuvos privatų sektorių ar net išvyko į užsienį.

Mano mama pasakojo, kad pirmasis jos aplankytas muziejus buvo Baubliai. Tuo metu ji buvo Stulgių miestelio pradinės mokyklos mokinukė. Stulgiai nuo Barzdžių, kuriuose kažkada gyveno pirmasis Lietuvos muziejininkas  - apie 15 kilometrų. Anot mamos,“ Smetonos laikais“ ten vykdavo dainų šventės, chorų pasirodymai.

Šiandien, rugpjūčio 31 d., 21 val. Katedros aikštėje vyksiančio „Sostinės dienų“ atidarymo koncerto metu grupės „Antis“ lyderiui Algirdui Kaušpėdui bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus miesto taryba dar vasaros pradžioje. A. Kaušpėdui Vilniaus garbės piliečio vardas suteikiamas už jo veiklą Sąjūdžio laikais ir patriotizmo skatinimą tarp jaunimo.

Naujojo LNDT sezono vinis - Justino Marcinkevičiaus eiliuota drama „Katedra, kurią režisuos vienas talentingiausių vidurinės kartos režisierių Oskaras Koršunovas. Sudėtingas ir aktualias problemas nagrinėjančio teatro įkūrėjas taikys į visų kartų atstovų, bet labiausiai - į jaunimo širdis. Idealizmas ir meninės idėjos, reikalingumas ir galia keisti - kaip visuomet, spektaklis kels daugiau sudėtingų klausimų nei duos atsakymų.

Prieš kūrybines atostogas teatrališkoji „Liūdnų slibinų“ trijulė kviečia lietuvius (ir ne tik) harmonizuotis. Šį ketvirtadienį tautą nuolat raginanti grupė surengs išskirtinai harmoningą koncertą Prienų rajone vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime 2012. Pavasario pabaigoje sėkmingai pasirodę Londone ir daugiau margojo pasaulio pamatę „Liūdni slibinai“ teigia, kad visgi labiausiai myli Lietuvą. „Supratome, kad mes, kaip ir Marijonas, tikrai mylim Lietuvą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino aktorių Vytautą Paukštę garbingo 80-ojo jubiliejaus proga. „Teatro istorijos puslapiuose ir žmonių širdyse yra įamžinti ryškiausi Jūsų vaidmenys - Jūsų lūpomis kalbėjęs Mindaugas ir Mažvydas, Karalius Lyras, Satinas ir Sokratas. Lietuvai ir jos kultūrai itin brangūs Jūsų aktoriniai darbai stiprino meilę Tėvynei, tikėjimą laisve ir tiesa.

TURIME saugoti humanitarinio švietimo ir auklėjimo tradiciją, tobulinti ją (Just. Marcinkevičius, „Dienoraščiai ir datos“) Teisinga mintis ir raginimas. Prisimenu, kai gimnazijoje buvo įvestas profiliavimas į realiukus ir humanitarus. Su kokia panieka direktorė matematikė žiūrėjo į humanitariukus. Tose klasėse galėjo, jos manymu, mokytis bet kas. Visi geri, gabūs, motyvuoti buvo perviliojami į realinę klasę, net jai patys norėdavo ir save matydavo humanitarinėje.

Šią savaitę knygynus pasiekė ilgai laukta Vytauto Bubnio knyga „Širdimi regėti“. Knygoje – pažintis su 14 iškiliausių Lietuvos literatūros, meno, kultūros, mokslo ir religijos veikėjų, su kuriais autorius buvo užmezgęs glaudų ryšį. Knygoje atskleidžiama iki šiol nepublikuotų faktų ir įžvalgų, kurios skaitytojui leis naujai pažvelgti į Lietuvos šviesuolius, tokius kaip Vincas Mykolaitis-Putinas, Justinas Marcinkevičius, Antanas Miškinis, Vytautas Kernagis ir kt. „Matyti galima tik širdimi.

Šiemet vasario 16-ąją iš naujo įsipareigota tesėti senus pažadus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta, kad iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018 metais turėtų būti įkurti Tautos namai. Sklypą pirko prieš 100 metų Kur jie atsiras, kol kas neaišku, nors 2007 metų vasario 16-ąją minint Tautos namų idėjos šimtmetį, ant Vilniaus Tauro kalno buvo atidengtas paminklinis akmuo.

Būtina imtis aktyvių kolektyvinių veiksmų, kurie sustabdytų Lietuvos valstybės žlugimą, nes valdžia žodžių negirdi, teigia Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. „Žodžių mes sakome daug, bet jie negirdimi. Reikia ieškoti būdų, kaip išeiti į veiksmus. Tik jėga šiandien gali pakeisti bejėgiškumą. Manau, kad taip mąstančių žmonių Lietuvoje yra pakankamai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo signataras.

Iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018-aisiais sostinėje turėtų būti įkurti Tautos namai. Tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijoje, kuri trečiadienį bus perskaityta iškilmingame tarybos posėdyje. „Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą.

„Grybų karas“ netrukus nusiris per Lietuvą: naujausias Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklis vaikams š.m. vasario 12 dieną pradeda didįjį gastrolių turą po vakarų Lietuvą. Iki balandžio „Grybų karą“ išvysti galės 17-oje miestų ir miestelių – nuo Panevėžio iki Nidos – gyvenantys mažieji teatro mėgėjai. Vilniečių žiūrovų puikiai įvertintas ir gausiai lankomas “masalskiškasis" “Grybų karas" – pirmasis LNDT spektaklis vaikams, išvykstantis į tokios aprėpties ir trukmės gastroles.

Sukanka 10 m., kai netekome monsinjoro Kazimiero Vasiliausko. Ketvirtadienį jo atminimas pagerbtas sostinės Antakalnio kapinėse ir Mokslų akademijoje. Monsinjoras K. Vasiliauskas žemiškąją kelionę baigė 2001-ųjų spalio 14 d., tačiau jo atminimas išliks gyvas amžinai. Nesuskaičiuotume, kiek vaikų jis pakrikštijo ar porų suotuokė. O amžininkai prisimena, kad šis žmogus rado kalbą ir su vargstančiais, ir su pasiturinčiais.

Jau penkiolika metų lietuvių literatūros kūrėjai nebeskelbia jokių savo kartos manifestų, o skirtingų kartų poezijos sąvoka neretai vertinama kaip pasenusi, neaktuali arba pernelyg mitologizuota. Poetai ir jų kūrybos tyrinėtojai bando ieškoti kartos atpažinimo ženklų poezijoje. „Šiuo metu literatūroje vyrauja labai korektiškas tonas tarp autorių kartų ‒ nėra jokių įtampų arba jos labai aštriai nepasirodo viešumoje.

Po vieno iš Justino Marcinkevičiaus poezijos vakarų, į kurį, kaip ir į kiekvieną, susirinko gausybė poeto gerbėjų, Jo artimas draugas poetas Algimantas Baltakis pasakė: “Tavo, Justinai, ne vakarai, o atlaidai". Šeštadienį kertant į akis sniegui, siautėjant gripams ir bronchitams pasibaigė pirmasis poezijos pavasaris žiemą.

Justinas Marcinkevičius atvėrė paprastumo stebuklą, skleisdamas didžiųjų meno paslapčių nuojautą, šeštadienį atsisveikinant su Poetu teigė literatūros kritikas Valentinas Sventickas. „Jis kalbėjo ir rašė gražiai ir išmintingai. Jis buvo geras žmogus ir tas gerumas sklido kaip šviesa. Jis mokėjo ne tik įteigti, bet ir užtarti, paguosti, apkabinti žmogų ir gyvenimą tokį, koks jis yra.

Lietuva atsisveikino su poetu, dramaturgu, vertėju, Nacionalinės premijos laureatu Justinu Marcinkevičiumi. Jis amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse, netoli Sausio 13-tosios memorialo. Atgimimo simboliu tapęs tautos dainius išlydėtas su jo paties eilėmis, dainomis tapusiais eilėraščiais ir Lietuvos Respublikos himnu. Prisiminti ne tik vasario 16-ąją mirusio J. Marcinkevičiaus literatūriniai pasiekimai, bet ir nuopelnai visai lietuvių tautai ir valstybei.