justinas karosas

Įvairios interesų grupės Seimo rinkimuose remia sau patrauklius kandidatus. Lietuvos gėjų tinklalapyje skelbiamas sąrašas kandidatų, už  kuriuos agituoja ši organizacija. Labiausia gėjai linkę paremti socialdemokratų ir liberalcentristų kandidatus. „Rinkimai ne už kalnų - spalio mėn.

Šią savaitę pasirašyti planuoto politinių partijų susitarimo dėl užsienio politikos tęstinumo pasirašymas nukeliamas savaitei. Tai sakė susitarimą rengusio Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas. J.Karoso teigimu, susitarimo tekstui esą reikalingas smulkus redagavimas, o pats reikalas esąs neskubus. „Niekas čia nedega, tai spalio 14 dienai nutarėm nukelti susitarimo pasirašymą“, - sakė URK pirmininkas.

Seime dar vakar užvirus aistroms dėl pateiktų Konstitucijos pataisų, kuriomis neva siekiama leisti Lietuvoje kurti NATO karines bazes ir kviestis į pagalbą sąjungininkų pajėgas. Pataisų iniciatoriai mano, kad tai šiuo metu būtų neteisėta. Konservatorė Rasa Juknevičienė portalui „Balsas.lt“ sakė esanti ypač nustebusi, kad po iniciatyva pasirašė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.

Opoziciniai konservatoriai ir valdantieji socialdemokratai nesutaria dėl partijų susitarimo projekto, kuris esą turėtų numatyti užsienio politikos tęstinumo gaires. Antradienį po minėto susitarimo svarstymo Seime Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pareiškė, jog į jų siūlytas susitarimo nuostatas neatsižvelgta, todėl jie nematą reikalo pasirašyti „tuščio“ partijų susitarimo. „TS-LKD nuomone, nėra prasmės pasirašinėti neįpareigojančio susitarimo.

Nelaukdami Konstitucinio teismo išvadų apie esą atsirandančius teisinius priešaravimus dėl NATO karinių bazių steigimo Lietuvoje, 39 Seimo nariai siūlo Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo būtų leidžiama išimties tvarka steigti tokias NATO bazes. Tuo metu kritikai tokį parlamentarų žingsnį vertina kaip kvailą priešrinkiminį triuką.

Antradienį Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė pareiškė, jog naftotiekis “Družba“ galėtų būti atidarytas, jei Lietuvos verslininkai sutiktų investuoti kelias dešimtis milijonų litų į jo remontą. Kalbėdamas žurnalistams po susitikimo su Seimo užsienio reikalų komiteto nariais ambasadorius tvirtino, jog Rusijai minėtas naftotiekis yra tiesiog nereikalingas, bet tai, anot jo, esąs verslo klausimas.

Beveik visų politinių partijų kandidatų į Seimą sąrašus pagyvina ne viena skambi pavardė, kilusi iš augalų, gyvūnų ar paukščių pavadinimų, rašo „Lietuvos žinios“. Susiklosčius palankioms aplinkybėms naujos kadencijos Seime galėsime išvysti Kregždę, Varną, Kiaunę, Vilką, Lydeką, Paukštę, Ropę, Buroką ir Kopūstą, Kumpį bei Kanopą. Atrodytų, kad draugėn susiburti labai tiktų Karaliui, Bajorui, Žandarui, o gal net Molibogai.

Viščiukai skaičiuojami rudenį. Lietuvos Seimo Socialdemokratų partijos frakcija baigiantis kadencijai taip pat skaičiuoja savo darbo rezultatus. Kokie tie žmonės, kurie dirbo šio Seimo valdančiojoje koalicijoje ir priėmė visiems mums svarbius sprendimus? Apie socialdemokratų frakcijos kasdienybę su humoro gaidele pasakojo jos vadovė parlamentarė Irena Šiaulienė. Iš kitų Seimo frakcijų socialdemokratai skiriasi narių skaičiumi - tai gausiausia frakcija Seime. Taip pat - ir politine patirtimi.

Tarptautinė padėtis Kaukazo regione kelia nerimą Lietuvos politikams ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnams. Rusijos pažadus išvesti karius iš Gruzijos, išskyrus Abchaziją ir Pietų Osetiją, jie linkę vertinti „gana atsargiai“. Nerimas dėl interpretacijų Vakar uždarame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje aptartos Lietuvos pozicijos ruošiantis Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdžiui, kuris vyks rugsėjo 15-16 d. Briuselyje.

Seimo komitetai sutarė laukti kitą savaitę planuojamo Prancūzijos ir Rusijos prezidentų susitikimo bei tolesnių Rusijos veiksmų. Kaip po trečiadienį vykusio bendro Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) ir Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio sakė pastarojo pirmininkas Justinas Karosas, rugsėjo 8 dieną vyksiantis Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo susitikimas lems, kaip ES ir Lietuva turi elgtis toliau.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir Europos reikalų komitetų (ERK) pirmininkai pritaria Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Gordono Browno (Gordono Brauno) siūlymui ES sustabdyti derybas dėl partnerystės su Rusija. Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas Didžiosios Britanijos premjero pareikštos pozicijos kol kas nekomentuoja.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys ir Europos komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius mano, kad Europos Sąjunga turi spręsti Rusijos-Gruzijos konfliktą ne tik ES lygmeniu, tačiau ir vieningai kreiptis į Jungtines Tautas. Šiandien vyko bendras Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetų posėdis, kuriame buvo pristatomos Lietuvos pozicijos šalies vadovui Valdui Adamkui vykstant į neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Susitikimas vyks ateinantį pirmadienį, rugsėjo 1 dieną.

Rusijos karinės intervencijos auka tapusi Gruzija šaukiasi pasaulio pagalbos: Tbilisis išsiuntė NATO valstybėms prašymą suteikti jai karinę paramą. Lietuvą tokią pagalbą pasiruošusi suteikti ir ragins tą padaryti kitas valstybes. „Pasiruošę suteikti karinę pagalbą“ šiandien užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje pristatys Lietuvos poziciją dėl Gruzijos.

Seimo Užsienio reikalų komitetas griežtai pasmerkė Rusijos pradėtą nepaskelbtą karą prieš Gruziją ir vykdomą okupaciją. Tuo tarpu Lietuvoje prie diplomatinių Rusijos atstovybių toliau tęsiasi solidarumo su Gruzija piketai. Gruzijos palaikymo piketai šiandien vyko  prie Rusijos ambasados Vilniuje ir konsulato Klaipėdoje. "Tai, kas vyksta dabar Gruzijoje, rytoj galbūt vyks Ukrainoje, o poryt galbūt būsim mes", - sakė piketo dalyvis Michailas Denisenko.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojui Audroniui Ažubaliui pasiūlius sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per Lietuvą,  kiti Seimo nariai apie tai kalba atsargiai. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas sako, kad sustabdyti karinį Rusijos tranzitą per mūsų šalies teritoriją tiesiog neįmanoma. Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė J. Karosas, jeigu Lietuva imtų šitaip elgtis, būtų išprovokuota Rusijos agresija.

Kariniam konfliktui Gruzijai priklausančiame Pietų Osetijos regione neliko abejingi Lietuvos politikai. Aiškinsis situaciją Į Gruziją vakar išvyko Lietuvos užsienio reikalų ministras (URM) Petras Vaitiekūnas. Vizito metu tikimasi išsiaiškinti tikrąją situaciją Pietų Osetijoje, kur ketvirtadienį įsižiebė karinis konfliktas. Anot URM sekretoriaus Laimono Talat Kelpšos, vykti į Gruziją paliepė prezidentas Valdas Adamkus. „Informacijos apie tai, kaip keičiasi situacija, yra labai daug.

Europos Sąjunga (ES) privalo imtis rimtų veiksmų, kad Gruzijoje kilęs karinis konfliktas neišplistų į aplinkinius kraštus regione ir būtų sustabdytas kraujo praliejimas, teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas. „Yra tik vienas kelias – Europos Sąjungos valstybės turi pradėti labai rimtą pokalbį su Rusija ir Gruzija, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas.

Socialdemokratų partijos prezidiumas trečiadienį patvirtino preliminarų partijos kandidatų sąrašą spalio mėnesį vyksiantiems Seimo rinkimams. Pirmuoju numeriu LSDP sąraše siūloma įrašyti dabartinį partijos lyderį Gediminą Kirkilą. Partijos rinkimų sąraše taip pat turėtų būti keturi perbėgėliai iš Pilietinės demokratijos partijos. Visi kandidatai, kurių iš viso yra šiek tiek daugiau nei 200, buvo suskirstyti dvidešimtukais, kurie bus perduoti partijų skyriams reitingavimui.

Anglų kalba išleistą Mariaus Jovaišos fotografijų albumą „Neregėta Lietuva“ („Unseen Lithuania“) jau gali įsigyti ir estai. Liepą albumais pradėta prekiauti didžiausiame Estijos knygynų tinkle „Rahva Raamat“. Įspūdingi Lietuvos vaizdai papuošė net 200 Estijos lauko reklamos stendų. Estų naujienų portalai skelbia, kad „lietuvių fotografas savo šaliai daro daugiau nei politikai“. Liepos 6-ąją, Lietuvoje minint Valstybės dieną, M.Jovaiša atidarė fotografijų parodą Lietuvos ambasadoje Taline.

Seimas antradienį grąžino iniciatoriams tobulinti nutarimo projektą, kuriuo siūlyta konkrečiau apibrėžti Vyriausybės veiksmus sprendžiant sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimus. Tokį sprendimą Seimui buvo pasiūlęs Užsienio reikalų komitetas (URK), nors jį rengė paties URK sudaryta darbo grupė, kurią sudarė visų Seimo frakcijų nariai.

Seimas antradienį atmetė prezidento Valdo Adamkaus veto Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymui, kurį šalies vadovas buvo grąžinęs pakartotinai svarstyti. Už tai balsavo 79, prieš – 2, susilaikė – 3 parlamentarai.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pritarė A.Valionio ir A.Vinkaus diplomatiniams skyrimams. Tuo pat metu paaiškėjo, kad parlamentarai apie esamų ir būsimų ambasadorių sąsajas su KGB niekada ir nieko nesužinos, rašoma antradienio "Lietuvoz žiniose" (LŽ). VSD - KGB priedanga Jau beveik metus kai kurie URK nariai bergždžiai prašo įvairių atsakingų institucijų pateikti informaciją apie šiuo metu Lietuvos diplomatinėje tarnyboje dirbančius diplomatus ir kitus asmenis, kurie galbūt bendradar...

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pirmadienį nepritarė nutarimo projektui, kuriuo siūlyta konkrečiau apibrėžti Vyriausybės veiksmus sprendžiant sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimus. Projektą komitetas siūlys grąžinti tobulinti, nors jį rengė paties URK sudaryta darbo grupė, kurią sudarė visų Seimo frakcijų nariai.

Rusijos Valstybės Dūmos prieš kelias savaites priimtame pareiškime, atmetus ideologinį ir propagandinį jo lukštą, nėra išdėstyti kokie nors objektyvūs ir dalykiniai argumentai, kurie patvirtintų kažkokią krizinę abiejų valstybių santykių būklę. Tokią Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) poziciją po pirmadienį vykusio posėdžio paskelbė šio komiteto pirmininkas Justinas Karosas.

Dabartinį ambasadorių Maskvoje Rimantą Šidlauską gali pakeisti dabartinis ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus. Kaip rašo naujienų portalas alfa.lt, R.Šidlauskas savo kadenciją pradėjo 2002 metais. Šešeri metai - neįprastai ilgas laikotarpis ambasadoriui. „Ir blogai, ir gerai, kai ambasadoriai ilgiau užsibūna vienoje šalyje.

Seime rengiamas projektas, kuris turėtų Vyriausybę įpareigoti spręsti okupacijos žalos atlyginimo klausimą. Pagal projektą Vyriausybė privalėtų sudaryti konkrečių veiksmų planą ir už tai atsiskaityti parlamentui. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Justinas Karosas portalui „Balsas.lt“ pranešė, kad projektas bus svarstomas pirmadienį, todėl dar ankstoka apie jį kalbėti. „Projektas yra parengtas, bet posėdyje pirmadienį svarstysim, tada ir bus rezultatas.

Dar ne taip seniai toks straipsnio pavadinimas greičiausiai bylotų apie karo pradžią, tačiau laikai keičiasi. Konfliktai tapo įmanomi ne tik realioje, bet ir virtualioje erdvėje. Praeitą savaitę daug triukšmo sukėlė masinė programišių ataka, kuri buvo nukreipta prieš lietuvišką interneto segmentą.

Mūsų šalies reakcija į Rusijos Dūmos pareiškimą apie Lietuvą bus komentaras žiniasklaidai. Parengti oficialaus kreipimosi į Rusijos valdžios struktūras Seimas neketina. Tai portalui „Balsas.lt“ pranešė  Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis.

Rusijos Dūmos pareiškimas - piktas ir net grasinančio pobūdžio, todėl Seimas neatidėliojant turėtų į jį reaguoti, teigia Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. "Mane ir nustebino, ir nenustebino Dūmos pareiškimas. Aš tikėjausi, kad galima sulaukti jų pareiškimo, bet jis yra toks didelis ir toks piktas, todėl, man atrodo, kad Dūma persistengė ir tai kvepia šaltojo karo gaivinimu.

Seimas artimiausiu metu svarstys, kaip reaguoti į Rusijos Dūmos trečiadienį priimtą pareiškimą, kuriame Lietuva aštriai kritikuojama, kaip neva savo veiksmais galinti kelti grėsmę Europos stabilumui bei saugumui. „Akivaizdu, kad persistengta. Šis pareiškimas yra daugiau propagandinio pobūdžio. Be abejo, mes, kaip Seimas, matyt, turėsime reaguoti savo pareiškimu.

 Atidėtas pirmadienį turėjęs įvykti prezidento Valdo Adamkaus ir naujojo Rusijos ambasadoriaus Lietuvai Vladimiro Čchikvadzės susitikimas, kuriame ambasadorius turėjo įteikti šalies vadovui skiriamuosius raštus. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, jog susitikimas atidėtas pasikeitus prezidento darbotvarkei, tačiau detaliau apie pasikeitimus nekomentavo. Neoficialiai teigiama, kad atidėtas V.Adamkaus susitikimas su V.Čchikvadze yra sąmoningas diplomatinis gestas.

Lietuvos ir Rusijos dvišaliams santykiams išgyvenant šaltuką, ieškoma idėjų, kaip suartinti dvi kaimynes. Viena jų - Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo forumo kūrimas, kuris praktine prasme gali reikšti ir televizijos laidų gamybą bei įvairios literatūros leidybą. Yra pasiūlymų per nacionalinius transliuotojų kanalus rodyti TV laidą, kuri skatintų šalių santykių atšilimą.

Maskvoje šiuo metu viešintiems Lietuvos parlamentarams teko išklausyti karštų Rusijos Dūmos atstovų priekaištų dėl neseniai Seimo priimto įstatymo, draudžiančio sovietų simbolikos naudojimą susirinkimuose. „Jie sieja tuos simbolius su pergale prieš fašizmą, ir ypač piktinasi tuo, kad jų simbolika sulyginama su nacių simbolika. Mes skaudulius skirtingai suprantame ir pas mus žiūri žmonės kitaip žiūri į tuos dalykus, neturi sentimentų, geriausia būtų apie tai nekalbėti, bet nekalbėti neįmanoma.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai kitą savaitę Maskvoje vyksiančiame susitikime su Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto nariais planuoja aptarti energetikos problemas bei priminti sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimą. „Mes žadame aptarti tai, kas dabar svarbu Lietuvai.

Siekį parengti Seimo nutarimo projektą, kuriame būtų kalbama ne tik apie sovietų okupacijos žalą, bet ir nacių Vokietijos Lietuvai padarytas skriaudas, opoziciniai konservatoriai vadina svarstytinu, bet neparengtu klausimu. Tokį nutarimo projektą parengti praėjusią savaitę nusprendė Seimo užsienio reikalų komitetas (URK). Šiam tikslui buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dirbs komiteto pirmininkas Justinas Karosas ir jo nariai - Emanuelis Zingeris, Petras Auštrevičius ir Audronius Ažubalis.

Prezidentas Valdas Adamkus neigiamai įvertino Užsienio reikalų komiteto Vyriausybei keliamus tikslus dėl okupacijos žalos atlyginimo. Komiteto pirmininkas Justinas Karosas siūlo, kad derybos būtų pradėtos ne tik su Rusija, bet ir su Vokietija, tačiau prezidentas tokius užmojus vadina priešrinkiminiais triukais, kurių tikslas - įsiteikti rinkėjams.

Naujo politinių partijų susitarimo prioritetas – energetikos problemos, emigracija bei vystomasis bendradarbiavimas. Dėmesys skiriamas užsienio politikos klausimams, į aukštojo mokslo ir krašto apsaugos problemas nebus gilinamasi. Tai portalui „Balsas.lt“ sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Justinas Karosas ir jo narys Petras Auštrevičius.

Lietuva dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo ketina derėtis ne tiesiogiai, bet kelti šį klausimą totalitarinių režimų kontekste. Tai reiškia, kad norima gretinti Vokietijos ir Rusijos elgesį, atsikračius totalitarinių režimų. Kaip žinoma, Vokietija nacizmo padarytas skriaudas yra atlyginusi, o Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusija į diskusijas šiuo klausimu nesileidžia.

Lietuvos politikai nėra įsitikinę, jog airiai referendume pritarė Lisabonos sutarties ratifikavimui, tačiau tikisi, jog krizės bus išvengta. „Aš tikiuosi, kad pritars. (...) Situacija, sunku pasakyti kokia, man rodos, ten didelė problema yra tai, kad airių ekonomika pergyvena ne geriausius laikus. Keitėsi vyriausybė kaip tik tuo metu gegužės pradžioje.

Nerimsta aistros dėl Dariaus Kuolio laidų, kurios išnyko iš LRT radijo ir televizijos eterio. Savo nuomonę šiuo klausimu išdėstyti nevengia ne tik visuomenės veikėjai, bet ir politikai. Įtampa dar padidėjo, protestą dėl D. Kuolio laidų pareiškus keturiems Lietuvos ambasadoriams. Retai pasitaikančiu partijų pareiškimuose ironišku stiliumi savo poziciją šiandien išdėstė Seimo socialdemokratų frakcija.

Seimo pirmininkas Č.Juršėnas pripažino, kad įtvirtinus net griežčiausias nuostatas atsiras tokių tautos išrinktųjų, kurie norės jas apeiti. Į kitos kadencijos Seimą pateksiantys tautos išrinktieji dėl darbo laiko bus kontroliuojami griežčiau nei dabartiniai. Tokią dovanėlę naujokams ketinama įteikti rudenį. Iki Seimo kadencijos pabaigos likus penkiems mėnesiams susirūpinta parlamentarų darbo drausme.

Nemokamai darželinukus ir pradinių klasių moksleivius maitinti  nurodęs Seimas virėjoms užminė sunkų galvosūkį: valstybė tokiems pietums skiria nuo 3,38 iki 4,68 Lt, rašo „Respublika“. Seimas gegužės viduryje patvirtino įstatymą, numatantį, kad visi darželinukai ir pradinių klasių mokiniai gaus nemokamus pietus. Šis įstatymas taip pat nustato, kiek lėšų turi būti skiriama produktams įsigyti - minėtiems nemokamiems pietums valstybė skirs nuo 3,38 iki 4,68 lito.

Niekaip negalėdami atgauti pasienyje esančių žemių, žmonės praranda pasitikėjimą ne tik kai kuriomis institucijomis, bet ir pačia valstybe. Niekaip negalėdami atgauti pasienyje esančių žemių, žmonės praranda pasitikėjimą ne tik kai kuriomis institucijomis, bet ir pačia valstybe.

Išeivijoje gyvenantiems tautiečiams, šį mėnesį įteikusiems 20 tūkstančių asmenų pasirašytą ir Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui adresuotą peticiją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, naujojo Pilietybės įstatymo dar teks palaukti. Seimo Užsienio reikalų komitetas šiandien nepriėmė jokio sprendimo dėl naujos Pilietybės įstatymo redakcijos, kreipėsi dėl jo į Vyriausybę, išreikšdamas nuomonę, kad šis projektas, kaip ir ankstesnysis įstatymas, gali prieštarauti Konstitucijai.

Lietuva kasmet išleidžia šimtus milijonų litų, investuodama į po karo kraujuojančias tolimas valstybes, misijose žūsta tautiečiai, o gimtinėje uždaromos mokyklos, streikuoja pedagogai.

Lietuvos valdžia siekė susieti Lietuvos lenkų teises su Varšuvos sutikimu tiesti elektros tiltą tarp abiejų šalių - tokį teiginį šeštadienį pateikė įtakingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“. „Mūsų partneriai Lietuvoje sakė, kad jiems labai reikalingas elektros tiltas ir jeigu Lenkija sutiks, tai Lietuvos Seime bus priimtas įstatymas dėl lenkų mažumos teisių“ - lenkų televizijoje „Polonija“ laidoje „Iš toli, bet arti“ kalbėjo Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kalinowskis.

Seime svarstant ketvirtadienio darbotvarkę ir iš jos išbraukus rezoliuciją dėl paramos Gruzijai aštrėjant jos santykiams su Rusija, konservatorius Audronius Ažubalis apkaltino socialdemokratų vadovaujamą valdančiąją koaliciją keliant chaosą užsienio politikoje.

Krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui pareiškus, jog neketina siųsti Lietuvos karių į Iraką, pasigirdo kalbų apie galimybę ministrui atsistatydinti. „Balsas.lt“ pakalbintų Seimo narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. A. Ažubalis teigia, kad J. Olekas viršija savo kompetenciją ir, jei toliau užims tokią poziciją, turėtų atsistatydinti. J. Karosas toks kategoriškas nebuvo.

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl bendradarbiavimo sutarties mandato vetavusi ir savus reikalavimus pateikusi Lietuva pasielgė teisingai ir teisėtai, teigia Lietuvos diplomatas. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis atmetė kai kurių Lietuvos politikų išsakytus kaltinimus, jog dėl esą prasto šalies diplomatų darbo Lietuva derybose buvo palikta viena, o jos reikalavimų būsimose derybose su Rusija nepalaikė nė viena ES šalis.