jūrinis erelis
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „jūrinis erelis“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „jūrinis erelis“.
Galingiausias Lietuvos sparnuotis atsidūrė ornitologų rankose – sulysęs net dvigubai
Gyvūnų globėjų rankose atsidūrė šiųmetis jūrinio erelio jauniklis. Vienas galingiausių Lietuvos paukščių toks išsekęs, kad tesveria pora kilogramų. Specialistai kol kas nežino tikslių priežasčių, kas taip nualino sparnuotį, bet spėja, kad pradėjęs savarankišką gyvenimą šis nesugebėjo susirasti grobio, o atgavęs jėgas sparnuotis keliaus į laisvę.
Gabalėlį mėsos, žuvies, krevetę, o gal midiją – štai tokį gurmanišką meniu gyvūnų globėjai siūlo naujokui – jūriniam ereliui.
Kauno gyvūnų globėjai gelbsti didžiausią Lietuvos paukštį – jūrinį erelį: apsinuodijo švinu
Kauno gyvūnų globėjai gelbsti didžiausią Lietuvos paukštį – jūrinį erelį. Padangių galiūnas atkeliavo iš Dzūkijos, jį nepaskrendantį žmonės aptiko Žuvinto biosferos rezervate. Įtarė, kad sužeistas. Tačiau aiškėja, kad padangių galiūnas greičiausiai apsinuodijęs švinu.
Padangių galiūnas – jūrinis erelis – į Kauno gyvūnų globėjų rankas pateko iš Dzūkijos. Žmonės didingą paukštį išvydo ant žemės apatišką ir nepaskrendantį.
Kaune kovojama dėl jūrinio erelio gyvybės: jis sunkiai susižalojo, teks amputuoti sparną
Kaune kovojama dėl Lietuvos padangių galiūno – jūrinio erelio gyvybės. Leisgyvį sparnuotį rado gyventojai ir iškvietė gyvūnų gelbėtojus. Dėl senos žaizdos paukštis gerokai išsikamavęs – specialistai sako, jei jis ir išgyvens, deja, į dangaus platybes daugiau nepakils
Šio galiūno telikę vos pusė – įprastai apie 7 kilogramus sveriančio jūrinio erelio svoris dabar vos 3 kilogramai.
Gyvosios gamtos drama Šešupėje – pilkąjį garnį sumedžiojusi erelių pora surengė puotą
Šakių rajone pasieniečiai užfiksavo gyvosios gamtos dramą – jūrinių erelių pora virš Šešupės, kuria eina siena su Rusija, medžioja pilkąjį garnį, pastarasis atsiduria upėje, beviltiškai bando priešintis, tuomet vieno erelio vandeniu nutempiamas į Rusijos krantą ir sudorojamas. Pasak VSAT konsultavusių ornitologų, šie pasieniečių užfiksuoti paprastieji jūriniai ereliai galėjo būti pora - patinas ir patelė. Lietuvoje ši reta paukščių rūšis yra įrašyta į Raudonąją knygą.
Į Raudonąją Knygą įtraukto jūrinio erelio žiedavimas virto rimtu išbandymu
Kuršių nerijos nacionaliniame parke – itin sudėtinga jūrinių erelių žiedavimo operacija. Vos mėnesio jauniklius ornitologams tenka iškelti iš pušų viršūnėse susuktų lizdų. Į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai šalyje skaičiuojami, žieduojami ir saugomi jau 14 metų. Kuršių nerijoje, miške tarp Juodkrantės ir Preilos, ornitologai nusižiūri nemažą lizdą: vienas ornitologas lipa keliolika metrų į pušį ir netrukus turi gerų žinių: lizde – du jūrinių erelių jaunikliai.
Lietuviški plėšrieji paukščiai – jau laisvėje
Po ilgai trukusio gydymo Kauno gyvūnų globėjai į laisvę paleido unikalius ir retai žmonių sutinkamus plėšriuosius paukščius, tarp jų ir stambiausią paukštį Lietuvoje – jūrinį erelį, kuris plazdendamas dvimetriniais sparnais po ilgos reabilitacijos, sveikas išskrido į laisvę. Ne kiekvieną dieną savo akimis išvysi, kaip žaislinį atrodantį mažąjį apuoką. Šis plėšrusis paukštis Lietuvos miškuose aptinkamas ištisus metus, o į gyvūnų globėjų rankas, pateko visiškai atsitiktinai.