jurgis vilemas

Referendumas dėl Visagino AE statybos įvyko. Atėjo balsuoti 52,39 proc. Lietuvos piliečių, dauguma balsavo „prieš“. Visur žmonės pareiškė neigiamą nuomonę, išskyrus Zarasų-Visagino rinkimų apygardą. Preliminariais duomenimis, atominės statybai nepritarė 62,72 proc. respondentų ir tik 34,03 proc.

1,7 mlrd. litų didesnės palūkanos ir 2 metais vėluojančios statybos. Toks pesimistinis scenarijus piešiamas Visagino atominės elektrinės verslo plane. Geriausiu atveju – pigesnė ir laiku pastatyta elektrinė. Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo plane netrūksta nei skambių šūkių, nei optimizmo. Dokumente, kurį ketvirtadienį pristatė VAE vadovas Rimantas Vaitkus, skelbiama, kad elektros poreikis šalyje sparčiai augs.

Politikų klaidos grįžta bumerangu biudžetui: ES reikalauja grąžinti mazuto saugyklai statyti skirtus pinigus, nes ši per 17 metų nė karto nebuvo panaudota, rašo ,,Lietuvos rytas”. Tai pirmas atvejis, kai Lietuvai teks atiduoti ES paramą, skirtą valstybiniam projektui. Daugiau kaip 70 milijonų litų šalies biudžetui ir dar 10 milijonų litų ES lėšų kainavusi mazuto saugykla supykdė net Briuselį.

Konferencijoje „Lietuvos energetika po ekonominės krizės ir Ignalinos AE uždarymo" turėję dalyvauti oficialūs valdžios atstovai Energetikos viceministras, Lietuvos energetikos instituto ir „Visagino atominės elektrinės“  atstovai neatvyko. Kaip aiškino Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas Jurgis Vilemas, pirma įvyko nesusipratimas dėl programos ir jos susiejimo su viena politine partija. Antra, Visagino atstovai matyt ne itin norėjo aiškinti detales, kurios yra įslaptintos.

Lygiai prieš metus, likus valandai iki Naujųjų, buvo uždaryta daugiau nei ketvirtį amžiaus veikusi Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Tai buvo bene svarbiausias pastarojo laiko ekonominis įvykis, jau atnešęs, atnešantis ir dar atnešiantis Lietuvai milijardinius nuostolius. Brango dešimtimis procentų Į 2010-uosius metus Lietuva įžengė jau naudodama Elektrėnų šiluminės elektrinės ir iš užsienio atitekančią elektros energiją.

Ekspertai tvirtina, kad per dvejus metus ne tik nepriartėjome prie plačiai ištrimituotos naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybos, bet netgi gerokai nuo to nutolome. Lietuva pagal energetinį priklausomumą neatrodo prasčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Tai skelbia Bendrijos nepriklausomų energetikos organizacijų portalas „Energy.eu“. Tačiau neskaidriai privatizavusios VST ir sukūrusios „Leo LT“ Vyriausybės suvaržė savo pačios piliečių laisvę.

Pažabojus energetikų apetitus, ne tik atpigtų elektra – pagrindinis ūkio gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.Užuot skatinęs verslą ir tramdęs energetikų monopolį, And riaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo lupti paskutinį kailį nuo pensininkų, motinų, pedagogų, medikų ir valstybės tarnautojų.

Konsevatorių vairuojama aukščiausioji šalies valdžia, regis, jau apsisprendė – naujos branduolinės jėgainės Lietuvai reikia. Tačiau yra manančių kitaip, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“. Dešimtys milijardų litų – kelias, vedantis pirmyn į šviesią branduolinę ateitį! Pinigų iš kažkur paimsime ir už kokio dešimtmečio pigiai gaminsimės elektrą. O kai kurie energetikos specialistai įsitikinę, kad valdžia sveiką protą iškeitė į vaizduotę.

Vis dar tebelaužant ietis dėl „Leo LT“ likimo iš Prezidentūros pasigirdo ir abejonių, ar išvis mums reikalinga nauja branduolinė jėgainė. Energetikai dėl to vieningos nuomonės neturi. Po aštrių ginčų, kaip likviduoti arba pertvarkyti energetikos monstrą „Leo Lt“, jau pasigirdo ir abejonių, ar iš viso mums reikia naujos atominės elektrinės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad būtina rimtai pasverti, ar valstybei verta investuoti į šį projektą. Energetikų nuomonės skiriasi.

Balandžio 29 – 30 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė mini svarbią sukaktį – universiteto atkūrimo dvidešimties metų jubiliejų. „Per du dešimtmečius beveik iš nieko buvo sukurtas toks universitetas, kokį matome dabar: modernus, turintis didelį studijų programų skaičių, kvalifikuotų dėstytojų, gausų studentijos būrį. Šiandien jis žinomas ir pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – galime tuo džiaugtis ir didžiuotis“, – jubiliejaus išvakarėse sakė VDU rektorius prof.

Žaidimai po kilimu neleidžia suprasti, ar iš tiesų Lietuvą jau nuskurdinusi LEO LT statys naują atominę elektrinę. Statys kažkas kitas Konstitucinis Teismas (KT) nusiplovė rankas ir nepanoro iki galo spręsti politikų neišspręstų problemų. Nors KT konstatavo, kad kai kurie LEO LT pagimdę įstatymai prieštarauja Konstitucijai, tai neužkirto kelio atominės elektrinės (AE) statyboms.

Apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo perspektyvą buvo žinoma beveik dešimtmetį, tačiau nei Algirdo Brazausko, nei Gedimino Kirkilo vyriausybė neįgyvendino nė vieno reikšmingesnio projekto, galinčio jei ne tuojau pat, tai bent artimiausiais metais padidinti šalies energetinę nepriklausomybę, taupyti energijos resursus, pereiti prie alternatyvių kuro rūšių.

Traukiantis šalies ekonomikai ir mažėjant elektros suvartojimui, o bankams vis atsargiau skolinant nauja atominė elektrinė  Lietuvai būtų ne pagal kišenę, įsitikinę ekspertai. Vienintelę realią galimybę pastatyti jėgainę prie Visagino jie sieja su galingų Vakarų energetikos kompanijų siekiais įsitvirtinti Rytų ir Centrinės Europos branduoliniuose objektuose.  „Su tuščiomis kišenėmis grandiozinių statybų imtis neįmanoma.

Preliminariais duomenimis, jau pasirinktas pagrindinis AE statybos darbų rangovas – Rusija. Černobylio tragediją gerai prisimenantiems Baltarusijos gyventojams tai buvo netikėtas valdžios žingsnis. Daugiau kaip prieš metus Baltarusijos valdžia prabilo apie atominės elektrinės (AE) statybą Baltarusijos teritorijoje. Naujoji atominė elektrinė kaimyninėje šalyje bus statoma visai šalia Vilniaus - vos 53 kilometrai nuo Vilniaus ir tik 20 kilometrų nuo mūsų pasienio.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo iš esmės nagrinėti „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Abejojama, ar valstybė užtikrino monopolijų kontrolę ir konkurencijos laisvę, taip pat klausimų kelia ir pati įstatymo priėmimo procedūra. Kol kas viešame teismo posėdyje buvo klausomasi pareiškėjo atstovų – Raimondo Šukio, Juliaus Veselkos ir suinteresuoto asmens atstovės Birutės Vėsaitės kalbų.

Konstitucinis Teismas (KT) savaitei atidėjo bylos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo nagrinėjimą. Ji bus nagrinėjama sausio 27 dieną. KT pranešė, jog penktadienį apklausus specialistus paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių būtina apklausti kitus specialistus, taip pat gauta naujų dokumentų. Byla dėl „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo KT turėjo būti pradėta nagrinėjama antradienį.

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT“ toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras.

Politinės partijos, agituodamos žmones referendume pritarti, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymas būtų atidėtas, užsiima populizmu, įsitikinę ekspertai. Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas sako, jog nelabai tikėtina, kad pavyktų susiderėti dėl Ignalinos atominės jėgainės darbo pratęsimo, antradienį rašo „Kauno diena“. „Todėl reikia rengtis Ignalinos AE uždarymui ir galvoti, kaip gyvensime po to. Referendumas nepadės.

Jau antrus metus iš eilės Sostinių golfo klubo aikštyne organizuojami tarptautiniai golfo turnyrai, kurių rezultatai įtraukiami į bendrą SEB reitingo sistemą. Sekmadienį Sostinių golfo klube įvyko pirmasis 2008 metų SEB reitingo varžybų etapas – „Itella information“ 10 metų jubiliejaus golfo turnyras.

Tarnybinės etikos sargai siūlo visiems nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" vadovams viešai deklaruoti privačius interesus. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį paragino būsimąjį bendrovės vadovą, stebėtojų tarybos ir valdybos narius viešai deklaruoti privačius interesus, kaip tai numato viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, pranešė VTEK.

Buvęs SEB Vilniaus banko prezidentas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (TVM) vadovas 55 metų Julius Niedvaras sutiko vadovauti steigiamos nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ stebėtojų tarybai. J.Niedvarui buvo siūlomos ir „Leo „LT“ vykdomojo direktoriaus bei valdybos nario pareigos, tačiau jis teigia nesutikęs. Iki kito penktadienio J.Niedvaras ketina pateikti premjerui visų stebėtojų tarybos narių kandidatūras.

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos vadovą Julių Niedvarą, kuris yra minimas kaip vienas realiausių kandidatų vadovauti „Leo LT“ stebėtojų tarybai, penktadienį popiet priims premjeras Gediminas Kirkilas.55 metų buvęs SEB Vilniaus banko prezidentas Julius Niedvaras BNS nekomentavo, apie ką kalbės su G.Kirkilu.

Protestai prieš nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimą atspindi verslo grupių, tarp jų ir užsienio, interesus, mano „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas, Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.„Protesto mitingai - būsimų galimų paslaugų teikėjų iš Vakarų interesų atspindys.

Nenumaldomai artėjant pagrindinės šalies elektros gamintojos - Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, rimtesnės kalbos su Briuseliu dėl galimybės pratęsti branduolinės jėgainės darbą po 2009 metų dar nevyksta. Uždarius jėgainę, Lietuva taps beveik šimtu procentų priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų, o elektros kaina, pačiais kukliausiais skaičiavimais, padidės 40 proc.

Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius siekia, kad prezidentas priimtų sprendimą dėl priešlaikinių Seimo rinkimų, tačiau premjeras Gediminas Kirkilas atmušė priešlaikinių rinkimų kamuoliuką – jis pareiškė, jog visa tai tėra propaganda, rašo „Lietuvos žinios“.  Vakar visą dieną politikos scenoje stebėjome tikrą žaidimą. Iš ankstyvo ryto per spaudos konferenciją Seimo narys Kęstutis Glaveckas paragino ieškoti naujo premjero ir net pasiūlė pakviesti gelbėtoją - Andrių Kubilių.

Lietuva turėtų numatyti galimybę, kad grėsmės planuojamai statyti naujai branduolinei jėgainei gali kilti ne tik iš Rytų, bet ir iš tarptautinių teroristų tinklų, mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.„Nekalbėkim vien apie Rytus, kalbėkim ir apie terorizmo grėsmę. Atominė elektrinė yra specifinis objektas.

Lietuvos premjerui žadant, kad bus patenkinti Lenkijos reikalavimai gauti apie trečdalį - mažiausiai 1000 megavatų - galios būsimoje naujoje atominėje elektrinėje (AE), šalies mokslininkai perspėja, kad Lietuvoje galima būtų statyti ne galingesnę kaip 1000 megavatų galios elektrinę.

Lietuva vėl griebiasi idėjos Ignalinos atominės jėgainės darbą pratęsti ir po 2009 metų. Premjeras Gediminas Kirkilas artimiausiomis savaitėmis turėtų paskirti diplomatą, kuris ES institucijose aiškintųsi galimybes derėtis dėl jėgainės veiklos pratęsimo, praneša lrt.lt Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė sakė, jog dar nenuspręsta, ar šiam darbui galėtų būti pasirinktas vienas asmuo, ar diplomatų grupė, bet paieškos vyksta.

Lietuva vėl griebiasi idėjos Ignalinos atominės jėgainės darbą pratęsti ir po 2009 metų. Premjeras  Gediminas Kirkilas artimiausiomis savaitėmis turėtų paskirti diplomatą, kuris ES institucijose aiškintųsi galimybes derėtis dėl jėgainės veiklos pratęsimo, praneša lrt.lt Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė sakė, jog dar nenuspręsta, ar šiam darbui galėtų būti pasirinktas vienas asmuo, ar diplomatų grupė, bet paieškos vyksta.

Premjero ir prezidento dar vakar atsistatydinti neoficialiai paragintas „Lietuvos energijos” vadovas Rymantas Juozaitis nelinkęs atgailauti dėl šios bendrovės akcijų įsigijimo. Jo likimas ims aiškėti po tyrimo, kuris gali užtrukti kelis mėnesius, rašo „Lietuvos žinios”.Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija” generalinis direktorius R.Juozaitis, daugiau nei už pusę milijono litų įsigijęs savo įmonės akcijų, nemano pažeidęs įstatymus ar nusižengęs moralei.

Didėjančios šilumos kainos jau tampa taisykle prieš kiekvieną šildymo sezoną. Ne išimtis bus ir šis ruduo. Vidutiniškai šiluma turėtų brangti 15-20 procentų, o didžiausias smūgis laukia Alytaus gyventojų – jiems šilumos kaina didės net 46,5 procento, pirmadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.Lietuvoje prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų yra prijungta 17 tūkst. daugiabučių, iš kurių tik 2 tūkst. statyti po 1992 metų. Iš viso – 33,2 mln. kvadratinių metrų šildomo ploto.

Ekspertai neabejoja, kad pastatyti naują atominę jėgainę, kuri turėtų pakeisti po dvejų metų uždaromą Ignalinos atominę elektrinę, iki 2015 metų tikrai nepavyks.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė Seimo priimtą Atominės elektrinės įstatymą. Šį sprendimą šalies vadovas priėmė išklausęs ir įvertinęs specialistų pateiktas pastabas ir nuomones apie šio įstatymo nuostatas. Trečiadienį prezidentas Valdas Adamkus surengė pasitarimą dėl Seimo priimto įstatymo.Susitikime kalbėta apie galimas rizikas statant atominę elektrinę ir įgyvendinant elektros tinklų projektus.

Trečiadienį prezidentas Valdas Adamkus surengė pasitarimą dėl Seimo priimto Atominės elektrinės įstatymo.Susitikime kalbėta apie galimas rizikas statant atominę elektrinę ir įgyvendinant elektros tinklų projektus. Lietuvos vadovas mano, kad susitikime išsakytos specialistų nuomonės bus naudingos Vyriausybei, kuriai tenka didelė atsakomybė už šio projekto įgyvendinimą ir jo skaidrumą.Prezidentas patvirtino nuosekliai pasisakęs dėl modernaus Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos.

Prieš kelerius metus sėkmingai "įkinkę" vėją alternatyviosios energetikos šalininkai bando energija paversti ir saulės spindulius.Fotoelektrinius modulius gaminanti Kauno bendrovė "Saulės energija" sulaukia vis daugiau užsakymų autonominėms elektros jėgainėms, kurias sudaro vėjo generatoriai, kuro elementai ir saulės baterijos, pirmadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".Dabar Lietuvoje saulės baterijos naudojamos magistralinių dujotiekių, apsaugos sistemų ir automobilių kelių stebėsenai bei val...

Šiomis dienomis spūstelėsiantis arktinis šaltis ir vėl žmones gali palikti be šilumos, nes iš visų energetikos sektorių centralizuotos šilumos tiekimas yra labiausiai pažeidžiamas. Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas Vytautas Miškinis teigė, kad avarijos, kokia pernai ištiko Telšius, gali kartotis bet kuriuo metu. "Yra daug supuvusių vamzdžių. Mažindami išlaidas šilumos tiekėjai uždarė nemažai katilinių.

Daugiau kaip dešimtmetį vilkinama Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statyba, iki šiol priminusi vieną iš daugelio tarpvalstybinių projektų, kuriems aukščiausieji abiejų šalių politikai linksėdami galvomis pritardavo tik per oficialius susitikimus, stalčiuose turėtų nebedūlėti. Ūkio ministerija penktadienį pranešė, kad Lenkijos pozicija tampa pozityvesnė ir atsiranda realių vilčių dėl projekto įgyvendinimo.

Integruotis į Vakarų Europos elektros rinką ir taip sumažinti šalies ūkio pažeidžiamumą Lietuva aktyviai siekia jau keletą metų. Tačiau, niekaip nepavykstant susitarti su kaimynine Lenkija, „eiti į Europą“ tenka per aplinkui – per Suomiją ir Švediją. Su Lenkija susitarti nesiseka Elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos visuomet buvo prioritetinė integracijos į Vakarų Europos elektros rinką kryptis.

Vyriausybė sutinka su nuomone, kad šalis turi išlikti branduoline valstybe, tačiau šiandien ji negali prisiimti įsipareigojimų statyti naują atominės elktrinės bloką, nes tam nėra finansinių galimybių. Tai buvo konstatuota antradienį premjero Algirdo Brazausko surengtame pasitarime apie branduolinės energetikos perspektyvas.